Legislator Case Law & Legislation
da7b2ed2-bc23-4983-8b0e-17c7b4433a79 AI generated

da7b2ed2-bc23-4983-8b0e-17c7b4433a79 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number da7b2ed2-bc23-4983-8b0e-17c7b4433a79
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Čuchraj, sekretoriaujant Karolinai Pažemeckienei, dalyvaujant ieškovui T. M., atsakovės UAB „Gredeka“ atstovėms direktorei G. S. ir advokatei M. K., viešame teismo posėdyje sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei uždarajai

Legislator headnote

AI generated

da7b2ed2-bc23-4983-8b0e-17c7b4433a79 · Klaipėdos apygardos teismas: 2010 m. balandžio 26 d. sprendimÄ pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja E

Pranešėjas A. Padvelskis                                                              Civilinė

byla Nr. 2A-56-538/2011

Teisėja E. Pauliukienė                                                                   Â

Procesinio sprendimo kategorijos   Â

                35.4; 121.21.

 (S)

               Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Â

2011 m. kovo 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos

apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos

pirmininkas Almantas Padvelskis, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Irma

Čuchraj, sekretoriaujant Karolinai Pažemeckienei, dalyvaujant ieškovui T. M., atsakovės UAB „Gredeka“ atstovėms direktorei G. S. ir advokatei M. K., viešame teismo posėdyje

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T.M. apeliacinį

skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d.

sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei uždarajai

akcinei bendrovei „Gredeka“ dėl neišmokėto atlyginimo bei atleidimo iš darbo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

ieÅ¡kovas T. M. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti jo

atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio

3 dalies 2 p., t. y. drausminės atsakomybės tvarka neteisėtu, pakeičiant

atleidimo pagrindÄ â€“ pagal Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalį (kai du mėnesius

iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis); priteisti iš

atsakovo iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , numatytÄ DK 140 str.1 d.; priteisti vidutinį darbo

užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , t. y. nuo atleidimo iÅ¡ darbo

dienos (2009-09-01) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti 26 700 Lt

neišmokėto darbo užmokesčio, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų

metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už

laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo

įvykdymo bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo

posėdyje ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, t. y. 10 000 Lt

neturtinės žalos atlyginimo ir 3 485,31 Lt už darbÄ virÅ¡valandžiais bei

iÅ¡eiginėmis dienomis. Nurodė, kad nuo 2008-04-07 pagal neterminuotÄ darbo

sutartį dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Gredeka“ staliaus - dailidės

pareigose. Susitarė, jog dirbs 40 valandų per savaitę už 911 Lt per mėnesį.

Kadangi įmonė darbus atliko užsienio valstybėje – Švedijoje, teko pastoviai

būti komandiruotėse ir dirbti be poilsio dienų ir net viršvalandžius. Nuo

įdarbinimo dienos, 357 dienas buvo komandiruotėje Švedijoje, už kurias

darbdavys privalėjo sumokėti po 180 Lt, t. y. 64 260 Lt dienpinigių,

neskaičiuojant sulygto atlyginimo, darbo užmokestį už viršvalandžius, švenčių

ir poilsio dienas bei kelionės išlaidas. Nuo 2009 metų sausio iki liepos

mėnesio, atlyginimas nebuvo pervedamas į asmenines banko sÄ skaitas, o tik

išmokamos nedidelės sumos grynais pragyvenimui Švedijoje. Su bendrovės vadove

nepavykus susitarti geruoju dėl priklausančių išmokų, po atostogų, t. y.

2009-08-05 pateikė jai paÅ¡tu praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagal Darbo kodekso

128 straipsnio 1 dalį. Tuomet 2008-09-04 gavo patvirtinimÄ iÅ¡ UAB „Gredeka“,

kad yra atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2

punktÄ . IeÅ¡kovas įsitikinęs, jog su juo buvo neteisėtai susidorota ir mano, jog

darbdavys, atleisdamas jį iš darbo už pravaikštas, vengia tinkamai atsiskaityti.

Klaipėdos

miesto apylinkės teismas 2010-04-26 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Pripažino neteisėtu atsakovės UAB „Gredeka“ 2009-09-01 įsakymÄ ir jį panaikino; pripažino T. M. atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB

„Gredeka“ neteisėtu; įpareigojo UAB „Gredeka“ pakeisti T.

M. dokumentuose atleidimo duomenis, įrašant, jog

jis nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos yra atleistas iš pareigų pagal

Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį (darbo sutarties nutraukimas teismo

sprendimu); priteisė iš atsakovo UAB „Gredeka“

1 179,92 Lt išeitinės išmokos, 4 613,40 Lt

dydžio vidutinį darbo užmokestį nuo 2009-09-01 iki 2010-04-26 bei toliau

skaičiuojant po 27,96 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ iki visiÅ¡ko sprendimo

įvykdymo bei 396,30 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų T. M. atskaičiuojant mokesčius į biudžetÄ Ä¯statymų nustatyta

tvarka. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė

iš atsakovo UAB „Gredeka“ 173,79 Lt žyminio

mokesčio į valstybės biudžetÄ . IÅ¡ T. M. priteisė 207,40 Lt

bylinėjimosi išlaidų UAB „Gredeka“. Nurodė, kad atsakovas iš dalies

stengėsi laikytis ieškovo atleidimo iš darbo taisyklių, bet faktiškai visiškai

nesiaiÅ¡kino ieÅ¡kovo neatvykimo į darbÄ aplinkybių, pats sudarydamas nepalankias

sÄ lygas toliau dirbti bei paskyrė pačiÄ griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“

atleidimÄ iÅ¡ darbo. Be to, teismas nustatė, kad atsakovas (darbdavys)

nepakankamai iÅ¡samiai supažindino ieÅ¡kovÄ (darbuotojÄ ) ir su Vidaus tvarkos

taisyklėmis bei pareigybių apraÅ¡ymu. Atsakovas, vesdamas bendrovės apskaitÄ ,

užfiksavo, jog ieškovas yra buvęs komandiruotėje 247 dienas ir jam sumokėta

44160 Lt dienpinigių. Ieškovas teigė, kad komandiruotėje buvo 357 dienas, bet

tokių ataskaitų nei darbdaviui nei į bylÄ nėra pateikęs, todėl Å¡is reikalavimas

netenkintinas. Taip pat teismas pažymėjo, kad byloje esantis susirašinėjimas

tarp šalių ir šalių paaiškinimai patvirtina ieškovo teiginius, jog patikrinimo

aktai apie ieÅ¡kovo nebuvimÄ darbe, pasiraÅ¡yti komisijos narių net netikrinus

tokių faktų vietoje, todėl pripažintina, kad ieškovas atleistas be teisinio

pagrindo ir jam privalo darbdavys sumokėti už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos

laikÄ vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo dienos.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kaipėdos miesto apylinkės teismo

2010-04-26 sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl komandiruotės

dienpinigių priteisimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo reikalavimÄ

tenkinti ir priteisti T. M. 22

140 Lt komandiruočių dienpinigius. Nurodo, kad skaičiuojant dienpinigius

vadovautis darbdavio neaišku kada surašytais komandiruočių įsakymais, su

kuriais niekada nebuvo supažindintas ieškovas negalima, o faktiškai įmonėje

komandiruočių trukmė, kaip ir kiti su darbo funkcijų atlikimu susiję klausimai

buvo sprendžiami žodiniais susitarimais. Taip pat ieškovas pažymi, kad

apskaičiuojant komandiruotėse faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ reikia vadovautis

kelionės bilietais, nes dienpinigiai skaičiuojami už faktiÅ¡kai užsienyje iÅ¡bÅ«tÄ

laikÄ Ä¯skaitant iÅ¡vykimo ir parvykimo į Lietuvos RespublikÄ dienas.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Gredeka“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

2010 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį dėl UAB „Gredeka" 2009-09-01

įsakymo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimu neteisėtu ir išeitinės išmokos bei

vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo,

ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo T. M. ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo T. M. atsakovės UAB „Gredeka" naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad laikydamasi įstatyme numatytų reikalavimų atsakovė

2009-08-11 įspėjimu, 2009-08-11 pranešimu Nr.

006 "Dėl pasiaiškinimo pateikimo", 2009-08-26 pakartotiniu pranešimu

Nr. 012 "Dėl pasiaiškinimo pateikimo" raštu pareikalavo, kad

ieškovas pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo.

Kadangi ieškovas jokio pasiaiškinimo nepateikė, o tik 2009-08-05 prašymu

reikalavo, kad bÅ«tų atleistas pagal DK 128 str. 1 dalį, 2009-09-01 atsakovė ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo atleido.

Nesant ieškovo nurodytų pažeidimų

įmonėje ir atsižvelgiant į aplinkybes, kad ieškovui priklausantis darbo

užmokestis, atostoginiai buvo

sumokėti laiku, atsakovė atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal jo praÅ¡ymÄ negalėjo. Be to pažymėjo, kad ieÅ¡kovas

sÄ moningai nevyko į darbÄ , darbo santykių

nutraukimÄ buvo iÅ¡ anksto suplanavęs, tik reikÅ¡damas reikalavimÄ bÅ«ti atleistam pagal DK 128 str. 1 d., bandė pasiekti

dar turtinės naudos, t. y. darbo drausmės pažeidimÄ padarė tyčia. Priežasčių, kurios dėl neatvykimo į

darbÄ galėtų bÅ«ti pripažintos svarbiomis nenurodė, todėl ieÅ¡kovo tęstinis

neatvykimas į darbÄ beveik mėnesį laiko be svarbių priežasčių vertintinas kaip Å¡iurkÅ¡tus

darbo pareigų pažeidimas.

Atsiliepimu ieškovas T. M. su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį

atmesti. Nurodo, kad jo nenoras toliau dirbti įmonėje ir pageidavimas nutraukti

darbo sutartį direktorei buvo žinomas, tačiau vietoj atleidimo iš darbo jo pageidavimu ir visiško atsiskaitymo jam buvo

surašytos pravaikštos ir buvo

atleistas už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Ä®monės vadovams žinant ieÅ¡kovo

neatvykimo į darbÄ priežastis ir

negalint paaiÅ¡kinti, kodėl buvo parinkta griežčiausia drausminė nuobauda teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad drausminė nuobauda

neatitinka padaryto pažeidimo sunkumo.

Atsakovė UAB

„Gredeka" atsiliepimu nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu ir prašo jį

atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pats

ieškovas pripažįsta ir patvirtina, kad apie komandiruočių trukmę su juo buvo tariamasi

ir jis buvo informuojamas. Be to pažymėjo, kad siuntimas į komandiruotę turi

būti įformintas įmonės vadovo įsakymu, tačiau niekur nėra numatyta, kad siuntime į komandiruotę turi pasirašyti ir

darbuotojas, todėl atsakovas ieÅ¡kovÄ su komandiruočių įsakymais

pasirašytinai supažindinti neprivalėjo.

Apeliaciniai skundai atmestini.

           Bylos

nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir

teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl

apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

           Dar­buo­to­jo draus­mi­nė

at­sa­ko­my­bė yra tik in­di­vi­du­a­li. Ji kon­kre­čiam dar­buo­to­jui ga­li

bū­ti tai­ko­ma tik už šio dar­buo­to­jo kal­tus ne­tei­sė­tus veiks­mus ar­ba

ne­vei­ki­mÄ . Dar­buo­to­jo kal­tė, ku­ri gali­ma ty­čios ar­ba ne­at­sar­gu­mo

for­mo­mis, nė­ra pre­ziu­muo­ja­ma (Darbo kodekso 236 straips­nis). Darbuo­to­jo

ne­tei­sė­ti veiks­mai ar­ba ne­vei­ki­mas dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo at­ve­ju

reiš­kia­si dar­bo parei­gų ne­vyk­dy­mu ar­ba ne­tin­ka­mu jų vyk­dy­mu dėl

dar­buo­to­jo kal­tės (Darbo kodekso 234 straipsnis).

IÅ¡ byloje

esančių duomenų nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės „Gredeka“Â

darbuotojas T. M. pagal įsakymus dėl komandiruotės vykdavo

dirbti į Å vedijÄ . BÅ«tinÄ sias darbo sutarties sÄ lygas darbdavys su darbuotojais

aptardavo tik žodžiu, vadovaujantis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais,

(Darbo sutarties 9 p.). Darbo kodekso 228 straips­ny­je nu­sta­ty­tos pa­grin­di­nės

dar­buo­to­jų pa­rei­gos, ku­rių pri­va­lo lai­ky­tis vi­si dar­buo­to­jai.

Nustatyta, kad ieškovas, vykdydamas bendrovės vadovų žodinius nurodymus,

neturėdamas pastovios gyvenamosios vietos užsienyje, atliko tinkamai jam

pavestas užduotis ir laikėsi darbo drausmės.

Atsakovė

nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad UAB „Gredeka“ ieškovui

neteisėtai paskyrė griežčiausia drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo,

apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė laikydamasi

įstatyme numatytų reikalavimų 2009-08-11 įspėjimu, 2009-08-11 pranešimu Nr. 006 "Dėl pasiaiškinimo pateikimo",

2009-08-26 pakartotiniu pranešimu Nr. 012 "Dėl pasiaiškinimo

pateikimo", raštu pareikalavo, kad ieškovas pasiaiškintų dėl darbo drausmės

pažeidimo, t. y. dėl neatvykimo į darbo

vietÄ . Kadangi ieÅ¡kovas jokio pasiaiÅ¡kinimo nepateikė atsakovė 2009-09-01

ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo atleido. Kolegija nesutinka su tokiais atsakovės argumentais.

Byloje

pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad darbdavys teisėtai ir

pagrįstai įvertino ieÅ¡kovo veiksmus, už kuriuos skyrė griežčiausiÄ Ä¯statyme

numatytÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Pa­gal Darbo kodekso 136

straips­nio 3 da­lies 2 punk­tÄ lei­džia­ma nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį, kai

dar­buo­to­jas yra šiurkš­čiai pa­žei­dęs dar­bo pa­rei­gas. Ši­urkš­tų dar­bo

pa­rei­gų pa­žei­di­mÄ reg­la­men­tuo­ja Darbo kodekso 235 straips­nis. Å io

straipsnio 9 dalis numato, kad šiurkštus darbo pažeidimas yra neatvykimas į

darbÄ be svarbių priežasčių. Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis atsakovė ir skyrė

griežčiausiÄ drausminę nuodaudÄ â€“atleidimÄ iÅ¡ darbo. Tačiau iÅ¡ byloje esančių

aplinkybių matyti, kad ieškovas po atostogų nebuvo informuotas ar kitokiu būdu

supažindintas su įsakymu dėl vykimo į komandiruotę Švedijoje, todėl akivaizdu,

kad ieÅ¡kovui nebuvo aiÅ¡ku kada ir į kuriÄ darbo vietÄ Å vedijoje ar Lietuvoje

jis turi atvykti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo neatvykimas

į darbÄ iÅ¡ dalies buvo susijęs su tuo, kad darbdavys nenurodė ieÅ¡kovui atvykimo

į darbÄ laiko ir vietos, o tai turi reikÅ¡mės vertinant neatvykimo į darbÄ

priežasčių svarbumÄ bei taikytos nuobaudos atitikimÄ padarytam pažeidimui (LR

DK 238 str.). Be to, ter­mi­nas dar­buo­to­jui pa­teik­ti pa­si­aiš­ki­ni­mÄ

raš­tu tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas va­do­vau­jan­tis Darbo kodekso 35 straips­nio

1 da­lies nuo­sta­to­mis. Jį nu­sta­tant at­si­žvelg­ti­na į abie­jų dar­bo su­tar­ties

ša­lių reikš­min­gus in­te­re­sus, tiek į tai, kad dar­buo­to­jui tu­ri bū­ti

su­tei­kia­ma neformali, bet re­a­li ga­li­my­bė pa­si­aiš­kin­ti dėl dar­bo

draus­mės pa­žei­di­mo. Atsakovė 2009-08-11 raÅ¡tu ieÅ¡kovui nustatė terminÄ iki

2009-08-14 dėl pasiaiÅ¡kinimo pateikimo. Akivaizdu, kad per tokį trumpÄ laikÄ

pasiaiškinimas darbdavio nepasiekė, todėl jis, net nesiaiškinęs neatvykimo į

Å vedijÄ aplinkybių, 2009-09-01 ieÅ¡kovÄ atleido iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio

3 dalies 2 punktÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios

instancijos teismas padarė teisinga ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės paskirta ieÅ¡kovui

griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo neatitinka padaryto

pažeidimo sunkumo, todėl buvo pagrindas Å¡iÄ nuobaudÄ panaikinti ir ateisti

ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 238, 240,

241 straipsniai ir 242 straips­nio 2 dalis).

Pripažinus,

kad ieškovas buvo atleistas be teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismas

ieškovui priteisė visas privalomas su darbo santykiais susijusias išmokas, o

ieškinio dalį dėl 22 140 Lt su komandiruotėmis į

Švedija susijusių išlaidų, t. y. dienpinigių, atmetė. Ieškovas nesutinka su

tokia teismo nuomone ir apelicinį skundÄ grindžia tuo, kad jis pirmosios

instancijos teismui tiksliai, o ne preliminariai nurodė komandiruotėje

faktiÅ¡kai iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , kurį apskaičiavo pagal pirktų kelionių į Å vedijÄ

bilietus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad  UAB „Gredeka“

vesdama bendrovės apskaitÄ , pagal bendrovės priimtus įsakymus dėl ieÅ¡kovo

vykimo į komandiruotes užfiksavo, jog ieškovas buvo komandiruotėje 247 dienas

ir jam sumokėta 44 160 Lt dienpinigių (44 160 Lt : 247 dienų = 178,78 Lt už

dienÄ ).  IeÅ¡kovo skaičiavimai pagal pirktus kelionių bilietus į Å vedijÄ neduoda

pagrindo daryti išvados, kad visas šioje šalyje ieškovo išbūtas laikas buvo

susijęs su komandiruotėmis, todėl nesant kitų įrodymų nėra ir pagrindo, kuo

remiantis bÅ«tų galimÄ priteisti papildomai už 100 dienų lėšas, susijusias su

komandiruote į Å vedijÄ . Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas

pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl šio reikalavimo (CPK 185 str)..

           Esant

nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos

teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas,

priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo

2010 m. balandžio 26 d. sprendimÄ pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

           Atmetus

abiejų šalių apeliacinius skundus, turėtos bylinėjimosi išlaidos šalims

nepriteistinos (CPK 93 str. 2, 3 d.).

           Vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų

kolegija

n u t a r i a :

           Klaipėdos

miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ

          Â

          Â

Kolegijos pirmininkas                                                                                      Â

Almantas Padvelskis

Kolegijos teisėjos                                                                                              Â

Irma Čuchraj

                                                                                                                         Â

Rimvida Zubernienė