da798dbc-dff6-40cc-a615-4d357e6b07ca · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1331/2010Procesinio sprendimo kategorija 110.1.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. lapkričio 18 d. Vilnius             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino ir Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės O. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1058-560/2010 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „CRG-7“ ieÅ¡kinį atsakovams V.

D. , O. D. , trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Swedbank dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo bei sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : IeÅ¡kovas UAB „CRG-7“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovams V. D. , O. D. , trečiajam asmeniui AB Swedbank, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 248 000 Lt skolos, 15 840,20 Lt palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki 2009 m. gruodžio 17 d. bei 3 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. liepos 16 d. turto pasidalijimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų, ir taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ .

IeÅ¡kovas taip pat prašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovės O. D. vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 6000/18889 dalis žemės sklypo bei pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo teigimu, atsakovai yra nesÄ Å¾iningi ir imasi visų įmanomų veiksmų pasunkinti skolos grÄ Å¾inimÄ bei galimÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , atsakovai gali perleisti ginčo objektus tretiesiems asmenims, o tai apsunkintų ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi nutarė ieÅ¡kovo UAB „CRG-7“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir ieÅ¡kovo reikalavimų užtikrinimui areÅ¡tuoti atsakovei O. D. nuosavybės teise priklausančias 6000/18889 dalis žemės sklypo bei pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areÅ¡tuotÄ turtÄ perleisti, įkeisti, iÅ¡nuomoti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę; areÅ¡tuoto turto apraÅ¡Ä pavesti sudaryti ieÅ¡kovų pasirinktam antstoliui.Teismas sutiko su ieÅ¡kovo praÅ¡yme iÅ¡dėstytais motyvais, kad nagrinėjamu atveju nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡kyla galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, kadangi žemės sklypas bei pastatas, kuriuos yra praÅ¡oma areÅ¡tuoti, yra ginčo objektai, tuo tarpu nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir neapribojus atsakovės disponavimo ginčijamais objektais teisių, ieÅ¡kovui priimto palankaus teismo sprendimo atveju, iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į nekilnojamÄ jį turtÄ gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

Teismas pažymėjo, kad praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręstinas nepraneÅ¡us atsakovams, nes yra reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ .Atskiruoju skundu atsakovė O. D. praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones. Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų dėl bÅ«tinybės taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apeliantės teigimu, ji neatliko jokių nesÄ Å¾iningų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu, su ieÅ¡kovu jokių sutartinių santykių nėra turėjusi – ieÅ¡kovas paskolÄ suteikė atsakovui V. D. , atsakovei apie ketinimus suteikti paskolÄ nebuvo praneÅ¡ta, duomenų apie atsakovės sutikimÄ ar kitÄ valios iÅ¡raiÅ¡kÄ byloje nėra. Apeliantė pažymi, kad skundžiama teismo nutartimi areÅ¡tuotas turtas yra įkeistas bankui, todėl grėsmė, kad jis bus perleistas tretiesiems asmenims, nėra reali.

Apeliantė nurodo, kad pastatas su žeme yra Å¡eimos turtas, vienintelė atsakovės su nepilnamečiu .vaiku gyvenamoji vieta, todėl pastato areÅ¡tas ir galimai vėlesnis iÅ¡varžymas pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis paliktina nepakeista.Remiantis CPK 144 straipsnio pirmÄ ja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui (pareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinį – atsakovui), įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ . CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu.

EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ . EkonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti.

Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja bÅ«tinumÄ vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 248 000 Lt skolos, 15 840,20 Lt palÅ«kanų bei 3 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo.

Šį reikalavimÄ ieÅ¡kovas reiÅ¡kia solidariai atsakovams V. D. , O. D. . Be to, ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡oma pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. liepos 16 d. turto pasidalijimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų, kuria atsakovei O. D. asmeninės nuosavybės teise atiteko 6000/18889 dalis žemės sklypo bei pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), ir taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ . Kadangi, esant solidariajai skolininkų atsakomybei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį, ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti, iÅ¡ kurio atsakovo iÅ¡ieÅ¡koti priteistÄ sumÄ , todėl ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti, ir kurio iÅ¡ atsakovų atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo praÅ¡ymu byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės V.

D. nuosavybės teise priklausančiam 367 500 Lt vertės nekilnojamajam ir/ar kilnojamajam turtui, taip pat, pateikus teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį ir atsakove nurodžius O. D. , atskiruoju skundu skundžiama teismo nutartimi taikytas areÅ¡tas ginčo turtui – 6000/18889 daliai žemės sklypo bei pastatui, esantiems (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai areÅ¡tavo konkretų O. D. priklausantį ginčo turtÄ , kadangi nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė O.

D. turėtų galimybę perleisti jai priklausantį turtÄ â€“ 6000/18889 dalį žemės sklypo bei pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini) – kitiems asmenims ir dėl to teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad grėsmė, jog ginčo turtas bus perleistas tretiesiems asmenims nėra reali, kadangi Å¡is turtas yra įkeistas bankui. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 4.171 straipsnio 9 dalį daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , nėra sprendžiamas ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimas, kuris yra iÅ¡sprendžiamas bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, todėl dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieÅ¡kinio pagrįstumu, teisėjų kolegija nepasisako.Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis paliktina nepakeista.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                                                           Konstantinas Gurinas                                                                                                                                                                           Kazys KailiÅ«nas