2016-06-15 Nr. AB-12686-3-61-3-02292-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1439-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02292-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM), pareigūnų ir karių valstybinės pensijos 3 570,98 Lt nepriemoką, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., panaikinti VRM 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 1D-2841(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo“.

Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo Nr. 12/2013. Byla 2014 m. rugpjūčio 13 d. teismo nutartimi buvo sustabdyta, kol įsigalios Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas (b. l. 30–31), kuri 2015 m. birželio 11 d. teismo nutartimi buvo atnaujinta išnykus aplinkybėms dėl kurių ji buvo sustabdyta, t. y. Konstituciniam Teismui 2015 m. gegužės 14 d. priėmus nutarimą Nr. KT15-N9/2015 (b. l. 35–36).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis. Su pensijos perskaičiavimu jis nesutinka, mano, kad pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiomis nuostatomis.

Atsakovas VRM su skundu nesutiko (b. l. 17).

Atsakovas paaiškino, kad Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nepripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas, pagrindo tenkinti skundą nėra. Pareiškėjas apie valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., sužinojo atitinkamai 2012 m. kovo mėn. ir 2013 m. vasario mėn., todėl pagal galiojantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 6 mėnesių terminą byla turi būti nutraukta pareiškėjui praleidus kreipimosi į teismą terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu (b. l. 43–45) pareiškėjo G. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies. Pareiškėjui nuo 2012 m. vasario 1 d. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 17). Dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą grąžinimo pareiškėjas 2014 m. sausio 29 d. su prašymu kreipėsi į VRM (b. l. 19). VRM 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 1D-2841(11) atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą (b. l. 20–21).

Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 20 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 20 d. Seimo priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai, priimti 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad toks ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Kadangi Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai, priimti 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., kuriais buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas, neprieštaravo Konstitucijai, sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymus, priimtus 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., galėjo būti mokama, vadinasi, nėra pagrindo panaikinti VRM 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 1D-2841(11) ir tenkinti pareiškėjo prašymo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymus.

III. Pareiškėjas G. M. apeliaciniu skundu (b. l. 49–52) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniais, Lygių galimybių įstatymo 7 straipsniu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjo teigimu, valstybinė pensija jam paskirta, todėl jis įgijo teisėtą lūkestį ją gauti viso dydžio. Be to, pareiškėjas mano, kad jis, kaip pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjas, buvo diskriminuojamas kitų pensininkų atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui G. M. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pensiją mokančiai institucijai taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo. Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo matyti, jog taip pat G. M. teismo prašė panaikinti VRM 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 1D-2841(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo“, kuriuo VRM atsisakė išmokėti pareiškėjui susidariusią valstybės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su minėtu teismo sprendimu sutinka.

Kiek tai susiję su pensijos nepriemoka nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimuose pateiktais išaiškinimais, t. y. tuo, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nustatė, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, o 2015 m. gegužės 14 d. nutarime pažymėjo, jog ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo termino pratęsimas 2012–2013 metams Konstitucijai neprieštaravo. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A261-3555/2011). Remdamasi minėta praktika, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų nekartoja ir papildomai pažymi tik tai, kad anksčiau aptartas teisės aiškinimas ir taikymas atitinka naujausią LVAT praktiką, formuojamą po Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimo, kurioje konstatuota, jog nėra pagrindo pripažinti, kad karių ir pareigūnų valstybinės pensijos taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažintos neteisėtai, todėl tokiu būdu susidariusios valstybinių pensijų nepriemokos pensijų gavėjams nepriteistinos (žr., pvz., 2015 m. birželio 9 d. nutartį adm. byloje Nr. A-257-520/2015; 2015 m. liepos 1 d. nutartį adm. byloje Nr. A-848-143/2015; 2016 m. vasario 1 d. nutartį adm. byloje Nr. A-1194-520/2016; 2016 m. vasario 8 d. nutartį adm. byloje Nr. A-1071-520/2016; 2016 m. vasario 8 d. nutartį adm. byloje Nr. A-1099-520/2016; 2016 m. vasario 10 d. nutartį adm. byloje Nr. eA-1090-520/2016; 2016 m. kovo 1 d. nutartį adm. byloje Nr. A-316-552/2016; 2016 m. balandžio 20 d. nutartį adm. byloje Nr. A-993-525/2016 ir kt.).

Dėl apelianto teiginio, kad teisinis reglamentavimas, kuriuo Laikinojo įstatymo 4 straipsnio galiojimas buvo pratęstas, pažeidžia jo teises, t. y. diskriminuoja jį kitų pensiją gaunančių asmenų atžvilgiu, pagrįstai ir teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas apeliaciniu skundu skundžiamame sprendime, todėl apeliacinio teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu papildomai nepasisako.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nuosekliai laikėsi LVAT šios kategorijos bylose suformuotos praktikos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliaciniu skundu skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė