da770e6d-07a8-4ade-812f-ec7e5f596fa7 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-659-446/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07717-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.7; 2.4.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 15 d. Kelmė Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Teresei Zakrasienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. A., jos atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui, atsakovei L. S., jos ir atsakovo A. P. atstovui advokatui DrÄ sučiui Narmontui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

A. ieÅ¡kinį atsakovams L. S., A. P., tretiesiems asmenims O. R. ir R. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡o pripažinti negaliojančiu atsakovės L. S. nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ - 0,0975 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), - įregistravimo pagrindÄ - 2007 m. liepos 2 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 7700 punktÄ Nr. 2 ir 2007 m. liepos 2 d. turto pasidalijimo sutartį Nr. 7701, priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė ir jos atstovas nurodė, kad dar 1995 metais jos giminaičiams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 11,43 ha ploto žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ji nuosavybės teisę į dalį Å¡io nekilnojamojo turto įgijo paveldėjimo bÅ«du iÅ¡ savo mamos, 2013 m. birželio 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ pagrindu. Å iuo metu jai ir tretiesiems asmenims O. R. bei R. N. nuosavybės teise priklauso po 381/1143 dalis Å¡io 11,43 ha ploto žemės sklypo. 1996 m. lapkričio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovų tėvas R.

P. iÅ¡ valstybės buvo įsigijęs 0,0075 ha namų valdos žemės sklypÄ , t. y. dalį jai ir tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo. Apie tai, kad dalis nuosavybės teise jai ir tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo yra parduota, sužinojo 2014 m. rudenį atliekant miÅ¡ko kirtimo-valymo darbus. Gindamos savo nuosavybės teises ji su kitomis bendrasavininkėmis (trečiaisiais asmenimis) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamos pripažinti negaliojančiu pirkimo - pardavimo sandorį, kurio pagrindu R.

P. iÅ¡ valstybės įsigijo dalį - 0,0975 ha – joms priklausančio žemės sklypo. 2017 m. kovo 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu ieÅ¡kinys buvo patenkintas, 1996 m lapkričio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartis, kuria R. P. iÅ¡ Å iaulių apskrities valdytojo administracijos nusipirko 0,0975 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinta negaliojančia. Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimui įsiteisėjus, ji kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Å iaulių filialÄ su praÅ¡ymu iÅ¡registruoti žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neteisėtai buvo parduotas R.

P., iÅ¡ nekilnojamojo turto registro, tačiau 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu Valstybės įmonės Registrų centro Å iaulių filialas jos praÅ¡ymÄ atmetė. Ji šį sprendimÄ apskundė. 2018 m. rugsėjo 24 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų sprendimu jos skundas atmestas, nurodyta, kad po R. P. mirties paveldėjimo bÅ«du ginčo žemės sklypas atiteko L. S., kurios nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypÄ Ä¯registruota 2007 m. liepos 2 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 7700 ir tos pačios dienos paveldėto turto pasidalijimo sutarties Nr. 7701 pagrindu, tačiau Nekilnojamojo turto registratoriui nepateikta duomenų, jog minėti teisiniai pagrindai buvo nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nekilnojamojo turto registratorius pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti jos praÅ¡ymÄ dėl ginčo žemės sklypo iÅ¡registravimo iÅ¡ vieÅ¡o registro.

Ji, tikėdamasi, kad teisme nuginčijus pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu R. P. buvo įsigijęs jai ir tretiesiems asmenims nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo dalį, vėlesni sandoriai bus išregistruoti teismo sprendimo pagrindu, todėl paveldėjimo teisės liudijimo ir paveldėto turto pasidalijimo sutarties ankstesnėje byloje ji neginčijo. Šiuo metu yra susidariusi tokia padėtis, kad dalis jai ir tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo yra įregistruota kaip atskiras sklypas, kuriam suteiktas kitas unikalus numeris, šis sklypas nuosavybės teise įregistruotas atsakovės L.

S. vardu, įgytas paveldėjimo teisės liudijimo ir paveldėto turto pasidalijimo sutarties pagrindu. Teismo sprendimu pripažinus negaliojančia pirkimo - pardavimo sutartį, kuria R. P. iÅ¡ Å iaulių apskrities valdytojo administracijos nupirko žemės sklypÄ , atsakovai neteko įstatyminio pagrindo paveldėti Å¡io žemės sklypo, nes paveldimos gali bÅ«ti tik mirusio asmens turėtos turtinės teisės, o imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Restitucijos taikyti nepraÅ¡o, kadangi atsakovės L.

S. vardu registruotas žemės sklypas yra dalis jos nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo, jos nuosavybės teisės į šį žemės sklypÄ nėra panaikintos, yra įregistruotos vieÅ¡ajame registre, todėl restitucija nereikalinga. Atsakovai ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti, ieÅ¡kovės pareikÅ¡tiems reikalavimams taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovė L. S. ir atsakovų atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimai neargumentuoti, be motyvų ir visiÅ¡kai nepagrįsti. Nuo žemės sklypo įregistravimo nekilnojamojo turto registre atsakovė laisvai galėjo disponuoti Å¡iuo turtu, jokių suvaržymų nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota, todėl atsakovei Å¡is žemės sklypas perėjo asmeninės nuosavybės teise be jokių suvaržymų.

Atsakovė valdė ir prižiÅ«rėjo žemės sklypÄ nuosavybės teise daugiau kaip 10 metų, ji nebuvo 1996 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimi ir nekilnojamÄ jį daiktÄ (0,0975 ha žemės sklypÄ ) yra įgijusi ne pagal nuginčytÄ pirkimo-pardavimo sutartį, o visai kitu teisiniu pagrindu, yra sÄ Å¾ininga 0,0975 ha žemės sklypo įgijėja, o CK 4.96 straipsnio 2 dalis nustato, jog iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Tokių aplinkybių nenustatyta, todėl daiktinė teisė gina atsakovės sÄ Å¾iningai įgytÄ nuosavybės teisę į minėtÄ Å¾emės sklypÄ . Atsakovė tapdama 0,0975 ha žemės sklypo savininke turėjo teisėtÄ lÅ«kestį, jog valdžios institucijų atlikti veiksmai parduodant R. P. žemės sklypÄ , yra teisėti, atlikti galiojančių teisės normų pagrindu, R. P. nuosavybės teisė į žemės sklypÄ buvo iÅ¡vieÅ¡inta ir toks iÅ¡vieÅ¡inimas truko labai ilgÄ laikÄ , per kurį niekas jo nuosavybės teisių neginčijo, ir atsakovei įgyjant nuosavybės teisę į šį žemės sklypÄ ginčai dėl Å¡io žemės sklypo nebuvo kilę.

Kadangi ieÅ¡kovė laiko, kad valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmai sukėlė jai žalÄ , ji turėtų pažeistas teises ginti praÅ¡ydama priteisti žalÄ iÅ¡ galimai netinkamus veiksmus atlikusių institucijų. IeÅ¡kovės pasirinktas teisių gynimo bÅ«das nesukels teisinių padarinių, nes atsakovė yra sÄ Å¾ininga nekilnojamojo daikto įgijėja. Be to, ieÅ¡kovė su jai priklausančiu turtu elgėsi neatsakingai, neatliko kadastrinių matavimų, dėl ko ir kilo ginčas, nors jį buvo galima spręsti tikslinant sklypo ribas, kÄ siÅ«lė Nacionalinė žemės tarnyba ir VÄ® Registrų centras, tačiau ieÅ¡kovė nedėjo pastangų ginčo sprendimui taikiu keliu.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį pateikė daugiau nei po 10 metų nuo 2007 m. liepos 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo ir paveldėto turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarties iÅ¡vieÅ¡inimo, todėl akivaizdžiai yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kas yra savarankiÅ¡kas pagrindas jos ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovė nėra ir tas subjektas, kuriam suteikta teisė ginčyti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , nes vadovaujantis CK 5.8 straipsniu asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Be to, ieÅ¡kovė yra praleidusi vienerių metų terminÄ paveldėjimo liudijimo ginčijimui. Tretieji asmenys O. R. ir R. N. nuomonės dėl ieÅ¡kinio teisme nepareiÅ¡kė. IeÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei R. A. ir tretiesiems asmenims R. N. ir O. R. nuosavybės teisėmis priklauso po 381/1143 dalis 11,43 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ä®raÅ¡ai nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad nuosavybės teisės ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų palikėjoms į šį žemės sklypÄ atkurtos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo pagrindu 1995 metais. IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 1996 m. lapkričio 14 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. I-4678 R. P. iÅ¡ valstybės įsigijo 0,0075 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime, iÅ¡duotame 2007 m. liepos 2 d. Å iaulių rajono 2-jo notaro biuro notarės Birutės Å atienės, notarinio registro Nr. 7700, nurodyta, kad R. P., mirusio (duomenys neskelbtini), turtÄ paveldi jo vaikai L. P. ir A. P., paveldimo turto, kuriam iÅ¡duotas Å¡is liudijimas, sÄ raÅ¡o 2 punkte nurodytas 0,0975 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2007 m. liepos 2 d. paveldėto turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutartimi, patvirtinta Å iaulių rajono 2-jo notaro biuro notarės Birutės Å atienės, notarinio registro Nr. 7701, R.

P. įpėdiniai pasidalijo iÅ¡ tėvo paveldėtÄ turtÄ . Pagal Å¡ios sutarties 1 punktÄ 0,0975 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atiteko L. P. nuosavybėn. Ä®raÅ¡ai nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad L. S. (buv. P.) nuosavybės teisės į 0,0975 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2007 m. liepos 2 d. paveldėjimo teisės liudijimo ir turto pasidalijimo sutarties pagrindu.

Å ioje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti negaliojančiais nuosavybės teisių į žemės sklypÄ , kuris faktiÅ¡kai yra jos nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo dalis, kuriÄ neteisėtai buvo įgijęs R. P., buvusio savininko įpėdinei L. S. įregistravimo pagrindÄ â€“ paveldėjimo teisės liudijimÄ ir turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutartį. 2017 m. kovo 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-65-471/2017, patenkinus R. A., O. R. ir R.

N. ieÅ¡kinį, 1996 m. lapkričio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. I-4671, kuria R. P. iÅ¡ Å iaulių apskrities valdytojo administracijos nupirko 0,0975 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinta negaliojančia. 2017 m. kovo 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 0,0975 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo palikėjo R.

P. namų valdos dalimi, todėl palikėjas R. P. negalėjo Å¡io žemės sklypo iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės, o tai reiÅ¡kia, kad ginčo žemės sklypas nebuvo priskiriamas valstybės iÅ¡perkamai žemei, o R. A., O. R., R. N. bei jų palikėjams teisėtai yra atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypÄ . R. P. priklausęs 0,0975 ha kitos paskirties žemės sklypas buvo parduotas jau atkÅ«rus nuosavybės teises į 11,43 ha žemės sklypÄ : 1995 metais R. A., O. R., R. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 11,43 ha sklypÄ (duomenys neskelbtini), ir jų nuosavybės teisė buvo įregistruota vieÅ¡ame registre, o atsakovės L.

S. tėvas R. P. su praÅ¡ymu parduoti jam 0,0975 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kreipėsi tik 1996 m. liepos 25 d. Jam Å¡is žemės sklypas parduotas 1996-11-14. Å iaulių apskrities valdytojo administracija neturėjo teisės parduoti R. P. 9,75 arų sklypÄ (duomenys neskelbtini), nes Å¡ioje vietoje žemės sklypas nuo 1995 metų valstybei nebepriklausė, Å¡ioje vietoje jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę R. A., O. R., R. N. ir jų palikėjoms. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės apsauga - svarbus konstitucinis žmogaus teisių principas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybes neliečiamumÄ yra priskiriama vienai svarbiausių žmogaus teisių. Pripažinus 1996 m. lapkričio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kuria R. P. iÅ¡ Å iaulių apskrities valdytojo administracijos nusipirko 0,0975 ha žemės sklypÄ , negaliojančia, nustačius, kad valstybinė institucija pardavė nekilnojamÄ jį turtÄ , į kurį jau buvo atkurtos nuosavybės teisės kitiems asmenims, laikytina, kad valstybės institucija, tvarkydama jai patikėtÄ valstybės turtÄ , veikė pažeisdama vieÅ¡osios teisės principÄ ir peržengus įstatymo nustatytas kompetencijos ribas, toks sandoris pažeidė kitų asmenų – teisėtų žemės sklypo savininkų – konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumÄ , todėl laikytina, kad pripažintas negaliojančiu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoris prieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymo normoms.

Pagal įstatyme įtvirtintÄ apibrėžtį sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis); sandoris – civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 straipsnio 2 dalis); sudarydami sandorius asmenys, veikdami civilinių teisinių santykių dalyvių autonomijos principo pagrindu, įgyvendina savo civilinį teisnumÄ . Civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus - įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnis).

Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar vieÅ¡asis interesas, tokie pažeidimai Å¡alinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutÄ , t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 straipsnis). Sandorio negaliojimo instituto esmė yra ta, kad negaliojantis sandoris nesukelia tų pasekmių, kurių siekė jo dalyviai, jis sukelia sandorio negaliojimo pasekmes. Teismui pripažinus sandorį negaliojančiu, konstatuojama, kad jis nesukÅ«rė civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė jį sudarę asmenys.

Teismui konstatavus, kad R. P. neturėjo nuosavybės teisės į 0,0975 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir Å¡i teisė neatsirado pripažinto negaliojančiu sandorio pagrindu, todėl ir atsakovai – R. P. įstatyminiai įpėdiniai – negalėjo paveldėti ir nepaveldėjo teisės, kurios neturėjo palikėjas, nes įpėdinis paveldi tik tas teises, kurias turėjo palikėjas (CK 5.1 straipsnis). Pagal visuotinai pripažįstamÄ teisės principÄ niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plus iuris ad alium transferre potest quam ipse habet).

Taigi, atsakovai L. S. ir A. P. neturėjo teisės paveldėti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nes Å¡is nebuvo palikėjo nuosavybė (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Ta aplinkybė, kad atsakovams buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į daiktÄ , kurio neturėjo palikėjas, ir Å¡is daiktas paveldėto turto pasidalijimo sutarties pagrindu atiteko vienam iÅ¡ įpėdinių, reiÅ¡kia, kad atsakovė L. S. tapo Å¡io daikto savininke be teisinio pagrindo. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo grÄ Å¾inti tai asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta.

Be to, CK 1.2 straipsnyje reglamentuojamas teisėtų lÅ«kesčių principas įtvirtina idėjÄ , kad bÅ«tina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo turi pagrindÄ tikėti, kad, veikdamas pagal galiojančius įstatymus, jis gali siekti tam tikrų tikslų, ir tokio asmens lÅ«kesčiai turi bÅ«ti apsaugoti. Taigi teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas saistomas pareigos laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teisės pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikomos tam tikrÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos.

Byloje nustatyta, kad atsakovų palikėjas R. P. žemės sklypÄ Ä¯gijo neteisėto ir imperatyvioms teisės normoms prieÅ¡taraujančio sandorio pagrindu, todėl jie negali turėti teisėto lÅ«kesčio iÅ¡saugoti nuosavybės teises į šį turtÄ . Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstas ir tenkintinas ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovės L. S. nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ - 0,0975 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), - įregistravimo pagrindÄ , t. y. 2007 m. liepos 2 d. paveldėjimo teisės liudijimo ir 2007 m. liepos 2 d. turto pasidalijimo sutarties tuos punktus, kurie liečia 0,0975 ha žemės sklypÄ .

Nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad ji praÅ¡o pripažinti negaliojančia turto pasidalijimo sutartį, nenurodydama konkretaus punkto, tačiau akivaizdu, kad ji siekia vienintelio tikslo – panaikinti atsakovės nuosavybės teisės į 0,0975 ha žemės sklypÄ Ä¯registravimo pagrindÄ , į kitÄ R. P. įpėdinių turtÄ nepretenduoja, todėl pripažintinas negaliojančiu tik tas sutarties punktas, kuriame nurodytas bÅ«tent Å¡is žemės sklypas. Teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio iÅ¡spręsti restitucijos klausimÄ .

Tačiau ieÅ¡kovė nuosavybės teisės į jai priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo praradusi, jos kaip savininkės teisės nebuvo apribotos, todėl pagrįstai ji nereiÅ¡kia reikalavimo iÅ¡reikalauti jai priklausančio turto iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, restitucijos taikyti teismo sprendimu Å¡ioje byloje nereikia. Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Å ios taisyklės iÅ¡imtys nustatytos CK ir kituose įstatymuose (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Kol asmens teisė nepažeista, t. y. iki teisės pažeidimo, ieÅ¡kinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti.

CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų. IeÅ¡kovės tvirtinimu, apie tai, kad dalis jai ir tretiesiems asmenims priklausančio sklypo yra parduota R. P., nuosavybės teise priklauso L. S., ji sužinojusi 2014 m. rudenį, įvykus konfliktui atliekant miÅ¡ko kirtimo-valymo darbus. Å i aplinkybė konstatuota ir 2017 m. sausio 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendime. IeÅ¡kovė nebuvo sandorio, kurio pagrindu R. P. nusipirko žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Å¡alis, ji ir R.

P. ar jo įstatyminiai įpėdiniai nėra susiję giminystės ryÅ¡iais, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad ieÅ¡kovei buvo žinomos ginčo sklypo įsigijimo ar paveldėjimo aplinkybės. Duomenų, kad ieÅ¡kovei nuo paveldėjimo teisės liudijimo į palikėjo R. P. turtÄ iÅ¡davimo ar sutarties tarp įpėdinių sudarymo momento buvo žinomos Å¡ios aplinkybės, kad ji, žinodama apie savo nuosavybės teisės pažeidimÄ , elgtųsi pasyviai, nenustatyta. Atsakovai praÅ¡ydami taikyti ieÅ¡kinio senatį įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę apie sužinojimo laikÄ ir momentÄ (2014 m. ruduo) dėl jos pažeistos nuosavybės teisės, nepateikė.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytÄ bendrÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovė nėra praleidusi. CK 5.8 straipsnyje numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

IeÅ¡kovė nėra R. P. įpėdinė, jÄ su atsakovais nesieja teisiniai paveldėjimo santykiai, ji nepretenduoja į R. P. palikimÄ , todėl atsakovų atstovo praÅ¡ymas taikyti CK 5.8 straipsnyje numatytÄ vienerių metų terminÄ ieÅ¡kovės reikalavimams yra akivaizdžiai nepagrįstas. Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Pripažintas negaliojančiu pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas tarp valstybės institucijos - Å iaulių apskrities valdytojo administracijos – ir atsakovų palikėjo R.

P., todėl tarp sandorio Å¡alių turėtų bÅ«ti sprendžiamas ir restitucijos ar nuostolių atlyginimo klausimas. Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ konstatavo, kad valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų bÅ«ti taisomos asmenų sÄ skaita. Klaidingai perduotų nuosavybės teisių panaikinimo kontekste gero valdymo principas gali ne tik valdžios institucijoms uždėti pareigÄ veikti greitai taisant padarytas klaidas, bet ir pareikalauti sumokėti adekvačiÄ kompensacijÄ ar kitos formos tinkamÄ reparacijÄ buvusiam nuosavybės savininkui (žr.

P. ir P., par. 53, 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ byloje T. ir kiti prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 36900/03, par. 38). Kiti atsakovų, jų atstovo nurodyti argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako, nes teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; kt.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, ieškovės patirtos išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis. Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Šioje byloje ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

IeÅ¡kovė patyrė 188 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų paduodama teismui ieÅ¡kinį ir praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5, 7 dalys), 675 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant ieÅ¡kovę teisme. Visos Å¡ios iÅ¡laidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, pagrįstos pateiktais dokumentais. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobÅ«dį, sudėtingumÄ , reiÅ¡kiamų reikalavimų kiekį, į tai, kad ieÅ¡kovės atstovas advokatas dalyvavo parengiamajame ir teismo posėdžiuose, ieÅ¡kovės turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis, be to, jų dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio. Abu atsakovai, kurių nenaudai priimtas sprendimas, privalo atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 96 straipsnis), kurias šioje byloje sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – 24,34 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti negaliojančiu 2007 m. liepos 2 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, patvirtinto Å iaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Å atienės, notarinio registro Nr. 7700, 2 punktÄ dėl paveldimo turto – 0,0975 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažinti negaliojančia 2007 m. liepos 2 d. paveldėto turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutarties, patvirtintos Å iaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Å atienės, notarinio registro Nr. 7701, 1 punkto dalį, pagal kuriÄ 0,0975 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka L.

P. (S.) nuosavybėn. Priteisti R. A. iÅ¡ L. S. 431,50 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti R. A. iÅ¡ A. P. 431,50 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ L. S. 12,17 Eur (dvylika eurų 17 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (įmokos kodas 5660). Priteisti iÅ¡ A. P. 12,17 Eur (dvylika eurų 17 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (įmokos kodas 5660). LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16424-446/2018, – įraÅ¡Ä VieÅ¡ajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo į atsakovės L.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 0,0975 ha namų valdos žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), draudimo bei draudimÄ atsakovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dalyvauti sandoriuose su jos vardu įregistruotu nekilnojamuoju turtu – 0,0975 ha namų valdos žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), bei atlikti bet kokius veiksmus su Å¡iuo nekilnojamuoju turtu – sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus. Teisėja Vilma Raščiuvienė