Legislator Case Law & Legislation
da63d585-4cff-4225-a672-b5cfb7982bce AI generated

da63d585-4cff-4225-a672-b5cfb7982bce · Utenos rajono apylinkės teismas

Case Number da63d585-4cff-4225-a672-b5cfb7982bce
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Utena Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė, sekretoriaujant Linai Kunčienei, Kristinai StasiÅ¡kei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. P., jo atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui, atsakovo J. Z. individualios įmonės savininkui J. Z., jo atstovui advokato padėjėjui A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovui J. Z. individualiai įmonei dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, nustato:

Legislator headnote

AI generated

da63d585-4cff-4225-a672-b5cfb7982bce · Utenos rajono apylinkės teismas: Nors J. Z. tai buvo sakyta, priekabÄ tik po savaitės nuvarė į servizÄ (DGK byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 18, 19).Atsakovo teigimu, krovinys buvo apgadintas dėl greito stabdymo. Oro pagalvė keista prieÅ¡ krovinio vežimÄ . Gavęs UAB ,,Magnus logistics“ pretenzijÄ darbdavys nurodė nieko daugiau nesiaiÅ¡kinęs su pretenzijÄ pateikusia įmone dėl žalos dydžio, plytelių atgal nepasiėmęs, kadangi pats A. P. jo laiku ir tinkamai neinformavo apie apgadintÄ krovinį. ŽalÄ bendrovė patyrė negautų pajamų pavidalu, kadangi UAB,,Magnus logistics“ nesumokėjo visos priklausančios sumos už suteiktas paslaugas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-587-842/2015Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00316-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 16.5.1; 16.5.4;16.7;16.8; 113.1; 116.1.                                                                                                                                                           UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS                         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                          2015 m. rugsėjo 14 d.

Utena Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė, sekretoriaujant Linai Kunčienei, Kristinai StasiÅ¡kei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. P., jo atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui, atsakovo J. Z. individualios įmonės savininkui J. Z., jo atstovui advokato padėjėjui A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovui J. Z. individualiai įmonei dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, nustato:

             ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimÄ darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta iÅ¡ A. P. J. Z. individualios įmonės naudai iÅ¡ieÅ¡koti 892,04 EUR materialinės žalos atlyginimo, priimti byloje naujÄ sprendimÄ , kuriuo J. Z. individualios įmonės ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad nepagrįstai nuspręsta, jog ieÅ¡kovas pereikvojo kurÄ .

Darbdavys automobiliui buvo nustatęs sumažintas kuro sunaudojimo normas, kas ir sÄ lygojo tariamÄ kuro pereikvojimÄ , be to, darbdavio pateikiamuose kelionės lapuose nėra ieÅ¡kovo paraÅ¡o, kad jam bÅ«tų buvęs perduotas automobilis su 600,00 l kuro bake. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobilis poilsio dienomis nebuvo saugomas. Darbo ginčų komisija taip pat padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas kaltas dėl apgadintų trinkelių, nors net nesiaiÅ¡kino apgadintų trinkelių kiekio, sugadinimų pobÅ«džio, jų vertės. IeÅ¡kovo teigimu, nėra ir duomenų, kad J.

Z. individuali įmonė pretenzijÄ už tariamai sugadintas trinkeles bÅ«tų apmokėjusi ir patyrusi žalÄ .Atsakovas J. Z. individuali įmonė atsiliepimu ieÅ¡kinį prašė atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. P. J. Z. individualios įmonės naudai su Å¡ia byla susijusias bylinėjimosi ir teismo iÅ¡laidas. Nurodė, kad kuro trÅ«kumas nustatytas įvertinus nuvažiuotÄ atstumÄ , kuro sunaudojimo normÄ bei įpilto kuro kiekį. Kuro norma paskaičiuota ir nustatyta remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymu ,,Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“, atliekant skaičiavimus kaip bazinis kuro normos dydis laikytas 15,7 l/100 km.

Buvo atliekami ir bandomieji važiavimai su pilnai pakrautu kroviniu. Atliekant bandomuosius važiavimus dalyvavo pats ieÅ¡kovas, bandomojo važiavimo rezultatų neginčijo. Automobilis, kuriuo naudojosi ieÅ¡kovas, visada stovėjo uždaroje aikÅ¡telėje, be darbuotojo Å¡iuo automobiliu niekas nesinaudojo. Dėl pretenzijos dėl apgadinto krovinio atsakovas nurodė, kad užsakovas padarytÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 880,03 Lt. Kadangi UAB ,,Magnus logistics“ yra nuolatinis užsakovas, todėl pretenzijoje nurodytai sumai neatliko mokėjimo.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas A. P. su atsakovu J. Z. individualia įmone (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti transporto skyriaus krovinių pervežimo vairuotoju, o atsakovas įsipareigojo mokėti jam 0,35 ct darbo užmokestį už kiekvienÄ faktiÅ¡kai nuvažiuotÄ kilometrÄ (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, Darbo ginčų komisija) bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 2,3). 2014-08-01 su ieÅ¡kovu sudaryta VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis (DGK byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 4,5). 2014-08-04 ieÅ¡kovas pasiraÅ¡ytinai supažindintas su transporto priemonės, v.n. (duomenys neskelbtini) kuro norma – 32 l/100 km.

Å iame įsakyme taip pat nurodyta, kad sunaudojus daugiau atskaičiuojama iÅ¡ vairuotojo atlyginimo (DGK byla Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 8). Darbo sutartis tarp Å¡alių nutraukta (duomenys neskelbtini)pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p.IeÅ¡kovas teigia, kad ginčijamu DGK sprendimu iÅ¡ jo be pagrindo buvo priteista 880,03 Lt žala už neva apgadintÄ krovinį bei 2200, 00 Lt žala dėl kuro pervirÅ¡io.Dėl apgadinto krovinio.2014-09-09 J. Z. individuali įmonė ir UAB ,,Magnus logistics“ sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. TU249901, pagal kuriÄ iÅ¡ Kauno (siuntėjas/pakrovimo vieta – UAB ,,BrikersLT“, R.

K. g. 85, Kaunas) į Å iaulius (UAB ,,Makveža“) buvo vežama grindinio trinkelės (DGK byla Nr. (duomenys neskelbtini)b.l. 46-48). Å alių procesiniais dokumentais, taip pat paaiÅ¡kinimais bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad krovinį gabeno J. Z. individualios įmonės vairuotojas A. P..2014-09-12 UAB ,,Magnus logistics“ J. Z. individualiai įmonei pateikė pretenzijÄ dėl sugadinto krovinio, kuria nurodė, kad, vadovaujantis CMR konvencijos 23 str. 1 p., vežėjas, praradus dalį arba visÄ krovinį, privalo atlyginti žalÄ , ir pagal krovinio vertę ir kiekius nurodė apskaičiuotos žalos dydį – 880,03 Lt (254,87 EUR).

Atsižvelgiant į padarytÄ Å¾alÄ , J. Z. individualios įmonės savininko J. Z. 2014-11-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta UAB ,,Magnus logistics“ neapmokėtÄ sÄ skaitos dalį (880,03 Lt) įskaityti už 2014-09-12 gautÄ pretenzijÄ Nr. 1526. Liudytoja apklausta J. Z. individualios įmonės buhalterė A. K. parodė, kad su UAB ,,Magnus logistics“ pagal pretenzijÄ atsiskaityta ,,sudengimo“ principu – bendrovė atsakovui pervedė 880,03 Lt mažiau. Liudytoju apklaustas ieÅ¡kovo draugas L.

Ž. parodė, kad gal 2 savaites, ieÅ¡kovui dirbant J. Z. individualioje įmonėje, važinėjosi su ieÅ¡kovu. Liudytojas prisiminė, kad jam teko padėti vairuotojui perkrauti nuslydusias/pasvirusias plyteles. Taip pat nurodė, kad vairuotojas už kažkÄ mokėjo, nes kelios plytelės buvo aptrupėję. Pats A. P. nurodė, kad atvežus ginčo krovinį priimantys asmenys tarėsi, ar gali priimti, nes trinkelės pasislinkę, nufotografavo, pasitarė ir, ieÅ¡kovui perkrovus 2 padėkliukus, priėmė.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad paliko pinigų už 12 plytelių, jei kokia bÅ«tų sutrÅ«kusi. IeÅ¡kovo teigimu, dar savaitė prieÅ¡ vežant krovinį buvo sakyta darbdaviui, kad leidžia priekabos oro pagalvė. Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas buvo nurodęs ir teikdamas paaiÅ¡kinimus Darbo ginčų komisijai. 2014-12-08 raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose A. P. teigė, kad automobilis buvo techniÅ¡kai netvarkingas, sunku buvo tvarkingai nuvežti krovinius, nes priekabos amortizacija neveikė, priekaba Å¡okinėjo.

Nors J. Z. tai buvo sakyta, priekabÄ tik po savaitės nuvarė į servizÄ (DGK byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 18, 19).Atsakovo teigimu, krovinys buvo apgadintas dėl greito stabdymo. Oro pagalvė keista prieÅ¡ krovinio vežimÄ . Gavęs UAB ,,Magnus logistics“ pretenzijÄ darbdavys nurodė nieko daugiau nesiaiÅ¡kinęs su pretenzijÄ pateikusia įmone dėl žalos dydžio, plytelių atgal nepasiėmęs, kadangi pats A. P. jo laiku ir tinkamai neinformavo apie apgadintÄ krovinį. ŽalÄ bendrovė patyrė negautų pajamų pavidalu, kadangi UAB,,Magnus logistics“ nesumokėjo visos priklausančios sumos už suteiktas paslaugas.

                                                                                                                                               Kaip nustatyta, su ieÅ¡kovu buvo sudaryta raÅ¡ytinė VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis (LR DK 256 str. 1 d.), kurios 2 d. 1 p. ieÅ¡kovas įsipareigojo tausoti jam perduotÄ darbdavio turtÄ ir imtis priemonių, užkertančių keliÄ Å¾alai atsirasti, taip pat laiku praneÅ¡ti darbdavio administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėto darbdavio turto saugumui (VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties 2 d. 2 p.).

Darbdavio pareiga – operatyviai reaguoti į darbuotojo praneÅ¡imus apie iÅ¡kilusiÄ grėsmę jam patikėto turto saugumui, taip pat sudaryti sÄ lygas, reikalingas normaliai dirbti ir jam patikėtoms materialinėms vertybėms iÅ¡saugoti (VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties 3 d. 1 p.).J. Z. individualios įmonės darbuotojui A. P. buvo perduotas krovinys ir tokiu bÅ«du jis prisiėmė atsakomybę už jį. Važtaraščiuose ar kituose raÅ¡ytiniuose dokumentuose A. P. nėra pažymėjęs, kad krovinys buvo netinkamos bÅ«klės ar blogai pritvirtintas.

Tai, kad krovinį pristačius į iÅ¡krovimo vietÄ jis buvo apgadintas, patvirtina UAB ,,Magnus logistics“ J. Z. individualiai įmonei pateikta pretenzija ir nuotraukos. Aplinkybę, kad žala kroviniui vežant buvo padaryta, iÅ¡ esmės patvirtina ir paties ieÅ¡kovo bei jo praÅ¡ymu apklausto liudytojo L. Ž. parodymai – jie abu paaiÅ¡kino, kad iÅ¡kraunant krovinį buvo nesklandumų, buvo perkraunami padėklai, krovinys fotografuojamas, ieÅ¡kovo papraÅ¡yta sumokėti už keletÄ trinkelių. Apie padarytÄ Å¾alÄ , jos dydį atsakovas sužinojo gavęs UAB ,,Magnus logistics“ pretenzijÄ .

Žala atlyginta UAB ,,Magnus logistics“ atsakovui neatsiskaitant už dalį pastarojo suteiktų paslaugų.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti, pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintÄ supratimÄ faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiÅ«riu. Å iuo požiÅ«riu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiÅ¡kai neliktų.

Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiÅ«riu bÅ«tų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti, bet esminiai prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti paÅ¡alinti ar įtikinamai paaiÅ¡kinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-243/2010).Teismas, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinę pretenzijÄ , ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus bei liudytojo parodymus apie prekių iÅ¡krovimo aplinkybes, sprendžia, kad A.

P. vežant krovinį Å¡is buvo apgadintas ir darbdavys, patenkinęs UAB ,,Magnus logistics pretenzijÄ dėl apgadinto krovinio, patyrė 254,87 EUR žalÄ . Teismas sutinka su Darbo ginčų komisijos padaryta iÅ¡vada, kad gabento krovinio pažeidimai atsirado dėl atsakovo neatsargumo, kadangi bÅ«tent jis buvo atsakingas už tinkamÄ krovinio pakrovimÄ ir nugabenimÄ gavėjui. Manydamas, kad automobilio techninė bÅ«klė (tam tikri gedimai) trukdys jam tinkamai atlikti pareigas, juo labiau žinodamas, kad yra pasirašęs VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, ieÅ¡kovas urėjo teisę atsisakyti vežti krovinį, informuoti apie tai darbdavį, pastarajam vis tik davus nurodymÄ krovinį vežti – pažymėti apie tai važtaraÅ¡tyje.

Pagal DK 257 str. 5 d. darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusiais žalos dydį. Vadovaujantis LR DK 35 str. 2 d., įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti teise. Nagrinėjamu atveju ir iÅ¡ ieÅ¡kovo, ir iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų galima spręsti, kad ieÅ¡kovo darbo laikotarpiu buvo sugedusi puspriekabės, v.n. (duomenys neskelbtini), kuria krovinius gabendavo ieÅ¡kovas, oro pagalvė.

Tačiau šalys skirtingai nurodė, kada transporto priemonė buvo sutvarkyta – anot, atsakovo, prieš vežant apgadintas trinkeles, anot ieškovo, - vėliau. Byloje esanti UAB ,,TRANSIGVA“ 2015-01-06 pažyma patvirtina tik tai, kad J. Z. individualiai įmonei priklausančiai puspriekabei, v.n. (duomenys neskelbtini), rugsėjo mėnesį buvo pakeista viena oro pagalvė. Pažymoje taip pat nurodyta, kad puspriekabėje yra šešios oro pagalvės, todėl krovinio sugadinimui tai įtakos neturėjo.

Teismas Å¡iÄ pažymÄ vertinÄ kritiÅ¡kai – joje nenurodyta tiksli data, kada keista oro pagalvė, be to, neaiÅ¡ku, ar Å¡iÄ pažymÄ pasirašęs asmuo turi pakankamai kompetencijos, žinių spręsti dėl puspriekabėje esančių oro pagalvių įtakos krovinio apgadinimui, nėra jokių duomenų apie tai, kada jis apžiÅ«rėjo transporto priemonę, ar įvertino ja vežto krovinio apgadinimus. Teismo nuomone, tai, kad oro pagalvė buvo keista, patvirtina, jog darbuotojas galėjo bÅ«ti informavęs darbdavį apie gedimus.

Tikėtinas puspriekabės oro pagalvės gedimas vežant ginčui aktualų krovinį vertintinas kaip aplinkybė, taip pat įtakojusį žalÄ .              Teismas sprendžia, kad atsakovas, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas darbdavys, gavęs UAB ,,Magnum logistics“ pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo, kurioje buvo nurodyta, kad vežėjas apgadintÄ krovinį gali atsiimti, privalėjo pats pasidomėti Å¡ia galimybe, apie tai tinkamai informuoti darbuotojÄ .             Nagrinėjamu atveju nepateikta įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų supažindinęs ieÅ¡kovÄ su galimybe atsiimti krovinį. Atsakovo elgesys vertintinas kaip neatitinkantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, taip pat kaip piktnaudžiavimas teise.

Atsakovas, žinodamas, kad darbuotojas pasirašęs VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kuriÄ atsakingas už gabenamas prekes, net nesistengė sumažinti Å¡io galimų nuostolių, tokiu bÅ«du nepagrįstai didelę turtinę naÅ¡tÄ perkeldamas darbuotojui, silpnesniajai darbo santykių pusei.             Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad darbuotojo darbdaviui už apgadintÄ krovinį atlygintina žala mažintina per pusę – iki 127, 44 EUR.

Dėl kuro pervirÅ¡io.Byloje pateiktais duomenimis (DGK byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l 33-35) A. P. darbo laikotarpiu J. Z. individualioje įmonėje krovininiu automobiliu, v.n. (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamas į Å¡eÅ¡ias komandiruotes Lietuvoje: 2014-08-04 – 2014-08-08, 2014-08-11 – 2014-08-14, 2014-08-18 – 2014-08-22, 2014-08-25 – 2014-08-29, 2014-09-01 – 2014-09-05, 2014-09-08 – 2014-09-10 laikotarpiais. Atsakovas nurodė, kad Å¡iuo laikotarpiu ieÅ¡kovas virÅ¡ijo kuro sunaudojimo normÄ ir sunaudoto kuro pervirÅ¡is sudaro 500,00 litrų benzino, todėl privalo atlyginti įmonei padarytÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovui iÅ¡vykstant į reisÄ kuro likutis buvo 600 l, kÄ , jo teigimu, patvirtina ankstesni krovininio automobilio, kuriuo į komandiruotes vyko ieÅ¡kovas, kelionių lapai (b.l. 59, 60, 62, 63), bei duomenys apie kurÄ , piltÄ naudojant Statoil kortelę, perduotÄ ieÅ¡kovui (b.l. 56). Atsakovo teigimu, 2014-08-04 jis pats užpylė kuro iki pilno bako, t.y. 600 l.Vertinant bylos aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo pozicija, kad kuro sunaudojimo pervirÅ¡is yra pagrįstas ir pateisinamas objektyviais duomenimis.

IeÅ¡kovas pripažino, kad jam buvo perduota kuro kortelė, atsakovui jis perduodavo degalų įsigijimo kvitus. Atsakovas degalų įsigijimo kvitus pateikė Darbo ginčų komisijai. Tiesa, bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo advokatas iÅ¡sakė abejonę, ar 2015-08-20 kuro pylimo kvitas yra pateiktas ieÅ¡kovo, kadangi pagal sÄ siuvinyje ieÅ¡kovo žymėtus duomenis jis buvo Kaune. Tačiau, įvertinus tai, kad pagal minimÄ kvitÄ kuras Utenoje piltas 19.21 val., o sÄ siuviniuose žymima, kad iÅ¡ Kauno ieÅ¡kovas turėjo važiuoti į UtenÄ , darytina iÅ¡vada, jog į UtenÄ ieÅ¡kovas grįžo bÅ«tent 2014-08-20.

Kiti atsakovo pateikti kuro kvitai, pagal kuriuos, jo teigimu, ieÅ¡kovas pylė kurÄ , iÅ¡duoti vietovėse, kurios sutampa su nurodytomis paties ieÅ¡kovo pildytuose lapuose. Ä®vertinus kvitus bei ieÅ¡kovo sÄ siuvinio lapuose pateiktus duomenis apie marÅ¡rutus ir nuvažiuotus kilometrus, nėra pagrindo abejoti, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duota kuro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir bÅ«tent ja naudodamasis pateiktuose kvituose nurodytose vietovėse ir nurodytu metu ieÅ¡kovas pylė kurÄ (DGK byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 11,13).IeÅ¡kovas teigė, kad neaiÅ¡ku, kiek prieÅ¡ iÅ¡vykstant bake buvo kuro, maÅ¡inÄ paėmė iÅ¡ UAB ,,Utenos mėsa“ teritorijos, kartu su J.

Z. į degalinę nevyko, jo parašų, patvirtinančių, kad automobilis paimtas pilnu baku, ant kelionės lapų nėra, neigė, kad pats J. Z. pripildė kuro bakÄ prieÅ¡ iÅ¡vykstant į pirmÄ komandiruotę.Bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovas nurodė, kad visada pildavosi iki pilno kuro bako, kurÄ pildavo tada, kai matydavo, kad likę mažai kuro arba kai pakeliui bÅ«davo degalinė, kad vėliau nereikėtų specialiai važiuoti. Ä®vertinus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ ta pačia transporto priemone važiavusio vairuotojo pildytus kelionės lapus, pateiktus kuro įsigijimo kvitus (b.l. 59-61), J.

Z. pildytus kelionės lapus ir kuro įsigijimo kvitÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovui iÅ¡vykstant į komandiruotę (b.l. 62-64), kelionių lapuose, taip pat paties ieÅ¡kovo darytoje 2014-08-04 – 2014-08-05 tachografo diskelio kopijoje (DGK byla Nr. APS-111-19704/2014) fiksuotus ginčui aktualios transporto priemonės ridos rodmenis, Å¡ių įrodymų kontekste vertinant ir paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kad visada pildavosi iki pilno bako, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui transporto priemonė buvo perduota pilnu kuro baku.Vertinant kelionės lapuose ieÅ¡kovui iÅ¡vykstant ir grįžus iÅ¡ kelionės nurodytus transporto priemonės ridos duomenis (DGK byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 10, 12), matyti, kad dirbdamas pas atsakovÄ vairuotoju transporto priemone (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas nuvažiavo 7418 km. (366443-359025), t. y. daugiau nei savo skaičiavimuose nurodo darbdavys (b.l. 26 apskaičiuota, kad nuvažiuota 7382 km.).

Nuvažiuotas 7418 km atstumas laikytinas teisingu, kadangi darbuotojo kelionės lapus pildė pats darbdavys, ieÅ¡kovo pildytuose sÄ siuvinio lapuose nurodyti ridos duomenys taip pat beveik sutampa su pažymėtais J. Z. (skirtumas – 2 km). Nėra pagrindo manyti, kad odometro (toliau tekste – spidometras, kaip žymima kelionės lapuose) rodmenis neteisingai bÅ«tų nurodęs įmonės vadovas. Pirmo darbo mėnesio J. Z. individualioje įmonėje metu ieÅ¡kovas nuvažiavo 4932 km (DGK byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l.

10) ir sunaudojo 1567 l kuro. Taigi, atsižvelgiant į nustatytÄ kuro normÄ , ieÅ¡kovo įsigytÄ degalų kiekį, pereikvota 286 l kuro. VidutiniÅ¡kai 100 km sunaudota 38 l degalų. 2014 m. rugsėjo mėnesį ieÅ¡kovas nuvažiavo 2486 km ir įsigijo 898 l kuro. Pradėjęs komandiruotę transporto priemonei esant pilnu degalų baku, 2014-09-04 Klaipėdoje 17.17 val. ieÅ¡kovas pylėsi 398,62 l degalų. Iki pylimosi nuvažiavo 1029 km. 2014-09-11 Utenoje 9.25 val. ieÅ¡kovas pylėsi 500,00 l degalų.

Iki pylimosi nuvažiavo 1344 km (prie nuvažiuotų kilometrų pridėtas atstumas nuo Vilniaus iki Utenos (atstumas tarp Lentvario g. 16, Vilnius, ir Basanavičiaus g. 108a, Utena (degalinė), skaičiuojant pagal www.google.lt/maps/ duomenis, – 108 km), kadangi bylos nagrinėjimo metu, įvertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, pylimosi laikÄ , nustatyta, kad po to dar važiuota į Zarasus,). Vėliau, skaičiuojant pagal sÄ siuvinio duomenis, ieÅ¡kovas nuvažiavo dar 113 km (Utena-Zarasai-Radeikia-Utena).Kadangi po paskutinio kuro pylimosi važiuota 113 km, kuro sunaudojimo vidurkį skaičiuojant pagal ieÅ¡kovo pirmo darbo mėnesio duomenis (38,00 l/100km), darytina iÅ¡vada, kad Å¡iam atstumui nuvažiuoti sunaudota 43 l degalų.

Nors, anot atsakovo, kuro likutis transporto priemonės bake ieÅ¡kovui baigus darbÄ buvo 500 l, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų viso bylos nagrinėjimo metu, taip pat ir atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , nepateikta. Atsakovas pripažino kuro nematavęs, paskaičiavęs pagal atstumus, be to, kiek kuro likę pasimatę kitam vairuotojui pilant kurÄ . Tačiau tai patvirtinančių įrodymų atsakovas neteikė – neaiÅ¡ku, kokie buvę odometro rodmenys pradedant darbÄ kitam vairuotojui, kada ir kiek kuro pilta.

Spręstina, kad ieÅ¡kovui grįžus bake buvo likę ne 500 l, o 557 l degalų. Taigi antro darbo mėnesio metu ieÅ¡kovas pereikvojo 149 l kuro.Viso darbo J. Z. individualioje įmonėje metu ieÅ¡kovas pereikvojo 435 l. kuro. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kuro kaina paskaičiuota pagal kuro įsigijimo kvituose nurodytas sumas, tačiau paties atsakovo pateiktos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros už pagal korteles įsigytÄ kurÄ patvirtina, kad sÄ skaitos už kurÄ J. Z. individualiai įmonei bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omos kurui taikant nuolaidas (b.l. 56-58).

Vidutinė litro kaina buvo 3,98 Lt už litrÄ kuro. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovas patyrė 501,42 EUR (1731,3 Lt (435 l x 3,98 Lt)) žalos. IeÅ¡kovas teigė, kad kuro sunaudojimo normų padidėjimÄ lėmė tai, kad daug važiuota blogais keliais, gabenti sunkÅ«s kroviniai. Tačiau ieÅ¡kovo pildytuose sÄ siuvinių lapuose nėra jokių duomenų apie tai, kokio svorio kroviniai bÅ«davo gabenami, kad bÅ«tų buvęs virÅ¡svoris. 2015-08-25 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pripažino, kad bÅ«davo važiuojama ir tuščia maÅ¡ina.

Vertinant ieÅ¡kovo sÄ siuviniuose žymėtus marÅ¡rutus taip pat nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad visÄ laikÄ buvo važiuojama prastos kokybės, kalvotais keliais. IÅ¡ atsakovo pateiktų prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ dirbusio vairuotojo kelionės lapų (b.l. 59, 60) matyti, kad vairuojant tÄ pačiÄ transporto priemonę, kai kuriais atvejais net ir tais pačiais marÅ¡rutais, kuro suvartojimo norma buvo 32 l/100 km.              Pažymėtina, kad iÅ¡ paties ieÅ¡kovo atsakovui pateiktų kuro pirkimo čekių matyti, kad pirmÄ kartÄ po iÅ¡važiavimo ieÅ¡kovas kurÄ pylėsi 2014-08-11 – Statoil degalinėje, esančioje Utenoje, piltasi 225, 74 l kuro.

Iki pylimosi pagal paties ieÅ¡kovo pateiktų sÄ siuvinio lapų duomenis jis nuvažiavo 1196 km. Taigi, įvertinus paties ieÅ¡kovo patvirtintÄ faktÄ , kad pildavosi iki pilno bako, darytina iÅ¡vada, kad važinėdamas pirmÄ savaitę 100 km jis sunaudojo vidutiniÅ¡kai 18, 88 l degalų. KitÄ kartÄ ieÅ¡kovas 500 l kuro pylėsi 2014-08-14 Panevėžyje esančioje degalinėje. Vertinant ieÅ¡kovo sÄ siuvinyje nurodomus duomenis, pagal Å¡iuos duomenis atsakovo užpildytus kelionės lapus, spręstina, kad kuro piltasi nuvažiavus 758 km (iki Panevėžio).

Tokiu bÅ«du iki pylimosi 100 km jis sunaudojo vidutiniÅ¡kai 65, 96 l kuro. Tokių degalų suvartojimo skirtumų ieÅ¡kovas nepagrindė. BÅ«damas supažindintas su įsakymu, kuriame nustatyta kuro norma bei tai, kad sunaudojus daugiau degalų atskaičiuojama iÅ¡ vairuotojo atlyginimo, ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ stengtis taupyti degalus. Bylos duomenų visumos kontekste ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai dėl kuro sunaudojimo nėra pakankamai nuoseklÅ«s, argumentuoti ir įrodyti, todėl atmestini. Materialinės atsakomybės darbo teisėje atsiradimo pagrindas yra teisės pažeidimas, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

Yra visos sÄ lygos atsakomybei kilti (DK 245, 246, 253 str.). IeÅ¡kovas privalo atsakovui atlyginti 501,42 EUR žalÄ dėl kuro pervirÅ¡io.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.IeÅ¡kovas praÅ¡ymo raÅ¡tu atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas nepareiÅ¡kė, įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje taip pat nėra.Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti patirtas atstovavimo iÅ¡laidas bei 230,00 EUR atstovavimo iÅ¡laidų pagrindžiančius įrodymus.Vertinant pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, patenkinta 29 proc. ieÅ¡kovo reikalavimų, todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 71 proc. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų – 163,30 EUR.

IÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteistina 8,00 EUR žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas atleistas (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.). Å ios iÅ¡laidos privalo bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-01-29 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo J. Z. individualios įmonės, įmonės kodas 184238567, naudai 628, 86 (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų ir 86 ct) EUR materialinės žalos atlyginimÄ .Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo J. Z. individualios įmonės, įmonės kodas 184238567, naudai 163,3 EUR (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus ir 90 ct) atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo J. Z. individualios įminės, įmonės kodas 184238567, valstybės biudžeto naudai 8,00 EUR (aÅ¡tuonis eurus ir 00 ct) žyminio mokesčio iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                    Vilma Stukaitė