2018-02-21 Nr. AB-3805-3-62-3-00180-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-563-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00180-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. kreipėsi teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Pravieniškių PN direktoriaus 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 69-254 jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 9 mėnesiams, o 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 69-256 – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Pareiškėjas teigė, kad nutarimuose nurodytų pažeidimų nepadarė, todėl nuobaudos jam paskirtos nepagrįstai ir neteisėtai. Dėl perkėlimo į drausmės grupę ir uždarymo į baudos izoliatorių jis patyrė stiprų sukrėtimą, fizinės ir emocinės sveikatos pablogėjimą (tapo nervingas, sutriko jo miegas).

3. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, jog pareiškėjas neturtinę žalą patyrė ne tik dėl atsakovo atstovo paskirtų nuobaudų, bet ir dėl higienos bei sanitarijos požiūriu netinkamų bausmės atlikimo sąlygų drausmės grupėje ir baudos izoliatoriuje.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų reikalavimų nesilaikymą 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 69-256 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų, o 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 69-254 – perkėlimas iš paprastosios į drausmės grupę 9 mėnesiams. Pareiškėjo veiksmai buvo svarstomi drausmės komisijos posėdžiuose, abejonių dėl jo padarytų bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų nekilo. Su nutarimais dėl nuteistojo nubaudimo pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai. Todėl nesant Pravieniškių PN neteisėtų veiksmų, valstybės viešoji atsakomybė negalima.

6. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo atstovo teiginiai, jog pareiškėjui neturtinė žala atsirado dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, yra nekonkretūs, abstraktūs ir deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Akcentavo, jog pareiškėjas nuolat pažeidžia vidaus tvarkos taisykles, turi keturiasdešimt nuobaudų, jo daromi nusižengimai yra šiurkštūs.

7. Pravieniškių PN pareigūnai tinkamai laikėsi galiojančių teisės aktų reikalavimų. Į bylą nėra pateikta jokių faktinių duomenų, kad pareigūnai aplaidžiai atliko savo pareigas, ar kad dėl jų veiksmų (neveikimo) pareiškėjui kilo žala. Taigi šiuo atveju neįrodytas nei žalos faktas, nei atsakovo atstovo neteisėti veiksmai.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu.

9. Kalėjimų departamentas paaiškino, kad pareiškėjo padaryti bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimai tinkamai užfiksuoti dokumentuose, nuobaudos paskirtos neviršijant įgaliojimų. Pareiškėjas siekia neturtinės žalos atlyginimo, todėl privalo detalizuoti ir konkrečiais įrodymais pagrįsti tokios žalos padarymo aplinkybes, o šiuo atveju skunde remiasi tik abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais.

II. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą atmetė.

11. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Pravieniškių PN direktoriaus 2015 m. kovo 10 d. nutarimų Nr. 254 ir 256 panaikinimo paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

12. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN direktoriaus 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 69-256 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų už tai, kad 2015 m. kovo 9 d., apie 11.00 val., vykdant paskirtą nuobaudą (pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės) R. M. buvo pavestas konkretus darbas – sutvarkyti 6 ir 7 būrių laisvalaikio kambarį be eilės, tačiau šio nurodymo jis nevykdė, pavesto neatliko darbo, t. y. padarė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą.

13. Pravieniškių PN direktoriaus 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 69-254 pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę devyniems mėnesiams už tai, kad 2015 m. kovo 9 d., apie 18.30 val., uždaroje zonoje, kameroje Nr. 15, į kurią pareiškėjas buvo patalpintas po jam testu nustatyto apsvaigimo, pareiškėjas padegė išduotą čiužinį. Užgesinus gaisro židinį ir vedant pareiškėją į pasivaikščiojimo kiemelį, pastarasis elgėsi labai įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, reiškė nepasitenkinimą esama tvarka, t. y. pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus (nesilaikė nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos, netausojo pataisos įstaigos turto), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73.4 punktą.

14. Nesutikdamas su minėtomis nuobaudomis, pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, tačiau trečiojo suinteresuoto asmens 2015 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 2S-1680 jo skundai buvo atmesti.

15. Teismas rėmėsi administracinių teismų praktika, pagal kurią pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, nes pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu suformuluoti reikalavimai apsprendžia ginčo administracinėje byloje ribas.

16. 2016 m. rugsėjo 26 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjo R. M. atstovas advokatas R. L. paaiškino, jog žalą pareiškėjas kildina ne tik dėl nepagrįstai paskirtų nuobaudų, bet ir dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų Pravieniškių PN baudos izoliatoriaus kameroje ir drausmės grupėje. Nurodė, jog baudos izoliatoriaus kameroje ir drausmės grupėje gyvenimo sąlygos neatitiko higienos reikalavimų: patalpose veisėsi pelėsis, parazitai, trūko apšvietimo.

17. Teismas pabrėžė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsniu, minėtame posėdyje pareiškėjo atstovui buvo pasiūlyta patikslinti skundo aplinkybes dėl pareiškėjui kilusios neturtinės žalos jam atliekant bausmę baudos izoliatoriuje ir drausmės grupėje (dėl netinkamų kalinimo sąlygų), tačiau advokatas šia teise nepasinaudojo.

18. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė bendro pobūdžio teiginiais apie nepagrįstai ir neteisėtai paskirtas nuobaudas bei netinkamas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN baudos izoliatoriaus kameroje ir drausmės grupėje, tačiau šių teiginių nepagrindė reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kaip to reikalauja ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas. Taigi konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų faktų pareiškėjas nenurodė. Taip pat nesiekė pagrįsti jo nurodytos (prašomos atlyginti) neturtinės žalos atsiradimo.

19. Teismas pažymėjo, kad abstraktūs teiginiai, kuriuose pažodžiui pakartotas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, negali būti pagrindas tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, o aptarti pareiškėjo teismui nurodyti argumentai dėl savo deklaratyvaus pobūdžio nėra informatyvūs ta prasme, kad bylą sprendžiantis teismas galėtų pareikalauti iš atsakovo pateikti tam tikrus nagrinėjamai bylai reikšmingus įrodymus. Todėl nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo pripažinti atsakovo atstovo (jo pareigūnų) veiksmų (neveikimo) neteisėtumo CK 6.250 straipsnio ir 6.271 straipsnio 4 dalies prasme.

20. Pareiškėjas, skunde teigdamas, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė stiprų sukrėtimą, pablogėjo jo sveikata, emocinė būklė, kankino nemiga, tapo nervingas, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, atsakovo į bylą pateiktoje Pravieniškių PN Psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas gali išprovokuoti konfliktą, elgtis agresyviai su kitais asmenimis, sunkiai toleruoja stresines ir konfliktines situacijas, nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusižengimų. Duomenų, jog dėl psichikos sutrikimų, depresijos požymių, psichologinių problemų jis būtų kreipęsis į atitinkamą tarnybą, byloje nėra.

21. Apibendrindamas savo argumentus ir pirmiau padarytas išvadas, teismas nurodė, kad atsakovas neatliko teisei priešingų veikų, be to, pareiškėjas neįrodė žalos jam padarymo fakto, todėl nesant nustatytoms viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygoms (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), pareiškėjo skundą laikė nepagrįstu.

III. 22. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23. Pareiškėjas nurodo, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro jo neteisėtas nubaudimas drausmine tvarka bei laikymas kankinimui prilygstančiomis sąlygomis baudos izoliatoriuje.

24. Nors ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas turėjo Sveikatos priežiūros tarnybos atleidimą nuo rikiuočių (jam buvo skirtas lovos režimas), tačiau neatsižvelgdamas į tai, Pravieniškių PN direktorius nubaudė pareiškėją už tariamą atsisakymą dirbti.

25. Į laikinojo sulaikymo patalpą pareiškėjas buvo uždarytas be jokių daiktų (jie buvo paimti kratos metu), jam išduotą čiužinį pareiškėjas grąžino į sandėlį nesugadintą (dėl to niekas pretenzijų nereiškė), tačiau Pravieniškių PN direktorius skyrė pareiškėjui nuobaudą už tariamą čiužinio padegimą.

26. Nuobaudos atlikimo metu pareiškėjas buvo kankinamas – patalpose buvo šalta, drėgna, veisėsi buitiniai parazitai. Pareiškėjas buvo sukandžiotas blakių.

27. Paminėtų faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo, tuo paneigdamas pareiškėjo konstitucinę teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.), todėl teismo sprendimas naikintinas ir bylą grąžintina pirmosios instancijos teismui padarytiems proceso teisės normų pažeidimams pašalinti.

28. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas nepateikė svarių argumentų, pagrindžiančių jo teiginius, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ar nepasisakė dėl tam tikrų skunde nurodytų klausimų.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime prieštarauja pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje vyksta ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas R. M. kildina iš to, kad Pravieniškių PN direktoriaus 2015 m. kovo 10 d. nutarimais Nr. 69-256 ir 69-254 jam buvo paskirtos nuobaudos už 2015 m. kovo 9 d. padarytus bausmės atlikimo režimo pažeidimus (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 ir 4 p.), atlyginimo.

32. Vadovaujantis BVK (bylai aktuali šio akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 4 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.) 10 straipsnio 1 dalimi bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, kad BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji turi vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, privalo paklusti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymams ir įsakymams (pvz., 2011 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1427/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-434/2013, 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1168-662/2017).

33. BVK 110 straipsnio, reglamentuojančio specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas, 1 dalyje konkrečiai įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo: laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 p.); vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 p.); tausoti pataisos įstaigos turtą (4 p.).

34. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs drausminės atsakomybės taikymą formaliųjų reikalavimų laikymosi aspektu, pripažino, kad nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių ir perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę – pareiškėjui buvo paskirtos pagrįstai, todėl, nesant nustatytai vienai iš būtinų sąlygų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėtiems pataisos įstaigos pareigūnų veiksmams, pareiškėjo skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad jokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl R. M. inkriminuotų pažeidimų, byloje nėra, rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs ir vienas kitam neprieštarauja, o pareiškėjo pozicija yra grindžiama tik bendro pobūdžio teiginiais, kad nuobaudos paskirtos už veikas, kurių jis nepripažįsta ir nepadarė.

35. Pareiškėjas su tokiu teismo vertinimu nesutinka, mano, jog byla išnagrinėta netinkamai.

36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-764-525/2018).

37. Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad turėjo Sveikatos priežiūros tarnybos atleidimą nuo rikiuočių, jam buvo skirta gulėti lovoje, todėl Pravieniškių PN direktoriaus 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 69-256 negalėjo būti nubaustas už tariamą atsisakymą dirbti; į laikinojo sulaikymo patalpą pareiškėjas, jo teigimu, buvo perkeltas be asmeninių daiktų, jam išduotą naudotis čiužinį grąžino nesugadintą, kas patvirtina, jog Pravieniškių PN direktoriaus 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 69-254 jam neteisėtai skirta drausminė nuobauda už pramanytą čiužinio padegimą.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad paminėtieji argumentai yra iš esmės nauji, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas apie šiuos faktus neužsiminė ir savo pozicijos dėl jų aiškiai nesuformulavo.

39. Be to, nustatant tikrinamos bylos nagrinėjimo apimtį, svarbu ir tai, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties dalimi yra atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Pravieniškių PN direktoriaus 2015 m. kovo 10 d. nutarimus Nr. 69-256 ir 69-254, ir ginčas teisme nagrinėjamas tik neturtinės žalos atlyginimo aspektu. Dėl nurodytos priežasties Pravieniškių PN direktoriaus veiksmai 2015 m. kovo 10 d. skiriant pareiškėjui nuobaudas vertintini tik CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme, t. y. ar atsakovo atstovo darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti (kitaip tariant, ar nebuvo pažeistos tam tikros teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-146/2017).

40. Akcentuotina, kad pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas apsprendžia tam tikrus ribojimus ir draudimus bei atitinkamas pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-942/2013 ir kt.).

41. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančią rašytinę medžiagą: Pravieniškių PN direktoriaus 2015 m. kovo 10 d. nutarimų Nr. 69-256 ir 69-254, Pravieniškių PN 3-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnų 2015 m. kovo 9 d. tarnybinių pranešimų Nr. 46-3159 ir 46-3156, pareiškėjo 2015 m. kovo 9 d. paaiškinimo Nr. 72/67/226, Sveikatos priežiūros tarnybos 2015 m. kovo 9 d. medicininio pažymėjimo Nr. 81(3)-94, Pravieniškių PN Drausmės komisijos 3 sektoriuje 2015 m. kovo 10 d. posėdžio protokolo Nr. 63-968 ir teikimo dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 63-965, Pravieniškių PN 3-ojo sektoriaus pareigūnų 2015 m. kovo 9 d. tarnybinių pranešimų Nr. 46-3219 ir 46-3216, 2015 m. kovo 10 d. protokolo dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu Nr. 63-976, Pravieniškių PN Psichologinės tarnybos 2015 m. kovo 10 d. psichologinės išvados Nr. 73(3)-154, Pravieniškių PN 3-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektoriaus 2015 m. balandžio 8 d. pažymos Nr. 43/1-1035, uždarojoje zonoje esančių nuteistųjų daiktų išdavimo–priėmimo žurnalo, Pravieniškių PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2015 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 5820, Pravieniškių PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno 2015 m. kovo 9 d. tarnybinio pranešimo Nr. 46-3199, Pravieniškių PN 3-ojo sektoriaus pareigūno 2015 m. kovo 9 d. tarnybinio pranešimo Nr. 46-3192, 2015 m. kovo 9 d. laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 98-56 duomenis, daro išvadą, kad nuobaudų paskyrimą lėmė ne Pravieniškių PN administracijos ar pareigūnų neteisėti veiksmai arba piktnaudžiavimas, o paties pareiškėjo teisei priešingas elgesys.

42. Nustatyta, kad priimant nutarimus BVK reglamentuota nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka nebuvo pažeista. Nuobaudos pareiškėjui skirtos Pravieniškių PN direktoriaus nutarimais, t. y. įgalioto pareigūno, įformintos tinkamos formos dokumentais, surašytais laikantis galiojančių procedūrų. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl savo veiksmų, juos kvalifikuojant buvo atsižvelgta į visumą aplinkybių, susijusių su kiekvieno iš paminėtųjų pažeidimo padarymu.

43. Pripažinus, jog Pravieniškių PN vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir veikė pagal savo kompetenciją, nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN darbuotojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Vien R. M. teiginiai, kad jis buvo nubaustas nepagrįstai, sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti nesuponuoja.

44. Pažymėtina, jog posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjo atstovas nurodė, jog pareiškėjas, be kita ko, patyrė nepatogumų, t. y. neturtinę žalą, dėl jo perkėlimo į drausmės grupę ir būdamas laikomas antisanitarinėmis sąlygomis baudos izoliatoriuje, tačiau šių abstraktaus pobūdžio paaiškinimų nedetalizavo, t. y. neįvardijo pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo laikotarpio (-ių), konkrečiai nepaaiškino, koks apšvietimas – natūralus ar dirbtinis – pareiškėjui buvo nepakankamas, bei pan. Kita vertus, šios aplinkybės peržengia ginčo dalyko, apibrėžto Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi priimtoje skundo dalyje suformuotų reikalavimų, kurie ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 52 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo patikslinti, ribas, todėl pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga dėl jų iš esmės pasisakyti.

45. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs procesines bei materialinės teisės normas, nenukrypęs nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas