2020-01-22 Nr. AB-1441-3-61-3-02208-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2406-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02208-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 27.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M.-V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. M.-V. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo A. E.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. M.-V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria Inspektorius pripažino A. E. skundą iš dalies pagrįstu: įspėjo interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) valdytoją pareiškėją dėl Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 14 straipsnio 1–2 dalių pažeidimo paskelbiant publikacijose (duomenys neskelbtini) privataus pobūdžio informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį ir pareikalavo ją pašalinti.

2. Pareiškėja nesutiko su išvada, jog dėl A. E. privataus gyvenimo detalių – nuotraukų su jo atvaizdu paskelbimo publikacijose pusiausvyra tarp saviraiškos laisvės (teisės atskleisti informaciją) ir A. E. teisės į privataus gyvenimo apsaugą buvo pažeista. Pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į Sprendime minimose publikacijose skelbiamos informacijos turinį, nagrinėjamu atveju egzistuoja teisėtas visuomenės interesas žinoti šią informaciją, o vaizdinė informacija nėra perteklinė, nes ji gali padėti atskleisti įstatymo pažeidimus. Pareiškėja tokio pobūdžio informacijos pagrindu jau gavo duomenų apie kitas A. E. neteisėtas veikas, taip pat sužinojo apie minėto asmens ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorų ryšius.

3. Pareiškėja nurodė, jog Sprendime prioritetas teikiamas asmens privataus gyvenimo apsaugai, o ne pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtimi. Pareiškėjos įsitikinimu, jos skelbiama informacija apie A. E. ir jo nesąžiningą veiklą atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą žinoti šią informaciją, įskaitant asmens identifikavimą, nes gali padėti kitiems asmenims išvengti nesąžiningų ir apgaulingų minėto asmens veiksmų. Nagrinėjamu atveju egzistuoja teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti apie nesąžiningą asmens veiklą ir galimybė identifikuoti tokią veiklą darantį asmenį.

4. Pareiškėjos teigimu, Inspektorius pažeidė teisės į privatų gyvenimą ir visuomenės teisės žinoti pusiausvyrą, suteikė nesąžiningam, pareiškėjos šeimą ir kitus asmenis, taip pat teismus ir valstybės institucijas apgavusiam trečiajam suinteresuotam asmeniui privataus gyvenimo apsaugą. Pareiškėja pažymėjo, jog Inspektoriui pateikė išsamius paaiškinimus dėl minėto asmens, nurodė skelbiamą informaciją patvirtinančius įrodymus, įskaitant prejudicinę galią turinčius teismų sprendimais konstatuotus faktus. Visus publikacijų teiginius pareiškėja gali pagrįsti.

5. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas pabrėžė, kad Sprendime yra išsamiai įvertinti pareiškėjos argumentai, Sprendime yra nurodyti esminiai motyvai. Trečiojo suinteresuoto asmens privataus gyvenimo detalių paskelbimas publikacijose, argumentuojant, kad trečiasis suinteresuotas asmuo savo nuotraukas viešai skelbė savo paskyroje socialiniame tinkle, nepanaikina viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) atsakomybės už jų savavališką naudojimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo teisėto visuomenės intereso skleisti nuotraukų su trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdu, kadangi publikacijų tema galėjo būti plėtojama ir viešasis interesas užtikrintas be šios perteklinės vaizdinės informacijos.

7. Trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukų su jo atvaizdu panaudojimas nepateko ir į VIĮ 14 straipsnio 3 dalies išimčių sąrašą, kai be asmens sutikimo galimas jo atvaizdo skelbimas ar panaudojimas. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos veiksmai padėjo atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Atsakovas taip pat nurodė, jog nėra jokių duomenų, kad ginčo privataus pobūdžio informacija būtų pateikta viešai nagrinėjant bylas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai, kad trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukos buvo pareiškėjos (jos atstovo) teiktos į Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą, nepagrindžia išimties taikymo, kadangi byla buvo išnagrinėta uždarame posėdyje. Trečiojo suinteresuoto asmens statusas – privatus asmuo, todėl negalėjo būti pritaikyta ir išimtis dėl viešojo asmens privataus gyvenimo aplinkybių ar asmeninių savybių paviešinimo. Visi Sprendime išdėstyti argumentai suponavo išvadą, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė saviraiškos laisvės (teisės skleisti informaciją) ir trečiojo suinteresuoto asmens teisės į privataus gyvenimo apsaugą pusiausvyrą. Pareiškėja jau buvo įspėta dėl VIĮ 14 straipsnio 1–2 dalių pažeidimo Inspektoriaus 2017 m. birželio 23 d. sprendimu, paskelbiant privataus pobūdžio informaciją (nuotraukas) apie trečiąjį suinteresuotą asmenį.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. E. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Paaiškino, jog pareiškėja, kerštaudama dėl kilusio ginčo, siekia pateikti visuomenei vien tik neigiamą informaciją apie jį, jo artimuosius, draugus, kolegas, taip formuodama neigiamą nuomonę apie jį. Pareiškėjos tinklalapyje skelbiama informacija pakenkė A. E. ir jo šeimai.

10. Pažymėjo, jog dėl pareiškėjos skelbiamų straipsnių yra priimtas Inspektoriaus 2017 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėja toliau ignoravo šį sprendimą, trečiasis suinteresuotas asmuo vėl kreipėsi į Tarnybą su patikslintu skundu. Straipsniai, kuriuose yra privataus pobūdžio informacija, yra nuo 2017 m. sausio mėnesio.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad Sprendime nurodoma, jog tyrimas, atsižvelgiant į suėjusį dviejų metų senaties terminą, į Inspektoriaus 2017 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atliekamas tik dėl šių publikacijų: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Publikacijos).

13. Sprendime Tarnyba nurodė, jog A. E. privataus gyvenimo – teisminių bylų, jo pajamų įvardijimas, veiksmų (nesąžiningumo) kontekste pateisinamas viešuoju interesu tokią informaciją žinoti. Todėl šiuo požiūriu trečiojo suinteresuoto asmens privatumas pažeistas nebuvo. Tačiau jo privataus gyvenimo detalių – nuotraukų su pareiškėjo atvaizdu – paskelbimu Publikacijose, Tarnybos nuomone, pažeidė pusiausvyrą tarp teisės į privatų gyvenimą ir saviraiškos laisvės (teisės atskleisti informaciją). Aplinkybė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo savo nuotraukas viešai skelbė savo paskyroje socialiniame tinkle nepanaikina viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) atsakomybės už jų savavališką panaudojimą. Sprendime konstatuota, jog nagrinėjamu atveju nebuvo teisėto visuomenės intereso skleisti nuotraukų su trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdu, kadangi Publikacijų tema galėjo būti plėtojama be šios perteklinės vaizdinės informacijos. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukų su jo atvaizdu panaudojimas nepatenka ir į VIĮ 14 straipsnio 3 dalies išimčių sąrašą, kadangi: 1) privataus pobūdžio informacija nepadėjo atskleisti įstatymo pažeidimų ar nusikalstamų veikų; 2) privataus pobūdžio informacija nėra pateikta viešai nagrinėjant bylas; 3) trečiasis suinteresuotas asmuo neturi viešojo asmens statuso. Pareiškėja turėjo gauti sutikimą tokią informaciją skelbti. Sprendime, be kita ko, pažymėta, kad Inspektoriaus 2017 m. birželio 23 d. priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), socialinio tinklo Facebook paskyroje (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos“ viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) buvo įvykdytas, apie tai trečiasis suinteresuotas asmuo buvo informuotas.

14. Skundžiamu Sprendimu pareiškėja buvo įspėta dėl VIĮ 14 straipsnio 1–2 dalių pažeidimo paskelbiant privataus pobūdžio informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį publikacijose: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat buvo įpareigota pašalinti minėtą informaciją.

15. Teismas nurodė, kad vienas iš ribojimų platinti ir skleisti informaciją yra susijęs su privataus gyvenimo apsauga ir yra nustatytas Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnyje. Pareiškėja teigė, kad ji platino informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį be jo sutikimo, laikydamasi VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų.

16. Teismas nurodė, kad pirmuoju iš atvejų, kuris pateisina informacijos apie žmogaus privatų gyvenimą paskelbimą viešai, VIĮ 14 straipsnio 3 dalis numato informaciją, kuri padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Įvertinus Publikacijas, teismas darė išvadą, kad minėta informacija nepadeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Tyrimo metu nepateikta jokios objektyvios informacijos, kad trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukas būtų vertinę ir dėl jų pasisakę teismai ar teisėsaugos institucijos. Pareiškėjos informacija nepagrindžia išimties pritaikymo nagrinėjamoje situacijoje dėl privačios informacijos skelbimo, o yra grįsta pareiškėjos, kaip priešingos ginčo šalies, subjektyviu suinteresuotumu skelbti trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukas. Be to, pareiškėjos argumentai, kad informacija gali padėti atskleisti įstatymo pažeidimus, yra lingvistiškai neteisingas teisės normos aiškinimas, kadangi apie galimą padėjimą ateityje joje nekalbama. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėja kilusį privataus pobūdžio konfliktą siekia spręsti viešindama kito asmens privataus gyvenimo aplinkybes be jo sutikimo. Kai nėra pagrindžiamas visuomenės interesas tokias aplinkybes žinoti, tai akivaizdžiai pažeidžia saviraiškos laisvės ir privataus asmens gyvenimo apsaugos pusiausvyrą. Privataus pobūdžio konfliktas, kai nėra aptariamų VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių, savaime negali pateisinti asmens privataus gyvenimo apsaugos reikalavimų pažeidimo.

17. Teismas nurodė, kad antras VIĮ 14 straipsnio 3 dalies reikalavimas – informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Tarnybos tyrimo metu pareiškėjos nurodyti argumentai, kad trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukos paimtos iš jo socialinio tinklo Facebook paskyros buvo pareiškėjos (jos atstovo) teiktos į Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą, nepagrindžia išimties taikymo, kadangi byla buvo išnagrinėta uždarame posėdyje. Net jei šie rašytiniai paaiškinimai ir būtų buvę prijungti prie civilinės bylos, šiai konkrečiai situacijai neturi teisinės reikšmės, nes išimtis taikoma viešų posėdžių metu pateiktai informacijai. Įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad nuotraukos su trečiuoju suinteresuotu asmens atvaizdu būtų pateiktos ir svarstytos viešo teismo posėdžio metu, nėra. Vadinasi, pareiškėja neišpildė ir šio reikalavimo.

18. Teismas nurodė, kad trečiasis atvejis, kai gali būti taikoma VIĮ 14 straipsnio 3 dalies išimtis, t. y. kai informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes, nagrinėjamu apskritai negali būti svarstomas, nes jis taikytinas tik viešiesiems asmenims. Pareiškėja nepateikė argumentų, kad A. E. yra viešasis asmuo ar galėtų būti tokiu laikomas dėl savo užimamų pareigų ar visuomenei reikšmingos veiklos, todėl šiuo aspektu Sprendimas irgi yra teisėtas bei pagrįstas.

19. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, jog nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą, jis atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, atkreiptas dėmesys, kad itin panašioje byloje, vykusioje tarp tų pačių šalių, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės identiškai vertino analogiškas aplinkybes (2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3327-492/2018).

III. 20. Pareiškėja N. M.-V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus.

21. Pareiškėja pažymi, kad tokius santykius kaip, pavyzdžiui, fizinių asmenų teisę į vardą, į atvaizdą, į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, reglamentuoja Civilinis kodeksas. Pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į byloje nagrinėjamojo ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančių asmenų tarpusavio santykius, ginčo publikacijas ir Sprendime konstatuotus privataus gyvenimo pažeidimus, Inspektorius apskritai turėjo atsisakyti nagrinėti gautą skundą ir pasiūlyti asmeniui kreiptis į teismą bendra tvarka.

22. Pareiškėja nėra visuomenės informavimo priemonė tradicine prasme, t. y. internetinė svetainė nėra naujienų portalas, ir nors teismų praktikoje yra pasisakyta dėl to, kad tinklaraščiai ir net facebook puslapiai gali būti prilyginti visuomenės informavimo priemonei, jie savaime nėra tokiais. Pareiškėja nevaldo naujienų portalo ir neskelbia visuomenei aktualios informacijos ar naujienų, dėl ko internetinė svetainė (duomenys neskelbtini) galėtų būti pripažinta visuomenės informavimo priemone. Atsižvelgiant į informacijos turinį akivaizdu, kad šiuo atveju internetinė svetainė ir jos turinys yra dviejų privačių asmenų ginčo epizodas, todėl Inspektorius neturi kompetencijos.

23. Pareiškėja pažymi, kad teismo sprendimo motyvuose netgi nėra įvardinta, dėl kokios konkrečios informacijos yra ginčas, o iš kai kurių teismo išvadų panašu, kad teismas manė, jog šioje byloje ginčas kyla dėl publikacijoje esančių teiginių, kai iš tikrųjų ginčas yra ne dėl pačių publikacijų ir jų teiginių, bet jų iliustracijų.

24. Pareiškėjos teigimu, teismo išvada, jog Publikacijose pateikta informacija nepadeda atskleisti įstatymų pažeidimų ar nusikalstamų veikų, yra niekuo nepagrįsta. Pareiškėja pažymi, kad ji savo paaiškinimuose Žurnalistų inspektoriaus tarnybai nurodė tik dalį tyrimų ir adresatų, kuriuose buvo panaudota jos viešai skelbiama informacija. Pareiškėja įvardijo tik tuos informacijos adresatus, kurie buvo žinomi trečiajam suinteresuotam asmeniui, kadangi pareiškėja yra įsitikinusi, jog nagrinėjamu atveju atsakovas ar atskiri jo tarnautojai nėra objektyvūs ir dirba konkrečiai trečiojo suinteresuoto asmens naudai ir interesais.

25. Antroji teismo išvada, kurioje pasisakoma dėl to, ar ginčo informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą, taip pat yra grindžiama ne teismo atliktu įrodymų vertinimu, savarankišku teismo tyrimu, bet išimtinai byloje skundžiamu atsakovo vertinimu.

26. Pareiškėja pažymi, kad Sprendime Žurnalistų etikos inspektorius pasisakė ir vertino ne teiginius, bet įkeltas nuotraukas prie publikacijų. Tos nuotraukos buvo paties trečiojo asmens paskelbtos savo facebook puslapyje, tuose nuotraukose daugiausiai yra užfiksuoti trečiojo suinteresuoto asmens gyvenimo epizodai, kurie: 1) nederėjo su Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo trečiojo asmens deklaruotais faktais apie jo finansinę būklę; 2) įrodė artimus A. E. ryšius su tam tikrais asmenimis, su kuriais jis teisminio ginčo su pareiškėja metu sudarė jam priklausiusio turto perleidimo sandorius, kuriuos pareiškėja ginčijo reikšdama actio Pauliana ieškinį.

27. Siekiant įrodyti tuos asmenų ryšius ir paneigti trečiojo suinteresuoto asmens teismams nurodomas aplinkybes, pareiškėja pati ir su antstolio pagalba fiksavo A. E. internete skelbiamus privataus gyvenimo epizodus ir teikė juos į dvi bylas: Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą pagal actio Pauliana ieškinį ir Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą, pagal A. E. ir J. E. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pirmoji byla buvo nagrinėjama viešai, antroji byla taip pat buvo pradėta nagrinėti viešai. Tik po to, kai pareiškėja sukūrė internetinį portalą (duomenys neskelbtini), A. E. prašymu ta byla buvo pradėta nagrinėti neviešai, o iki to laiko pareiškėja į minėtą bylą jau buvo pateikusi ir portale paskelbusi didžiąją dalį medžiagos, kurią naudojo paskelbtose publikacijose. Teismas nenustatė tų nuotraukų pateikimo ir pirmojo paskelbimo momento, taip pat neįvertino, ar tuo metu, kai jos buvo pateiktos į bylą ir viešai paskelbtos, ta konkreti byla buvo nagrinėjama ne viešai.

28. Trečioji teismo išvada su nagrinėjama byla apskritai neturi nieko bendra, nes dėl viešo asmens statuso klausimų šioje byloje nėra.

29. Teismas atkreipė dėmesį, kad itin panašioje byloje, vykusioje tarp tų pačių šalių, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės identiškai vertino analogiškas aplinkybes. Tačiau teismo sprendime nėra pasisakyta, kas dar (be bylos dalyvių) sieja šias bylas, kokios aplinkybės toje byloje buvo nustatytos, ką ir dėl ko teismas toje byloje nustatė ir kokią tai turi reikšmę šioje byloje.

30. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą.

31. Atsakovas nurodo, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, ar interneto tinklalapis (duomenys neskelbtini) priskirtinas visuomenės informavimo priemonei. Akcentuoja, kad šis interneto tinklalapis laikytinas netradicine visuomenės informavimo priemone ir jame paskelbta informacija vertinta jau ne pirmą kartą tiek atsakovo, tiek teismo.

32. Atsakovo teigimu, teismas savo sprendime išsamiai vertino ir pareiškėjos pateiktus argumentus, nurodė pakankamus ir esminius argumentus dėl nuotraukų publikavimo neteisėtumo.

33. Atsakovas nurodo, kad Sprendime nustatyta skundžiamose publikacijose paskleista privataus pobūdžio informacija (nuotraukos iš trečiojo suinteresuoto asmens privataus gyvenimo, kuriame jis pavaizduotas) nepatenka į VIĮ nustatytų išimčių sritį.

34. Atsakovas pabrėžia, kad VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nurodytų išimčių pritaikymas turi būti itin pamatuotas ir pagrįstas nagrinėjant atvejus, susijusius su privačių asmenų privačiu gyvenimu.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. E. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjos tikslas yra kitoks nei pateikti jos turimą informaciją teisingai, tiksliai ir nešališkai, pareiškėja, kerštaudama trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl tarp jų kilusio ginčo, siekia pateikti visuomenei vien tik neigiamą informaciją apie A. E. bei jo artimuosius, draugus, kolegas.

37. Pareiškėja N. M.-V. pateikė rašytinius paaiškinimus. Pareiškėjos teigimu, A. E. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė daug tikrovės neatitinkančių aplinkybių bei pareiškėją įžeidžiančių teiginių, dėl to ji teikia rašytinius paaiškinimus.

38. Pareiškėja nesutinka, kad dėl tinklalapyje (duomenys neskelbtini) skelbiamos informacijos buvo nutraukta A. E. ir J. E. santuoka. Pareiškėja prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-291-901/2019 ieškovės J. E. 2018 m. birželio 11 d. pateikto ieškinio dėl santuokos nutraukimo, kuriame nurodytos aplinkybės paneigia A. E. nurodytas skyrybų priežastis. Pareiškėja teigia, kad tik po ilgo laiko, kol laukė, kad A. E. atlygins padarytą žalą, ji sukūrė portalą (duomenys neskelbtini), siekdama paviešinti neteisėtas veikas. Pažymi, kad A. E. ne kartą kreipėsi į Klaipėdos miesto ir rajono policiją dėl persekiojimo, tačiau visi jo pareiškimai buvo atmesti, nustačius, kad nėra nusikalstamos veikos požymių. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo neviešai išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-291-901/2019 yra pateiktas A. E. skundas teismui, kuriame nurodytos aplinkybės yra susijusios su dukros asmeniniu gyvenimu, o tos aplinkybės iš esmės prieštarauja tam, ką savo atsiliepime šioje byloje nurodo trečiasis suinteresuotas asmuo. Pareiškėja prašo teismo kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl civilinėje byloje Nr. e2-291-901/2019 A. E. 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateiktų paaiškinimų pateikimo. Pareiškėja pažymi, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2019 m. gegužės 17 d. sprendime NR. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus 2017 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvykdytas. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) puslapis jau nėra aktyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Inspektoriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria Inspektorius pripažino trečiojo suinteresuoto asmens A. E. skundą iš dalies pagrįstu: įspėjo interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) valdytoją pareiškėją dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1–2 dalių pažeidimo paskelbiant publikacijose (duomenys neskelbtini) privataus pobūdžio informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį – nuotraukas su trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdu – ir pareikalavo ją pašalinti.

40. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja padavė apeliacinį skundą.

41. Tam, kad būtų apibrėžtos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos, primintina, kad procesiniame dokumente, kuriuo asmuo, nesantis viešojo administravimo subjektu, kreipiasi į administracinį teismą dėl pažeistų ar ginčijamų teisių ar teisėtų interesų gynimo, t. y. skunde, be kita ko, privalo būti nurodytas jo pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, ir dalykas, t. y. pareiškėjo reikalavimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 str. 2 d. 7–8 p.).

Administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 80 str. 2 d.). Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 134 str. 6 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant minėtą nuostatą, nurodoma, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas.

Kitoks šios nuostatos aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-442/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017, 2017 m. liepos 13 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017, 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, ir kt.).

Taigi, administracinės bylos proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės, nepatenkantys į konkrečios administracinės bylos nagrinėjimo ribas, išskyrus aiškiai įstatyme aptartus atvejus (pvz., viešasis interesas), nėra teisiškai reikšmingi jos (konkrečios administracinės bylos) kontekste.

42. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.)

43. Kadangi duomenų, jog nagrinėjamo ginčo atveju apeliacinio skundo ribos turėtų būti peržengtos, nėra, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teisme išnagrinėto jos skundo dalyku ir pagrindu, ribose, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrinama, ar nėra ABTĮ146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

44. Pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui reikalavimas dėl Inspektoriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo yra grindžiamas argumentais, susijusiais su, kaip teigiama, netinkamu Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies aiškinimu bei taikymu priimant ginčijamo sprendimo dalį: pareiškėja nesutiko su Sprendime nurodyta išvada, kad: trečiojo suinteresuoto asmens privataus gyvenimo detalių – nuotraukų su jo atvaizdu – paskelbimu publikacijose pusiausvyra tarp saviraiškos laisvės (teisės skleisti informaciją) ir trečiojo suinteresuoto asmens teisės į privataus gyvenimo apsaugą buvo pažeista, nėra pagrįsta, kadangi nagrinėjamu atveju ir yra teisės aktuose nustatyta išimtis; skundžiamame sprendime yra konstatuota, kad trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų (nesąžiningumo) kontekste yra pateisinimas viešuoju interesu tokią informaciją žinoti, todėl tai turėtų galioti tiek informacijai apie pareiškėjo nesąžiningą ir neteisėtą veiklą, tiek pareiškėjo atvaizdui; vaizdinė informacija nėra perteklinė, nes ši privataus pobūdžio informacija gali padėti atskleisti įstatymo pažeidimus, kitiems asmenims išvengti nesąžiningų ir apgaulingų trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų.

45. Pirmosios instancijos teismas, Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies reikalavimų kontekste įvertinęs šiuos pareiškėjos argumentus, juos atmetė kaip nepagrįstus, motyvuodamas tuo, kad: įvertinus Publikacijas, darytina išvada, kad minėta informacija nepadeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Atsakovo tyrimo metu nepateikta jokios objektyvios informacijos, kad trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukas būtų vertinę ir dėl jų pasisakę teismai ar teisėsaugos institucijos. Pareiškėjos informacija nepagrindžia išimties pritaikymo nagrinėjamoje situacijoje dėl privačios informacijos skelbimo, o yra grįsta pareiškėjos, kaip priešingos ginčo šalies, subjektyviu suinteresuotumu skelbti trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukas. Be to, pareiškėjos argumentai, kad informacija gali padėti atskleisti įstatymo pažeidimus, yra lingvistiškai neteisingas teisės normos aiškinimas, kadangi apie galimą padėjimą ateityje joje nekalbama; Tarnybos tyrimo metu pareiškėjos nurodyti argumentai, kad trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukos paimtos iš jo socialinio tinklo Facebook paskyros buvo pareiškėjos (jos atstovo) teiktos į Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą, nepagrindžia išimties taikymo, kadangi byla buvo išnagrinėta uždarame posėdyje. Net jei šie rašytiniai paaiškinimai ir būtų buvę prijungti prie civilinės bylos, šiai konkrečiai situacijai neturi teisinės reikšmės, nes išimtis taikoma viešų posėdžių metu pateiktai informacijai. Įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad nuotraukos su trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdu būtų pateiktos ir svarstytos viešo teismo posėdžio metu, nėra; pareiškėja nepateikė argumentų, kad A. E. yra viešasis asmuo ar galėtų būti tokiu laikomas dėl savo užimamų pareigų ar visuomenei reikšmingos veiklos.

46. Vertinant pareiškėjos argumentus, kuriais ginčijamas dviejų pirmųjų teismo išvadų pagrįstumas (pareiškėja neginčija, kad A. E. nėra viešasis asmuo ar galėtų būti tokiu laikomas dėl savo užimamų pareigų ar visuomenei reikšmingos veiklos), primintina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnis, šio įstatymo kontekste reglamentuojantis privataus gyvenimo apsaugą, nustato: rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą (1 d.); informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka (2 d.); informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (3 d.).

47. Taigi, kaip nagrinėjamo ginčo atveju iš esmės ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai, kuri kaip viešosios informacijos rengėja ir platintoja privalo užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, numatytas Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje, kurioms esant informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo.

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja neįrodė minėtų sąlygų buvimo: pareiškėja nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens privatų gyvenimą, kurios (informacijos) sąvoka Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio įstatymo prasme apima ir vaizdinę informaciją, užfiksuotą nuotraukose: 1) padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Nei paaiškinime Tarnybai, nei teismo procesiniuose dokumentuose pareiškėja nenurodė, kokius įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas padėjo atskleisti nuotraukų Sprendime nurodytose publikacijose patalpinimas; 2) informacija yra pateikta viešai nagrinėjant bylą. Pareiškėjos paaiškinimai šiuo aspektu yra itin apibendrinto pobūdžio, nors, kaip ir minėta, būtent jai tenka pareiga įrodyti tokios aplinkybės buvimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje pateiktais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis dalis civilinių bylų, kuriose, kiek galima spręsti iš apibendrintų pareiškėjos teiginių, buvo / galėjo būti pateiktos nuotraukos, nagrinėtos uždaruose teismo posėdžiuose (Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėtos civilinė byla Nr. 2FB-83-991/2018 pagal trečiojo suinteresuoto asmens ir kt. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir civilinė byla Nr. e2-291-901/2019 dėl santuokos nutraukimo, kurioje trečiasis suinteresuotas asmuo patrauktas atsakovu), taip pat nėra duomenų, kad kitose bylose (pavyzdžiui, Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-17-904/2017 pagal pareiškėjos ir kt. ieškinį atsakovams, iš jų – ir trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl sandorių pripažinimo tariamais ir jų panaikinimo) šios nuotraukos yra priimtos kaip įrodymai byloje.

49. Nėra pagrįsti ir kiti šios administracinės bylos procese nagrinėtini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, dėl skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo: kaip nustato Visuomenės informavimo įstatymas, Inspektorius, kurio iš viena funkcijų – nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse (VIĮ 50 str. 1 d. 1 p.), vykdydamas tokią funkciją, gali priimti sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti (VIĮ 50 str. 3 d. 1 p.).

Inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo arba, jeigu sprendimas neskelbiamas viešai, nuo pranešimo apie jo priėmimą gavimo dienos (VIĮ 50 str. 18 d.). Taigi, kaip matyti iš aptarto reguliavimo, tokia kaip nagrinėjama byla yra nagrinėtina teisme Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o argumentai dėl to, kad, kaip teigiama, internetinė svetainė (duomenys neskelbtini) nevertintina kaip visuomenės informavimo priemonė Visuomenės informavimo įstatymo prasme, nebuvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui, dėl ko jie nenagrinėtini ir apeliacinės instancijos teisme.

Šiuo aspektu tik pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatyme pateikiama itin plati visuomenės informavimo priemonės samprata, pagal kurią tokioms priemonėms gali būti priskiriama ir informacinės visuomenės informavimo priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija, o nepriskiriamas – tik oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai (VIĮ 2 str. 87 d.). Pavyzdžiui, administracinių teismų praktikoje, vertinant savivaldybės interneto svetainę ir Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, nustatančias Inspektoriaus kompetenciją ir jos ribas, konstatuota, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymą Inspektorius prižiūri iš esmės visos viešosios informacijos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse, nepriklausomai nuo to, kas yra jos rengėjas (skleidėjas).

Atsižvelgiant į platų visuomenės informavimo priemonės apibrėžimą Visuomenės informavimo įstatyme, savivaldybės interneto svetainė tam tikrais aspektais taip pat gali būti laikoma visuomenės informavimo priemone. Nors visuomenės informavimas ir nėra pagrindinė savivaldybės funkcija, įvertinus konkrečią situaciją ir aplinkybę, jog savivaldybė savo interneto svetainėje, be kita ko, skleidžia informaciją apie savo veiklą, t. y. ši svetainė iš esmės yra priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija (VIĮ 2 str. 84 d.), o čia talpinamoms publikacijoms, kuriose yra viešai skleidžiama informacija apie savivaldybės naujienas, yra taikomos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, o Inspektorius iš esmės buvo kompetentingas nagrinėti skundą dėl jų (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-854-602/2018 ir 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-27-520/2019); pareiškėja nenurodė ir nepagrindė kokiais aspektais, atsižvelgiant į šio ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas (ABTĮ 80 str. 2 d.) bei nuostatas dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (ABTĮ 86 str. 1–3 d.) pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra motyvuotas. Dėl šio apeliacinio skundo argumento tik pažymėtina, kad iš pareiškėjos procesinių dokumentų turinio matyti, kad tiek ginčijamo Inspektoriaus sprendimo priėmimo motyvai, tiek juo nustatomos pareigos (taikomos poveikio priemonės) jai yra suprantami.

50. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant pagrindų naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), apeliacinis skundas netenkinimas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. M.-V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė