da7c7129-2a58-4d95-a669-0efbfe982f51 · Klaipėdos apygardos teismas

           Civilinė byla Nr. e2-1306-826/2015              (Proceso Nr. 2-42-3-00319-2015-8)                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.1.6.2.; 2.5.10.5.2.; 2.5.10.5.2.1.; 2.5.10.5.2.17.; 2.5.16.5.; 3.1.7.5.; 3.1.7.9.; 3.1.18.4.; 3.2.3.1.; 3.2.4.; 3.2.4.8.2.; 3.2.6.1. (S)                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant K.

P., dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui R. N., atsakovės atstovams direktorei G. T. ir advokatui E. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. P. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Gražeda“, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovo pusėje, BUAB „Naruva“, dėl nuostolių – negautų pajamų priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su nesiesioginiu ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 907 403,46 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad yra buvęs UAB „Naruva“ akcininkas. 2015 m. balandžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria nusprendė, kad atsakovė UAB „Gražeda“, sudarydama 2005-06-07 perleidimo sutartį, kurios pagrindu įgijo komercines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalį šių patalpų (69 proc.) įgijo nepagrįstai, dėl to BUAB „Naruva“ buvo padaryta žala. Ieškovo nuomone, BUAB „Naruva“, be padarytos žalos, taip pat negavo ir pajamų iš patalpų nuomos, kurias būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Sandoris dėl patalpų perleidimo buvo sudarytas tarp UAB „Naruva“ vadovo E. T. ir UAB „Gražeda“ direktorės G. T., tai yra sutuoktinių, be to, UAB „Gražeda“ akcininkas iki 2013 m. buvo E. T., todėl sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. 2014-06-23 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo nurodyta, kad BUAB „Naruva“ neteko galimybės gauti bet kokias pajamas iÅ¡ pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. BUAB „Naruva“ iki 2005-06-07 sutarties, kuria nepagrįstai buvo perleistos komercinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Å¡ias patalpas nuomodavo. 2003-07-31 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi iÅ¡ UAB „Gražeda“ gaudavo 22 000 Lt nuomos mokesčio plius 3 960,00 Lt PVM, iÅ¡ viso 25 960,00 Lt.

Å ias patalpas UAB „Gražeda“ subnuomojo UAB „Thomas Philipps Baltex“. Kadangi atsakovei neteisėtai buvo perleista 69 proc. pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Å¡ias patalpas atsakovė nuomojo, UAB „Gražeda“ turi atlyginti BUAB „Naruva“ negautas pajamas už nuomÄ , kurias gavo atsakovė laikotarpiu nuo 2005-06-07 iki pradinio ieÅ¡kinio pateikimo dienos. Pagal atsakovės 2015-11-03 pažymÄ Nr. 15-3, ginčo laikotarpiu atsakovė gavo 1 663 034,22 Eur pajamų. Pagal atsakovės pažymÄ , tik dalis iÅ¡laidų buvo susijusios su nuomos pajamų gavimu: patalpų remonto, draudimo, administravimo, mokesčių ir apskaitos tvarkymo iÅ¡laidos, tai yra patyrė 347 956,84 Eur iÅ¡laidų.

Atsakovės pelnas ginčo laikotrapiu yra 1 315 077,48 Eur iÅ¡ nuomos veiklos. Kadangi BUAB „Naruva“ prarado teises į 69 proc. pastato, tai iÅ¡ atsakovės priteistina 69 proc. Å¡ios sumos, tai yra 907 403,46 Eur. Kitos atsakovės iÅ¡laidos nėra susijusios su nuomos veikla. Eksploatacines iÅ¡laidas padengia nuomininkai – Å¡iÄ aplinkybę patvirtina 2003-08-01 nuomos sutarties su UAB „Thomas Philipps Baltex“ 6 p. Nusidėvėjimo sÄ naudos nėra priskiriamos prie nuomos veiklos pajamų gavimo, nes pastatas nenuvertėjo.

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas turi įrodyti tris civilinei atskaomybei bÅ«rtinas sÄ lygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, dėl neteisėtų veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ bei tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistuojantį priežastinį ryšį. IeÅ¡kovas ieÅ¡knyje nenurodė nė vieno neteisėto atsakovės veiksmo, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovas kildina savo patirtÄ Å¾alÄ , remiasi vien tik savo nepagrįstais samprotavimais ir interpretacijomis, o ne objektyviais įrodymais. 2015 m. balandžio 17 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad nei atsakovė G. T., nei UAB „Gražeda“ neatliko neteisėtų veiksmų, kurie bÅ«tų sukėlę UAB „Naruva“ žalÄ . IeÅ¡kovo cituojamas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas buvo pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, buvo keičiama ne tik rezoliucinė, tačiau ir motyvuojamoji dalis. Paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo konstatuota, kad jokių nei G. T., nei UAB „Gražeda“ neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl pagrindo priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ nurodytų asmenų nėra.

Å ioje byloje buvo nagrinėjamas reikalavimas priteisti žalos, kuri buvo kildinama iÅ¡ 2005-06-07 skolos perkėlimo sutarties, atlyginimÄ . Paminėta nutartimi buvo konstatuotas UAB „Gražeda“ neteisėtų veiksmų neegzistavimas, Å¡is faktas laikytinas prejudiciniu ir iÅ¡ naujo neįrodinėtinas (CPK 185 str. 2 d.). Atsakovės nuomone, nėra nė vienos iÅ¡ sÄ lygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatė nei UAB „Gražeda“, nei jos vienintelės akcininkės G.

T. kuriai anksčiau pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo atmestas, neteisėtų veiksmų, t. y. nėra tenkinama sÄ lyga dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo. Neegzistuojant įrodymams, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių susidarymo yra kalta UAB „Gražeda“. Be to, neegzistuoja ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neva susidariusios žalos ir atsakovės veiksmų įsigyjant pastatÄ , kadangi skolos perleidimo sutartis, kurios pagrindu buvo perleista nuosavybės teisė į patalpas, nėra nuginčyta.

Neegzistuojant neteisėtiems atsakovės veiksmams, negali bÅ«ti konstatuojama, kad atsakovė galėjo prisidėti prie tariamų ieÅ¡kovo nuostolių atsiradimo, juo labiau kad 2015 m. balandžio 17 d. LAT nutartimi kompensacija dėl ieÅ¡kovo nuostolių, kilusių dėl 2005 m. birželio 7 d. sandorio sudarymo, jau yra priteista, o ieÅ¡kovo teisės apgintos. Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kompensacija dėl ieÅ¡kovo nuostolių, kilusių dėl 2005 m. birželio 7 d. sandorio sudarymo, jau yra priteista, o esamo ginčo atveju nėra civilinei atsakomybei dėl tariamai patirtų nuostolių dėl negautų nuomos pajamų kilti bÅ«tinų sÄ lygų.

Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti negautų pajamų iÅ¡ pastato nuomos, nes nėra pastato savininkas, taip pat nėra dėl neteisėtų veiksmų praradęs turtÄ . IeÅ¡kovas, pasirinkdamas savo teisių gynimo bÅ«dÄ ir formÄ , galėjo (bet to nedarė) ginti savo teises ginčydamas sudarytÄ sandorį ir tuo pagrindu praÅ¡yti žalos atlyginimo. Tačiau, ieÅ¡kovui pasirinkus kitÄ teisių gynimo bÅ«dÄ ir dėl to gavus piniginę kompensacijÄ kaip žalos atlyginimÄ , konstatuotina, kad 2005 m. birželio 7 d. skolos perkėlimo sutartis, pagal kuriÄ BUAB „Naruva“ gavo pinigus, o UAB „Gražeda“ įgijo teisę į pastatÄ , LAT buvo pripažinta kaip teisėta.

Tai reiškia, jog atsakovė UAB „Gražeda“ nuo skolos perkėlimo sutarties pasirašymo neginčytinai tapo teisėta būsimo pastato savininke, tai yra asmeniu, turinčiu teisę gauti nuosavybės teisėn įgyto pastato nuomos pajamas. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog ieškovo teisės dėl minėto sandorio yra visiškai apgintos, todėl ieškovo iš naujo reiškiamas reikalavimas atsakovei (kildinamas iš to paties sandorio) dėl nuostolių atlyginimo teismo turėtų būti vertinimas ne kaip siekis apginti turimas teises, o kaip piktnaudžiavimas jomis, reiškiant teisiškai ir faktiškai nepagrįstus reikalavimus.

Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas neteisingai vertina byloje pateiktÄ pažymÄ , kurioje nurodytos atsakovės sÄ naudos, susijusios su patalpų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuoma. Atsakovė 2005–2015 m. lapikotarpiu gavo 1 663 034,32 Eur pajamų ir patyrė 1 449 145,01 Eur sÄ naudų, pelnas sudaro 213 889,31 Eur. IeÅ¡kovas, apskaičiuodamas savo neva patirtų nuostolių sumÄ , iÅ¡ atsakovės gautų pajamų neiÅ¡minusavo atsakovės patirtų sÄ naudų, susijusių su sumokėtais komunaliniais mokesčiais.

Pažymėtina, jog už pastato (duomenys neskelbtini)eksploatavimÄ apskaičiuoti komunaliniai mokesčiai atsakovės yra perskaičiuojami nurodyto pastato nuomininkui, dėl to, pagal Å¡iuo metu galiojančias buhalterinės apskaitos tvarkymo taisykles bei standartus, komunalinių mokesčių sumos atsispindi tiek atsakovės gautų pajamų, tiek patirtų sÄ naudų suvestinėse. Tuo tarpu ieÅ¡kovas, komunalinių mokesčių sumų nepriskirdamas sÄ naudoms ir atitinkamomis sumomis nemažindamas atsakovės gautų pajamų sumų, iÅ¡ esmės netinkamai apskaičiavo savo neva patirtų nuostolių sumÄ .

Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta neva patirtų nuostolių suma (907 403,46 Eur) yra apskaičiuota ne remiantis esamais buhalteriniais dokumentais, o akivaizdžiai nepagrįstais paties ieÅ¡kovo atliktais skaičiavimais ir samprotavimais.Trečiasis asmuo BUAB „Naruva“, atstovaujama administratoriės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais motyvais.

PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutaryje buvo konstatuoti neteisėti veiksmai ir priteistas žalos atlyginimas iÅ¡ E. T., kuris iki 2013 m. pradžios buvo UAB „Gražeda“ akcininkas, o 2005-06-07 sandorio sudarymo metu UAB „Gražeda“ vadovė buvo jo sutuoktinė – faktiÅ¡kai sandoris buvo sudarytas tarp dviejų sutuoktinių. E. T. atliko veiksmus, susijusius su turto UAB „Gražeda“ naudai įsigijimu, – UAB „Gražeda“ neteisėtai įsigijo pastatÄ pagal 2006-06-07 sutartį.

UAB „Gražeda“ buvo nesÄ Å¾ininga, nes jos vadovas ir akcininkas buvo nesÄ Å¾iningi. Ankstesnį Å¡alių ginÄÄ nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad UAB „Naruva“ 2005-06-07 perleido savo teises į pastatÄ ir prarado galimybę gauti pajamas iÅ¡ pastato nuomos. PrieÅ¡ tai nagrinėtoje civilinėje byloje nuomos klausimas nebuvo keliamas, todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti šį reikalavimÄ . IeÅ¡kovas yra nukentėjęs dėl 2005-06-07 sandorio – jeigu jo nebÅ«tų buvę, trečiasis asmuo bÅ«tų gavęs pajamų už nuomÄ , o ieÅ¡kovas – dividendus.

UAB „Naruva“ prarado tai, kÄ galėjo gauti. Manė, kad atsakovas Å¡ioje byloje yra tinkamas ir jo keisti nereikia. Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad dalis atsakovės praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra atsakovės sumokėtos.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad UAB „Naruva“ pastatÄ pardavė 2003–2004 m. ir sumokėjusi visas įmokas bÅ«tų galėjusi pastato nuosavybės teises atgauti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                    2015-04-17 nutartis tarp tų pačių byloje dalyvaujančių asmenų Å¡ioje byloje turi prejudicinę galiÄ . Å ioje nutartyje yra nurodyta, kad atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Trečiajam asmeniui buvo priteistas kainų skirtumas, žala, kilusi iÅ¡ lizingo sutarties, trečiajam asmeniui atlyginta (trečiasis asmuo turi teisę reikalauti Å¡ios žalos atlyginimo). Atsikirsdamas į ieÅ¡kovo atstovo argumentÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo, paaiÅ¡kino, kad atsakovės finansinės galimybės yra blogos, atsakovės turtas yra areÅ¡tuotas – dėl Å¡ios priežasties atsakovė Å¡iuo metu iÅ¡ karto negali apmokėti visų jai pateiktų sÄ skaitų – atsakovė atsiskaito palaipsniui.

Visos pajamos ir iÅ¡laidos, kurios yra pateiktos pažymoje, yra susijusios su patalpomis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2003-07-31 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi UAB „Naruva“ perdavė UAB „Gražeda“ nuomos teise naudoti 1 868,2 kv. m negyvamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iki 2005-12-31 už 22 000,00 Lt plius PVM per mėnesį (elektroninės bylos t. 1, b. l. 17). 2005 m. birželio 7 d. Skolos perkėlimo sutartimi Nr. SPLN2003-104683 UAB „Naruva“ perkėlė UAB „Gražeda“ pagal lizingo sutartį atsiradusiÄ 434 430,03 Eur skolÄ â€“ negrÄ Å¾intÄ kredito dalį, iÅ¡ kurios 1 319 414,15 Lt yra turto likutinės vertės suma, ir visas iÅ¡ lizingo sutarties kylančias teises ir pareigas, tarp jų ir teisę, sumokėjus visus Å¡ioje sutartyje numatytus mokėjimus ir įvykdžius visus kitus Å¡ia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, įsigyti turtÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuosavybėn, ir perdavė UAB „Gražeda“ valdyti ir naudotis lizingo sutarties pagrindu įsigytÄ kreditoriui (UAB „SEB lizingas“) nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

UAB „Naruva“ sutinka, kad pasiraÅ¡iusi Å¡iÄ sutartį, ji netenka visų savo teisių į turtÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (eletroninės bylos t. 1, b. l. 7, 8). Atsakovė pateikė įrodymus apie gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas nuomojant negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (elektroninės bylos t. 2, b. l. 14–17). Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Naruva“ ir V.

P. ieÅ¡kinį atsakovams G. T., E. T., uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, dėl žalos atlyginimo, kurioje, be kitų reikalavimų, buvo praÅ¡oma iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 2 116 771,77 Lt žalos dėl lizingo teisių perleidimo sandorio atlyginimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015, spręsdamas dėl UAB „Gražeda“ atsakomybės už žalÄ , padarytÄ 2005-06-07 skolos perkėlimo sutartimi, padarė iÅ¡vadÄ , kad priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ G.

T. ir UAB „Gražeda“ nėra pagrindo, nes visų sandorių, iÅ¡ kurių kildinama žala ieÅ¡kovams, sudarymas priklausė tik UAB „Naruva“ vadovo E. T. kompetencijai, žala padaryta E. T. pažeidus fiduciarines pareigas įmonei ir nei atsakovė G. T., nei UAB „Gražeda“ neatliko neteisėtų veiksmų, kurie bÅ«tų sukėlę UAB „Naruva“ žalÄ , todėl iÅ¡ E. T. buvo priteista 354 929,43 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinės palÅ«kanos.Pagrindinės teismo sprendimo res judicata taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje.

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Res judicata yra taikoma tik Å¡alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galiÄ , sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiÅ¡kia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, Å¡alys nebegali pakartotinai reikÅ¡ti tapataus ieÅ¡kinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali bÅ«ti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v.

R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; kt.). Pozityvusis res judicata poveikis įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte, pagal kurį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi bÅ«ti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L.

M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal I. Č. praÅ¡ymÄ , bylos Nr. 3K-3-294-916/2015). Atsižvelgiant į nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, į tai, kad paminėtoje civilinėje byloje dalyvavo tos pačios Å¡alys, nagrinėjamu atveju CPK 182 straipsnio 2 punkto norma turi bÅ«ti taikoma Å¡ioje civilinėje byloje.Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, ar trečiasis asmuo BUAB „Naruva“ patyrė žalÄ dėl atsakovės veiksmų. IeÅ¡kovo teigimu, BUAB „Naruva“ patyrė žalÄ , nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad atsakovė UAB „Gražeda“, sudarydama 2005-06-07 perleidimo sutartį, kurios pagrindu įgijo komercines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalį Å¡ių patalpų (69 proc.) įgijo nepagrįstai, dėl to BUAB „Naruva“ buvo padaryta žala, kadangi BUAB „Naruva“ negavo pajamų iÅ¡ patalpų nuomos, kurias bÅ«tų gavusi, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, o, atsakovės nuomone, žalos atsakovė trečiajam asmeniui nepadarė.Ä®statyme įtvirtinto visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grÄ Å¾inti Å¡alis į iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtÄ nuostolių dydį.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos Å¡alies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v.

UAB „Bandužiai“, bylos Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; kt.).Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008).

IeÅ¡kovas žalÄ (negautas pajamas) įrodinėjo tuo, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nuomodama negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurių 69 proc. iki 2005-06-07 priklausė trečiajam asmeniui, už patalpų nuomÄ gavo pajamų, ieÅ¡kovo nuomone, atsakovė Å¡iÄ patalpų dalį įgijo neteisėtai, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų trečiasis asmuo už 69 proc. patalpų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomÄ negavo pajamų, kurias jis tikėjosi gauti.Pagal bendrÄ jį įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principÄ , įtvirtintÄ CPK 178 straipsnyje, negautų pajamų faktÄ turi įrodyti ieÅ¡kovas.

Nenukrypstant nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pažymėtina, kad negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais.Ieškovo nurodytos pajamos, kurių jis neteko, neatitinka nė vieno iš kasacinio teismo praktikoje nurodytų negautų pajamų kaip atlygintinų nuostolių nustatymo kriterijų.Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad pajamas, kurias jis prašo priteisti iš atsakovės, buvo numatęs gauti iš anksto, nepateikė įrodymų, kad trečiasis asmuo BUAB „Naruva“ pagrįstai tikėjosi šias pajamas gauti esant normaliai įmonės veiklai (CPK 178, 185 str.).

Dėl to, kad atsakovė, nuomodama patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gavo pajamų, negali bÅ«ti vertinama, kad ir trečiasis asmuo bÅ«tų turėjęs tokias pat galimybes Å¡ias patalpas iÅ¡nuomoti. Trečiasis asmuo turėjo vienÄ sutartį dėl paminėtų patalpų nuomos su atsakove, kuri galiojo iki 2005-12-31, todėl tik Å¡ioje nuomos sutartyje numatytÄ patalpų nuomos kainÄ trečiasis asmuo galėjo tikėtis gauti. Tačiau dėl to, kad 2005-06-07 skolos perkėlimo sutartimi atsakovei buvo perkelta trečiojo asmens prievolė kreditoriui sumokėti įmokas pagal lizingo sutartį, trečiasis asmuo sutiko su tuo, kad pasirašęs 2005-06-07 sutartį neteko savo teisių į turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nėra pagrindo manyti, kad trečiasis asmuo galėjo tikėtis gauti pajamų pagal 2003-07-31 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su atsakove.

Nepagrįstas ieÅ¡kovo argumentas, kad dėl 2005-06-07 sandorio trečiasis asmuo bÅ«tų galėjęs sėkmingai nuomoti patalpas, gauti iÅ¡ nuomos pajamų ir mokėti akcininkams dividendus, – civilinėje byloje 3K-3-210-611/2015 buvo nustatyta, kad UAB „Naruva“ finansinė padėtis 2005-06-07 buvo sunki, 2014-06-23 Lietuvos apeliacinio teismo sprendime civilinėje byloje 2A-1147/2014 buvo nustatyta, kad bendrovės sÄ skaitos buvo areÅ¡tuotos, už patalpų nuomÄ gaunamos lėšos buvo Å¡iek tiek didensės nei lizingo įmokos, tačiau UAB „Naruva“ turėjo ir kitų įsipareigojimų, todėl mažai tikėtina, kad trečiasis asmuo galėjo sėkmingai nuomoti ginčo patalpas, – ieÅ¡kovas tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 str.).IeÅ¡kovo nuomone, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad ji neteisėtai įgijo 69 proc. trečiajam asmeniui BUAB „Naruva“ priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagal 2005-06-07 skolos perkėlimo sutartį.

Å is ieÅ¡kovo argumentas yra nepagrįstas. Nei ieÅ¡kovas, nei trečiasis asmuo 2005-06-07 skolos perkėlimo sutarties neginčijo, be to, pagal paminėtÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį 3K-3-210-611/2015, 2005-06-07 skolos perkėlimo sutartimi BUAB „Naruva“ prarado teises, o UAB „Gražeda“ įgijo teises į 2 725 500,00 Lt vertės turtÄ , UAB „Gražeda“ įsipareigojo sumokėti 1 319 414,15 Lt lizingo bendrovei ir 180 585,50 Lt BUAB „Naruva“ pagal 2005-04-27 susitarimÄ , Lietuvos Aukščiausis Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įmonės vadovas, neieÅ¡kodamas kitų teisių į ginčo turtÄ pirkėjų ir perleisdamas 2 725 500 Lt vertės turtÄ už 1 499 999,65 Lt savo sutuoktinės vadovaujamai įmonei, kurios akcijos priklausė jo sutuoktinei, pažeidė fiduciarines pareigas (sÄ Å¾iningumo, protingumo, lojalumo) įmonei ir padarė jai 1 225 500,35 Lt žalÄ .

Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ G. T. ir UAB „Gražeda“ nėra pagrindo, nes visų sandorių, iÅ¡ kurių kildinama žala ieÅ¡kovams, sudarymas priklausė tik UAB „Naruva“ vadovo E. T. kompetencijai. Tai, kad UAB „Naruva“ žalÄ padarė jos tuometinis vadovas E. T., kuris buvo atsakovės direktorės ir akcininkės sutuoktinis, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad žalÄ UAB „Naruva“ padarė ir UAB „Gražeda“.

Nenustačius atsakovės UAB „Gražeda“ veiksmų neteisėtumo sudarant 2005-06-07 skolos perkėlimo sutartį, nėra pagrindo kilti ir atsakovės UAB „Gražeda“ civilinei atsakomybei. Anksčiau iÅ¡vardyti agumentai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimÄ (negautas pajamas) yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Kadangi ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovės priteisti žalos atlyginimÄ , teismas dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omo priteisti iÅ¡ atsakovės žalos atlyginimo dydžio nepasisako.Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 3K-3-210-611/2015 trečiajam asmeniui iÅ¡ buvusio įmonės vadovo E. T. buvo priteistas 354 929,43 Eur (1 225 500,35 Lt) žalos atlyginimas, o iÅ¡ UAB „Gražeda“ – 99 064,17 Eur (342 048,78 Lt) skola ir 5 proc. palÅ«kanos, todėl, teismo nuomone, buvo apgintos tiek ieÅ¡kovo, tiek trečiojo asmens teisės. Klausimai dėl trečiojo asmens negalėjimo iÅ¡siieÅ¡koti priteistas sumas turi bÅ«ti sprendžiami vykdomojoje byloje.Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo2015 m. lapkričio 12 d.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“ nuosavybės teise priklausančio                        813 127,90 Eur vertės nekilnojamojo turto areÅ¡tas, leidžiant įkeisti jo dalį, bÅ«tinÄ gauti 130 000 Eur kreditÄ , kurio paskirtis – atsiskaityti su bankrutavusia uždarÄ ja akcine bendrove „Naruva“ pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015, naikintinos nesant pagrindo toliau jas taikyti (CPK 149 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoCPK 98 str. 2 d. numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovė patyrė 4 772,24 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 968,00 Eur iÅ¡laidų, susijusių su raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimu.

Ä®vertinus bylos sudėtingumÄ , procesinių dokumentų kiekį, pobÅ«dį (2015-07-21 pateiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį – 1 749,50 Eur (2,5 x 699,8 Eur = 1749,50 Eur) + 2015-07-31 pateiktas atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ â€“ 279,92 Eur (0,4 x 699,8 Eur = 279,92 Eur) + 2015-10-14,                               2015-11-03 ir 2015-11-23 pateikti praÅ¡ymai – 856,68 Eur (3 x 0,4 x 713,90 = 856,68 Eur) + 2015-11-19 pateiktas atsiliepimas į patikslintÄ ieÅ¡kinį – 1 784,75 Eur (2,5 x 713,9 Eur = 1784,75 Eur) + dalyvauta 2015-09-18 (35 min.

– 0,1 x 699,8 Eur = 69,98 Eur), 2015-10-12 (1,03 val. – 0,1 x 713,90 Eur = 71,30 Eur), 2015-11-24 (1,30 val. – 2 x 0,1 x 713,90 Eur = 142,78 Eur) teismo posėdžiuose), darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡laidos pagrįstos, be to, net nevertinant teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susijusių su pasirengimu teismo posėdžiams, jos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad dalis Å¡ių iÅ¡laidų nėra atsakovės apmokėta, nors yra pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dalį Å¡ių iÅ¡laidų yra apmokėjusi (sumokėjo G. T.), atsakovei yra taikytos laikinosios apsaugos piemonės – atsakovės turtas areÅ¡tuotas, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių Å¡iuo metu negali sumokėti advokatui už suteiktÄ teisinę pagalbÄ byloje ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su įrodymų byloje rinkimu, todėl jai priteistinos visos byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apmokėdama byloje patirtas bylinejimosi iÅ¡laidas atsakovė sumokėjo (turės sumokėti) pridėtinės vertės mokestį, kuris atsakovei valstybės bus sugrÄ Å¾intas (Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 91 str.), atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 4 744,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (5740,24 – 996,24 Eur (pagal visas sÄ skaitas faktÅ«ras sumokėtas pridėtinės vertės mokestis)), nes prieÅ¡ingu atveju, sugrÄ Å¾inus atsakovės sumokėtÄ PVM, atsakovė gautų daugiau, nei byloje yra patyrusi bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93, 98 str.).

Valstybės patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,70 Eur), iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos, nes jos nevirÅ¡ija minimalios priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (3 Eur) (CPK 96 str. 6 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovei UAB „Gražeda“ iÅ¡ ieÅ¡kovo V. P. 4 744,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 2015 m. lapkričio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“ nuosavybės teise priklausančio                          813 127,90 Eur vertės nekilnojamojo turto areÅ¡tÄ , leidžiant įkeisti jo dalį, bÅ«tinÄ gauti 130 000 Eur kreditÄ , kurio paskirtis – atsiskaitytimui su bankrutavusia uždarÄ ja akcine bendrove „Naruva“ pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                            Marius Dobrovolskis