A-492-2265-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-2265/2012

Teisminio proceso Nr. 3-42-3-00566-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjai N. V.,

pareiškėjos atstovui J. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. N. V. ieškiniu ir jo patikslinimu (I t., b. l. 3–5; 25–27) kreipėsi į Šilalės rajono apylinkės teismą, prašydama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK), priteisti 20 000 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Šilalės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi (I t., b. l. 38) perdavė civilinę bylą pagal rūšinį teismingumą Klaipėdos apygardos administraciniame teismui.

Pareiškėja nurodė, jog 2011 m. balandžio 6 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai A. L. ir V. M. atliko jos nepilnametės dukros G. G. V. apklausą dėl S. Vytarto įmonės „Vizinga“ vadybininkės J. K. pareiškimo dėl kanceliarinių prekių vagystės. Tyrėjas A. L., atlikdamas ikiteisminį tyrimą dėl vagystės iš parduotuvės, nutarė apklausti jos nepilnametę dukrą nedalyvaujant tėvams, kadangi jie gali trukdyti išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes, todėl nepilnametė buvo apklausta dalyvaujant pareigūnei V. M. bei Šilalės S. Dariaus ir S. Girėno vidurinės mokyklos socialiniam pedagogui. Mano, jog dėl to, kad jų nepilnametė dukra G. G. V. dėl įvykdytos vagystės buvo apklausta tėvams nedalyvaujant bei nepranešant, jai buvo padarytas itin didelis psichologinis poveikis. Toks pareigūno elgesys nesuderinamas su Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijoje įtvirtintomis teisės normomis, todėl netoleruotinas. Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ir ATPK) reikalauja, jog jaunesnio kaip 18 metų asmens apklausoje dalyvautų nepilnamečio liudytojo tėvai arba pareigūno iniciatyva jaunesnio kaip 18 metų liudytojo, nukentėjusiojo ar pažeidėjo apklausą gali būti kviečiami Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas. Teigė, jog dėl šių reikalavimų nesilaikymo jų dukra patyrė neigiamą psichologinį poveikį. Pabrėžė, jog kreipėsi į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų. Jos prašymas buvo persiųstas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuris atliko pareigūnų A. L. ir V. M. tarnybinius patikrinimus. Nurodo, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai šiems pareigūnams apklausiant nepilnametę dukrą. Pareiškėja aiškino, kad yra visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, nes dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų jos dukra patyrė neigiamą psichologinį poveikį, kuris gali turėti neigiamos įtakos harmoningam jos vystymuisi, dukra tapo uždara, vengia bendrauti. Pabrėžė, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų apklausiant jos nepilnametę dukrą, ji pati patyrė didelius išgyvenimus, iki šiol jaučia psichologinį pažeminimą, pergyvena dėl tolimesnio dukters vystymosi. Neturtinę žalą įvertina 20 000 Lt suma.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities VPK, atsiliepimu (I t., b. l. 51–54) prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Teigė, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti, policijos pareigūnai vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir tinkamai vykdė savo pareigas. 2011 m. kovo 28 d. gavus pranešimą dėl kėsinimosi pavogti prekes iš parduotuvės „Saiguda“ buvo pagrįstai pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Teigė, jog policijos pareigūnai G. G. V. neapklausė, o pristatę į policijos komisariatą surašė vaiko perdavimo-priėmimo aktą ir perdavė ją tėvui D. V.. Aiškino, kad mergaitė dėl aplinkybių apie vagystę iš parduotuvės „Vizinga“ ir pasikėsinimą pavogti lipdukus iš parduotuvės „Saiguda“ buvo apklausta 2011 m. balandžio 8 d.

Pabrėžė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) arba ATPK numatytų neteisėtų veikų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, tai yra netinkami auklėja ar prižiūri savo vaikus. Akcentavo, kad G. G. V. tą pačią dieną bandė atlikti dvi analogiško pobūdžio administracinio teisės pažeidimo požymių turinčias neteisėtas veikas, o tai įrodo, kad tėvai galimai netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

Akcentavo, jog ATPK neapibrėžia, kokie asmenys gali būti nepilnamečio liudytojo įstatyminiais atstovais, todėl šį klausimą sprendė pagal bendrąsias vaiko atstovavimą reglamentuojančias teisės normas, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas). Minėto įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokymo, auklėjimo, įstaigų vadovai, auklėtojai ir jiems prilystantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą, todėl nagrinėjamu atveju, dalyvauti apklausoje buvo pakviestas socialinis pedagogas.

Policijos pareigūnai vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir tinkamai vykdė savo pareigas. Teigė, jog Klaipėdos apygardos teismo nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjos atžvilgiu dėl tėvų valdžios nepanaudojimo, nelaikytina tinkamu įrodymu konstatuoti policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus. Pabrėžė, jog tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu atlikti pareigūnų veiksmai, kiek tai susiję su paaiškinimo iš nepilnametės paėmimu, buvo atlikti nepilnai, savaime nėra pagrindu konstatuoti, kad egzistavo visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti.

Mano, jog nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą, nes neįrodytos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, be to nepagrįstas žalos dydis. Akcentavo, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio. Kadangi policijos pareigūnai, vykdydami administracinio teisės pažeidimo tyrimą, dėl netinkamai paimto nepilnametės dukros paaiškinimo nė vienam iš nepilnametės tėvų žalos nepadarė, mano, kad pareiškėja, kaip nepilnametės motina, neturi teisės reikalauti sau neturtinės žalos atlyginimo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 15 d. sprendimu (I t., b. l. 87–95) pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies – iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisė 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 28 d. komisariate buvo gautas parduotuvės „Saiguda“ vedėjos S. Z. pareiškimas dėl G. G. V. įvykdytos vagystės. Pareiškime nurodyta, kad 2011 m. kovo 28 d. iš parduotuvės „Saiguda“ G. G. V. bandė išsinešti prekių už 9,49 Lt. Iš byloje esančio S. Vytarto įmonės „Vizinga“ darbuotojų J. K. ir D. M. pareiškimo matyti, kad Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatui buvo pateikta informacija, jog 2011 m. kovo 28 d. į parduotuvę užsukusi G. G. V. išėjo iš parduotuvės nesusimokėjusi už prekes, bendra žala – 10,60 Lt. Nurodyta, jog vagystė buvo pastebėta peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus. 2011 m. balandžio 11 d. nutarimu tyrėjas A. L. nutarė nutraukti G. G. V. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 50 straipsnį, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nors sprendimas pradėti minėtą teiseną nebuvo priimtas. Iš tyrėjo A. L. 2011 m. balandžio 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog aiškinantis vagystės aplinkybes pareigūnas priėmė sprendimą apklausti nepilnametę, dalyvaujant Šilalės S. Dariaus ir S. Girėno vidurinės mokyklos socialiniam pedagogui, kadangi tėvai yra suinteresuoti asmenys ir gali trukdyti bei įtakoti pažeidimo aplinkybių aiškinimąsi. Mergaitė buvo apklausta 2011 m. balandžio 8 d. S.Dariaus ir S.Girėno vidurinėje mokykloje, dalyvaujant mokyklos socialiniam pedagogui M. T..

Teismas nurodė, kad pareiškėja neteisėtais veiksmais įvardija policijos pareigūnų vykdytą jos nepilnametės dukters apklausą, nedalyvaujant tėvams ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams. Tiriant vagystės aplinkybes, pradėtas tirti 2011 m. kovo 27 d. pareiškėjos pareiškimas dėl galimai vertimo jos dukrai vogti ir grasinimo. 2011 m. balandžio 6 d. vyresniosios specialistės V. M. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl T. B. vertimo vogti G. G. V. ir grasinimo, nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnyje ir 178 straipsnyje. Taip pat 2011 m. balandžio 11 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl anoniminio įžeidžiančio pranešimo, nesant nusikalstamos veikos požymių, numatytos BK 154 straipsnyje.

Teismas pažymėjo, kad administracinės teisenos nutraukimas, nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus bei atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūnų A. L. ir V. M. veiksmų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nurodė, kad vertins šias aplinkybes tiek, kiek tai susiję su policijos pareigūnų vykdytos apklausos atlikimu. Teismas taip pat padarė išvadą, kad nagrinėjamos bylos kontekste teisiškai nereikšminga, jog pareiškėja 2011 m. balandžio 19 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, kuris 2011 m. birželio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarimu panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla N. V. atžvilgiu nutraukta.

Teismas vadovavosi ATPK 12–13 straipsniais ir nurodė, kad pareiškėjos dukra Gabrielė G. V. nebuvo sulaukusi tokio amžiaus, nuo kurio jai ar jos tėvams pagal minėtus straipsnius galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Atsižvelgęs į tai, jog nepilnametė negalėjo būti administracinės atsakomybės subjektas, taip pat ji nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, teismas padarė išvadą, jog G. G. V. atžvilgiu netaikytinos ATPK 274 straipsnio nuostatos. Teismas vadovavosi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 53 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 53 bei 186 straipsnių bei 2009 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroro įsakymu Nr. I-126 patvirtintų Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos (toliau – ir Rekomendacijos) 4, 6 bei 41 punktų nuostatomis. Nurodė, kad vertinant pareigūnų vykdytą nepilnametės G. G. V. apklausą matyti, jog tyrėjas A. L. ir vyresnioji specialistė V. M. nesikreipė į vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą ar psichologą. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad apklausoje dalyvavo mokyklos socialinis pedagogas ir toks jo dalyvavimas užtikrino vaiko teises, kadangi vaikų buvimo mokykloje metu, už jo auklėjimą atsako bei jo interesus atstovauja atitinkama mokyklos įstaiga, nes pagal nurodytų teisės aktų nuostatas akivaizdu, kad siekiant apsaugoti vaiko interesus nepilnamečio apklausos atlikimui keliami specifiniai reikalavimai. Teismas vertino, kad apklausiant G. G. V. ir esant priimtam sprendimui nušalinti nepilnametės tėvus dėl to, kad jie gali trukdyti ir įtakoti aiškinantis pažeidimo aplinkybes, apklausoje turėjo dalyvauti vaiko teisių apsaugos institucija ar psichologas, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog minėti asmenys apklausoje nedalyvavo. Be to, apklausa buvo vykdyta mokykloje. Teismas pažymėjo, kad pareigūnų neveikimą taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti, patvirtina tarnybinio patikrinimo išvadoje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių kontrolieriaus 2011 m. liepos 27 d. pažymoje Nr. 18-2011/1-83;1-112 nustatytos aplinkybės. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatavo, jog policijos pareigūnai, apklausdami nepilnametę G. G. V. nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl konstatuotini neteisėti pareigūnų veiksmai.

Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, jog pareigūnai nė vienam iš tėvų žalos nepadarė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja (ir nepilnametės tėvas) nepagrįstai buvo eliminuota iš nepilnametės apklausos procedūros, nepilnametės apklausa buvo atlikta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl akivaizdu, jog pareiškėja turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą, klusią dėl šių veiksmų. Teismas nustatė, kad pareiškėja teigia patyrusi stresą, dvasinius išgyvenimus ir nerimą dėl tolimesnio vaiko vystymosi, gėdos jausmą, nepatogumą.

Pažymėjo, jog dėl neteisėtų veiksmų atlikimo pareiškėja kreipėsi į daug institucijų, siekdama išsiaiškinti pareigūnų veiksmų teisėtumą: į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių, į Lietuvos Respublikos generalinį policijos komisarą, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Nepilnamečių ir apylinkės inspektorių poskyrį, į teismus. Teismas nustatė, kad pareiškėjos dukra G. G. V. dėl policijos pareigūnų atliktų veiksmų mokykloje patyrė dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgęs į tai, kad G.

G. V. buvo apklausta nedalyvaujant nei tėvams, nei psichologui ar Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, teismas padarė išvadą, jog policijos pareigūnų apklausos atlikimas mergaitei sukėlė stresą. Pažymėjo, kad neišvengiama, jog kiti mokyklos mokiniai matė G. G. V. ir policijos pareigūnus kartu, todėl pagrįstas pareiškėjos argumentas, kad mergaitė patyrė dvasinius išgyvenimus, gėdos jausmą. Teismas vertino, kad dvasiniai išgyvenimai buvo nevienkartinio pobūdžio. Nors mergaitė policijos pareigūnų buvo apklausta tik vieną kartą, tačiau tą pačią dieną ji dar kartą buvo apklausta ir Šilalės vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos, vėliau buvo aiškinamos aplinkybės dėl vertimo ją vogti, tiriami mergaitės mamos skundai dėl policijos pareigūnų veiksmų, todėl akivaizdu, jog ji jautė stresą ir įtampą pakankamai ilgą laiką.

Teismas laikė, kad UAB Šilalės psichikos sveikos ir psichologinio konsultavimo centro 2011 m. spalio 10 d. raštas įrodo, jog 8 kartus mažametei ir jos tėvams buvo teiktos psichologinės konsultacijos. Teismas pripažino pagrįstu pareiškėjos argumentą, jog ji jaudinasi ir pergyvena dėl dukros ateities, jos harmoningo vystymosi, todėl patiria neturtinę žalą. Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjos argumentą, jog po neteisėtai įvykdytos apklausos mergaitė tapo uždaresnio būdo, nebendrauja su vaikais. Nurodė, kad šis pareiškėjos teiginys paneigiamas charakteristikų duomenimis.

Atsižvelgęs į tai, kad charakteristikose pateikti duomenys apie mergaitę mokytojų, kurie ją pažįsta daugiau kaip du metus, teismas padarė išvadą, jog mergaitė yra uždaro būdo ir jos nenoras bendrauti nesietinas su nagrinėjama situacija.

Teismas vertino, kad pareiškėjos patirti išgyvenimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su Tauragės apskrities VPK pareigūnų veiksmų netinkamu atlikimu. Teismas, vertindamas pareiškėjos patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus dėl dukters, nusprendė, jog prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra ženkliai per didelis. Mažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad pareigūnų veiksmai nėra tyčiniai, į situaciją, dėl kurios buvo vykdomi šie veiksmai, taip pat į sukeltus teisinius padarinius, kurie nėra tęstinio pobūdžio. Taip pat įvertino Tauragės apskrities VPK 2011 m. rugsėjo 9 d. tarnybinio patikrinimo išvados teiginį, jog policijos pareigūnai apklausė nepilnametę mergaitę, nedalyvaujant įstatyminiams atstovams bei vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, apie apklausą nepranešė tėvams, todėl, kad aiškiai nėra reglamentuotas nepilnamečių liudytojų apklausos atlikimas administraciniame procese.

III. Pareiškėja N. V. padavė apeliacinį skundą (I t., b. l. 97–99), kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti visiškai.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka tik su teismo nustatytu neturtinė žalos dydžiu. Paaiškina, kad neturtinę žalą įvertino 20 000 Lt suma, nes dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, apklausiant nepilnametę dukrą, tiek ji, tiek ir pareiškėja patyrė emocinius išgyvenimus, psichologinį pažeminimą, dukra tapo uždaresnė, vengia bendrauti su bendraamžiais vaikais, šeima patyrė gėdą, pareiškėja jaudinosi dėl tolimesnio dukters vystymosi. Pažymi, kad dukros charakteristikose nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, jog dukra dėl mokykloje įvykdytos apklausos tapo dar uždaresnė. Teigia, kad po šių įvykių dukra atsisakė lankyti mokyklą, visiškai nedalyvauja visuomeniniame gyvenime, užsidarė namuose. Pažymi, kad tik psichologės pagalba pavyko įtikinti ją nebijoti lankyti mokyklą. Pareiškėja teigia, kad dukros buvę draugai ir draugės nusisuko nuo jos sužinoję apie įvykius, visa mokykla žino, kad policijos pareigūnai buvo atvykę į mokyklą jos apklausti dėl vagystės. Pareiškėja aiškina, kad dėl apklausos jos dukrai yra užklijuota vagies etiketė. Mano, kad teismas neįvertino, kad policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais sukelti išgyvenimai nepasibaigė.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities VPK, atsiliepime į apeliacinį skundą (I t., b. l. 113–116) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą. Papildomai akcentuoja, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti, policijos pareigūnai vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir tinkamai vykdė savo pareigas. Dėl pareiškėjos ir jos dukters patirtos neturtinės žalos pažymi, kad mergaitė buvo apklausiama pamokos metu, todėl jos niekas nematė kartu su policijos pareigūnais. Teigia, kad dalyvaujant socialiniam pedagogui mergaitės interesai buvo užtikrinti. Akcentuoja, kad po apklausos pareiškėja savo iniciatyva nuvyko į Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir paprašė apklausti jos mergaitę, todėl jei mergaitei tuo metu buvo nemalonu, tai sąlygojo ne policijos pareigūnų veiksmai, o mamos elgesys. Teigia, kad Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius patvirtino, jog N. V. kalbėjo apie mergaitės baimes dėl kito nepilnamečio psichologinio spaudimo veikti priešingai teisei. Nurodė, kad Vaiko teisų apsaugos skyriaus darbuotojo rekomendavo psichologines konsultacijas dėl to, kad mergaitė nebesielgtų priešingai teisei, o ne dėl to, kad patyrė nepatogumo ar psichologinį stresą dėl policijos pareigūnų atliktos apklausos. Mano, kad tolimesni pareiškėjos veiksmai – skundų rašymas buvo jos pačios apsisprendimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinės bylos dalyką sudaro mažamečio vaiko bei įstatyminio atstovo teisė į neturtinės žalos, kuri buvo patirta dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų administracinio teisės pažeidimo tyrimo procese, atlyginimą.

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos dukra G. G. V., g. 2000 m., 2011 m. kovo 28 d. buvo pristatyta į policijos komisariatą, bei kad pareiškėjos dukrą Šilalės PK tyrėjas A. L. 2011 m. balandžio 8 d. apklausė S. Dariaus ir S. Girėno vidurinėje mokykloje, nedalyvaujant jos įstatyminiams atstovams – tėvams, arba Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovui, arba psichologui, pažeisdamas įstatymų – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 53 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53 bei 186 straipsnių bei 2009 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroro įsakymu Nr. I-126 patvirtintų Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos 4, 6 bei 41 punktų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad apklausoje dalyvavęs mokyklos socialinis pedagogas neužtikrino vaiko teisių apsaugos. Pareigūnų neveikimą taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti, patvirtina tarnybinio patikrinimo išvadoje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių kontrolieriaus 2011 m. liepos 27 d. pažymoje Nr. 18-2011/1-83;1-112 nustatytos aplinkybės. Dėl šių faktų ginčo byloje nėra. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigia, kad 2 000 Lt suma yra akivaizdžiai per maža.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnyje nustatyta: nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Ši nuostata reiškia, kad nepilnamečių vaikų teisėms turi būti garantuojama pakankama ir efektyvi jų teisių ir teisėtų interesų apsauga, taip pat ir tai, kad įstatymų leidėjas, kitos valstybinės institucijos, teisės aktais reglamentuodamos nepilnamečių būklę, reguliuodamos kitus santykius, turi paisyti nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas). Konstitucijos nuostatos sukonkretinamos bei priemonės joms įgyvendinti nustatomos įstatymuose, kituose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią asmenys patyrė dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų (CK 6.271 str.). Valdžios institucijų veiksmais nepilnamečiui asmeniui padaryta žala, taip pat ir neturtinė, turi būti atlyginama tais pačiais pagrindais, kaip ir pilnamečiams asmenims. Nagrinėjamoje byloje, nors pareiškėja savo dukters nenurodė kaip savarankiškos pareiškėjos byloje, tačiau būdama įstatyminė jos atstovė, reiškė reikalavimus tiek dėl jai pačiai, tiek dėl nepilnametei dukrai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, nors atskirai įvertino argumentus dėl kiekvieno asmens patirtos neturinės žalos, dukrai ir motinai priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio nediferencijavo. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui paaiškino, kad reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimą jai ir dukrai prašo priteisti lygiomis dalimis. CK 3.161 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas vaikų turto neliečiamumo principas ir tėvų turto atribojimas nuo vaikų turto. Nepilnamečių vaikų turtą tėvai tvarko uzufrukto teise, kuri negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš šio turto negali būti išieškoma (CK 3.185 str. 1 d.). CK 3.186 straipsnio 1 dalis draudžia tėvams naudoti vaikų turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir įpareigoja tėvus, įgyvendinant nepilnamečių vaikų turtines teises, veikti išimtinai vaikų interesais. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjai neturtinę žalą, nenurodė, kad priteistą neturtinę žalą nukentėjusiosios įstatyminė atstovė tvarko uzufrukto teise, todėl skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis papildytina šia nuostata.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Tokios materialios, pirmiausia, piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Konkrečioje byloje nustatytinas neturtinės žalos dydis turi atitikti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 str. 4 d.), formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Kadangi įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimu, nurodė, kad buvo nepakankamai įvertinta tiek pareiškėjos, tiek jos dukters patirti negatyvūs emociniai išgyvenimai, pažeminimo, gėdos jausmas; dukra tapo uždaresnė, baiminosi lankyti mokyklą, nutrūko jos draugystė su vaikais; pareiškėjai išliko jaudulys dėl tolesnio dukters vystymosi; teismas neatsižvelgė į tęstinį neigiamų išgyvenimų pobūdį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus šiuos argumentus priimdamas skundžiamą sprendimą, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, mažindamas neturtinės žalos atlyginimą, pernelyg didelę reikšmę teikė pareigūnų veiksmų kaltės formai (netyčiniai), nes teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmams taikytinas maksimalus atsakingo ir rūpestingo elgesio standartas, be to, žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, yra atlyginama nepriklausomai nuo jos darbuotojų kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su vertinimu, kad mažametės dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patirti negatyvūs išgyvenimai neturėjo tęstinio pobūdžio. Įstatyminių atstovų nedalyvavimas tokio jauno amžiaus vaiko apklausoje akivaizdžiai galėjo sumažinti jo saugumo, pasitikėjimo savimi jausmą, kurio atkūrimas paprastai užsitęsia. Tai patvirtina pareiškėjos paaiškinimai apie dukters nenorą eiti į mokyklą, nutrūkusį bendravimą su draugais, kelis mėnesius trukusias psichologo konsultacijas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, priteisiamą neturtinės žalos atlyginimo dydį padidina, pareiškėjai priteisia 1 000 Lt, jai, kaip nepilnametės dukters įstatyminei atstovei – 2 000 Lt, ir šias lėšas paveda tvarkyti pareiškėjai uzufrukto teise.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti priteisiamas pačiai nepilnametei, kuri nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, tačiau siekdama išvengti teismo sprendimo naikinimas vien formaliais pagrindais, ir įvertinusi aplinkybę, kad nepilnametės teisės gali būti apgintos jos interesus atstovaujant įstatyminei atstovei, pakeičia teismo sprendimo dalį, neturtinės žalos atlyginimą priteisia G. G. V., o jos įstatyminei atstovei paveda šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise (ABTĮ 142 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nevertino atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų apie tai, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti, nepilnametė nėra patyrusi neturtinės žalos, nes nėra apeliacinio skundo dėl atitinkamų teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Peržengti pareiškėjos apeliacinio skundo ribas ir tirti bylą visa apimtimi iš naujo teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos N. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria priteista 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma pareiškėjai N. V., pakeisti, nustatyti, kad ši suma priteisiama nepilnametei G. G. V., ir pareiškėjai N. V., jos įstatyminei atstovei, šias lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise.

Papildomai priteisti pareiškėjai N. V. 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys

Virginija Volskienė