2023-04-05 Nr. AB-7836-3-61-3-03360-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1142-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03360-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nergensta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nergensta“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nergensta“ (toliau – ir pareiškėjas, paramos gavėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, atsakovas) 2019 m. liepos 19 d. sprendimą „Dėl UAB „Nergensta“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ Nr. SKP-75 (toliau – ir Sprendimas) ir 2019 m. liepos 26 d. raštą „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ Nr. BRK-5156 (toliau – ir Raštas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu paštu gavo Agentūros Teisės departamento Raštą dėl susidariusios skolos grąžinimo, kuriuo atsakovas informavo pareiškėją, kad Agentūra priėmė Sprendimą dėl UAB „Nergensta“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo bei pateikė pareiškėjui reikalavimą pervesti 199 600 Eur sumą į atsakovo nurodytą atsiskaitomąją banko sąskaitą. Sprendimu Agentūra konstatavo, kad atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog pareiškėjas, kuris yra paramos gavėjas, nuo 2016 metų tapo nesavarankiška įmone, kas laikytina Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2014 metais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 3D-468 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2014 metais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), bei paramos sutarties Nr. 3VK-KK-14-1-003430-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) nuostatų pažeidimu. Dėl šios priežasties atsakovas Sprendimu pareiškėjui buvo pritaikyta išmokėtos 199 600 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankcija ir nutraukta Paramos sutartis.

3. Pareiškėjas teigė, kad Agentūros Teisės departamento Sprendime ir Rašte nurodytas įpareigojimas sumokėti pinigines lėšas atsakovui yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, nes Sprendimas yra priimtas vadovaujantis tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. liepos 31 d. tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta Paramos sutartis, pagal kurią UAB „Nergensta“ buvo suteikta finansinė parama įrangai, skirtai pamatų klojimo veiklai, įsigyti; suteiktos ir įsisavintos paramos dydis – 199 600 Eur. Atsakovas 2018 m. gruodžio 5 d. išsiuntė pareiškėjui elektroninį laišką, kuriuo pateikta informacija, kad Agentūra, vykdydama savo, kaip už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonių administravimą atsakingo asmens funkcijas, atliko įtariamo Paramos sutarties pažeidimo tyrimą ir yra numatytas klausimo dėl pažeidimo(-ų) konstatavimo (registravimo) ir sankcijų taikymo nagrinėjimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad galimas Paramos sutarties pažeidimas buvo apibrėžtas kaip paramos gavėjo įsipareigojimo išlikti savarankiška įmone nesilaikymas. Atsakovo prielaida iš esmės buvo grindžiama faktu, jog valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis visas pareiškėjo pajamas 2016–2018 metais sudarė piniginės lėšos, gautos už suteiktas paslaugas vienam ūkio subjektui. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 7 d. atsakovui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad, priešingai nei nustatė Agentūra, paramos gavėjas paslaugas teikė ir kitiems juridiniams asmenims, ką patvirtina paslaugų teikimo sutartys bei darbų priėmimo-perdavimo aktai.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad, siekdamas patikrinti pareiškėjo pateiktos informacijos tikrumą, atsakovas inicijavo atitinkamų institucijų tyrimus UAB „Nergensta“ atžvilgiu. 2019 m. liepos 3 d. buvo gautas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (7.45) FR0687-693, kuriuo buvo konstatuota, kad nuo 2016 metų iki 2019 metų pareiškėjas teikė statybos darbų paslaugas ir kitoms įmonėms, nei nurodyta Sprendime, nors šie darbai ir nebuvo tinkamai apskaityti pareiškėjo buhalterinėje apskaitoje. Susipažinęs su Kauno AVMI išvadomis, pareiškėjas iš karto ištaisė ir pašalino nustatytus apskaitos vedimo įmonėje trūkumus, t. y. pateikė patikslintas tiriamojo laikotarpio metines pelno mokesčio deklaracijas, papildomai deklaravo uždirbtas pajamas ir sumokėjo papildomai apskaičiuotą mokėtiną pelno mokestį.

5. Pareiškėjas nurodė, kad vienintelė UAB „Nergensta“ akcininkė yra V. R., turinti 100 procentų dalyvių balsų šioje įmonėje, todėl nėra nei vieno juridinio asmens, kurį su pareiškėju sietų Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – ir SVVPĮ) 3 straipsnio 16 punkte apibrėžti ryšiai, ar kuris kliento atžvilgiu atitiktų šio įstatymo 2 straipsnio 11 punkte įtvirtintą partnerinės įmonės apibrėžimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas Sprendimu pripažino, jog pareiškėjas tiesiogiai nėra jokios kitos įmonės akcininkas ir kad jį valdantis fizinis asmuo nėra kitų bendrovių akcininkas. Kvestionuojami tik faktai, kad dviejų įmonių direktorius yra vienas ir tas pats asmuo – N. R., bei kad pareiškėjas galimai paslaugas teikė tik vienam ūkio subjektui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasak pareiškėjo, ši NMA prielaida buvo paneigta tiek pateikus paslaugų teikimo faktą kitiems rinkos dalyviams pagrindžiančius dokumentus, tiek Kauno AVMI pateiktomis išvadomis.

6. Pareiškėjas teigė, kad priimdamas Sprendimą atsakovas neatsižvelgė nei į pareiškėjo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jo, kaip atskiro ir nepriklausomo ūkinio vieneto, egzistavimą, nei į Kauno AVMI išvadas, kuriomis paramos gavėjui, be kita ko, buvo nustatytos ir papildomos mokestinės prievolės. Pabrėžė, kad pareiškėjas yra savarankiškas ir nepriklausomas ūkio subjektas, kuris neatitinka nei susijusios, nei partnerinės įmonės sąvokos. Atsakovo Sprendimas priimtas nurodant tikrovės neatitinkančias, neobjektyvias faktines aplinkybes ir taip savo turiniu pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymo, VAĮ) nuostatas ir jose įtvirtintą objektyvumo principą. Pasak pareiškėjo, tokie atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, pažeidimai, t. y. nesilaikymas jam keliamo reikalavimo individualų teisės aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), yra esminiai ir dėl to Sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu.

7. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad nustatė, jog pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, padarė pažeidimą, todėl vadovaudamasis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės) 10 punktu, 2019 m. gegužės 10 d. raštu Nr. BRK-2549 (14.5E) „Dėl informacijos pateikimo“ atsakovas pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – Ministerija) apie pareiškėjo padarytą pažeidimą įgyvendinant projektą bei siūlymą pritarti Agentūros sprendimui taikyti sankciją – susigrąžinti visą išmokėtą 199 600 Eur paramos sumą (200 000 Eur (visa išmokėta paramos suma) – 400 Eur susigrąžinta paramos suma pagal Agentūros 2017 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. KM-10-28) bei nutraukti Paramos sutartį. 2019 m. birželio 19 d. pranešimu, pritarus Ministerijai, vadovaudamasis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2014 metais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 3D-468 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2014 metais taisyklių patvirtinimo“, 69 punktu, Administravimo taisyklių 197.3.1 ir 197.3.14 papunkčiais, Paramos sutarties 18.1, 24.4, 24.21 ir 24.22 papunkčiais, Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, atsakovas įvertino nustatytą pažeidimą ir informavo pareiškėją, kad taiko išmokėtos 199 600 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją bei nutraukia Paramos sutartį.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Paramos sutarties 1.1 papunktį pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Įgyvendinimo taisyklių 23.20.5 papunktyje nustatyti šie tinkamumo kriterijai ir įsipareigojimai, taikomi pareiškėjui (labai mažai įmonei) – projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu pareiškėjas įsipareigoja išlikti savarankišku, t. y. nesusijusia ir nepartnerine įmone, kaip tai nurodyta SVVPĮ. Pagal Paramos sutarties 16.33 papunktį pareiškėjas įsipareigojo užtikrinti, kad labai maža įmonė išliks savarankiška įmone mažiausiai 7 (septynerius) metus po Paramos sutarties pasirašymo dienos, t. y. nebus priskiriama įmonei partnerei arba susijusiai įmonei, kaip nurodyta SVVPĮ.

10. Atsakovas nurodė, kad išanalizavus VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro 2018 m. rugsėjo 20 d. išrašą, Juridinio asmens dalyvių 2018 m. rugsėjo 17 d. ir 2018 m. rugsėjo 19 d. išrašus ir UAB „Creditinfo Lietuva“ 2018 m. spalio 2 d. išrašo duomenis buvo nustatyta, jog nors pareiškėjas neturi akcijų kitoje įmonėje, tačiau N. R., kuris yra tiek UAB „Nergensta“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, yra siejamas giminystės ryšiais su abiem įmonėm: UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė (100 procentų nuo 2012 m. lapkričio 2 d.) yra N. R. sutuoktinė S. R.; UAB „Nergensta“ akcininkė (100 procentų nuo 2016 m. spalio 10 d.) yra N. R. motina V. R., bet to, ir pats N. R. buvo/yra minėtų įmonės direktorius. Remdamasis byloje esančiais duomenimis ir pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis bei statybos subrangos sutartimis atsakovas nustatė, jog UAB „Nergensta“ 2016 metais ir 2017 metais neveikė kaip savarankiška įmonė, o buvo priklausoma nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl šios abi įmonės rinkoje veikė kaip vienas ekonominis vienetas.

11. Atsakovo teigimu, pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra sudaręs statybos rangos sutartis išskirtinai tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pareiškėjas nepateikė nei vienos sutarties, kuri būtų pasirašyta su kitu juridiniu/fiziniu asmeniu. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad jos išrašytos tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų bendra vertė atitinka įmonės finansiniuose dokumentuose, t. y. pelno (nuostolių) ataskaitoje, nurodytas sumas. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Nergensta“ neturi savo internetinio tinklapio, nereklamuoja savo paslaugų, o internete šią įmonę galima rasti tik įmonių sąrašuose.

12. Atsakovo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, negalėdama būti paramos gavėja, galimai sąmoningai sukūrė įmonę UAB „Nergensta“, kuri kreipėsi į Agentūrą su paraiška, pagal kurią, vadovaujantis Paramos sutarties 2 punktu, buvo skirta 200 000 Eur paramos suma. Pažeidimo tyrimo metu surinktos faktinės aplinkybės yra pakankamos ir pagrindžia, kad pareiškėjas nuo 2016 metų tapo nesavarankiška įmone, kadangi sudarytos statybų rangos sutartys yra tik su viena įmone – UAB „(duomenys neskelbtini)“, PVM sąskaitos faktūros išrašytos tik vienai įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“, abiejų įmonių vadovas yra N. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų akcininkė yra jo sutuoktinė S. R., UAB „Nergensta“ 100 procentų akcininkė – N. R. motina V. R., o tiek UAB „Nergensta“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugumą darbuotojų sudaro tie patys darbuotojai. Atsakovas mano, kad Agentūra priėmė pagrįstą Sprendimą, kuriame išsamiai aprašytos visos teisinės ir faktinės aplinkybės, o pareiškėjo skundo argumentai dėl tikrovės neatitinkančių ir neobjektyvių aplinkybių turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.

13. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 15 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog paskelbus karantiną dėl COVID-19 pandemijos įsigaliojo įvairaus pobūdžio draudimų, apribojimų ir kitų suvaržymų, todėl didžioji dalis juridinių asmenų ir fizinių asmenų buvo priversti stabdyti vykdomą veiklą arba patirti finansinius nuostolius. Lietuvoje nedarbas tendencingai didėjo nuo pat pirmojo karantino paskelbimo dienos, nes juridiniai ar fiziniai asmenys nebegali išlaikyti savo darbuotojų. Karantinas buvo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d., todėl pareiškėjas mano, kad situacija blogės, nes fiziniams asmenims praradus savo pajamų šaltinius, pinigų cirkuliacija rinkoje taip pat bus pristabdyta. Pareiškėjas dėl sumažėjusios paklausos patiria nuostolius, ko pasekoje yra priverstas apriboti savo vykdomą veiklą. Teigė, kad jeigu jo skundas nebus tenkintas ir Paramos sutartis nutraukta, o išmokėta paramos suma priverstinai išieškota, pareiškėjas bus priverstas kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo, nes dėl patirtų nuostolių nebegalės vykdyti veiklos, išlaikyti darbuotojus ir atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėjo, kad nuo pat juridinio asmens įsteigimo pareiškėjas veiklą vykdė sąžiningai, laikydamasis visų privalomų nuostatų, laiku vykdydamas prievoles. Pareiškėjui suteikta parama buvo vienas iš būdų sėkmingai pratęsti veiklos vykdymą, tačiau sumažėjus pajamoms dėl susidariusio ekonominio sunkmečio ir netenkinus skundo, pareiškėjas nebegalėtų išsilaikyti rinkoje ir būtų priverstas savo vykdomą veiklą nutraukti.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Nergensta“ skundą kaip nepagrįstą.

15. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad UAB „Nergensta“ vykdoma veikla – kita specializuota statybos veikla, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla – stogų dengimas, kita specializuota statybos veikla. Į bylą yra pateiktos generalinio rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovo UAB „Nergensta“ statybos subrangos sutartys dėl pamatų įrengimo darbų atlikimo: 2016 m. gegužės 5 d. sutartis Nr. 2016/05/05, 2016 m., 2016 m. spalio 10 d. sutartis Nr. 2016/10/10, 2017 m. vasario 1 d. sutartis Nr. 2017/02/01, 2017 m. rugsėjo 10 d. sutartis Nr. 2017/09/10, 2017 m. rugsėjo 14 d. sutartis Nr. 2017/09/14, 2018 m. balandžio 2 d. sutartis Nr. 2018/04/02, 2018 m. rugsėjo 26 d. sutartis Nr. 2018/09/26. Remiantis NMA 2018 m. kovo 29 d. atliktos patikros Projekto įgyvendinimo vietoje ataskaita Nr. V-VK-0995998, kuri atlikta pagal paties pareiškėjo pateiktus duomenis, prie kurios pridėtos PVM sąskaitos faktūros, nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. visas PVM sąskaitas faktūras išrašė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2017 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra NER Nr. 00013, 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra NER Nr. 00012, 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra NER Nr. 00011, 2017 m. birželio 23 d. PVM sąskaita faktūra NER Nr. 0000010, 2017 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra NER Nr. 00009), kurių bendra suma – 295 000 Eur, t. y. ši suma įtraukta į finansinius dokumentus ir tai yra visos pardavimo pajamos 2017 m. (pelno (nuostolių) ataskaitos 1 eil. „Pardavimo pajamos“ – 295 000 Eur). Įvertinęs byloje esančias PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2016 metais, teismas nustatė, jog pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė šias PVM sąskaitas faktūras: 2016 m. birželio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą NER Nr. 00007 ir 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą NER Nr. 0008, bendra suma – 195 000 Eur, t. y. ši suma įtraukta į finansinius dokumentus ir tai yra visos pardavimo pajamos 2016 metais (pelno (nuostolių) ataskaitos 1 eil. „Pardavimo pajamos“ – 195 000 Eur). Iš pareiškėjo pateikto išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registro matyti, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. išrašyta tik viena PVM sąskaita faktūra, kurią 2018 m. birželio 29 d. išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ NER Nr. 00014, suma be PVM – 50 000 Eur.

16. Atsižvelgdamas į byloje nustatytus duomenis, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose.

17. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis paslaugas teikė ir kitiems juridiniams asmenims, o tai pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti atsakovui, teismas nurodė, jog iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paslaugų teikimo ilgalaikę sutartį, tačiau pareiškėjo nurodytame 2019 m. liepos 3 d. Kauno AVMI pranešime yra pažymėta, jog mokesčių mokėtojas nesivadovavo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kadangi tiriamuoju laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir metinėse pelno mokesčio deklaracijose nedeklaravo uždirbtų pajamų už tikrinamuoju laikotarpiu suteiktas statybos darbų paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kauno AVMI minėtame pranešime pažymėjo, jog mokestinio tyrimo metu (2019 m. birželio 28 d.) mokėtojas pateikė patikslintas tiriamojo laikotarpio metines pelno mokesčio deklaracijas ir papildomai deklaravo uždirbtas pajamas už suteiktas statybos darbų paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei atkreipė dėmesį, jog šio mokestinio tyrimo išvados pagrįstos mokesčių mokėtojo tyrimui pateiktais ir mokesčių administratoriaus turimais duomenimis bei dokumentais, todėl gauta informacija ir duomenys, kurie nebuvo žinomi mokestinio tyrimo metu, gali turėti įtakos šio mokestinio tyrimo rezultatams. Teismas vertino, kad pareiškėjo pateiktas 2019 m. liepos 3 d. Kauno AVMI pranešimas nepatvirtina, jog pareiškėjo pateikti duomenys yra tikslūs ir gali būti neginčytini.

18. Dėl pareiškėjo teiginių, kad 2018 m. spalio 23 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2018 m. spalio 18 d. – su UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė PVM sąskaitų faktūrų, kurios patvirtintų vykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą, be to, minėtos sutartys sudarytos vykdyto patikrinimo metu, todėl negali būti pripažįstamos neginčytinais įrodymais, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl sutarčių sudarymo su kitais juridiniais asmenimis.

19. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad vienintelė UAB „Nergensta“ akcininkė yra V. R., turinti 100 procentų dalyvių balsų šioje įmonėje, todėl nėra nei vieno juridinio asmens, kurį su pareiškėju sietų SVVPĮ 3 straipsnio 16 punkte apibrėžti ryšiai ar kuris kliento atžvilgiu atitiktų šio įstatymo 2 straipsnio 11 punkte įtvirtintą partnerinės įmonės apibrėžimą, teismas nurodė, jog kaip matyti iš bylos duomenų pareiškėjas neturi akcijų kitoje įmonėje, tačiau N. R. yra UAB „Nergensta“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)a“ vadovas ir su šiomis bendrovėmis turi artimų giminystės ryšiais pagrįstų sąsajų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė (100 procentų nuo 2012 m. lapkričio 2 d.) yra N. R. sutuoktinė S. R., o UAB „Nergensta“ akcininkė (100 procentų nuo 2016 m. spalio 10 d.) yra N. R. motina V. R., kas, teismo nuomone, patvirtina, jog minėtos įmonės yra susijusios per fizinį asmenį – abiejų įmonių vadovą N. R., kurį giminystės ryšiai siena su abiejų įmonių vienintelėmis akcininkėmis.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija atsakovo argumentų dėl nepasiekto projekto rodiklio – darbo vietų skaičiaus. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog 2016 metais pareiškėjas numatė sukurti devynias darbo vietas, tačiau sukūrė tik šešias, o remiantis atsakovo pateiktais duomenimis pareiškėjas sukūrė tik tris naujas darbo vietas, nes kitos trys yra perimtos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“: S. R. taip pat yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir marketingo direktorė, I. V. taip pat yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, o N. R. taip pat yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog įvykdė minėtą rodiklį.

21. Įvertinęs byloje patiektų duomenų visumą, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių ir Paramos sutarties nuostatas bei tapo nesavarankiška įmone, nes visi požymiai rodo, jog UAB „Nergensta“ kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rinkoje veikia kaip vienas ekonominis vienetas ir tokiu būdu pareiškėjas negali pasiekti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje numatytų tikslų. Teismas sprendė, kad nustačiusi šias aplinkybes Agentūra priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą bei Raštą, kurių naikinti vadovaujantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 22. Pareiškėjas UAB „Nergensta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą pavedimą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų darbų sutartį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras; UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščius; UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščius; UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus pavedimus; 2020 m. sausio 26 d. UAB „Creditinfo Lietuva“ UAB „Nergensta“ ataskaitą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras; UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą ir susijusius dokumentus. Dėl naujai pateiktų įrodymų pareiškėjas nurodo, kad į bylą teikiami nauji įrodymai pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti, nes būtinybė juos pateikti atsirado vėliau. Pareiškėjo teigimu, naujai teikiami įrodymai iš esmės pagrindžia aplinkybes susijusias su pareiškėjo paslaugų teikimu įvairiems juridiniams asmenims. Pareiškėjas jau pirmosios instancijos teisme buvo pateikęs pagrindinius įrodymus, kurie pagrindė jo poziciją, kad jis teikė paslaugas ir kitiems juridiniams asmenims. Kadangi atsakovas pateiktų aplinkybių nekvestonavo, išvestiniai dokumentai (t. y. PVM sąskaitos faktūros, pavedimai) būtų buvę pertekliniai dokumentai, nes pagrindiniai dokumentai (t. y. sutartys), jau buvo pateikti į bylą. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė, jog byloje pateiktos sutartys (bei kiti įrodymai, pvz. PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai) neįrodo, kad UAB „Nergensta“ teikė paslaugas ir kitiems juridiniams asmenims, pareiškėjo manymu, atsirado būtinybė pateikti ir kitus dokumentus, kurie patvirtina, kad UAB „Nergensta“ teikė paslaugas tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu taip pat teikia naujus dokumentus susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes būtinybė pateikti šiuos dokumentus taip pat atsirado teismui priėmus skundžiamą sprendimą. Pasak pareiškėjo, teikiami dokumentai yra reikšmingi, nes, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, UAB „Nergensta“ paslaugas teikia ir kitiems juridiniams asmenims.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai UAB „Nergensta“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino kaip rinkoje veikiantį vieną ekonominį vienetą. Teismas objektyviai neįvertino byloje esančių įrodymų ir nepagrįstai prioritetą teikė atsakovo pateiktiems įrodymams. Pareiškėjas tvirtina, kad UAB „Nergensta“ yra savarankiška įmonė, nes ji neturi nei partnerinių, nei susijusių įmonių. UAB „Nergensta“ statybos paslaugas teikia įvairiems juridiniams asmenims, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tik vienas iš UAB „Nergensta“ klientų. Pasak pareiškėjo, byloje pateiktos paslaugų teikimo sutartys ir jų pagrindu pasirašyti priėmimo-perdavimo aktai patvirtina, kad UAB „Nergensta“ teikė paslaugas įvairiems juridiniams asmenims (t. y. įrodymai apie paslaugų teikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“). Taip pat Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimas patvirtina, kad nuo 2016 metų iki 2019 metų UAB „Nergensta“ paslaugas teikė kitiems juridiniams asmenims.

25. Pareiškėjas nurodo, kad paslaugų teikimo sutartys buvo sudarytos laiku, tačiau laiku nebuvo pateiktos. Pažymi, kad tik gavęs pastabą visus dokumentus iškart sutvarkė. Pareiškėjo nuomone, PVM sąskaitų faktūrų nepateikimas laiku, niekaip nepaneigia aplinkybės, jog UAB „Nergensta“ vykdė ūkinę komercinę veiklą ir faktiškai teikė paslaugas įvairiems juridiniams asmenims.

26. Pareiškėjas teigia, kad teismo argumentai, jog UAB „Nergensta“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susijusios per N. R., yra nepagrįsti, nes teismo išdėstyti argumentai (dėl giminystės ryšių) neatitinka nei vieno apibrėžimo, nustatyto SVVĮ 3 straipsnio 16 punkte. Pažymi, kad šiuo atveju vienintelė UAB „Nergensta“ akcininkė yra V. R., turinti 100 procentų dalyvių balsų šioje įmonėje. Todėl šiuo atveju nėra nei vieno juridinio asmens, kurį su UAB „Nergensta“ sietų SVVĮ 3 straipsnio 16 punkte apibrėžti ryšiai, ar kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atitiktų šio įstatymo 2 straipsnio 11 punkte įtvirtintą partnerinės įmonės apibrėžimą.

27. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog UAB „Nergensta“ sukūrė atitinkamą naujų darbo vietų kiekį. Pareiškėjo teigimu, byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog UAB „Nergensta“ tinkamai įvykdė ne tik Paramos sutarties, bet ir Įgyvendinimo taisyklių tikslus. Pareiškėjas, vykdydamas Įgyvendinimo taisyklių ir Paramos sutarties nuostatas, sistemingai didino darbo vietų skaičių ir stengėsi tą skaičių išlaikyti. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai ir teikiama UAB „Creditinfo Lietuva“ ataskaita.

28. Pareiškėjas pažymi, kad negavo iš atsakovo jokių pastabų, pretenzijų ar pranešimų apie tai, jog UAB „Nergensta“ yra sukūręs per mažai darbo vietų, todėl manė, jog Paramos sutartį vykdo tinkamai. Nuo šio ginčo pradžios pareiškėjo atsiskaitomosios sąskaitos ir lėšos buvo areštuotos, UAB „Nergensta“ veiklą finansuoja išimitinai iš akcininkės privačių lėšų, pareiškėjas neturi galimybės tinkamai vykdyti ūkinės komercinės veiklos, nes akcininkės privačių lėšų nepakanka visos veiklos kaštams padengti.

29. Pareiškėjas mano, kad sprendimas dėl paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos sugrąžinimo buvo priimtas netinkamo subjekto. Nurodo, kad pagal Paramos sutartį būtent Agentūra turėjo teisę nutraukti Paramos sutartį su pareiškėju, tačiau ginčijamą Sprendimą nutraukti Paramos sutartį priėmė ne atsakovas, o Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento l. e. p. patarėja A. Č.. Pažymi, kad nei ikiteisminėje stadijoje, nei bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog Agentūros Teisės departamentas turėjo įgaliojimą priimti tokį sprendimą, bei kad tuo metu laikinai einanti teisės departamento patarėjos pareigas A. Č. buvo tinkamai paskirta eiti šias pareigas (t. y. turėjo visus įgaliojimus priimti sprendimą Agentūros vardu). Teismas skundžiamame sprendime šių aplinkybių nevertino.

30. Atsakovas Agentūra atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus, kurie jau buvo pateikti į bylą pirmosios instancijos teisme.

31. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas yra nuoseklus, detalus ir motyvuotas, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Teismas sprendime pasisakė dėl visų svarbių aplinkybių, teisės aktų nuostatų taikymo, Sprendimo priėmimo pagrindų ir pareiškėjo padaryto pažeidimo.

32. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad pareiškėjas yra savarankiškas ir nepriklausomas ūkio subjektas, kuris neatitinka nei susijusios, nei partnerinės įmonės sąvokos. Atsakovas nurodo, kad remiantis byloje esančiais duomenimis ir pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis bei statybos subrangos sutartimis nustatyta, jog UAB „Nergensta“ 2016 metais ir 2017 metais neveikė savarankiškai, o buvo priklausoma nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl išvada, jog šios abi įmonės rinkoje veikė kaip vienas ekonominis vienetas, yra pagrįsta. Atsakovas pažymi, kad 2014 metais vienintelis UAB „Nergensta“ akcininkas ir direktorius buvo N. R.. Akcininkas pasikeitė tik 2016 m. spalio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų akcininke tapo S. R., N. R. sutuoktinė, bet to, ir pats N. R. buvo/yra minėtos įmonės direktorius. UAB „Nergensta“ 100 procentų akcininkas nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. spalio 10 d. buvo N. R., o nuo 2016 m. spalio 10 d. – 100 procentų akcijų priklauso V. R., kuri yra N. R. motina, bet to, ir pats N. R. buvo/yra minėtos įmonės direktorius.

33. Atsakovas teigia, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog UAB „Nergensta“ yra sudariusi statybos rangos sutartis tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi pareiškėjas Paraiškoje nurodė, jog informaciją pageidauja gauti elektroniniu paštu, Agentūra, 2018 m. spalio 2 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kreipdamasi į pareiškėją, prašė pateikti veiklos vykdymą patvirtinančius 2016 metų, 2017 metų ir 2018 metų dokumentus (sutartis, atliktų darbų aktus, sąskaitas faktūras ir pan.), kad būtų matyti, už kokias sumas ir kokie darbai atlikti konkretiems užsakovams, kokioje vietovėje. Pareiškėjas 2018 m. spalio 23 d. pateikė Agentūrai statybos darbų subrangos sutartis, tačiau visos jos buvo pasirašytos su rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas nepateikė nei vienos sutarties, kuri būtų pasirašyta su kitu juridiniu / fiziniu asmeniu, o tai, atsakovo nuomone, įrodo, jog UAB „Nergensta“ praeityje nėra sudariusi sutarčių su kitais asmenimis.

34. Atsakovo nuomone, pažeidimo tyrimo metu surinktos faktinės aplinkybės yra pakankamos ir pagrindžia, kad pareiškėjas nuo 2016 metų tapo nesavarankiška įmone, nes sudarytos statybų rangos sutartys yra tik su viena įmone – UAB „(duomenys neskelbtini)“, PVM sąskaitos faktūros išrašytos tik vienai įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“, abiejų įmonių vadovas yra N. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų akcininkė yra jo sutuoktinė S. R., UAB „Nergensta“ 100 procentų akcininkė yra N. R. motina V. R., tiek UAB „Nergensta“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugumą sudaro tie patys darbuotojai.

35. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas neginčijo Agentūros argumentų dėl nepasiekto projekto rodiklio – darbo vietų skaičiaus. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog 2016 metais pareiškėjas numatė sukurti devynias darbo vietas, tačiau sukūrė tik šešias, o remiantis Agentūros turimais duomenimis, pareiškėjas sukūrė tik tris naujas darbo vietas, nes kitos trys yra perimtos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas ir teismui nepateikė jokių įrodymų, jog įvykdė minėtą rodiklį.

36. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas teismui teiktame skunde neginčijo Sprendimo tuo aspektu, jog jį pasirašė neįgaliotas asmuo. Šiuos argumentus pareiškėjas nurodo tik apeliaciniame skunde. Atsakovas pažymi, kad Agentūros direktoriaus 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. BR1-488 „Dėl dokumentų tvirtinimo ir pasirašymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 11 d., t. y. Sprendimo pasirašymo metu) 1.3.2 papunktyje numatyta, jog l. e. p. Teisės departamento patarėja A. Č. gali pasirašyti NMA Teisės departamento Pažeidimų prevencijos, administravimo ir rizikų valdymo skyriaus darbuotojų parengtus raštus pareiškėjams / paramos gavėjams / tretiesiems asmenims dėl atliekamų projektų prevencinių / rizikos tikimybės vertinimų / sisteminės rizikos analizės, dėl atliekamų tyrimų, susijusių su galimais pažeidimais ar registruotais įtariamais pažeidimais, taip pat sprendimus paramos gavėjams dėl sutarties nutraukimo, paramos sumažinimo, išmokėtos paramos ar jos dalies susigrąžinimo <...>. Taigi 2019 m. liepos 19 d. l. e. p. Teisės departamento patarėja A. Č. turėjo teisę pasirašyti Sprendimą dėl sutarties nutraukimo bei išmokėtos paramos sugrąžinimo.

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi šioje byloje buvo perduotas ginčas spręsti teisminės mediacijos būdu, paskiriant byloje mediatorių. Tačiau gavus Agentūros 2022 m. spalio 17 d. raštą Nr. BR6-7705 „Dėl pasitraukimo iš mediacijos administracinėje byloje Nr. eA3-994-525/2022 (UAB „Nergensta“)“, kuriuo Agentūra informuoja teismą, kad nusprendė pasitraukti iš mediacijos proceso, mediacija nagrinėjamoje byloje buvo baigta ginčo šalims pasitraukus iš teisminės mediacijos proceso.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 19 d. sprendimo „Dėl UAB „Nergensta“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ Nr. SKP-75 ir 2019 m. liepos 26 d. rašto „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ Nr. BRK-5156 pagrįstumo ir teisėtumo.

39. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčijami Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjo skundą atmetė.

40. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

41. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

43. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2019 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. SKP-75 nutraukė su pareiškėju 2015 m. liepos 31 d. sudarytą paramos sutartį Nr. 3VK-KK-14-1-003430-PR001 ir siekia išmokėtos paramos susigrąžinimo dėl to, jog pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimo išlikti savarankiška įmone ir yra susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

45. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės), 253.2 papunktį pažeidimą Nacionalinė mokėjimų agentūra gali nustatyti tada, kai paramos gavėjas nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidžia Lietuvos Respublikos ir/arba Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu (Administravimo taisyklių 253.3 papunktis), kai paramos gavėjas pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas (Administravimo taisyklių 253.13 papunktis). Tapačios nuostatos yra įtvirtintos ir su pareiškėju 2015 m. liepos 31 d. sudarytos paramos sutartis 24.21, 24.4 bei 24.22 papunkčiuose.

46. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 3D-468 patvirtintų „Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2014 metais taisyklių“ (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 23.20.5 papunktis nustato tinkamumo kriterijus ir įsipareigojimus, kurie taikomi pareiškėjui (labai mažai įmonei), t.y. kad projekto įgyvendinimo bei kontrolės laikotarpiu pareiškėjas turi išlikti savarankiška, t. y. nesusijusia ir nepartnerine, įmone, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Laikytis šio įsipareigojimo pareiškėjas pasižadėjo 2015 m. liepos 31 d. sudarytos paramos sutarties 16.33 papunktyje, numatančiame užtikrinti, kad labai maža įmonė išliks savarankiška įmone mažiausiai 7 (septynerius) metus po Sutarties pasirašymo dienos, t. y. nebus priskiriama įmonei partnerei arba susijusiai įmonei, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

47. Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 16 dalis nustato, kad įmonės, kurios atitinka bent vieną toliau nurodytų kriterijų, yra laikomos susijusiomis: įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių ryšių (1 punktas): viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje (a papunktis); viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių (b papunktis); įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų (c papunktis); įmonė, turinti dalyvių balsų kitoje įmonėje, kuri dėl su tos kitos įmonės dalyviais sudarytų sutarčių kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų (d papunktis).

48. Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punktas taip pat nustato, kad įmonės yra laikomos susijusiomis kai dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių, jeigu šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose.

49. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad N. R. yra tiek UAB „Nergensta“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jis yra siejamas giminystės ryšių tiek UAB „Nergensta“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė (100% nuo 2012 m. lapkričio 2 d.) yra N. R. žmona S. R., o UAB „Nergensta“ akcininkė (100% nuo 2016 m. spalio 10 d.) yra N. R. motina V. R.. Be to UAB „Nergensta“ 2014 metais vienintelis akcininkas ir direktorius buvo N. R., akcininkas pasikeitė tik 2016 m. spalio 10 d., o nuo 2016 m. spalio 10 d. 100% akcijų priklauso V. R.. UAB „Nergensta“ buhaltere dirbanti I. V. taip pat yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė.

50. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Nergensta“ vykdoma veikla – kita specializuota statybos veikla, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla – stogų dengimas, kita specializuota statybos veikla.

51. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, įvertinusi byloje nustatytus UAB „Nergensta“ vadovo bei akcininko giminystės ryšius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu bei akcininku, taip pat įvertinusi tai, kad abi įmonės verčiasi tokia pačia veikla, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto bei 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto pagrindu UAB „Nergensta“ nėra savarankiška įmonė ir dėl kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos yra susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

52. Kartu pažymėtina, kad parama įmonėms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ yra susijusi su Europos Sąjungos skiriamu finansavimu, todėl sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą yra svarbi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuota praktika. ESTT 2014 m. vasario 27 d. prejudiciniame sprendime, byla Nr. C-110/13 HaTeFo GmbH prieš Finanzamt Haldensleben, pasisakė dėl 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtos pastraipos, nurodydamas, kad įmonės gali būti laikomos „susijusiomis“, kai išnagrinėjus jų tarpusavio teisinius ir ekonominius santykius matyti, kad jos per fizinį asmenį arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupę sudaro vieną ekonominį vienetą, net jeigu jų formaliai nesieja kuris nors iš šių ryšių: a) viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsų daugumą; b) viena įmonė turi teisę paskirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracijos, vadovybės arba priežiūros organo narių; c) pagal sutartį arba vadovaujantis memorandumo arba įstatų nuostata vienai įmonei suteikiama teisė daryti kitai įmonei esminę įtaką; d) viena įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė arba narė, viena pati kontroliuoja, vadovaudamasi su tos įmonės kitais akcininkais ar nariais sudaryta sutartimi, tos kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą. ESTT byloje vieną ekonominį vienetą konstatavo esant šiems įmonių ryšiams - viena įmonė kitai buvo suteikusi garantiją; viena įmonė visą produkciją parduodavo per įmonę kitai įmonei; vienos įmonės atstovas buvo atsakingas už kitos įmonės techninį valdymą, tyrimų ir plėtros veiklą, informacinių technologijų valdymą; viena įmonė naudojo vieną iš kitos įmonės sąskaitų.

53. Nagrinėjamoje byloje ESTT suformuota praktika yra aktuali tuo aspektu, kad UAB „Nergensta“ direktorius N. R. yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl darytina išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas yra atsakingas už kitos įmonės, t. y. UAB „Nergensta“ techninį valdymą. Be to byloje nustatyta, kad UAB „Nergensta“ 2016, 2017 metais iš esmės visas pajamas gavo iš verslo ryšių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas patvirtina kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo esminę įtaką UAB „Nergensta“. Šių išvadų nepaneigia apelianto su apeliaciniu skundu pateikti versto ryšius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvirtinantys dokumentai, nes jų patikimumas kelia abejones, nes šie dokumentai atitinkamai metais nebuvo įtraukti į apelianto finansinę apskaitą.

54. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami bei pagrindžia, kad apeliantas nuo 2016 metų nebuvo savarankiška įmone, todėl atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 69 punktu, Administravimo taisyklių 197.3.1 ir 197.3.14 papunkčiais, Paramos sutarties 18.1, 24.4, 24.21, 24.22 papunkčiais, Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, priėmė 2019 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. SKP-75 „Dėl UAB „Nergensta“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ bei pritaikė pareiškėjui išmokėtos 199 600 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją.

55. Pateiktame apeliaciniame skunde keliama abejonė ar atsakovo ginčo sprendimą pasirašė tinkamas subjektas.

56. Byloje nustatyta, kad ginčo sprendimą 2019 m. liepos 19 d. pasirašė l. e. p. NMA Teisės departamento patarėja A. Č.. Atsakovo direktoriaus 2019 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. PS1-946 „Dėl A. Č. laikino perkėlimo į kitas pareigas“ A. Č. pradėjo laikinai eiti NMA Teisės departamento patarėjo pareigas. Atsakovo direktoriaus 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. BR1-488 „Dėl dokumentų tvirtinimo ir pasirašymo“ yra NMA valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, yra įgalioti pasirašyti tam tikrus sprendimus bei raštus. Direktoriaus 2019 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. BR1-135 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. BR1-488 „Dėl dokumentų tvirtinimo ir pasirašymo pakeitimo“ buvo pakeisti Įsakymo 1.3 ir 1.3.2 papunkčiai, kuriais l. e. p. Teisės departamento patarėja A. Č. buvo įgaliota pasirašyti NMA Teisės departamento Pažeidimų prevencijos, administravimo ir rizikų valdymo skyriaus darbuotojų parengtus raštus pareiškėjams, paramos gavėjams, tretiesiems asmenims dėl atliekamų projektų prevencinių, rizikos tikimybės vertinimų, sisteminės rizikos analizės, dėl atliekamų tyrimų, susijusių su galimais pažeidimais ar registruotais įtariamais pažeidimais, taip pat sprendimus paramos gavėjams dėl sutarties nutraukimo, paramos sumažinimo, išmokėtos paramos ar jos dalies susigrąžinimo.

57. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamą atsakovo sprendimą atsakovo vardu pasirašė tinkamai įgaliotas atsakovo darbuotojas.

58. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

59. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje galutinis procesinis sprendimas priimamas ne apelianto naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nergensta“ skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė