da72b678-5cf0-49e1-a2ce-e87073447dde · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1991-258/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11231-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 11 d.Vilnius                 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) P. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-14738-534/12 pagal ieÅ¡kovo P. K. ieÅ¡kinį atsakovei A.

J. (K.,K.), trečiajam asmeniui 423-Ä jai DNSB dėl laikino pasinaudojimo daiktu prieÅ¡ savininko valiÄ ir dėl to atsiradusio įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo,                                    n u s t a t ė:                                  Ginčo esmė            IeÅ¡kovas P. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę A. K. (K.) padengti 423-ajai DNSB 2011,59Lt.

įsiskolinimÄ , nurodė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-09-04 neleido ieÅ¡kovui P. K. naudotis jam priklausančia buto dalimi (duomenys neskelbtini), kad minėtu laikotarpiu susidarė bendrijai įsiskolinimas už komunalines paslaugas, todėl prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 2011,59 litų pinigų sumÄ kaip jo patirtus nuostolius, negalint naudotis buto dalimi.            Atsakovė A. J. (pakeista pavardė iÅ¡ K., K.) prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad ieÅ¡kovo teisės nebuvo pažeistos.

IeÅ¡kovas turėjo bent du raktų komplektus. Pradžioje buto duris atsirakindavo savo turimu raktu, vėliau, norėdamas pasiimti tam tikrus daiktus, skambindavo atsakovei ir visada buvo įleistas. Paskutinį kartÄ atsakovė matė ieÅ¡kovÄ bute 2011m. pavasarį, kai jis iÅ¡sinešė jo tėvui priklausiusias knygas, kitus daiktus. Apie tai, kad jis nebuvo įleistas tris kartus atsakovei nebuvo žinoma. Mano, kad ieÅ¡kovas raktus pametė, ji sutiko ieÅ¡kovui iÅ¡ anksto apmokėjus, pagaminti kitus raktus. Atsakovė ieÅ¡kovo buto dalimi nesinaudojo, jokių neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu neatliko, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

   II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Teismas nustatė, kad atsakovė A. J. ieÅ¡kovo nuosavybės ir valdymo teisės į 7/10 buto dalį (duomenys neskelbtini), nebuvo apribojusi, todėl ieÅ¡kovo P. K. reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės A. J. nesumokėtus mokesčius 2011,59 litus 423-iai Daugiabučio namo savininkų bendrijai atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-01-10 sprendimu nustatyta, kad ieÅ¡kovas P. K. yra 70/100 dalies buto (duomenys neskelbtini), savininkas, kita buto dalis 30/100 priklauso jo sÅ«nui J.

K., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-01-10 sprendimu (b.l.9-11) nustatyta naudojimosi butu tvarka – J. K. paskirta naudotis kambariu, pažymėtu indeksu 21-3, 14,06 kv.m.ploto, o P. K.- kambariu, pažymėtu indeksu 21-2, 17,14 kv.m. ploto. Bendro naudojimosi patalpos skirtos J. K. ir P. K. naudotis bendrai. IeÅ¡kinys atsakovei pareikÅ¡tas tuo pagrindu, jog ji darė kliÅ«tis ieÅ¡kovui naudotis buto dalimi, naudojosi pati visu butu, susidarė komunalinių patarnavimų 2011,59 litų skolÄ 423-iai Daugiabučio namo savininkų bendrijai.

Teismas, remdamasis byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatė, kad atsakovė už suvartotÄ elektros energijÄ , karÅ¡tÄ , Å¡altÄ vandenį ir komunalines paslaugas tenkančias J. K. daliai apmoka (b.l.73-108). Skola pagal pažymÄ ir suvestinę (b.l.13-16,64-66) susidarė už Å¡ildymÄ , už bendro naudojimo patalpų priežiÅ«rÄ , Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ . IeÅ¡kovas P. K. žalÄ kildina iÅ¡ aplinkybės, kad jis neturėjo raktų nuo buto (duomenys neskelbtini), bute degė Å¡viesa, o jo niekas neįleisdavo į butÄ .

Ieškovas nurodo, kad gyveno ir gyvena nuosavame bute (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, jog ieškovas neįrodė priežastinio ryšio dėl jo nuostolių ir atsakovės veiksmų. CK 4.76 str. numatyta pareiga, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai nuosavybės daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Teismas, išnagrinėjęs šalių veiksmus, liudytojų parodymus nustatė, kad ieškovui prievolė mokėti 423-iai Daugiabučio namo savininkų bendrijai už komunalines paslaugas būtų nepriklausomai ar ieškovas gyventų bute (duomenys neskelbtini), ar kitoje vietoje. Ieškovas ir liudytojai nepatvirtino aplinkybės, kad atsakovė buvo užėmusi ieškovo kambarį. Teismas nustatė, kad ieškovas P. K. neturėjo raktų nuo buto ir ši aplinkybė nesusijusi su jo prievole 423-iai Daugiabučio namo savininkų bendrijai.

                   III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai. Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o panaikinti visÄ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ arba panaikinti sprendimÄ visÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; priteisti iÅ¡ atsakovės 2011,59Lt žalos atlyginimÄ .IeÅ¡kovas nurodė, jog jis negalėjo naudotis jam priklausančia buto dalimi, nes atsakovė nedavė raktų, pakeitė spynÄ , pati naudojosi jam priklausančia buto dalimi. 2011-06-30 atsakovei buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 188 str. (savavaldžiavimas).

Nutarime buvo pažymėta, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į namÄ administruojančios bendrijos pirmininkÄ dėl negalėjimo patekti į butÄ . Kartu buvo nuvykę ne mažiau kaip 3 kartus, bet skambinant į buto duris, niekas jų neatidarė, nors buvo matyti bute degančios Å¡viesos, bute buvo žmonių. Teismas nekritiÅ¡kai vertino atsakovės paaiÅ¡kinimus dėl ieÅ¡kovo raktų neturėjimo. Byloje nevertintas faktas, kad atsakovė pakeitė buto spynÄ , savo raktais rakindavo ieÅ¡kovui priklausantį kambarį.

Ieškovas butu nesinaudojo, todėl nemokėjo už komunalines paslaugas. Butu naudojosi atsakovė, jo kambaryje degdavo šviesa. Ieškovui nelogiška, kad atsakovė beveik su suaugusiu sūnumi ir sugyventiniu gyventų kartu viename mažame kambaryje, kai šalia yra kitas, jos pilnai kontroliuojamas nenaudojamas kambarys. Ieškovas nesutinka, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovo prievolės bendrijai. Ieškovui vertinant jo nurodytas aplinkybes yra aiškus priežastinis ryšys.

Jis nereikalauja jokio atlygio už tai, kad buvusi žmona su sÅ«numi ir sugyventiniu naudojosi jo turtu, jis tik nori, kad bÅ«tų atsiskaityta su 423DNSB, kadangi jis savo turtu nesinaudojo ir negalėjo naudotis dėl trukdymų, kuriuos sudarė buvusi žmona.Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , prašė jį atmesti, nurodė, jog atsakovas nurodyto buto savininku yra nuo 2006m. IeÅ¡kovas keletÄ kartų buvo atėjęs į butÄ pasiimti savo daiktų. Atsakovei nėra žinomos aplinkybės, kad į butÄ nebuvo įleistas bent tris kartus.

Atsakovės darbas yra pamaininis. Kai bute likdavo ieÅ¡kovo ir atsakovės nepilnametis sÅ«nus, saugumo sumetimais, ji yra sÅ«nui sakiusi, kad nieko neįleistų į butÄ , kol jos nėra. Galimai galėjo bÅ«ti tas atvejis, kai ieÅ¡kovas buvo neįleistas. Jai yra žinoma aplinkybė, kad kartÄ sÅ«nus neįleido tėvo, atėjusio su kažkokiu kitu asmeniu, nes iÅ¡ balso nustatė, kad tėvas yra neblaivus. IeÅ¡kovas niekada nesikreipė į atsakovę, kad ji sudarytų ieÅ¡kovui sÄ lygas patekti į butÄ .

IeÅ¡kovo minimas savavaldžiavimas atsakovės nebuvo padarytas. Jokių neteisėtų veiksmų ji nėra atlikusi. Nuostolius ieÅ¡kovas įvardija kaip sumÄ , kuriÄ jis kaip buto savininkas, nepriklausomai nuo to, naudojasi jis butu ar ne, turi mokėti bendrijai. Nurodytos iÅ¡laidos skaičiuojamos kiekvienam buto ar jo dalies savininkui. Kambariu, kuriuo turi teisę naudotis ieÅ¡kovas, niekas nesinaudoja jau daug metų. Atsakovė pažymėjo, kad visas buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas iki 2010-01-01 mokėjo ji, nežiÅ«rint to, kad tuo laiku viso buto savininkas buvo ieÅ¡kovas.

Ji už ieÅ¡kovÄ mokėjo ir visas iÅ¡laidas, susijusias su namo remontu. Å ių iÅ¡laidų ieÅ¡kovas nekompensavo. Kadangi niekas nesinaudojo ieÅ¡kovo buto dalimi prieÅ¡ jo valiÄ , todėl jokia žala negali ir neturi bÅ«ti atlyginama. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė. Ieškovas nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame bute. Butas (duomenys neskelbtini), priklausė ieškovo tėvui, kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-01-10 sprendimu ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymo būdas buvo pakeistas ieškovui nuosavybės teise priklausančio 30/100 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini). J. K. paskirta naudotis kambariu, pažymėtu indeksu 21-3, 14,06 kv. m. ploto, o P. K.- kambariu, pažymėtu indeksu 21-2, 17,14 kv.m. ploto.

Bendro naudojimosi patalpos skirtos J. K. ir P. K. naudotis bendrai. Patalpų valdymas yra ne teisės, bet fakto klausimas. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ tuo pagrindu, kad atsakovė padengtų ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ už jam priklausančiÄ buto iÅ¡laikymo dalį bendrijai. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, IeÅ¡kovas patvirtino faktÄ , jog bute jis nėra buvęs porÄ metų, nesirÅ«pino buto iÅ¡laikymo mokesčiais, nes iki 2010-01-01 visus mokesčius už visÄ butÄ mokėjo atsakovė, o po paminėto Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-01-10 sprendimo atsakovė mokėjo tik už nepilnamečiui sÅ«nui paskirtÄ buto dalį.

IeÅ¡kovas nurodė, jog jis negalėjo naudotis butu, atsakovė nedavė rakto. IeÅ¡kovas byloje neteikė įrodymų, kad buvo pakeista įėjimo į butÄ spyna ir dėl to jis negalėjo patekti į butÄ . CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė- tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas.

Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios, įstatyme įtvirtintos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimÄ . CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryÅ¡io samprata. Priežastinio ryÅ¡io lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslÄ kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio Å¡ie nuostoliai atsirado. Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovo praÅ¡oma taikyti atsakovei deliktinė civilinė atsakomybė kildinama iÅ¡ nuosavybės teisės- savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimo rėmėsi CK 4.76 straipsnio nuostata, kuri nustato, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai nuosavybės daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs Å¡alių nurodytas faktines aplinkybes, atsakovės veiksmų nepripažino neteisėtais. Bylos duomenimis ieÅ¡kovas nurodytame bute negyveno, nes turėjo kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai, jog net ir tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų ėmęsis aktyvių veiksmų turėti buto raktÄ ir juo naudotis, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas nebÅ«tų patyręs praÅ¡omų priteisti jo buto daliai priklausančių mokėti komunalinių mokesčių. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio priežastinio ryÅ¡io tarp namo bendrijos skaičiuojamų buto dalies iÅ¡laikymo iÅ¡laidų ir atsakovės veiksmų rezultato, nes įskolinimo atsiradimÄ lėmė ne atsakovės neteisėti veiksmai, o paties ieÅ¡kovo neveikimas.

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra ne tik atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), bet ir kitos bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis), t.y. bÅ«tinų sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti, todėl apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti apskųstÄ sprendimÄ . Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Teismas                                                                n u t a r i a :             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .            Teisėja                                        Rita Kisielienė