2022-07-27 Nr. AB-19422-3-64-3-00765-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-495-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00765-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovui G. Š. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas N. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti matininko G. Š. 2022 m. balandžio 20 d. priimtą sprendimą Nr. 1 „Dėl N. M. raštu pateiktų pastabų atliekant žemės sklypo (kadastro Nr./ projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus“ (toliau – ir Sprendimas).

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo N. M. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 19 d. raštu pateikė pastabas dėl 2022 m. kovo 3 d. atliktų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų. UAB „Geodezijos linija“ matininkas G. Š., išnagrinėjęs žemės sklypo ir besiribojančio žemės sklypo suformavimo dokumentus, nusprendė netikslinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribų vietovėje. Taip pat sprendime nurodoma, kad 2022 m. kovo 3 d. paženklintos žemės sklypo ribos, atsakovo nuomone, atitinka matuojamos žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų planus, ir abrisus, bei žemės reformos žemėtvarkos projektą. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjo žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) planas yra preliminarus ir jam nėra nustatytos posūkio taškų koordinatės, todėl į pareiškėjo koordinates nebus atsižvelgta.

Įvertinęs skundo turinį, teismas sprendė, kad pareiškėjas iš esmės kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypo ribų nustatymu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnio 1 dalimi bei Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojamas daiktinės teisės normomis, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas išaiškino, jog pareiškėjas, nesutikdamas su sklypo ribų paženklinimu ar atliktais kadastriniais matavimais, turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. Šiaulių apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas N. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog skundžiamame Sprendime matininkas G. Š. nurodė, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu būdu matininkas pripažino, jog Sprendimą priėmė vykdydamas viešojo administravimo pareigas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, pareiškėjo teigimu, matininkas G. Š., turintis viešojo administravimo įgaliojimus, priėmė sprendimą, kurį N. M. apskundė administraciniam teismui, todėl ši administracinė byla nagrinėtina administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjo N. M. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo turinį ir pateiktus dokumentus, konstatavo, kad pareiškėjas kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypo ribų nustatymu, tačiau toks ginčas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad Sprendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Be to, matininkas G. Š., turintis viešojo administravimo įgaliojimus, priėmė sprendimą, kurį N. M. apskundė administraciniam teismui, todėl ši administracinė byla nagrinėtina administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-552/2019; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2021).

Vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 2 dalimi, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia teismui matininko sprendimą, kuriuo šis, atsižvelgdamas į pareiškėjo raštu pateiktas pastabas ir išnagrinėjęs ginčo žemės sklypų suformavimo dokumentus, nusprendė netikslinti žemės sklypo ribų vietovėje, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, toks ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje ne kartą pažymėta, kad ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (CK 4.45 str. 1 d.), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 2 d. nutartį byloje Nr. T-40/2016; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį byloje Nr. T-103/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartį byloje Nr. T-73/2019 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka neturi įtakos kvalifikuojant priimtą raštą ir pareiškėjo skundu keliamo ginčo pobūdį. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos nėra pagrindo naikinti ar keisti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė