da63e9b7-eaa6-472b-8b89-8f37f1632517 · Panevėžio apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-50-334/2019 Proceso Nr. 4-14-3-00002-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija (S) 21.11.11; PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 25 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Å vitinienė, sekretoriaujant Neringai AukÅ¡tuolienei, dalyvaujant institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ â€“ Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus – atstovei vyresniajai tyrėjai L.

L., administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. V., administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui R. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. pateiktÄ apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2019 m. vasario 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, n u s t a t ė :

1. Administracinių nusižengimų protokolas V. V. buvo suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2019 m. sausio 1 d., 00.45 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, tačiau atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ . Tokiais savo veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 17 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 7 dalyje.

2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarimu V. V. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, padarymo ir paskirta administracinė nuobauda – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

3. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. apeliacinis skundas dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2019 m. vasario 8 d. nutarimo, kuriuo praÅ¡oma panaikinti minėtÄ nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties. Jeigu teismas visgi manytų, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis, praÅ¡o minėtÄ nutarimÄ pakeisti ir neskirti specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti jos atėmimo terminÄ iki 6 mėnesių bei paskirtÄ baudÄ sumažinti iki 400 Eur.

4. Skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas nevisapusiÅ¡kai, nepilnai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjus bylos aplinkybių visetÄ , nepilnai, neteisingai bei subjektyviai įvertinus administracinėje byloje surinktus įrodymus, skundžiamÄ nutarimÄ grindžiant aplinkybėmis, kurios akivaizdžiai prieÅ¡tarauja byloje esantiems faktiniams duomenims, pažeidus administracinės teisės normas ir teisingumo, protingumo, proporcingumo bei adekvatumo principus, kas turėjo įtakos priimti neteisingÄ ir nepagrįstÄ nutarimÄ , be to nukrypus nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos atitinkamos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Apeliantas skunde analizuoja Konstitucijos nuostatas, teismų praktikÄ ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko pakankamai patikimų įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad jo veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje sudėtis, todėl jo manymu, skundžiamas nutarimas yra naikintinas ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

5. Skunde V. V. aiÅ¡kina įvykio aplinkybes ir teigia, kad girtumo tikrintis jis neatsisakė, tačiau prašė pirmiau pačius policijos pareigÅ«nus pasitikrinti neblaivumÄ , kad galėtų įsitikinti jų reikalavimų teisėtumu. Nurodo, kad byloje užfiksuotos akivaizdžios faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis bÅ«damas blaivus neatsisakė savo blaivumo patikrinimo ir jo nevengė, o pirminio bendravimo su jo įtartais esant neblaiviais pareigÅ«nais metu jo veiksmai, o bÅ«tent siekis iÅ¡siaiÅ¡kinti jų blaivumÄ ir tuo pačiu jų elgesio ir reikalavimų teisėtumÄ , nelaikytini vengimu pasitikrinti blaivumo. Pažymi, kad po to, kai iÅ¡ jo buvo atimtas telefonas, jis informavo pareigÅ«nus, kad nori tikrintis neblaivumo, tačiau policijos pareigÅ«nai patys atsisakė tai daryti. Pristatytas į policijos komisariatÄ jis dar kartÄ iÅ¡reiÅ¡kė norÄ tikrintis savo neblaivumÄ , tačiau policijos pareigÅ«nai vėl atsisakė tikrinti jo neblaivumÄ .

6. Skunde teigia, kad policijos pareigÅ«nai pažeidė norminius aktus, kadangi policijos pareigÅ«nai prieÅ¡ patikrinant asmens neblaivumÄ , privalo įvertinti bendrÄ asmens bÅ«klę bei iÅ¡aiÅ¡kinti vairuotojui atsisakymo tikrintis teisinius padarinius, tačiau Å¡iuo atveju nei bendras jo bÅ«klės įvertinimas, nei atsisakymo tikrintis neblaivumÄ pasekmės jam iÅ¡aiÅ¡kintos nebuvo. Be to, apeliantas nurodo, kad pagal teismų praktikÄ asmuo gali atsisakyti tikrintis neblaivumÄ , tačiau po to ne vėliau kaip per valandÄ laiko privalo kreiptis į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ dėl neblaivumo patikrinimo savo lėšomis, ir tokie veiksmai nebus kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį.

V. V. įsitikinimu, administracinė atsakomybė jam buvo pritaikyta tik dėl to, kad jis iki 01.45 val. nesikreipė į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ dėl blaivumo patikrinimo, o tai padarė po valandos laiko, t. y. 02.55 val. Apeliantas aiÅ¡kina, kad nuvykti per 1 valandÄ jis negalėjo tik dėl pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, vilkinant protokolo suraÅ¡ymÄ bei neteisėtai laikant jį sulaikytÄ . Apeliantas pažymi, kad sustabdymo metu, jo valia ir tyčia buvo įsitikinti jį sustabdžiusių pareigÅ«nų reikalavimų teisėtumu, nes neblaivÅ«s pareigÅ«nai neturi teisės vykdyti pareigas ir, todėl jų reiÅ¡kiami reikalavimai yra neteisėti.

7. Apeliantas nurodo, kad jei teismas visgi nuspręstų, jog jo veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, tai mano, kad aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės turėtų bÅ«ti vertinamos kaip jo veikos mažesnį pavojingumÄ apibÅ«dinančios ir nuobaudos rÅ«Å¡ies bei dydžio parinkimui reikÅ¡mingos aplinkybės. Teigia, kad jo padarytas nusižengimas, jeigu toks yra padarytas, pavojingesnių pasekmių nesukėlė ir nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsižvelgus į Konstitucinio teismo nutarimus, jo asmenybę, elgesį, padarinių nebuvimÄ , Å¡iuo metu vis dar patiriamÄ neigiamÄ poveikį dėl to, kad nuo pažeidimo padarymo iki Å¡iol negali vairuoti transporto priemones, yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Mano, kad paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 12 mėn. yra neproporcingas padaryto pažeidimo pavojingumui.

8. Skunde praÅ¡oma bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes jis ginčija jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo faktines aplinkybes bei savo kaltę, o apylinkės teismas visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių. Teigia, kad reikalinga apklausti liudytojus - P. V., policijos pareigÅ«nus R. L., R. S. ir su juo kartu atvažiavusiÄ kolegę, iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro 112 apie jo skambutį 2019-01-01 apie 00.00 – 01.00 bei Utenos AVPK 2-ojo ekipažo darytus garso įraÅ¡us.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Utenos AVPK Anykščių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus virÅ¡ininkas V. P. su skundu nesutinka ir teigia, kad V. V. administracinio nusižengimo byla pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinėta teisingai, buvo įvertintos visos aplinkybės ir iÅ¡tirti visi įrodymai, todėl nutarimo keisti pagrindo nėra. Atsiliepime teigia, kad V. V. turėjo galimybę pasitikrinti blaivumÄ , tačiau tyčia to nedarė. Policijos pareigÅ«nei sustabdžius V. V. vairuojamÄ automobilį ir mandagiai prisistačius, V.

V. iÅ¡ karto prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs, apkaltino jÄ esant neblaiviai. Vos tik pradėjus su juo bendrauti, apeliantas nevykdė nei vieno policijos pareigÅ«no reikalavimo (atsisakė tikrintis blaivumÄ , nepateikė dokumentų, atsisakė iÅ¡jungti variklį), todėl nebuvo galimybės įvertinti asmens bÅ«klės bendra tvarka. Policijos pareigÅ«nai visus reikiamus veiksmus atliko per kuo trumpesnį laikÄ . Kaip matyti, administracinis nusižengimas užfiksuotas 00.45 val., o 01.10 apeliantas jau buvo policijos komisariate, kur buvo atliekami visi reikalingi veiksmai.

Pagal byloje esančius duomenis, V. V. policijos komisariate buvo 1 valandÄ ir 5 minutes. Nuo pat sustabdymo momento apeliantas ginčijosi ir diskutavo su policijos pareigÅ«nais, buvo nusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai, kas užėmė tam tikrÄ laiko tarpÄ . Net ir iÅ¡leidus iÅ¡ laikino sulaikymo patalpos, pastarasis skubėjo ne į gydymo įstaigÄ , tačiau toliau diskutavo ir ginčijosi su policijos pareigÅ«nais. Visa tai paneigia V. V. argumentus, kad policijos pareigÅ«nai tyčia vilkino laikÄ ir dėl to, jis negalėjo per Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 p. numatytÄ terminÄ nuvykti į medicinos įstaigÄ dėl medicininės apžiÅ«ros.

Nurodo, kad V. V. tvirtinimu, jis vairavo blaivus, todėl vertinant aplinkybes, jis susidariusiÄ situacijÄ suprato ir policijos pareigÅ«nų reikalavimai jam buvo suprantami taip pat, todėl darytina iÅ¡vada, kad apeliantas sÄ moningai nevykdė teisėto policijos pareigÅ«nų reikalavimo pasitikrinti neblaivumÄ .

10. Dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės Å¡velninimo, pažymi, kad apeliantas nepateikė nei vienos aplinkybės, kurios pagrindu yra grindžiamas toks praÅ¡ymas. V. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis ne kartÄ baustas už administracinius teisės pažeidimus ir nusižengimus. Taigi, mano, kad toks praÅ¡ymas neturi bÅ«ti tenkinamas.

11. Administracinėn atsakomybėn patrauko V. V. skundas netenkinamas.

12. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos iÅ¡vados dėl V. V. kaltės padarius administracinį nusižengimÄ . Teigiama, kad jis neatsisakė tikrintis neblaivumÄ , o pirmiausia norėjo įsitikinti policijos pareigÅ«nų blaivumu bei jų reikalavimų teisėtumų, be to, policijos pareigÅ«nų neteisėti veiksmai sutrukdė jam per nustatytÄ laikÄ nuvykti į medicinos įstaigÄ . Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei paÅ¡alinti byloje esančius neaiÅ¡kumus, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti policijos pareigÅ«nai R. L. ir R. S. bei liudytoja, įvykio metu kartu su V. V. važiavusi jo sutuoktinė P. V..

13. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs V. V. apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka ir atlikęs papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimÄ dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai vertino bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtina V. V. kaltę dėl ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

14. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

15. V. V. buvo suraÅ¡ytas administracinis protokolas už tai, kad jis 2019 m. sausio 1 d., 00.45 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų, tačiau atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ . Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. teigia, kad jis nevengė pasitikrinti neblaivumo, tačiau pirmiausia jis norėjo įsitikinti policijos pareigÅ«nų blaivumu. Å ie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti.

16. Liudytoja V. K. parodė, kad ji yra Utenos AVPK Anykščių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė ir naujametinę naktį dirbo (duomenys neskelbtini) su patruliu R. L.. Pastebėjus įtartinai važiuojantį automobilį, jie nusprendė jį patikrinti. Jie pradėjo jį stabdyti ties senuoju policijos pastatu, automobilis nereagavo, vėliau sustojo ant perėjos, bet matyt nusprendė, kad ant sankryžos sustoti negerai, tada automobilis nuvažiavo į autodetalių parduotuvės kiemÄ ir sustojo.

Ji iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio automobilio ir priėjo prie sustojusio automobilio. Vairuotojas atidarė automobilio langÄ , pasijuto alkoholio kvapas iÅ¡ automobilio. Ji prisistatė, paprašė vairuotojo pasitikrinti blaivumÄ , bet vairuotojas atsisakė tai padaryti užsipuldamas juos, kad jie patys yra girti. Pradėjo sakyti, kad netinkamai jį stabdė. Jo keletÄ kartų buvo praÅ¡oma pasitikrinti blaivumÄ , jis iÅ¡sisukinėjo. Prašė pateikti dokumentus, jis nepateikė dokumentų. Elgėsi nemandagiai.

Jam buvo paaiÅ¡kinta atsakomybė už vengimÄ pasitikrinti, bet jis nereagavo. Tuomet jie nutarė pasikvieti pastiprinimÄ . Atvažiavo kitas ekipažas, su juo vėl bendravo, bet jis nesitikrino blaivumo. Tada jo buvo papraÅ¡yta iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, jis nepakluso, todėl jis buvo jėga iÅ¡laipintas iÅ¡ automobilio ir pristatytas į policijos komisariatÄ protokolo suraÅ¡ymui. Komisariate buvo nustatyta, kad vairuotojas yra V. V.. Komisariate buvo apžiÅ«rėti jo asmens daiktai, paaiÅ¡kėjo, kad jis turėjo ir vairuotojo pažymėjimÄ , ir asmens tapatybės kortelę, tačiau piktybiÅ¡kai jų nepateikė.

Jis komisariate praleido beveik valandÄ laiko, jam buvo suraÅ¡ytas protokolas, ir kadangi jis skundėsi prasta sveikata, buvo jau vėlus paros metas, policijos pareigÅ«nai jį parvežė namo.

17. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės V. K. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos analogiÅ¡kos aplinkybės, tačiau papildomai nurodyta, kad Å¡is automobilis pasirodė įtartinas, dėl to, kad sankryžoje važiavo greitai, posÅ«kiuose staigiai stabdydamas bei vėl staigiai didindamas greitį. Taip pat nurodyta, kad atidarius automobilio langÄ iÅ¡ salono buvo juntamas alkoholio kvapas, vairuotojo veidas buvo paraudęs, vengė akių kontakto (b. l. 6).

18. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme policijos pareigÅ«nas R. L. paaiÅ¡kino, kad 2019-01-01 patruliuodami su kolege V. K. pastebėjo automobilį įtartinai manevruojantį. Pradėjo stabdyti, automobilis nestojo, buvo įjungti Å¡vyturėliai, kelis kartus buvo įjungtas garso signalas, kad vairuotojas sustotų. Pradžioje automobilis sustojo ant pėsčiųjų perėjos. Po to pavažiavo, įsuko į aikÅ¡telę. Kolegė V. K. nuėjo patikrinti vairuotojo neblaivumÄ , tačiau vairuotojas atsisakė tikrintis, pradėjo vykti konfliktas, vairuotojas sakė, kad jie esÄ yra neblaivÅ«s, reikalavo, kad jie pasitikrintų blaivumÄ , o tik tada tikrinsis jis.

V. V. skambino 112, prašė virÅ¡ininko numerio, norėjo praneÅ¡ti apie galimÄ pareigÅ«nų neblaivumÄ . V. V. buvo leista ir skambinti, ir aiÅ¡kintis. Kelis kartus papraÅ¡ytas pasitikrinti neblaivumo, V. V. blaivumo nesitikrino, papraÅ¡ytas atsisakė pateikti dokumentus patikrinimui, atsisakė iÅ¡lipti iÅ¡ maÅ¡inos. Tada jie iÅ¡sikvietė antrÄ ekipaÅ¾Ä , vyriausiÄ jį, kuris atsakingas už du ekipažus. Buvo bandyta įkalbinti V. V. pasitikrinti neblaivumÄ , tačiau jis nesutiko, todėl jie iÅ¡laipino V.

V. iÅ¡ automobilio ir pristatė V. V. į komisariatÄ , kad nustatytų tapatybę ir suraÅ¡ytų administracinio nusižengimo protokolÄ už vengimÄ pasitikrinti blaivumÄ . Policijos pareigÅ«nas R. L. parodė, kad tik po to, kai buvo suraÅ¡ytas protokolas, V. V. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ pasitikrinti neblaivumÄ . V. V. blogai pasijuto, todėl jis pats asmeniÅ¡kai vežė V. V. į medicinos įstaigÄ , tačiau pakeliui V. V. pasakė, kad vežtų jį iki namų, nes jis neturi pinigų, ir kad V. V. pats nuvažiuos į medicinos įstaigÄ ir pasitikrins.

19. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme policijos pareigÅ«nas R. S. paaiÅ¡kino, kad pusvalandis po vidurnakčio, gavo iÅ¡ kolegų pagalbos praÅ¡ymÄ , nes kolegos susistabdė automobilį, kuris įtartinai manevravo, tačiau vairuotojas atsisako tikrintis blaivumÄ . Atvykę matė, kad už vairo sėdėjo pats V. V., kuris visÄ laikÄ rankoje laikė telefonÄ , jį maigė, bandė skambinti, suprato, kad skambina į bendrÄ pagalbos centrÄ . Bandė jį įkalbinėti, ir jis pats ne kartÄ bandė įtikinti, kad jis tikrintųsi girtumÄ .

V. V. atsisakinėjo tikrintis, sakydamas, kad patys pareigÅ«nai yra girti ir dėl to jis nesitikrins, kad pareigÅ«nai girti važinėja. V. V. sėdėjo automobilyje, prisisegęs saugos diržus, automobilis buvo užvestas. Ne kartÄ jo buvo papraÅ¡yta, reikalauta, kad jis užgesintų automobilį ir atiduotų raktelius, bet jis to nevykdė. Å alia sėdėjusi moteris (P. V.) visÄ laikÄ jį ramino, sakydama „nusiramink, daryk kas liepiama“, tačiau jis į tai taip pat nereagavo. Siekiant apsaugoti ir save, ir keleivę, nes V.

V. neadekvatus elgesys jiems sukėlė įtarimų, kad V. V. yra neblaivus – jis buvo agresyvus, nepagarbus, naudojo mygtukinį telefonÄ , bet jam niekaip neišėjo surinkti skaičių 112, todėl buvo priimtas sprendimas jį sulaikyti, kadangi jis bet kuriuo metu galėjo pradėti važiuoti, manevruoti, sukelti žalÄ tiek jiems, tiek keleivei. Jis buvo įspėtas apie tai, kad nesitikrina blaivumo, kad nevykdo reikalavimo užgesinti variklį ir atiduoti raktelius. V. V. atsakinėjo „nieko negesinsiu, kodėl turiu gesinti, nieko nedalinsiu“, todėl jis buvo iÅ¡laipintas iÅ¡ automobilio, jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pristatytas į policijos komisariatÄ .

Policijos pareigÅ«nas R. S. pažymėjo, kad V. V. nei karto neiÅ¡reiÅ¡kė noro pasitikrinti blaivumÄ , nors pats asmeniÅ¡kai jam bandė tai pasakyti daugiau nei deÅ¡imt kartų. Vykti į medicininę įstaigÄ pasitikrinti blaivumÄ , V. V. taip pat nepareiÅ¡kė noro, netgi prieÅ¡ingai, jis visÄ laikÄ vilkino laikÄ . Net po protokolo įteikimo jis dar tempė laikÄ , diskutavo, iÅ¡ jo pusės nebuvo jokios skubos.

20. Apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja P. V. paaiÅ¡kino, kad naujųjų metų naktį jie važiavo kartu su V. V., grįžinėjo į namus iÅ¡ kaimo ir miesto centre, ties autodetalių parduotuve, ten yra sankryža (duomenys neskelbtini), pamatė iÅ¡ paskos važiuojantį automobilį su Å¡vyturėliais. Pradžioje pagalvojo, kad jį reikia praleisti, galbÅ«t skuba, jie nesuprato, kad policijos pareigÅ«nai juos stabdo. Tada pravažiavę sankryÅ¾Ä , įsuko į aikÅ¡telę ir sustojo.

Liudytoja P. V. paaiÅ¡kino, kad jiems sustojus, priėjo pareigÅ«nė, prisistatė ir paprašė jos vyrÄ papÅ«sti į alkotesterį. Policijos pareigÅ«nai sakė, kad juos stabdo jau seniai, bet jie policijos pareigÅ«nus pastebėjo neseniai, todėl tas stabdymas jiems pasirodė keistas. Vyras įtarė, kad pareigÅ«nai yra neblaivÅ«s, nes neadekvačiai elgėsi, ir pasakė, kad pirma jie papÅ«stų į alkotesterį, o tada jis papÅ«s. Jis bandė skambinti 112, Bendruoju pagalbos telefonu, kad praneÅ¡ti apie galimai girtų pareigÅ«nų veiksmus.

Skambino daug kartų. PirmÄ kartÄ jis prisiskambino greitai, bet jam davė Alytaus numerį. O paskui jis bandė prisiskambinti daug kartų. Policijos pareigÅ«nai jam buvo sudarę galimybę praneÅ¡ti apie jam kilusius įtarimus, bet ne iki galo sudarė tokiÄ galimybę. Vyras daug kartų bandė rinkti numerį, bet niekas nesujungė. Tada atvažiavo antras policijos ekipažas. Sutuoktinis pasitikrinti blaivumÄ neatsisakė, jis tik prašė, kad jam leistų paskambinti į BPC, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų, kur galima kreiptis, kad patikrintų pareigÅ«nų blaivumÄ , nes jie stabdė keistai.

Jos vyras buvo visiÅ¡kai blaivus. Liudytoja P. V. nežino priežasčių, kodėl vyras atsisakė tikrintis blaivumÄ . Pirma jis norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar patys pareigÅ«nai yra blaivÅ«s. PareigÅ«nai prašė pateikti automobilio dokumentus, tačiau vyras, bÅ«damas maÅ¡inoje, jokių dokumentų nepateikė. Tada, kai jos vyras atsisakė tikrintis blaivumÄ ir nepateikė dokumentų, jį iÅ¡tempė iÅ¡ maÅ¡inos, uždėjo antrankius, nors vyras nesiprieÅ¡ino.

21. IÅ¡ to kas iÅ¡dėstyta, nekyla abejonių, kad V. V. vairavo automobilį ir sustabdytas policijos pareigÅ«nų, jis ne tik nesutiko pasitikrinti neblaivumo, bet ir nevykdė kitų policijos pareigÅ«nų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teisėtų ir pagrįstų pareigÅ«nų reikalavimų ar nurodymų vykdymo privalomumas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje. Å ie pareigÅ«no reikalavimai ir nurodymai turi bÅ«ti vykdomi nedelsiant. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi ir Kelių eismo taisyklių 17 punktu, policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.

Tai, kad V. V. nevykdė policijos pareigÅ«nų reikalavimų pasitikrinti savo neblaivumÄ patvirtina įvykio vietoje dalyvavę ir įvykį stebėję V. K. bei nagrinėjant apeliacinį skundÄ teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nų R. L., R. S. ir iÅ¡ dalies liudytojos P. V. parodymai bei garso įraÅ¡ai, daryti įforminant V. V. nusižengimÄ (b.l.11). Administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. veiksmai, kuomet jis nesutiko pÅ«sti į alkotesterį, yra vertinami kaip jo valios iÅ¡raiÅ¡ka nesitikrinti neblaivumo, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti.

Å iuo atveju V. V. nurodytos aplinkybės, jog policijos pareigÅ«nai keistai jį stabdė, todėl manė, kad policijos pareigÅ«nai yra neblaivÅ«s ir norėjo įsitikinti jų blaivumu (reikalavo policijos pareigÅ«nus pirmus pasitikrinti savo neblaivumÄ ) yra vertinamos kaip jo gynybinė versija, kadangi priežastys dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumÄ , neturi reikÅ¡mės. Vien V. V. iÅ¡reikÅ¡tos niekuo nepagrįstos abejonės, dėl policijos pareigÅ«nų neblaivumo, nuo policijos pareigÅ«nų reikalavimų vykdymo neatleidžia ir administracinės atsakomybės nepanaikina.

Apygardos teismas pažymi, kad jokių policijos pareigÅ«nų neblaivumo požymių Å¡iuo atveju nenustatyta, tačiau nepaisant to, V. V. buvo suteikta teisė skambinti į BendrÄ pagalbos centrÄ ir praneÅ¡ti apie savo įtarimus, dėl policijos pareigÅ«nų neblaivumo.

22. Be kita ko, apygardos teismas pažymi, kad su administracinės atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį taikymu, be kita ko, yra susijusios ir Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2016 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 503 redakcija). Å ių Taisyklių 29 punkte yra nustatyta, kad jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiÅ«ros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandÄ po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiÅ«ros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiÅ«ra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ jo lėšomis.

23. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pasinaudojimas teise pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ir atlikti medicininę apžiÅ«rÄ savo lėšomis gali turėti įtakos tokio asmens veiksmų vertinimui. Å iuo nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. V. atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ ir per minėtÄ laikÄ neatliko medicininės apžiÅ«ros savo lėšomis, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad V. V. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje sudėtis. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. V. tvirtina, kad per numatytÄ laikÄ nuvykti į medicinos įstaigÄ jam sutrukdė bÅ«tent policijos pareigÅ«nų neteisėti veiksmai (laiko vilkinimas), tačiau apygardos teismas su tuo nesutinka.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. V. policijos pareigÅ«nų buvo sustabdytas 2019-01-01 00.45 val. Policijos pareigÅ«nei V. K. papraÅ¡ius pasitikrinti neblaivumÄ , V. V. atsisakė tai padaryti, motyvuojant tuo, kad galimai patys pareigÅ«nai yra neblaivÅ«s. Pasitikrinti neblaivumÄ buvo praÅ¡oma kelis kartus. V. V. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta atsakomybė už atsisakymÄ tikrintis blaivumÄ , tačiau V. V. kategoriÅ¡kai to nedarė. Pasitikrinti neblaivumÄ V. V. buvo praÅ¡oma ir atvykus antrajam policijos ekipažui, tačiau tikrintis neblaivumo jis taip pat nesutiko.

Pageidavimo vykti į medicinos įstaigÄ , V. V., nei jį sustabdžius pirmajam policijos ekipažui, nei atvykus antrajam policijos ekipažui, neiÅ¡reiÅ¡kė, kas tik patvirtina, jog V. V. delsė ir nesirÅ«pino, kad jis kuo greičiau patektų į medicinos įstaigÄ . Kad V. V. gaiÅ¡ino laikÄ , patvirtina ir tai, kad nuo pat jo sustabdymo, jis vedė diskusijas su policijos pareigÅ«nais, reikalavo policijos pareigÅ«nų pasitikrinti patiems neblaivumÄ , kelis kartus skambino į BendrÄ pagalbos centrÄ . Be to, policijos pareigÅ«nų papraÅ¡ytas pateikti vairuotojo pažymėjimÄ , V.

V. to nepadarė teigdamas, jog neprivaloma su savimi turėti vairuotojo pažymėjimÄ . PapraÅ¡ius pateikti asmens tapatybės kortelę (kad vietoje bÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas), atsisakė tai padaryti. Netgi perspėtas, kad bus vežamas į policijos komisariatÄ , V. V. į tai nereagavo. PapraÅ¡ius užgesinti variklį ir iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, jis nesutiko, todėl iÅ¡ automobilio V. V. buvo iÅ¡laipintas ir buvo pristatytas į policijos komisariatÄ . 2019-01-01 01.15 atliktas daiktų ir dokumentų paėmimas (b. l.5).

IÅ¡ daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad V. V. su savimi turėjo vairuotojo pažymėjimÄ ir asmens tapatybės kortelę, kas tik dar kartÄ patvirtina, jog V. V. tyčia vilkino laikÄ ir piktybiÅ¡kai nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Taipogi, kad V. V. ir nuvežtas į policijos komisariatÄ , nebuvo suinteresuotas kuo greičiau nuvykti į medicinos įstaigÄ , patvirtina ir policijos pareigÅ«nas R. S., kuris apklaustas apeliacinės instancijos teisme parodė, kad kiek jam yra žinoma, V.

V. buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerÄ , nes savo veiksmais jis tiesiog trukdė dirbti, vaikščiojo, nenusėdėjo vietoje, todėl pareigÅ«nams nebuvo kitos galimybės. 2019-01-01 02.07 val. V. V. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau net ir tuomet, V. V. diskutavo su policijos pareigÅ«nais. V. V. administracinį nusižengimų protokolÄ pasirašė 2019-01-01 02.20 val. Tada V. V. pasijuto blogai ir jis paprašė policijos pareigÅ«nų ji nuvežti į ligoninę.

R. L. pasisiÅ«lė nuvežti į jį ligoninę, tačiau pakeliui, V. V. pasakė, kad vežtų jį į namus pasiimti pinigų. IÅ¡ medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog V. V. į medicinos įstaigÄ atvyko 02.55 val., (V. V. gyvena 500 m nuo ligoninės), kas tik sustiprina manymÄ , jog išėjęs iÅ¡ komisariato 02.20 val. ir policijos pareigÅ«no R. L. parvežtas namo, V. V. turėjo pakankamai laiko, tačiau neskubėjo ir toliau vilkino laikÄ (V.

V. kraujas buvo paimtas 03.10 val.). Ä®vertinus tai kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad bÅ«tent paties V. V. veiksmai (vairuotojo pažymėjimo nepateikimas, ilgos diskusijos su policijos pareigÅ«nais, atsisakymas vykdyti, bet kokius policijos pareigÅ«nų nurodymus, sÄ lygojęs V. V. nuvežimÄ Ä¯ policijos komisariatÄ bei trukdymas atlikti procesinius veiksmus) lėmė laiko vilkinimÄ ir sÄ lygojo teisės, ne vėliau kaip per valandÄ po to, kai atsisakė tikrintis, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ savo lėšomis, praradimÄ .

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. V., tiek ir jo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje akcentuoja, kad policijos pareigÅ«nai administracinio nusižengimo protokolÄ rašė 52 min., tačiau apygardos teismas pažymi, kad tokį laikÄ lėmė bÅ«tent V. V. veiksmai - atliktas daiktų ir dokumentų paėmimas, užpildytas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, suraÅ¡ytas administracinių nusižengimų protokolas bei paties V. V. trukdymas atlikti procesinius veiksmus.

Akivaizdu, kad V. V. pačiam sutikus ir pateikus asmens dokumentus (vairuotojo pažymėjimÄ ), bÅ«tų iÅ¡vengta daugybės papildomų procesinių veiksmų.

25. Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ bei sumažinti paskirtos baudos dydį.

26. ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcija numato vairuotojui baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki dviejų tÅ«kstančių eurų, o to paties straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už Å¡io straipsnio 7 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų iki ketverių metų. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. V. paskirta 1200 Eur bauda ir nustatytas 1 metų 6 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

27. Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokiÄ naÅ¡tÄ , nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Ä®statymų leidėjas, ANK 422 straipsnio 7 ir 9 dalių sankcijose nustatydamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės ribas, laiko Å¡ias priemones proporcingomis tam, kad bÅ«tų pasiekti visuomenei svarbÅ«s tikslai, jos yra bÅ«tinos visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir jomis nėra varžomos žmogaus teisės ir laisvės daugiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

28. Kita vertus, ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014). 29.

IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad V. V. už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 7 dalyje, paskirta artimesnė minimaliai Å¡io straipsnio sankcijoje numatytai administracinei nuobaudai bei administracinio poveikio priemonė, artima minimaliam to paties straipsnio 9 dalyje numatytam administracinio poveikio priemonės taikymo terminui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs bei įvertinęs pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių aspektus, bei apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad V.

V. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl Å¡velninti V. V. paskirtÄ nuobaudÄ ir administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurių pagrindu V. V. galima sumažinti paskirtos baudos dydį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminÄ , taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra.

Tokių aplinkybių nėra pateikta ir apeliaciniame skunde. Galiausiai pažymėtina, kad už teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ Ä¯statymų leidėjas buvo numatęs itin griežtÄ nuobaudÄ ir privalomÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , o Å¡iuo metu ( nuo 2019 m. balandžio 1 d.) už analogiÅ¡kus veiksmus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė (BK 2811 straipsnis), kas tik pabrėžia nusižengimo sunkumÄ ir jo galimų pasekmių svarbÄ visuomenėje.

Todėl Å¡iuo atveju, sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymo klausimÄ , vadovautis vien tik V. V. apeliaciniame skunde dėstomais deklaratyviais argumentais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbÄ , nėra jokio objektyvaus pagrindo.

30. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, jog Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2019 m. vasario 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam V. V. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, todėl Å¡velninti jos taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas taip pat nėra jokio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, n u t a r i a : palikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2019 m. vasario 8 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir V. V. apeliacinio skundo netenkinti. Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja Danutė Å vitinienė