da7d157b-804d-46dd-a8a6-8a48ca430a76 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1422-912/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03434-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos 1.3.9.2.2; 3.1.14.8.3 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2018 m. kovo 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. P. 2018 m. vasario 14 d. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – VÅ¡Ä® Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, nustatė:

I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį, kuriuo ieÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančiu sveikatos apsaugos ministro sprendimÄ Neskirti priedo gydytojui traumatologui ortopedui dr. A. P. (ieÅ¡kovui), nurodytÄ 2017 m. spalio 31 d. raÅ¡te Nr. (1.1.21-60)10-8790. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį, nes ieÅ¡kovas nesilaikė iÅ¡ankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.

3. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo ginčas kilo ne dėl ieÅ¡kovo, kaip vadovo, darbo funkcijų atlikimo, bet kaip gydytojo traumatologo ortopedo darbo funkcijų atlikimo ir papildomo apmokėjimo (priedų) už šį jo atliekamÄ darbÄ . Dėl to ieÅ¡kovas privalo kreiptis į darbo ginčų komisijÄ . II. Atskirojo skundo esmė 4. Atskirajame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti 2018 m. vasario 12 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – priimti ieÅ¡kinį.

5. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ kaip trečiojo asmens VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorius, t. y. jis – vieÅ¡osios įstaigos vienasmenis valdymo organas. VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės savininkė yra Lietuvos Respublika. IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri įgyvendina ligoninės savininkės teises ir pareigas, sprendimÄ . Juridinio asmens vienasmenis valdymo organas praÅ¡o pripažinti negaliojančiu to juridinio asmens savininko sprendimÄ .

Juridinių asmenų organų santykiai reglamentuojami Civilinio kodekso (toliau – CK) Antrosios knygos, Akcinių bendrovių, Viešųjų įstaigų ir kitų įstatymų normose. IeÅ¡kovas nurodo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu. Jo nuomone, tai – ne darbo ginčas. II. Apeliacinės instancijos teismo motyvai 6. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, juridinių asmenų organų sprendimai gali bÅ«ti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams.

Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.

7. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas yra VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorius, t. y. jis – viešosios įstaigos vienasmenis valdymo organas. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės savininkė yra Lietuvos Respublika. Atsakovė įgyvendina savininkės teises ir pareigas. Taigi ji yra ieškovo darbdavė. Dėl to svarbu nustatyti, iš kokių civilinių santykių kilo ieškovo ir atsakovo ginčas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas eina ne tik VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus, bet taip pat ir gydytojo traumatologo-ortopedo pareigas.

Jis praÅ¡o pripažinti negaliojančiu sveikatos apsaugos ministro sprendimÄ , kuriuo nutarta neskirti priedo ieÅ¡kovui, kaip gydytojui traumatologui-ortopedui. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių ginčas kilo iÅ¡ darbo teisinių santykių (nesutariama dėl tam tikro apmokėjimo už darbÄ ). Taigi ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡spręsti darbuotojo ir darbdavio, bet ne juridinio asmens organų ginÄÄ .

8. Darbo kodekso (toliau – DK) 216 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. Pagal DK 220 straipsnio 1 dalį, darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus dėl teisės. Ginčai dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį, taip pat dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, taip pat dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) nagrinėjami teisme (DK 105 straipsnio 2 dalį).

9. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®)37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasiraÅ¡o valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Sutartį su bendrovės vadovu, kuris yra bendrovės valdybos pirmininkas, pasiraÅ¡o valdybos įgaliotas valdybos narys. Su bendrovės vadovu gali bÅ«ti sudaryta jo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Bendrovės vadovÄ iÅ¡rinkusiam organui priėmus sprendimÄ atÅ¡aukti vadovÄ , su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Bendrovės ir jos vadovo darbo ginčai nagrinėjami teisme.

10. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo vieÅ¡osios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su vieÅ¡osios įstaigos vadovu ir jÄ nutraukia. Kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimÄ atÅ¡aukti vieÅ¡osios įstaigos vadovÄ , su vieÅ¡osios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Su vieÅ¡osios įstaigos vadovu gali bÅ«ti sudaryta jo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. VieÅ¡osios įstaigos ir jos vadovo darbo ginčai tarp nagrinėjami teisme.

11. Pirmiau aptartas teisės normas reikia aiškinti sistemiškai. Taigi sistemiškai aiškinant DK 105 straipsnio 2 dalį, ABĮ 37 straipsnio 4 dalį ir Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, darytina išvada, kad teisme nagrinėjami viešosios įstaigos ir jos vadovo darbo ginčai dėl darbo sutarties su viešosios įstaigos vadovu sudarymo, nutraukimo, vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo), materialinės atsakomybės. Kiti įstaigos ir jos vadovo ginčai nagrinėjamo darbo ginčų komisijoje ikiteismine tvarka.

IeÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas kilęs iÅ¡ Å¡alių individualius darbo ginčo dėl papildomo apmokėjimo (priedo) už ieÅ¡kovo, kaip gydytojo traumatologo-ortopedo atliekamÄ darbÄ . Å is ginčas nesusijęs su atsisakymu sudaryti ar nutraukti darbo sutartį su vieÅ¡osios įstaigos vadovu, netinkamu jo pareigų vykdymu, materialine atsakomybe. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas turi laikytis iÅ¡ankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. kreiptis į darbo ginčų komisijÄ (DK 220 straipsnio 1 dalis).

12. Dėl visų pirmiau Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, ieÅ¡kovo atskirasis skundas atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas nutaria: Atmesti ieÅ¡kovo A. P. 2018 m. vasario 14 d. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarties. Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Tomas Venckus