da72f2d8-cb6a-45ed-97dc-fa3225d213d5 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                    Administracinė byla Nr. ATP-143-174/201143             Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00358-2011-3                         Procesinio sprendimo kategorijos:             79.1; 45.4.7. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. rugsėjo 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama V.

B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė: Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro magistralinių kelių priežiÅ«ros bÅ«rio patrulis 2011-05-10 V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už tai, kad jis 2011-05-10, apie 16.20 val., kelyje Klaipėda–Liepoja, 7 km, Klaipėdos rajone, vairavo automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir tempė priekabÄ (betono maiÅ¡yklę), kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, o viso junginio masė virÅ¡ijo 3500 kg, neturėdamas atitinkamos kategorijos teisės Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonių junginį vairuoti.

Tokiu bÅ«du jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-05-24 nutarimu V. B. pripažino kaltu padarius ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ ir paskyrė pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį 1 000 Lt baudÄ .Apeliaciniu skundu V. B. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nutarimÄ ir bylÄ nutraukti ATPK 250 straipsnio 1 dalies pagrindu – kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas V. Vainius, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nustatė, kad jis vairavo automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio maksimali masė 2 640 kg, ir tempė priekabÄ (betono maiÅ¡yklę) „Putzmeister“, kurios masė 1 425 kg, tai yra vairavo transporto priemonių junginį, kurio leidžiama maksimali masė 4 065 kg, neturėdamas tam reikalingos kategorijos.Apeliantas nurodo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad B kategorijÄ turintiems asmenims yra suteikta teisė vairuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg ir turinčius ne daugiau kaip aÅ¡tuonias sėdimas vietas be vairuotojo vietos;

šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 3500 kg, o priekabos didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė už automobilio masę be krovinio. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad C kategorija – automobiliai, kurie nepriskiriami Dl D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg;

Å¡ios kategorijos automobiliai gali bÅ«ti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg.SistemiÅ¡kai vertinant nurodytas teisės normas, galima drÄ siai teigti, kad Å¡ioje situacijoje turėdamas teisę vairuoti B ir C kategorijų transporto priemones turėjo teisę vairuoti junginį, kurio leidžiamoji masė turi bÅ«ti ne didesnė kaip 4250 kg. Jo vairuojamo junginio masė sudarė 4065 kg (2640 kg + 1425 kg = 4065 kg), taigi normos nevirÅ¡ijo.Apeliantas daro nuorodÄ Ä¯ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-26 nutartį byloje Nr. N-62-2891/2010, kurioje pažymėta, kad valstybės įmonė „Regitra“ registruoja kelių transporto priemones, kurios klasifikuojamos ir koduojamos vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008-12-02 įsakymu       Nr. 2B-479 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukcijÄ reikalavimų patvirtinimo“.

Iki 2009-01-01 transporto priemonių ir jų priekabų klasifikavimas ir kodavimas buvo reglamentuojamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998-09-11 įsakymo Nr. 348 „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“ 7 priede „Transporto priemonių klasifikavimas ir kodavimas“. VÄ® „Regitra“ nagrinėjamu atveju negalėjo neabejotinai patvirtinti, kad pareiÅ¡kėjo vilkta skiedinio padavimo maÅ¡ina yra klasifikuojama ir koduojama pagal paminėto įsakymo 7 priedÄ kaip transporto priemonė ir registruojama motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registre.

Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento paaiÅ¡kinime „Dėl statybos technologinių įrenginių registravimo ir pervežimo statybos“ pažymima, kad statybos mobilieji technologiniai įrenginiai nėra transporto priemonės, jie nėra skirti žmonėms ir (arba) kroviniams vežti bei nėra registruojami transporto priemonių registre.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant teisės norminius aktus, konstatavo, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiÅ¡kios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiÅ¡kiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimÄ negalima bÅ«ti taikoma.

Teisiniai draudimai ar įsipareigojimai, už kurių nesilaikymÄ gali bÅ«ti taikoma griežta atsakomybė, turi bÅ«ti formuluojami nedviprasmiÅ¡kai, taip, kad bÅ«tų suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai administracinėse bylose Nr. N12-150/2004, Nr. N3-1257/2007, Nr. N444-220/2008, Nr. N575-339/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė (apeliantas cituojamos bylos nenurodo), kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, ar A.

G. vilktas statybinis įrenginys yra transporto priemonė, ar ne, negalima. Todėl spręstina, kad A. G. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai. Be to, administracinių teismų praktikoje ne kartÄ buvo nurodyta, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Tai Å¡iuo atveju reiÅ¡kia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ dėl ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo A. G. nutrauktina (ATPK 250 straipsnio l punktas).Apelianto teigimu, nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas yra pakankamas pagrindas, kad skundžiamas nutarimas bÅ«tų panaikintas, nes betono maiÅ¡yklės įvardijimas transporto priemone akivaizdžiai prieÅ¡tarautų protingumo kriterijams.Atsiliepimu į V. B. apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biuras praÅ¡o V.

B. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nutarimÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.Skundžiamu nutarimu V. B. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ , tai yra transporto priemonės vairavimÄ neturint teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonių. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jo veikoje yra ATPK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl V. B. kaltės padarius ATPK 128 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ administracinio teisės pažeidimÄ .Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir KET 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę maÅ¡inÄ asmenims, neturintiems Å¡ios teisės.V.

B. turi teisę vairuoti B ir C kategorijų transporto priemones, todėl bÅ«tina nustatyti tiek vairuotos transporto priemonės, tiek ir ja temptos priekabos didžiausiÄ leistinÄ masę, kadangi bÅ«tent su Å¡iuo dydžiu yra siejama teisė tempti priekabas B ir C kategorijas turintiems vairuotojams.Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad B kategorijÄ turintiems asmenims yra suteikta teisė vairuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir turinčius ne daugiau kaip aÅ¡tuonias sėdimas vietas be vairuotojo vietos;

Å¡ie automobiliai gali bÅ«ti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; Å¡ie automobiliai taip pat gali bÅ«ti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi bÅ«ti ne didesnė kaip 3 500 kg, o priekabos didžiausioji leidžiamoji masė turi bÅ«ti ne didesnė už automobilio masę be krovinio. IÅ¡ Å¡ios teisės normos turinio iÅ¡eina, kad įstatymų leidėjas numatė du atvejus, kuriais teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones turintys vairuotojai, turi teisę vairuojamu automobiliu tempti priekabÄ :

1. Priekabos didžiausioji leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 750 kg;

2. Jei priekabos didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi bÅ«ti ne didesnė kaip 3 500 kg. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad C kategorijai priskiriami automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg; Å¡ios kategorijos automobiliai gali bÅ«ti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg.Kadangi apeliantas teigia, kad jis turėjo teisę tempti priekabÄ , turėdamas teisę vairuoti B ir C kategorijų transporto priemones, bÅ«tina nustatyti tiek vairuotos transporto priemonės, tiek ir ja temptos priekabos didžiausiÄ leistinÄ masę, kadangi bÅ«tent su Å¡iuo dydžiu yra siejama teisė tempti priekabas B ir C kategorijas turintiems vairuotojams.Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad didžiausioji leidžiamoji masė – visiÅ¡kai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu masė, kuriÄ transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausiÄ leidžiamÄ .

Analogiškai didžiausioji leidžiamoji masė apibrėžiama ir Kelių eismo taisyklių 3 punkte.Remiantis Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro magistralinių kelių priežiūros būrio patrulio Giedriaus Liekio 2011-05-10 tarnybiniu pranešimu (b. l.

10) nustatyta, to neginčija ir apeliantas V. B., kad jis 2011-05-12 vairavo transporto priemonę „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios maksimali masė 2 640 kg, ir tempė priekabÄ (betono maiÅ¡yklę) „Putzmeister“, kurios masė 1 425 kg.Apygardos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto vairuojamu automobiliu temptos priekabos leidžiama maksimali masė – 750 kg – yra didesnė nei nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 ir 9 punktuose (750 kg), o junginio didžiausioji leidžiamoji masė (2 640 kg + 1 425 kg = 4 065 kg) virÅ¡ija Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytÄ junginio didžiausiÄ leidžiamÄ jÄ masę (3 500 kg).Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad jis turėjo teisę vairuoti transporto priemonių junginį, kurio leidžiamoji masė turi bÅ«ti ne didesnė kaip 4 250 kg.

Apeliantas neteisingai skaičiuoja transporto priemonių junginio bendrÄ masę, sumuodamas transporto priemonės ir priekabos masę, o ne didžiausiÄ jÄ leidžiamÄ masę, kaip nustatyta Saugaus eismo automobilių keliais statymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte.Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas vairavo tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonę, kurios vairuoti jis neturėjo teisės, ir padarė ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti apeliacinį skundÄ nėra pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : V. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                          Violeta Miliuvienė