da676ef5-8879-40d5-82d8-55cabfe16cd8 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-451-173/2011Procesinio sprendimo kategorija:121.21;30.9.1Pirmosios instancijos teismo teisėja R.Rimkevičienė(S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovui E.B., ieškovo P. R.

B. atstovams advokatui V.M. ir Stasei B. B., atsakovui V. T. bei jų atstovei advokatei M. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovų Z. B., E. B. ir P. R. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkes teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų Z. B., E. B. ir P. R.B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams V. T. ir L. T. dėl nuosavybės ir naudojimosi teisės gynimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu prašė teismo įpareigoti atsakovus:-atstatyti balkonÄ prie ieÅ¡kovų naudojamų patalpų (duomenys neskelbtini);-atstatyti elektros energijos tiekimÄ Ä¯ bendrai naudojamas rÅ«sio ir tik ieÅ¡kovų naudojamas rÅ«sio patalpas (duomenys neskelbtini);-netrukdyti naudotis lauko tualetu, palėpės patalpa, (duomenys neskelbtini) ir statyti automobilį kieme.Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (T.I, 171-176 b.l.).

Teismas sprendime nurodė, kad ginčo balkono laikančios konstrukcijos yra bendroji dalinė namo patalpų savininkų nuosavybė. Todėl balkono laikančių konstrukcijų priežiūra, remontas ir tvarkymas yra bendraturčių pareiga. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad balkono padas kėlė pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, buvo neestetiškas, todėl atsakovai demontuodami surūdijusias sijas ir išardydami susidėvėjusias šiferio plokštes bei jų nuolaužas vykdė įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose numatytas savininkų pareigas tinkamai prižiūrėti nuosavybę.

Dėl nurodytų priežasčių Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys buvo atmestas.Teismas nustatė, kad elektros įvadÄ Ä¯Â rÅ«sio patalpas ieÅ¡kovai buvo įvedę per savo buto langÄ nuleisdami laidÄ per iÅ¡orinę namo sienÄ . Teismo vertinimu, toks elektros įvado į rÅ«sio patalpas pravedimas yra savavaliÅ¡kas ir pažeidžiantis bet kokius saugumo reikalavimus, todėl vien dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti tenkinamas ieÅ¡kovų reikalavimas atstatyti elektros energijos tiekimÄ Ä¯ rÅ«sio patalpas.Teismas, pripažinęs, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog jų naudojamÄ rÅ«sio R-17 patalpÄ užrakino atsakovai, o CPK 178 straipsnis numato, kad Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovus netrukdyti naudotis rÅ«sio patalpa.Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovų reikalavimus įpareigoti atsakovus netrukdyti naudotis tualetu ir palėpės patalpa, taip pat pripažino, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog jiems atsakovai neleidžia naudotis nurodytais objektais.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas P.R.B. yra 50/1137 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas, o atsakovė – 1087/1137 dalių Å¡io žemės sklypo savininkė.

Naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, todėl negalima nustatyti ar buvo pažeista ieÅ¡kovų teisė laikyti automobilį kieme, o ieÅ¡kinys ir Å¡ioje dalyje atmestinas.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais (T.II, 3-4 b.l.).         CK 4.75 straipsnis numato, kad nesant bendraturčių sutikimo kaipo naudotis turtu, naudojimosi tvarkÄ nustato teismas.

Tarp bendraturčių nebuvo susitarimo nuardyti balkonÄ , nupjauti elektros kabelį, kaip naudotis kopėčiomis į palėpę, tualetu ir kiemu. Todėl atsakovai, nuardę balkonÄ , nupjovę elektros kabelį, neleidę naudotis kopėčiomis į palėpę ir kiemu, akivaizdžiai savivaliavo ir pažeidė ieÅ¡kovų teises (CK 4.37 str. 1 d.).          Nors atsakovai neigia trukdÄ ieÅ¡kovams naudotis tualetu ir rÅ«sio R-17 patalpa, tačiau jų aiÅ¡kinimai nėra nuoseklÅ«s. Teismui darant vietos apžiÅ«rÄ , atsakovė aiÅ¡kino, kad kai ieÅ¡kovai valys tualetÄ , tai galės juo naudotis.

Tokia atsakovės pozicija patvirtina, kad ji trukdo ieÅ¡kovams naudotis tualetu. Pirmajame teismo posėdyje atsakovas V.T. aiÅ¡kino, kad rÅ«sio R-17 patalpÄ tuoj pat atrakins, tik po to pradėjo aiÅ¡kinti, kad rakto neturįs.         Teismo motyvas, kad pirmiau reikia nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , o tik po to kreiptis į teismÄ dėl pažeidimo paÅ¡alinimo (trukdymo statyti automobilį kieme), neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalies esmės.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais (T.II, 9-11 b.l.).        Nors atsakovai pripažino, kad nupjovė buvusio balkono metalines sijas, elektros kabelį į rÅ«sį, neleidžia naudotis kopėčiomis į palėpę, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad Å¡ių aplinkybių pripažinimas, patvirtina ieÅ¡kovų teisių pažeidimÄ . IeÅ¡kovai jų teisių pažeidimo faktÄ privalėjo įrodyti (CPK 178 str.).        Ginčo balkono sijos buvo nupjautos vykdant pareigÄ , numatytÄ CK 4.83 straipsnio 3 dalyje ir statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte, prižiÅ«rėti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.         Elektros kabelis buvo nupjautas, nes elektros įvadÄ Ä¯ rÅ«sį ieÅ¡kovai įvedė savavaliÅ¡kai, nesilaikant jokių saugumo reikalavimų.         Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovams trukdoma naudotis rÅ«sio patalpa R-17, tualetu, palėpe, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iuos ieÅ¡kovų reikalavimus atmetė.         Žemės sklypo dalis, kurioje yra namo kiemas, priklauso atsakovei L.T., todėl ieÅ¡kovų reikalavimas įpareigoti atsakovus netrukdyti statyti automobilį kieme atmestas pagrįstai.         Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovai ir jų atstovai apeliacinį skundÄ prašė tenkinti.

Atsakovai ir jų atstovė apeliacinį skundÄ prašė atmesti.        Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).             Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl CK 4.75 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovai, nepasiekę susitarimo su bendraturčiu, neturėjo teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nuardyti balkono, o savo, kaip bendraturčių teises, turėjo ginti teisme (CK 4.75 str. 1 d.). Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Nagrinėjamoje byloje Å¡alių ginčas kilo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Nuosavybės teisė savo turiniu yra plačiausia daiktinė teisė, suteikianti savininkui ir tik jam galimybę, įgyvendinant visiÅ¡kÄ savininko vieÅ¡patavimÄ turto atžvilgiu, nustatyti jam priklausančio turto naudojimo bÅ«dÄ ir kryptį bei drausti arba leisti kitiems asmenims naudoti turtÄ .

Nuosavybės teisės koncepcija yra plačiai iÅ¡plėsta Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad pagal KonstitucijÄ savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, iÅ¡skyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtÄ ir lemti jo likimÄ , bet kuriuo bÅ«du, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės teisė suteikia plačiausias galias savininkui disponuoti turtu, tačiau, nepaisant to, ir nuosavybės teisė turi ribas bei gali bÅ«ti ribojama.

Niekas negali naudotis savo nuosavybe tokiu bÅ«du, kuris pažeistų kito asmens lygiÄ teisę naudotis savo nuosavybe. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai iÅ¡plaukia iÅ¡ Konstitucijos 28 straipsnyje nustatytos normos: įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).

Nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas, nes nuosavybė turi ir tam tikrÄ socialinę funkcijÄ . Taigi, savininkui yra pripažįstamos ne tik galimybės apsaugoti savo teises bei interesus, bet ir juos įgyvendinant tenka pareiga atsižvelgti į visuomenės poreikius, susilaikyti nuo veiksmų, kuriais bÅ«tų pažeistos kitų asmenų teisės ar visuomenės interesai.Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl balkono, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, nes savo funkcine paskirtimi tarnauja ne tik kaip konkretaus buto balkonas, bet tuo pačiu metu tarnauja ir kitiems namo bendraturčiams kaip stogelis nuo kritulių virÅ¡ pagrindinio įėjimo į namÄ . Be to, balkono padÄ laikančios sijos yra bendrosios namo konstrukcijos. Esant tokiai situacijai pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sÄ lyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatÄ aiÅ¡kina kaip bendraturčių pareigÄ , Å¡iems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio visoms Å¡alims sprendimo bÅ«do (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

J. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr.3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Å ., bylos Nr. 3K-3-576/2006). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad CK 4.75 straipsnio nuostatos apima ir bendraturčių pareigÄ valdant bendrÄ daiktÄ bendradarbiauti. Å i bendraturčių pareiga iÅ¡plaukia ir iÅ¡ bÅ«tinumo laikytis kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus.

Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas).

Pagal Reglamento 11 punktÄ privalomi reikalavimai yra:

1) išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai);

2) gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ naudoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotÄ Nekilnojamojo turto kadastre; bÅ«tų iÅ¡laikyta estetiÅ¡ka namo ir jo aplinkos iÅ¡vaizda; bÅ«tų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos (11.2-11.2.3 papunkčiai).Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad balkono padas kėlė pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, buvo neestetiÅ¡kas.

Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios balkono pado nuotraukos (T.I, 25 b.l.), Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. birželio 3 d. raštas Nr.11-B-443-704, kuriame nurodyta, kad namas turi avarinės būklės požymių: sienos (viduje ir išorėje) ir lubos yra sutrūkinėję, kabančių pastato dalių metalinės konstrukcijos susidėvėję, surūdiję (T.I, 39 b.l.). Be to, šiame akte konstatuota, kad savavališko griovimo faktas nenustatytas.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovai būtų bendradarbiavę su atsakovais ir ėmęsi priemonių, jog balkonas ar jį laikančios bendrosios namo konstrukcijos būtų tvarkomos taip, jog atitiktų statiniui keliamus norminių aktų reikalavimus, nekeltų grėsmės žmonėms ir negadintų estetinės namo išvaizdos. Atsakovai po balkono nuardymo savo lėšomis jį sutvarkė, įrengė stogelį, saugantį namo lauko duris nuo kritulių, todėl pastatas tapo iš dalies apsaugotas nuo neigiamo atmosferos poveikio, buvo pagerinta estetinė pastato išvaizda.

Ä®vertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai demontuodami surÅ«dijusias sijas, laikančias balkonÄ , ir iÅ¡ardydami susidėvėjusias Å¡iferio plokÅ¡tes bei jų nuolaužas vykdė įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose numatytas savininkų pareigas tinkamai prižiÅ«rėti nuosavybę, todėl ieÅ¡kovų, kurie nesiėmė reikiamų priemonių bendrosios dalinės nuosavybės priežiÅ«rai, teisių nepažeidė. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti CK 4.75 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

Dėl elektros įvado į ieÅ¡kovų rÅ«sio patalpas atstatymo Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovai, nutraukdami elektros energijos tiekimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų rÅ«sio patalpas, savivaliavo. Byloje nustatyta, kad elektros įvadÄ Ä¯Â rÅ«sio patalpas ieÅ¡kovai buvo įvedę per savo buto langÄ nuleisdami laidÄ per iÅ¡orinę namo sienÄ . Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad toks elektros įvado į rÅ«sio patalpas pravedimas yra savavaliÅ¡kas ir pažeidžiantis bet kokius saugumo reikalavimus, todėl vien dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti tenkinamas ieÅ¡kovų reikalavimas atstatyti elektros energijos tiekimÄ Ä¯ rÅ«sio patalpas.

Be to, teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad ieÅ¡kovai, iÅ¡ kurių buto buvo nuvestas elektros kabelis į rÅ«sį, nepateikė suderinto elektros įvado projekto, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovai elektros įvadÄ Ä¯ rÅ«sio patalpas buvo įsirengę savavaliÅ¡kai. Dėl naudojimusi lauko tualetu, palėpės patalpa ir rÅ«sio patalpa R-17 Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje yra įrodymų, kad atsakovai trukdo ieÅ¡kovams naudotis lauko tualetu, palėpės patalpa ir rÅ«sio patalpa R-17.

Visų pirma, 2010 m. sausio 20 d. vietos apžiÅ«ros protokole nėra jokių duomenų apie atsakovės teiginius, kad kai ieÅ¡kovai valys tualetÄ , tai galės juo naudotis. Antra, 2009 m. lapkričio 3 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas neteigė, kad rÅ«sio R-17 patalpÄ tuoj pat atrakins. PrieÅ¡ingai, parengiamojo teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad atsakovas teigė, jog „patalpa R-17 yra užrakinta, tačiau ne mes jÄ užrakinome. Gal jie pametė raktus ir patys neranda“ (T.I, 55 b.l.).

Be to, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimus, kad atsakovai neleidžia naudotis lauko tualetu, palėpės patalpa ir rÅ«sio patalpa R-17, kuriuos kategoriÅ¡kai neigia atsakovai, byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančius ieÅ¡kovų teiginius. CPK 178 straipsnis numato, kad Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ . atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovus netrukdyti naudotis rÅ«sio patalpa. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, kad atsakovai jiems trukdo naudotis lauko tualetu, palėpės patalpa ir rÅ«sio patalpa R-17.

Dėl nurodytų priežasčių ir šioje dalyje tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo. Dėl trukdymo statyti automobilį kieme Byloje nustatyta, kad ieškovas P.R.B. yra 50/1137 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas, o atsakovė – 1087/1137 dalių šio žemės sklypo savininkė (T.I, 77-81 b.l.). Naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nesant nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, negalima nustatyti ar buvo pažeista ieškovų teisė laikyti automobilį kieme, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Apeliantai mano, kad teismo argumentas, jog pirmiau reikia nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , o tik po to kreiptis į teismÄ dėl pažeidimo paÅ¡alinimo (trukdymo statyti automobilį kieme), nepagrįstas.Su Å¡iuo argumentu teisėjų kolegija sutinka. Byloje vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, kad ieÅ¡kovas P.R.B. ir atsakovė L.T. yra teisėti žemės sklypo dalių valdytojai (ieÅ¡kovas nuomininkas, o atsakovė savininkė). Taigi, jie abu turi teises naudotis sklypu. Todėl aplinkybė, jog Å¡alys nėra nusistačiusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai negali reikÅ¡ti reikalavimo dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis žemės sklypu.

PrieÅ¡ingai, nesant nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, jos gali naudotis visu sklypu bendrai. Be to, nesant nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, t.y. konkrečių sklypo dalių, kuriomis naudojasi kiekviena iÅ¡ Å¡alių, atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentas, kad jai priklauso žemės sklypo dalis, kurioje yra kiemas, taip pat nepagrįstas. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovų reikalavimas įpareigoti atsakovus netrukdyti statyti automobilį kieme, naikintina, ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį tenkinti.        IÅ¡ dalies patenkinus apeliacinį skundÄ , t.y. vienÄ iÅ¡ Å¡eÅ¡ių neturtinių reikalavimų (16,6 procentų reikalavimų), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai tarp Å¡alių paskirstytinos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme CPK 93 str. 2 d.).

IÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui P.R.B., sumokėjusiam žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , priteistina po 11,08 Lt žyminio mokesčio (T.II, 2 b.l.), o iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovui V.T. po 416,67 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (T.II, 13 b.l.).Proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistina po 7,67 Lt, o iÅ¡ atsakovų po 2,30 Lt, valstybės naudai procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas - įpareigoti atsakovus V. T. ir L. T. netrukdyti ieÅ¡kovams Z. B., E. B. ir P. R. B. statyti automobilį kieme, esančiame (duomenys neskelbtini).Ä®pareigoti atsakovus V. T. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir L. T. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) netrukdyti ieÅ¡kovams Z. B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), E. B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir P.R.B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) statyti automobilį kieme, esančiame (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ atsakovų V.

T. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir L.T. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovui P.R.B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po 11,08 Lt (vienuolika litų 08 ct.) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų Z. B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), E.B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir P.R.B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovui V.T. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po 416,67 Lt (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika litų 67 ct.) advokato pagalbos iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų Z.

B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), E.B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir P.R.B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai po 7,67 Lt (septynis litus 67 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ atsakovų V. T. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir L.T. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai po 2,30 Lt (du litus 30 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Kitoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

       Kolegijos pirmininkas                                                                 Leonas Jachimavičius        Kolegijos teisėjai                                                                            Algimantas Kukalis                                                                           Arvydas Žibas