da76c585-e2a5-4a68-b4c7-03222d8df5f8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-795-816/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02640-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.8; 32; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal atsakovės vieÅ¡osios įstaigos „Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra“ (skundÄ pateikęs asmuo) praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „Printela“ dėl sprendimo panaikinimo, nustatė:

Atsakovė VÅ¡Ä® „Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra“ (toliau – ir LVPA) kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2020 m. liepos 3 d. sprendimÄ Nr. 21R-515(AG-132/07-2020), kuriuo LAGK panaikino LVPA sprendimÄ dėl pažeidimo Nr. IT01. Nurodo, kad dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Printela“ netinkamai atlikto pirkimo (padarytų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų) pareiÅ¡kėjai neteisėtai iÅ¡mokėtos lėšos turi bÅ«ti susigrÄ Å¾inamos, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento ir tai, jog LVPA, atlikdama pareiÅ¡kėjos vykdomų pirkimų iÅ¡ankstinę ir (arba) paskesnę priežiÅ«rÄ , neužfiksavo teisės aktų pažeidimo, neturi lemti situacijos, jog pareiÅ¡kėja dėl to turi iÅ¡vengti atsakomybės dėl padarytų pirkimų pažeidimų grÄ Å¾inti neteisėtai gautas Europos SÄ jungos fondų lėšomis finansuojamo projekto lėšas.

LVPA nenumatyta funkcija tvirtinti ar aprobuoti pareiÅ¡kėjos priimamus sprendimus taip, kad po tokio tvirtinimo ar aprobavimo savaime bÅ«tų paÅ¡alinta pareiÅ¡kėjos atsakomybė sugrÄ Å¾inti neteisėtai gautas Europos SÄ jungos fondų lėšomis finansuojamų projektų iÅ¡laidas, paaiÅ¡kėjus, jog pareiÅ¡kėjos sprendimai buvo priimti pažeidžiant pirkimus reglamentuojančius teisės aktus. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-530-502/2019 konstatavo, jog atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte įtvirtintÄ pažeidimo apibrėžimÄ , 98 straipsnyje numatytÄ finansinių koregavimų mechanizmÄ ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendime byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v.

Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14) pateiktÄ aiÅ¡kinimÄ , darytina iÅ¡vada, kad valstybei pareiga atlikti finansinį koregavimÄ kyla visais atvejais, kai nustatomas teisės aktų pažeidimas, dėl kurio dėl nepagrįstų Europos SÄ jungos bendrojo biudžeto iÅ¡laidų padaroma arba gali bÅ«ti padaryta žala bendrajam biudžetui, nepriklausomai nuo to, su kokio Å«kio subjekto veiksmais susijęs teisės aktų pažeidimas. Nustatant finansinio koregavimo dydį atsižvelgiama į pažeidimo pobÅ«dį, svarbÄ ir finansinį poveikį.

Tuo tarpu projekto vykdytojo kaltė pagal aptartÄ teisinį reglamentavimÄ negali turėti įtakos sprendžiant, ar nustatytas pažeidimas ir dėl jo turi bÅ«ti susigrÄ Å¾inamos projekto vykdytojui iÅ¡mokėtos lėšos. Taip pat kaltė nepatenka į kriterijų, vertintinų nustatant finansinės pataisos dydį, sÄ raÅ¡Ä . Pažymi, kad pažeidimo sÄ voka yra apibrėžta kone identiÅ¡kai tiek ankščiau LVAT nutartyje cituojamame 2007–2013 m. finansinio laikotarpio Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos administravimui Reglamente Nr. 1083/2006, tiek 2014–2020 m. finansavimo periodo, kuriame buvo finansuotas pareiÅ¡kėjos projektas, Reglamente Nr. 1303/2013.

Mano, kad, atsižvelgiant į LVAT praktikÄ , nustatant Europos SÄ jungos fondų lėšomis finansuojamo projekto pažeidimÄ , pareiÅ¡kėjos kaltė negali turėti įtakos sprendžiant, ar nustatytas pažeidimas ir dėl jo turi bÅ«ti susigrÄ Å¾inamos pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėtos lėšos, taip pat kaltė nepatenka į kriterijų, vertintinų nustatant finansinės pataisos dydį, sÄ raÅ¡Ä . Akcentuoja, kad LVPA tenka pareiga užkirsti keliÄ pažeidimams, juos nustatyti ir iÅ¡taisyti bei susigrÄ Å¾inti neteisėtai sumokėtas sumas (Reglamento Nr. 1303/2013 122 straipsnio 2 dalis, 143 straipsnio 1 ir 2 dalis).

Pažymi, jog LVPA sprendime konstatavo ir motyvuotai pagrindė, kad LVPA pažeidimo tyrimo metu nustatė, jog pagrindinės Pirkimo sÄ lygos nebuvo pavieÅ¡intos su skelbimu (jame pateikiant kontaktinio asmens duomenis Pirkimo dokumentų užklausai) bei pateiktÄ su Pirkimo vykdymu susijusiÄ informacijÄ , kad Pirkimas buvo vykdytas nesivadovaujant Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – Taisyklės) 459 punktu – nebuvo pavieÅ¡inta pasiÅ«lymams parengti bÅ«tina informacija:

Pirkimo objektÄ apibÅ«dinantys reikalavimai, pasiÅ«lymų parengimui ir pateikimui nustatomi reikalavimai, numatyti pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai, pagrindinėmis apibrėžiamos Pirkimo sutarties sÄ lygos. Todėl LVPA nesutinka su LAGK argumentu, kad LVPA sprendimas neatitiko Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio reikalavimų. Kaip LVPA nurodė atsiliepime LAGK, po Valstybės kontrolės atlikto audito LVPA galutinį sprendimÄ priėmė visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjusi visas su įtariamu pažeidimu susijusias aplinkybes.

Pažymi, kad pažeidimo tyrimo metu LVPA vertino duomenis, kurie buvo svarbÅ«s patvirtinant arba paneigiant aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės tinkamam pažeidimo nustatymui, kuris buvo priimtas iÅ¡nagrinėjus visÄ su įtariamu pažeidimu susijusiÄ informacijÄ ir, kuris, LVPA įsitikinimu, atitiko VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, t. y. LVPA sprendimas buvo pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų iÅ¡dėstymas LVPA sprendime buvo adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas, sprendime buvo nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo LVPA rėmėsi priimdamas sprendimÄ .

Mano, kad priimtas sprendimas visiÅ¡kai atitiko LVAT praktikÄ , jog sprendimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, tikslÅ«s, nedviprasmiÅ¡ki, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimÄ (LVAT 2008 m. liepos 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008; 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013).

PareiÅ¡kėja UAB „Printela“ atsiliepimu į atsakovės LVPA skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad LVPA, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant lanksčios pakuotės gamybos linijos pirkimo sutartį, atliko kontrolės veiksmus ir pastabų, trÅ«kumų nenustatė dėl Sutarties pasiraÅ¡ymo, vykdytų procedÅ«rų ar kitų pareiÅ¡kėjos veiksmų, todėl iÅ¡ esmės sukÅ«rė pareiÅ¡kėjai teisėtus lÅ«kesčius, kad ji atliko vieÅ¡uosius pirkimus pagrįstai ir teisėtai.

Mano, kad LVPA Å¡ioje situacijoje neveikė kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rÅ«pestingai, ir toks valstybės institucijos nerÅ«pestingumas ir neatsakingumas neturėtų bÅ«ti pateisinamas, o dėl jo atsiradusios pasekmės perkeliamos įmonei tik tokia dalimi, kiek tai nepažeidžia gero vieÅ¡ojo administravimo principo. Pažymi, kad LVPA dar iki sudarant pirkimo sutartį atliko ne tik kontrolės, bet ir konsultavimo funkcijÄ , todėl, visose Projekto įgyvendinimo stadijose LVPA suteikus pareiÅ¡kėjai patvirtinimÄ , kad visi procesai atlikti tinkamai, LVPA sprendimas praėjus dviem metams nuo atlikto pirkimo yra nesuderinamas su vieÅ¡ojo administravimo principais ir pagrįstai buvo LAGK panaikintas.

Nurodo, kad LVPA yra atsakinga ne tik už informacijos teikimÄ apie ES lėšų panaudojimÄ , bet ir už projektų įgyvendinimo administravimÄ bei priežiÅ«rÄ . Mano, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuriam pavesta atlikti ES finansuojamų projektų administravimÄ ir priežiÅ«rÄ bei kuris veikia valstybės vardu, priimdamas sprendimÄ projekto vykdymo eigoje turi prisiimti ir atsakomybę dėl savo sprendimų bei duotų iÅ¡vadų. LVPA ne vienÄ kartÄ patvirtino pareiÅ¡kėjai, kad ji projektÄ vykdo tinkamai ir pažeidimų nėra atlikusi.

Be to, LVPA yra įstaiga, kurios pagrindinė funkcija yra ES lėšomis finansuojamų projektų administravimas bei įgyvendinimo priežiÅ«ra. PareiÅ¡kėjos nuomone, esant situacijai, kada pareiÅ¡kėja visose projekto įgyvendinimo stadijose visus veiksmus derino su LVPA ir įgyvendino visas LVPA pateiktas pastabas, jai negali bÅ«ti taikoma sankcija už netinkamÄ projekto įgyvendinimÄ bei klaidingai LVPA teiktas konsultacijas, todėl LAGK pagrįstai LVPA sprendimÄ panaikino. Pažymi, jog LAGK LVPA sprendimÄ panaikino tuo pagrindu, kad LVPA pažeidė VAÄ® 8 straipsnį.

PareiÅ¡kėja sutinka su LAGK pozicija ir mano, kad LVPA, priimdama LVPA sprendimÄ , tinkamai jo neargumentavo ir neatsižvelgė į aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja įgyvendindama ProjektÄ buvo maksimaliai apdairi bei visose Projekto įgyvendinimo stadijose konsultavosi su LVPA bei derino savo veiksmus, todėl jos kaltės padarytame pažeidime nėra. Skundas netenkintinas. Byloje ginčas kilo dėl LAGK sprendimo, kuriuo buvo patenkintas pareiÅ¡kėjo skundas ir panaikintas LVPA sprendimas dėl pažeidimo ir finansinės korekcijos, kaip neatitinkantis VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Printela“ 2017 m. birželio 21 d. pateikė LVPA paraiÅ¡kÄ pagal 2014–2020 m. Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 03.3.1–LVPA–K–841. LVPA su pareiÅ¡kėja 2017 m. gruodžio 20 d. pasirašė sutartį, pagal kuriÄ projekto vykdytojai Projektui (vertė 3 499 216 Eur) įgyvendinti skiriama 1 400 000 Eur tinkamomis finansuoti iÅ¡laidoms apmokėti iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų, pati pareiÅ¡kėja projektui skiria virÅ¡ 2 099 216 Eur (Komisijos byla, 1 t., b. l. 175–181).

Projekto vykdytoja 2017 m. gruodžio 22 d. elektroninėje svetainėje www.esinvesticijos.lt paskelbė konkursÄ lanksčios pakuotės gamybos linijos, įskaitant spausdinimÄ , laminavimÄ ir supjaustymÄ (1 kompleksas) įsigijimui. ParaiÅ¡kos pateikimo terminas – 2018 m. sausio 5 d. Skelbime nurodyta, kad Pirkimo dokumentai pateikiami tiekėjams, kurie pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu. Prie skelbimo prisegtame dokumente nurodytos perkamos prekės, kontaktai, kuriais, pateikus praÅ¡ymÄ raÅ¡tu, galima gauti pirkimo dokumentus, bei pasiÅ«lymų pateikimo terminas (Komisijos byla, 2 t., b. l. 16).

PareiÅ¡kėjos dokumentacija, susijusi su gamybos linijos pirkimu pateikta LVPA 2018 m. sausio 7 d. įvertinimui. LVPA 2018 m. sausio 29 d. pateikė pareiÅ¡kėjai raÅ¡tÄ Nr. R4-378 (15.3.21-27), kuriuo buvo pateiktos rekomendacijos dėl pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų patikslinimo. LVPA, įvertinusi pirkimo dokumentus, nenustatė reikalavimų pažeidimų vykdydama pirkimÄ ir neteikė rekomendacijų dėl pirkimo nutraukimo ar naujo pirkimo skelbimo. LVPA 2018 m. birželio 28 d. atliko planinę projekto įgyvendinimo vietoje patikrÄ ir nenustatė jokių pažeidimų, įtakojančių projekto įgyvendinimÄ , buvo patvirtinti projekto dokumentai, projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga 2018 m. gruodžio 19 d.

LVPA 2020 m. sausio 22 d. raÅ¡tu Nr. R4-250 informavo UAB „Printela“ apie pradėtÄ Ä¯tariamo pažeidimo tyrimÄ dėl jos projekto. Tyrimas pradėtas gavus Valstybės kontrolės 2020 m. sausio 10 d. raÅ¡tu pateiktÄ valstybinio audito ataskaitos projektÄ su pastebėjimu (V)EX.5, kuriame nurodyta, kad projekto vykdytoja su 2017 m. gruodžio 22 d. skelbimu nepateikė visos pasiÅ«lymams parengti bÅ«tinos informacijos – nurodė tik Pirkimo objektÄ , kontaktus, kuriais reikia kreiptis, norint gauti visÄ pasiÅ«lymams parengti reikalingÄ informacijÄ bei pasiÅ«lymų pateikimo terminÄ ir adresÄ .

Tai neatitinka Taisyklių 457–459 punktų, reikalavimų. EX.5 nurodyta LVPA registruoti įtariamÄ pažeidimÄ â€“ nesilaikyta Kvietimo dalyvauti pirkime paskelbimo tvarkos; klaida Projekte yra 174 950 Eur (5 proc. nuo Pirkimo sutarties). Projekto vykdytoja papraÅ¡yta pateikti argumentus į kiekvienÄ Valstybės kontrolės pastebėjimo EX.5 nurodytÄ teiginį, su kuriuo nesutinka, bei pateikti argumentus pagrindžiančius dokumentus (Komisijos byla, 2 t., b. l. 10–13). UAB „Printela“ 2020 m. sausio 28 d. raÅ¡tu LVPA atsakė, kad parengti Pirkimo dokumentai atitinka Taisyklių 460 punkto reikalavimus ir nesudarė sÄ lygų, jog bÅ«tų pažeisti suinteresuotų tiekėjų interesai gauti Pirkimo dokumentus, susipažinti su visa informacija bei pateikti pasiÅ«lymÄ .

Po Pirkimo paskelbimo buvo gautas tik vienas užklausimas dėl pirkimo sÄ lygų pateikimo. Konkurso vykdymo metu nebuvo kitų suinteresuotų tiekėjų, todėl jų interesai negalėjo bÅ«ti pažeisti. Tik sulaukus LVPA 2018 m. sausio 29 d. raÅ¡to dėl Pirkimo dokumentų, buvo pasiraÅ¡yta lanksčios pakuotės gamybos pirkimo-pardavimo sutartis. Pirkimo laimėtoju paskelbta įmonė, kuri yra oficiali „HP Indigo“ įrangos atstovė Europos regione. Nurodė nesutinkanti su finansine korekcija pareiÅ¡kėjai, nes teikė LVPA visÄ Projekto informacijÄ ir dokumentus.

LVPA galimai neatliko visų kontrolės funkcijų ir pažeidė Taisyklių 26, 463, 472 ir 478 punktus, todėl projekto vykdytoja prašė panaikinti įtariamo pažeidimo tyrimÄ ir netaikyti jai finansinės korekcijos (Komisijos byla, 2 t., b. l. 17–24). LVPA 2020 m. sausio 31 d. sprendimu NR. IT01 nustatė, kad Pirkimas vykdytas nesivadovaujant Taisyklių 459 punkto reikalavimų – nebuvo pavieÅ¡inta pasiÅ«lymams parengti bÅ«tina informacija: Pirkimo objektÄ apibÅ«dinantys reikalavimai, pasiÅ«lymų parengimui ir pateikimui nustatomi reikalavimai, numatyti pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai, pagrindinėmis apibrėžiamos Pirkimo sutarties sÄ lygos.

Netinkamai paskelbus apie PirkimÄ , nesivadovauta ApraÅ¡o 81 ir 89 punktų ir Sutarties 6.3 papunkčio nuostatomis. LVPA, vadovaudamasi Taisyklių 314 punkto nuostata, nustatė Projekto vykdytojos pažeidimÄ Projekte ir, remdamasi Sutarties 6.20 papunkčiu, Taisyklių 307 ir 311 punktais, nustatytam pažeidimui proporcingÄ finansinį poveikį apskaičiavusi vadovaujantis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C (2013) 9257 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų SÄ jungos iÅ¡laidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principÄ , kai nesilaikyta vieÅ¡ojo pirkimo taisyklių nustatymo (toliau – Gairės), netinkamomis finansuoti iÅ¡laidomis Projekte pripažino Pirkimo sutarties iÅ¡laidų dalį – 174 950 Eur, t. y. atitinkančiÄ 5 proc. dydžio finansinę korekcijÄ , pritaikytÄ nuo Pirkimo sutarties Nr. 01/2018 faktiÅ¡kai deklaruotų ir patvirtintų apmokėti Projekte skirtomis finansavimo lėšomis iÅ¡laidų sumos 3 499 000 Eur.

Priimtas sprendimas susigrÄ Å¾inti su pažeidimu susijusių iÅ¡mokėtų lėšų dalį – 174 950 Eur (Komisijos byla, 1 t., b. l. 143–148). LAGK ginčijamu sprendimu panaikino LVPA 2020 m. sausio 31 d. sprendimÄ , padariusi iÅ¡vadÄ , jog pažeidimo nustatymui pareiÅ¡kėjos kaltė neturėjo įtakos, tačiau taikant finansinę korekcijÄ LVPA privalėjo įvertinti ir motyvuotai pagrįsti, ar pažeidimas buvo esminis, svarbus Projekto vykdymui ir ar sukėlė finansinių nuostolių, tačiau skundžiamame LVPA sprendime apie Å¡iuos kriterijus nėra pasisakyta ir jie nėra nagrinėjami.

LVPA sprendimas panaikintas tuo pagrindu, kad neatitinka VAĮ (2019 m. birželio 13 d. akto redakcija) 8 straipsnio reikalavimų. Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. vasario 14 d.) 307 punkte nustatyta, kad gyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį. Taisyklių 310 punkte nustatyta, kad kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka.

Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto iÅ¡laidų apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡as“ 6 punkte nurodyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimÄ , vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų SÄ jungos iÅ¡laidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principÄ , kai nesilaikyta vieÅ¡ojo pirkimo taisyklių, nustatymo (angl. „Guidelines for determining financial corrections to be made by the Commission to expenditure financed by the Union under shared management, for non-compliance with the rules on public procurement“) (2013 m.

Gairės), kurios skelbiamos interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt. Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto iÅ¡laidų apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡as“ 6 punktas pakeistas nuo 2020 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1K-170 (įsigaliojo nuo 2020-06-16) darant nuorodÄ Ä¯ Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 nustatytas su SÄ jungos finansuotomis iÅ¡laidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gaires.

Kaip minėta Å¡ioje byloje aptariamas pažeidimas atliktas, pažeidimo tyrimas pradėtas iki nurodyto pakeitimo. PareiÅ¡kėja yra ne perkančioji organizacija kaip ji apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatyme. Pagal Taisyklių 457 punktÄ , projekto vykdytojas, kuris nėra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, pirkimus vykdo vadovaudamasis Sutarties dėl ES veikimo principais – laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas, lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo bei vienodo požiÅ«rio, skaidrumo, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principais, taip pat Taisyklių reikalavimais.

Ne perkančiosioms organizacijoms rekomenduojama atsižvelgti į Europos Komisijos AiÅ¡kinamojo komunikato dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iÅ¡ dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos (OL 2006 C 179, p. 2) (toliau – ir Komunikatas), nuostatas. Ne perkančiosios organizacijos pirkimo tikslas – vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo principais ir Å¡iose Taisyklėse nustatytais reikalavimais sudaryti ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti pareiÅ¡kėjui ar projekto vykdytojui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant projektui skirtas finansavimo lėšas. 2013 m.

Gairių 1.3 punkte nurodyta, kad kai pažeidimas formalaus pobÅ«džio ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, pataisos nedaromos. Taisyklių 459 punkte (redakcija nuo 2016-11-26 esmingai nekito) nurodyta, kad ne perkančioji organizacija kvietime dalyvauti pirkime (toliau - ir KDP) pateikia (nurodo) pasiÅ«lymams parengti bÅ«tinÄ informacijÄ : pirkimo bÅ«dÄ (konkursas arba derybos), pasiÅ«lymų teikimo terminÄ ir reikalavimus, pirkimo objekto apibÅ«dinimÄ , kvalifikacijos reikalavimus ir jų įrodymo dokumentus (jei kvalifikacijos reikalavimai keliami), informacijÄ apie pasiÅ«lymų vertinimÄ , pasirinktinai nurodydama ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijus arba mažiausios kainos kriterijų, ar bus deramasi arba kokiais atvejais bus deramasi, ir (ar) derėjimosi tvarkÄ , apie pagrindines pirkimo sutarties sÄ lygas (prekių patiekimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo terminus, kainodaros taisykles, atsiskaitymo terminus, atsiskaitymo tvarkÄ , pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimus (jei keliami), jei reikia, – kitas sÄ lygas.

Kvietimas dalyvauti pirkime adresuojamas nenustatytam asmenų skaičiui ir automatiÅ¡kai paskelbiamas svetainėje www.esinvesticijos.lt. Jei DMS funkcinės galimybės iÅ¡siųsti tokį kvietimÄ nėra arba ji neveikia, ne perkančioji organizacija kvietimÄ dalyvauti pirkime skelbia svetainėje www.esinvesticijos.lt (Taisyklių 458 p.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad KDP buvo nurodyta, kad perkami lanksčios pakuotės gamybos linijos, įskaitant spausdinimÄ , laminavimÄ ir supjaustymÄ (1 kompleksas) darbai, tiekėjams dėl konkurso sÄ lygų ir pasiÅ«lymo formos pasiÅ«lyta kreiptis nurodytu elektroniniu paÅ¡tu.

Kvietimas dalyvauti pirkime (KPD) buvo paskelbtas svetainėje www.esinvesticijos.lt nustatyta tvarka, adresuotas nenustatytam asmenų skaičiui. Visgi paskelbtos informacijos turinys akivaizdžiai nebuvo pakankamas, kad parengti pasiÅ«lymÄ . Norėdami gauti pasiÅ«lymui rengti bÅ«tinÄ informacijÄ galimi tiekėjai turėjo kreiptis nurodytu elektroniniu paÅ¡tu. Taigi toks KDP paskelbimo bÅ«das neatitiko Taisyklių 459 p. reikalavimų. Be to, atsakovė LAGK teisingai nurodė, kad tai buvo potencialius tiekėjus atgrasantis paskelbimo bÅ«das, nes reikėjo atlikti papildomus veiksmus – kreiptis į pareiÅ¡kėjÄ .

Vien jau kreipimasis leistų identifikuoti save kaip besidomintį pirkimu. Pati aplinkybė, kad perkantysis asmuo identifikuoja besidominčiuosius pirkimu galėjo bÅ«ti priimta kaip ženklas, kad ji nesiekia realiai gauti naudingiausio pasiÅ«lymo, o tiesiog formaliai skelbia apie pirkimÄ . Tuo tarpu pareiÅ¡kėja nepagrindė bÅ«tinybės taikyti tokį pirkimo dokumentų iÅ¡vieÅ¡inimo bÅ«dÄ , nes nei pažeidimo tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nepagrindė, kodėl negalėjo dokumentų paskelbti savo interneto svetainėje.

Å ioje byloje svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kėjai pagrįstai LVPA sprendimu buvo paskyrusi finansinę korekcijÄ , t. y. ar LAGK iÅ¡vada, jog skiriant finansinę korekcijÄ nebuvo atsižvelgta į eilę aplinkybių, kurios turėjo jÄ skiriant bÅ«ti įvertintos, yra pagrįsta. Bet koks teisinis reguliavimas, kuris reguliuoja ekonominio poveikio priemonių, sankcijų skyrimo (baudimo) teisinius santykius, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas žvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) formuojamÄ doktrinÄ .

Å is teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai yra neatsiejami nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, yra konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Konstitucinis Teismas nuosekliai konstatuoja, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkÅ«ros subjektams: teisėkÅ«ros subjektai teisės aktus gali leisti tik nevirÅ¡ydami savo įgaliojimų; <...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus, suprantamas, neprieÅ¡taringas, <...> turi bÅ«ti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna; nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, o jeigu Å¡ios teisinės priemonės susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimÄ , tai minėtos sankcijos turi bÅ«ti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (žr.

Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimus). Be to, pareiga vieÅ¡ojo administravimo subjektams savo veikloje vadovautis proporcingumo principu įtvirtinta ir VAÄ®. Å io įstatymo 3 straipsnio 3 punkte buvo įtvirtinta, jog proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti bÅ«tinus ir pagrįstus tikslus. Tai suponuoja, kad atsakovas nustatydamas finansinio poveikio priemonių dydį turi paisyti proporcingumo principo sÄ lygojamų imperatyvų (žr. pavyzdžiui, LVAT 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-729-415/2017).

Å ioje byloje svarbu nustatyti, ar nustatyto teisės pažeidimo kontekste buvo pagrindo skirti/taikyti finansinę korekcijÄ ir ar pritaikyta finansinė korekcija yra pagrįsta ir proporcinga. Å ios bylos atveju pareiÅ¡kėja skelbimo bÅ«dÄ derino su atsakove. LVPA to neneigė bylÄ nagrinėjant ikiteismine tvarka, taip pat neneigia ir teismui pateiktame skunde. LVPA 2018 m. sausio 11 d. ir 2018 m. sausio 29 d. raÅ¡tas neteikė pastabų dėl pirkimo dokumentų, pirkimo organizavimo, skelbimo bÅ«das derintas su LVPA.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kinimuose LVPA ir skunde LAGK taip pat pažymėjo, jog ji, kaip ne perkančioji organizacija, turėjo teisę pateikti kvietimÄ dalyvauti pirkime vienam tiekėjui ir sudaryti su juo pirkimo sutartį, kadangi prekes, paslaugas ar darbus dėl meninių ar techninių priežasčių gali tiekti, teikti ar atlikti tik konkretus tiekėjas arba tiekėjas, turintis iÅ¡imtines teises gaminti (tiekti) Å¡ias prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus (Taisyklių 461.2 p.).

Skunde nurodytas projektu įsigyjamos įrangos unikalumas ir teikti papildomi duomenys, kad iÅ¡ esmės nebuvo ir nėra rinkoje kitų tokios įrangos teikėjų. Å is aspektas taip pat svarbus tinkamai motyvuojant finansinės korekcijos taikymÄ ir jos dydžio parinkimÄ . Taip pat LVPA patikrino projekto įgyvendinimo dokumentus, pripažino iÅ¡laidas pagal vykdytÄ projektÄ tinkamomis ir apmokėjo. Taigi laikytina, kad pareiÅ¡kėja buvo pakankamai aktyvi ir rÅ«pestinga, siekė elgtis teisėtai visų projekto veiklų laikotarpiu.

Ji neturėjo pagrindo abejoti LVPA specialistų kompetencija ir sutikimu dėl skelbimo tinkamumo. Taisyklėse numatyta, kad institucijos, planuodamos priemonių ir projektų įgyvendinimÄ , vertindamos paraiÅ¡kas finansuoti projektÄ ir vykdydamos projektų įgyvendinimo priežiÅ«rÄ , turi užtikrinti, kad bus laikomasi Å¡ių principų: aiÅ¡kios atsakomybės, neÅ¡aliÅ¡kumo ir skaidrumo principai (5.2 p.), profesionalumo ir efektyvumo (5.3 p.). VieÅ¡ojo administravimo įstatyme taip pat numatyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai laikosi vieÅ¡ojo administravimo bendrųjų principų (3 str. ) ir Å«kio subjektų veiklos priežiÅ«ros principų, tame tarpe - metodinės pagalbos teikimo principo (VAÄ® 30 str. 1 d. 5 p.), kuris reiÅ¡kia, kad Å«kio subjektų veiklos priežiÅ«rÄ atliekantys subjektai bendradarbiauja su Å«kio subjektais, teikia vienodas ir neprieÅ¡taringas konsultacijas Å«kio subjektams priežiÅ«rÄ atliekančio subjekto kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobÅ«džio priemones, padedančias Å«kio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų.

Å is principas netaikomas tik Å«kio subjektų veiklos patikrinimų metu, jeigu jo taikymas trukdo siekti Å«kio subjektų veiklos priežiÅ«ros tikslų. Jeigu Å«kio subjektas vadovaujasi Å«kio subjektų veiklos priežiÅ«rÄ atliekančio subjekto patvirtinta raÅ¡ytine arba vieÅ¡ai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukÅ¡tesniojo pagal pavaldumÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu administraciniu sprendimu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga), Å«kio subjektui poveikio priemonės už netinkamÄ teisės aktų vykdymÄ , kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos (VAÄ® 32 str. 2 d.).

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta iÅ¡lyga dėl klaidingos konsultacijos pasekmių netaikoma, jeigu yra bent viena iÅ¡ VAÄ® 32 str. 3 dalyje sÄ lygų, kurios aptariamu atveju taip pat nebuvo įvertintos. Bendrosios poveikio priemonių Å«kio subjektams taikymo taisyklės numatytos VAÄ® 37 str. Taip pat aptariamame kontekste pažymėtina, kad nurodyti principai sudaro asmens teisės į gerÄ administravimÄ , įtvirtintÄ ir Europos SÄ jungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 1 d., turinį. Gero administravimo principo turinį yra atskleidęs ir Lietuvos vyriausiasis teismas savo jurisprudencijoje.

Å ios bylos kontekste LVPA, vadovaudamasi gero administravimo principu, turėjo pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai projekto priežiÅ«ros laikotarpiu, todėl iÅ¡reiÅ¡kus sutikimÄ dėl skelbimo tinkamumo sukėlė ir aiÅ¡kų, nedviprasmiÅ¡kÄ lÅ«kestį, kad pareiÅ¡kėja tokiu bÅ«du elgsis teisėtai. Atmestinas LVPA argumentas, kad vien tik pats projekto vykdytojas visais atvejais atsako už pirkimų pažeidimus. LVPA, be kitų funkcijų, pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos SÄ jungos fondų investicijų veiksmų programÄ , taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 9.3.5 punktu pavesta atlikti projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektÄ priežiÅ«rÄ teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimÄ ir finansavimÄ , nustatyta tvarka.

Taigi LVPA, pritardama konkretiems su pirkimais susijusiems veiksmams, turi elgtis pakankamai rÅ«pestingai, o jos atliekami veiksmai sÄ lygoja tam tikrÄ projekto vykdytojų elgsenÄ ir sukelia atitinkamas teisines pasekmes, be kita ko ir atsakomybę už priimtus sprendimus (VAÄ® 3 str. 1 p.). Å is principas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimÄ ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius.

Skundžiamame LVPA sprendime Å¡is aspektas taip pat neaptartas. Teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje aktualus LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-947-575/2021, esant panaÅ¡ioms faktinėms aplinkybėms, pateiktas teisės aiÅ¡kinimas, kadangi panaÅ¡ios bylos turi bÅ«ti sprendžiamos vienodai, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumÄ ir teisinį tikrumÄ . Apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje byloje nurodė, kad esant formaliam Taisyklių pažeidimui spręstina, ar taikytina projekto finansavimui skirtų lėšų korekcija.

Atkreiptas dėmesys į 2013 m. Gairių 1.3 punktÄ ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ aiÅ¡kinant „pažeidimo“ sÄ vokÄ . Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad remiantis Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktu „pažeidimo“ sÄ voka apima SÄ jungos teisės nuostatos pažeidimÄ , kurį lemia Å«kio subjekto veiksmai ar neveikimas, kai dėl nepagrįstų SÄ jungos bendrojo biudžeto iÅ¡laidų padaroma arba gali bÅ«ti padaryta žala bendrajam biudžetui. Kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį turi nustatyti atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobÅ«dį, svarbÄ ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tai kiekvienu atveju turi bÅ«ti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (žr., pvz., Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimÄ byloje Wroclaw - Miasto na prawach powiatu prieÅ¡ Minister Infrastruktury i Rozwoju (C- 406/14), 471, 47–78 p.). Taigi, Å¡ioje byloje turi bÅ«ti vertinama, ar formalus pažeidimas turi faktinį ar galimÄ finansinį poveikį, koks pažeidimų pobÅ«dis, svarba ir fondų finansiniai nuostoliai.

Tais atvejais, kai atlikus įtariamo pažeidimo tyrimÄ nustatoma, kad buvo nesilaikyta ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) projekto sutarties nuostatų, tačiau dėl to nebuvo ar negalėjo bÅ«ti finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidimas nėra nustatomas (Taisyklių 315 p.). Dėl to darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ esmės pagrįstai LAGK nurodė, jog taikant finansinę korekcijÄ LVPA privalėjo įvertinti ir motyvuotai pagrįsti, ar pažeidimas buvo esminis, svarbus Projekto vykdymui ir ar sukėlė finansinių nuostolių, tačiau skundžiamame LVPA sprendime apie Å¡iuos kriterijus nėra pasisakyta.

Šia prasme (finansinės korekcijos proporcingumo) LVPA sprendimas pagrįstai panaikintas kaip neatitinkantis VAĮ (2019 m. birželio 13 d. akto redakcija) 8 straipsnio reikalavimų. Kitoks aiškinimas akivaizdžiai prieštarautų teisinio aiškumo, apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių ir gero administravimo principams. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjai finansinė korekcija dėl netinkamo pirkimo skelbimo paskirta nemotyvuotai ir skundžiamas LAGK sprendimas yra priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

LVPA privalėjo įvertinti ne tik pareiÅ¡kėjos padarytÄ pažeidimÄ , bet ir aplinkybes, lėmusias Å¡io pažeidimo padarymÄ , taip pat ar pažeidimas buvo esminis, svarbus Projekto vykdymui ir ar sukėlė nuostolių, atsižvelgti į LVAT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, kur taip pat numatyta, jog taikant finansines korekcijas turi bÅ«ti kiekvienu atveju individualiai įvertinta pažeidimų pobÅ«dis, svarba ir fondų finansiniai nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės praÅ¡ymo jos nurodytų argumentų pagrindu ir naikinti skundžiamo LAGK sprendimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas nusprendžia: Atmesti atsakovės VÅ¡Ä® „Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra“ praÅ¡ymÄ . Palikti nepakeistÄ Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. liepos 3 d. sprendimÄ Nr. 21R-515(AG-132/07-2020). Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jovita Einikienė