Legislator Case Law & Legislation
2016-02-24 Nr. AB-4485-3-61-3-05634-2015-9 AI generated

2016-02-24 Nr. AB-4485-3-61-3-05634-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2016-02-24 Nr. AB-4485-3-61-3-05634-2015-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijai dėl sprendimo bei rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2016-02-24 Nr. AB-4485-3-61-3-05634-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas nurodė, kad siekia, jog Lietuvos Respublikos Seimas pakeistų BK 260 straipsnį, suderinant jį su Europos Sąjungos Tarybos 2004 m. spalio 25 d. pamatiniu sprendimu 2004/757/TVR, kuris įpareigoja šalis nares suvienodinti baudžiamąją atsakomybę neteisėtos prekybos narkotikais srityje iki 2006 m. gegužės 12 d. Kreipėsi į Komisiją, tačiau skundas buvo persiųstas Departamentui, kuris neturi įstatymų leidybos iniciatyvos teisės. Pažymėjo, jog nesutinka su gautais atsakymais, todėl juos skundžia. Jis yra kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, todėl Europos teisės aktų suderinimas su Lietuvos baudžiamąja teise yra aktualus, nes jam kiltų realios teisinės pasekmės.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-117-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05634-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijai dėl sprendimo bei rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. Š. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. lapkričio 26 d. kreipėsi su skundu, kurį 2015 m. gruodžio 17 d. patikslino, į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. S-2015-3571 „Dėl R. Š. prašymo“; 2) panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2015 m. birželio 19 d. raštą Nr. S-(4.3-1)-1772 „Dėl R. Š. skundo dėl ES teisės aktų suderinimo su nacionalinės baudžiamosios teisės normomis ir narkotinių ir psichotropinių medžiagų klasifikavimo klausimų“; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisiją įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos 2004 m. spalio 25 d. pamatinį sprendimą 2004/757/TVR, nustatantį būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje (toliau – Europos Sąjungos Tarybos 2004 m. spalio 25 d. pamatinis sprendimas 2004/757/TVR), padarant pataisas Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnyje, kad jis atitiktų paminėtą teisės aktą ir neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai pagal bausmių adekvatumą ir proporcingumą.

Pareiškėjas nurodė, kad siekia, jog Lietuvos Respublikos Seimas pakeistų BK 260 straipsnį, suderinant jį su Europos Sąjungos Tarybos 2004 m. spalio 25 d. pamatiniu sprendimu 2004/757/TVR, kuris įpareigoja šalis nares suvienodinti baudžiamąją atsakomybę neteisėtos prekybos narkotikais srityje iki 2006 m. gegužės 12 d. Kreipėsi į Komisiją, tačiau skundas buvo persiųstas Departamentui, kuris neturi įstatymų leidybos iniciatyvos teisės. Pažymėjo, jog nesutinka su gautais atsakymais, todėl juos skundžia. Jis yra kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, todėl Europos teisės aktų suderinimas su Lietuvos baudžiamąja teise yra aktualus, nes jam kiltų realios teisinės pasekmės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą; nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, publikuotą leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 5, 2004 m.).

Teismas nustatė, kad pirmuoju skundo reikalavimu prašomu panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos 2015 m. birželio 2 d. raštu Nr. S-2015-3571 pareiškėjo skundas persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui. Taigi, teismo nuomone, Komisijos 2015 m. birželio 2 d. raštas Nr. S-2015-3571 yra lydimasis raštas, kuriuo pareiškėjo skundas persiųstas nagrinėti kompetentingai institucijai. Toks lydraštis pareiškėjui negali sukelti teisinių pasekmių ir pagal savo pobūdį nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas taip pat nustatė, kad prašomu panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2015 m. birželio 19 d. raštu Nr. S-(4.3-1)-1772 pareiškėjui pateiktas Departamento aiškinimas ir nuomonė dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų klasifikavimo, dėl Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės reguliavimo derinimo. Šiame rašte pažymėta, kad įgyvendinant Europos Sąjungos Tarybos 2004 m. spalio 25 d. pamatinio sprendimo 2004/757/TVR 9 straipsnio 1 dalies reikalavimą imtis reikalingų priemonių, kad būtų įgyvendintos šio pamatinio sprendimo nuostatos iki 2006 m. gegužės 12 d., atskirų veiksmų Lietuvai imtis nereikėjo, nes 2000 m. rugsėjo 26 d. priimto BK nuostatos atitiko ir atitinka paminėtą pamatinį sprendimą. Teismo vertinimu, skundžiamame rašte jokių imperatyvių įpareigojimų pareiškėjui nėra nustatyta, juo pateikta informacija, aiškinimas pareiškėjo skunde keltais klausimais, tačiau savaime jis nelemia pareiškėjo materialinių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, todėl šią skundo dalį taip pat atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Ginčas dėl informacinio pobūdžio rašto panaikinimo yra beprasmis, nes jo nagrinėjimas nesukeltų teisinių padarinių pareiškėjui ir nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio sritį, kadangi nėra individualus teisės aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio–aiškinamojo pobūdžio dokumentų. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne aiškinama subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikytini teisės aktai, suteikiama tam tikra informacija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-966/2006, 2011 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-37/2011).

Teismas vadovavosi ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi. Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisiją įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos 2004 m. spalio 25 d. pamatinį sprendimą 2004/757/TVR, padarant pataisas BK 260 straipsnyje, kad jis atitiktų paminėtą teisės aktą ir neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai pagal bausmių adekvatumą ir proporcingumą, yra sietinas su įstatymų leidybos procesu, t. y. su tiesiogine Lietuvos Respublikos Seimo veikla, ir, remiantis paminėta ABTĮ nuostata, nenagrinėtinas administracinių teismų.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs tai, kad skundžiami raštai nedaro įtakos pareiškėjo materialiniam teisiniam suinteresuotumui, o reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus iš esmės yra susijęs su Lietuvos Respublikos Seimo veiklos vertinimu, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį ir priimti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad sutinka, jog Komisijos lydraštis nesukelia jam teisinių pasekmių. Tačiau šios komisijos atsisakymas (persiuntimas kitoms institucijoms) išnagrinėti prašymą ir įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos 2004 m. spalio 25 d. pamatinį sprendimą 2004/757/TVR sukelia jam tiesiogines teisines pasekmes, kadangi yra kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Įgyvendinus paminėtą teisės aktą, sumažėtų laisvės atėmimo bausmė. Pareiškėjas taip pat sutinka, kad Departamento raštas yra nenagrinėtinas, nes tėra tik informacinio pobūdžio ir nesukelia jam teisinių pasekmių, juolab kad į šią instituciją nesikreipė. Administracinio teismo kompetencija apima įstatymų įgyvendinimo kontrolę. Bausmių griežtumas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam prigimtinio teisingumo principui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Ši teisės norma nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Kaip matyti, pareiškėjas siekia, jog būtų pakeistas BK 260 straipsnis, suderinant jį su Europos Sąjungos Tarybos 2004 m. spalio 25 d. pamatiniu sprendimu 2004/757/TVR. Jam kreipusis į Komisiją, ši 2015 m. birželio 2 d. raštu Nr. S-2015-3571 „Dėl R. Š. prašymo“ (b. l. 9) persiuntė skundą išnagrinėti Departamentui, kuris 2015 m. birželio 19 d. raštu Nr. S-(4.3-1)-1772 „Dėl R. Š. skundo dėl ES teisės aktų suderinimo su nacionalinės baudžiamosios teisės normomis ir narkotinių ir psichotropinių medžiagų klasifikavimo klausimų“ (b. l. 10–11) pateikė Departamento specialistų nuomonę. Pareiškėjas dėl šių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus kreipėsi į teismą.

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad skundžiami aktai (veiksmai) nesukelia pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių. Nenustatyta jokių pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, sietinų su jo teisėmis bei pareigomis. Pareiškėjo skundą pagrįstai atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tai atitinka paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė