da63d585-4cff-4225-a672-b5cfb7982bce · Utenos rajono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedUtena Utenos rajono apylinkÄs teismo teisÄja Vilma StukaitÄ, sekretoriaujant Linai KunÄienei, Kristinai StasiÅ¡kei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. P., jo atstovui advokatui KÄstuÄiui Rakauskui, atsakovo J. Z. individualios įmonÄs savininkui J. Z., jo atstovui advokato padÄjÄjui A. M., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovui J. Z. individualiai įmonei dÄl darbo ginÄų komisijos sprendimo panaikinimo, nustato:
Legislator headnote
AI generatedda63d585-4cff-4225-a672-b5cfb7982bce · Utenos rajono apylinkÄs teismas: Nors J. Z. tai buvo sakyta, priekabÄ tik po savaitÄs nuvarÄ Ä¯ servizÄ (DGK byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 18, 19).Atsakovo teigimu, krovinys buvo apgadintas dÄl greito stabdymo. Oro pagalvÄ keista prieÅ¡ krovinio vežimÄ . GavÄs UAB ,,Magnus logisticsâ pretenzijÄ darbdavys nurodÄ nieko daugiau nesiaiÅ¡kinÄs su pretenzijÄ pateikusia įmone dÄl žalos dydžio, plytelių atgal nepasiÄmÄs, kadangi pats A. P. jo laiku ir tinkamai neinformavo apie apgadintÄ krovinį. ŽalÄ bendrovÄ patyrÄ negautų pajamų pavidalu, kadangi UAB,,Magnus logisticsâ nesumokÄjo visos priklausanÄios sumos už suteiktas paslaugas.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2-587-842/2015Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00316-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 16.5.1; 16.5.4;16.7;16.8; 113.1; 116.1. Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â UTENOS RAJONO APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMASÂ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUÂ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 2015 m. rugsÄjo 14 d.
Utena Utenos rajono apylinkÄs teismo teisÄja Vilma StukaitÄ, sekretoriaujant Linai KunÄienei, Kristinai StasiÅ¡kei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. P., jo atstovui advokatui KÄstuÄiui Rakauskui, atsakovo J. Z. individualios įmonÄs savininkui J. Z., jo atstovui advokato padÄjÄjui A. M., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovui J. Z. individualiai įmonei dÄl darbo ginÄų komisijos sprendimo panaikinimo, nustato:
             ieÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti ValstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos PanevÄžio teritorinio skyriaus Darbo ginÄų komisijos sprendimÄ darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprÄsta iÅ¡ A. P. J. Z. individualios įmonÄs naudai iÅ¡ieÅ¡koti 892,04 EUR materialinÄs žalos atlyginimo, priimti byloje naujÄ sprendimÄ , kuriuo J. Z. individualios įmonÄs ieÅ¡kinį atmesti. NurodÄ, kad nepagrįstai nusprÄsta, jog ieÅ¡kovas pereikvojo kurÄ .
Darbdavys automobiliui buvo nustatÄs sumažintas kuro sunaudojimo normas, kas ir sÄ lygojo tariamÄ kuro pereikvojimÄ , be to, darbdavio pateikiamuose kelionÄs lapuose nÄra ieÅ¡kovo paraÅ¡o, kad jam bÅ«tų buvÄs perduotas automobilis su 600,00 l kuro bake. Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad automobilis poilsio dienomis nebuvo saugomas. Darbo ginÄų komisija taip pat padarÄ neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas kaltas dÄl apgadintų trinkelių, nors net nesiaiÅ¡kino apgadintų trinkelių kiekio, sugadinimų pobÅ«džio, jų vertÄs. IeÅ¡kovo teigimu, nÄra ir duomenų, kad J.
Z. individuali įmonÄ pretenzijÄ už tariamai sugadintas trinkeles bÅ«tų apmokÄjusi ir patyrusi žalÄ .Atsakovas J. Z. individuali įmonÄ atsiliepimu ieÅ¡kinį praÅ¡Ä atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. P. J. Z. individualios įmonÄs naudai su Å¡ia byla susijusias bylinÄjimosi ir teismo iÅ¡laidas. NurodÄ, kad kuro trÅ«kumas nustatytas įvertinus nuvažiuotÄ atstumÄ , kuro sunaudojimo normÄ bei įpilto kuro kiekį. Kuro norma paskaiÄiuota ir nustatyta remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymu ,,DÄl automobilių kuro normų nustatymo metodikosâ, atliekant skaiÄiavimus kaip bazinis kuro normos dydis laikytas 15,7 l/100 km.
Buvo atliekami ir bandomieji važiavimai su pilnai pakrautu kroviniu. Atliekant bandomuosius važiavimus dalyvavo pats ieÅ¡kovas, bandomojo važiavimo rezultatų neginÄijo. Automobilis, kuriuo naudojosi ieÅ¡kovas, visada stovÄjo uždaroje aikÅ¡telÄje, be darbuotojo Å¡iuo automobiliu niekas nesinaudojo. DÄl pretenzijos dÄl apgadinto krovinio atsakovas nurodÄ, kad užsakovas padarytÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 880,03 Lt. Kadangi UAB ,,Magnus logisticsâ yra nuolatinis užsakovas, todÄl pretenzijoje nurodytai sumai neatliko mokÄjimo.
IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas A. P. su atsakovu J. Z. individualia įmone (duomenys neskelbtini) sudarÄ neterminuotÄ darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas nuo (duomenys neskelbtini) pradÄjo dirbti transporto skyriaus krovinių pervežimo vairuotoju, o atsakovas įsipareigojo mokÄti jam 0,35 ct darbo užmokestį už kiekvienÄ faktiÅ¡kai nuvažiuotÄ kilometrÄ (Lietuvos Respublikos valstybinÄs darbo inspekcijos PanevÄžio skyriaus Darbo ginÄų komisijos (toliau â ir DGK, Darbo ginÄų komisija) bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 2,3). 2014-08-01 su ieÅ¡kovu sudaryta VisiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutartis (DGK byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 4,5). 2014-08-04 ieÅ¡kovas pasiraÅ¡ytinai supažindintas su transporto priemonÄs, v.n. (duomenys neskelbtini) kuro norma â 32 l/100 km.
Å iame įsakyme taip pat nurodyta, kad sunaudojus daugiau atskaiÄiuojama iÅ¡ vairuotojo atlyginimo (DGK byla Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 8). Darbo sutartis tarp Å¡alių nutraukta (duomenys neskelbtini)pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p.IeÅ¡kovas teigia, kad ginÄijamu DGK sprendimu iÅ¡ jo be pagrindo buvo priteista 880,03 Lt žala už neva apgadintÄ krovinį bei 2200, 00 Lt žala dÄl kuro pervirÅ¡io.DÄl apgadinto krovinio.2014-09-09 J. Z. individuali įmonÄ ir UAB ,,Magnus logisticsâ sudarÄ krovinio pervežimo sutartį Nr. TU249901, pagal kuriÄ iÅ¡ Kauno (siuntÄjas/pakrovimo vieta â UAB ,,BrikersLTâ, R.
K. g. 85, Kaunas) į Å iaulius (UAB ,,Makvežaâ) buvo vežama grindinio trinkelÄs (DGK byla Nr. (duomenys neskelbtini)b.l. 46-48). Å alių procesiniais dokumentais, taip pat paaiÅ¡kinimais bylos nagrinÄjimo metu nustatyta, kad krovinį gabeno J. Z. individualios įmonÄs vairuotojas A. P..2014-09-12 UAB ,,Magnus logisticsâ J. Z. individualiai įmonei pateikÄ pretenzijÄ dÄl sugadinto krovinio, kuria nurodÄ, kad, vadovaujantis CMR konvencijos 23 str. 1 p., vežÄjas, praradus dalį arba visÄ krovinį, privalo atlyginti žalÄ , ir pagal krovinio vertÄ ir kiekius nurodÄ apskaiÄiuotos žalos dydį â 880,03 Lt (254,87 EUR).
Atsižvelgiant į padarytÄ Å¾alÄ , J. Z. individualios įmonÄs savininko J. Z. 2014-11-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta UAB ,,Magnus logisticsâ neapmokÄtÄ sÄ skaitos dalį (880,03 Lt) įskaityti už 2014-09-12 gautÄ pretenzijÄ Nr. 1526. Liudytoja apklausta J. Z. individualios įmonÄs buhalterÄ A. K. parodÄ, kad su UAB ,,Magnus logisticsâ pagal pretenzijÄ atsiskaityta ,,sudengimoâ principu â bendrovÄ atsakovui pervedÄ 880,03 Lt mažiau. Liudytoju apklaustas ieÅ¡kovo draugas L.
Ž. parodÄ, kad gal 2 savaites, ieÅ¡kovui dirbant J. Z. individualioje įmonÄje, važinÄjosi su ieÅ¡kovu. Liudytojas prisiminÄ, kad jam teko padÄti vairuotojui perkrauti nuslydusias/pasvirusias plyteles. Taip pat nurodÄ, kad vairuotojas už kažkÄ mokÄjo, nes kelios plytelÄs buvo aptrupÄjÄ. Pats A. P. nurodÄ, kad atvežus ginÄo krovinį priimantys asmenys tarÄsi, ar gali priimti, nes trinkelÄs pasislinkÄ, nufotografavo, pasitarÄ ir, ieÅ¡kovui perkrovus 2 padÄkliukus, priÄmÄ.
IeÅ¡kovas taip pat nurodÄ, kad paliko pinigų už 12 plytelių, jei kokia bÅ«tų sutrÅ«kusi. IeÅ¡kovo teigimu, dar savaitÄ prieÅ¡ vežant krovinį buvo sakyta darbdaviui, kad leidžia priekabos oro pagalvÄ. Å iÄ aplinkybÄ ieÅ¡kovas buvo nurodÄs ir teikdamas paaiÅ¡kinimus Darbo ginÄų komisijai. 2014-12-08 raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose A. P. teigÄ, kad automobilis buvo techniÅ¡kai netvarkingas, sunku buvo tvarkingai nuvežti krovinius, nes priekabos amortizacija neveikÄ, priekaba Å¡okinÄjo.
Nors J. Z. tai buvo sakyta, priekabÄ tik po savaitÄs nuvarÄ Ä¯ servizÄ (DGK byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 18, 19).Atsakovo teigimu, krovinys buvo apgadintas dÄl greito stabdymo. Oro pagalvÄ keista prieÅ¡ krovinio vežimÄ . GavÄs UAB ,,Magnus logisticsâ pretenzijÄ darbdavys nurodÄ nieko daugiau nesiaiÅ¡kinÄs su pretenzijÄ pateikusia įmone dÄl žalos dydžio, plytelių atgal nepasiÄmÄs, kadangi pats A. P. jo laiku ir tinkamai neinformavo apie apgadintÄ krovinį. ŽalÄ bendrovÄ patyrÄ negautų pajamų pavidalu, kadangi UAB,,Magnus logisticsâ nesumokÄjo visos priklausanÄios sumos už suteiktas paslaugas.
                                                                                                                                               Kaip nustatyta, su ieÅ¡kovu buvo sudaryta raÅ¡ytinÄ VisiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutartis (LR DK 256 str. 1 d.), kurios 2 d. 1 p. ieÅ¡kovas įsipareigojo tausoti jam perduotÄ darbdavio turtÄ ir imtis priemonių, užkertanÄių keliÄ Å¾alai atsirasti, taip pat laiku praneÅ¡ti darbdavio administracijai apie visas aplinkybes, gresianÄias jam patikÄto darbdavio turto saugumui (VisiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutarties 2 d. 2 p.).
Darbdavio pareiga â operatyviai reaguoti į darbuotojo praneÅ¡imus apie iÅ¡kilusiÄ grÄsmÄ jam patikÄto turto saugumui, taip pat sudaryti sÄ lygas, reikalingas normaliai dirbti ir jam patikÄtoms materialinÄms vertybÄms iÅ¡saugoti (VisiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutarties 3 d. 1 p.).J. Z. individualios įmonÄs darbuotojui A. P. buvo perduotas krovinys ir tokiu bÅ«du jis prisiÄmÄ atsakomybÄ už jį. VažtaraÅ¡Äiuose ar kituose raÅ¡ytiniuose dokumentuose A. P. nÄra pažymÄjÄs, kad krovinys buvo netinkamos bÅ«klÄs ar blogai pritvirtintas.
Tai, kad krovinį pristaÄius į iÅ¡krovimo vietÄ jis buvo apgadintas, patvirtina UAB ,,Magnus logisticsâ J. Z. individualiai įmonei pateikta pretenzija ir nuotraukos. AplinkybÄ, kad žala kroviniui vežant buvo padaryta, iÅ¡ esmÄs patvirtina ir paties ieÅ¡kovo bei jo praÅ¡ymu apklausto liudytojo L. Ž. parodymai â jie abu paaiÅ¡kino, kad iÅ¡kraunant krovinį buvo nesklandumų, buvo perkraunami padÄklai, krovinys fotografuojamas, ieÅ¡kovo papraÅ¡yta sumokÄti už keletÄ trinkelių. Apie padarytÄ Å¾alÄ , jos dydį atsakovas sužinojo gavÄs UAB ,,Magnus logisticsâ pretenzijÄ .
Žala atlyginta UAB ,,Magnus logisticsâ atsakovui neatsiskaitant už dalį pastarojo suteiktų paslaugų.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinÄjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinÄjant tenka įrodinÄjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (LR CPK 178 straipsnis). Ä®rodinÄjimo tikslas â teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis).
FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginÄui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrÄžÄs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu.
Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinÄjimo dalyku konkreÄioje byloje esanÄių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti, pagal įrodinÄjimo procese CPK įtvirtintÄ supratimÄ faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiÅ«riu. Å iuo požiÅ«riu vertinant yra galimos abejonÄs, nes įstatymas ir teisÄ, o taip pat teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiÅ¡kai neliktų.
Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiÅ«riu bÅ«tų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigianÄios nustatomo fakto esmÄs. Ä®rodinÄjimo ir įrodymų vertinimo taisyklÄs nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti, bet esminiai prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti paÅ¡alinti ar įtikinamai paaiÅ¡kinti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-243/2010).Teismas, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, įvertinÄs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinÄ pretenzijÄ , ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus bei liudytojo parodymus apie prekių iÅ¡krovimo aplinkybes, sprendžia, kad A.
P. vežant krovinį Å¡is buvo apgadintas ir darbdavys, patenkinÄs UAB ,,Magnus logistics pretenzijÄ dÄl apgadinto krovinio, patyrÄ 254,87 EUR žalÄ . Teismas sutinka su Darbo ginÄų komisijos padaryta iÅ¡vada, kad gabento krovinio pažeidimai atsirado dÄl atsakovo neatsargumo, kadangi bÅ«tent jis buvo atsakingas už tinkamÄ krovinio pakrovimÄ ir nugabenimÄ gavÄjui. Manydamas, kad automobilio techninÄ bÅ«klÄ (tam tikri gedimai) trukdys jam tinkamai atlikti pareigas, juo labiau žinodamas, kad yra pasiraÅ¡Äs VisiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutartį, ieÅ¡kovas urÄjo teisÄ atsisakyti vežti krovinį, informuoti apie tai darbdavį, pastarajam vis tik davus nurodymÄ krovinį vežti â pažymÄti apie tai važtaraÅ¡tyje.
Pagal DK 257 str. 5 d. darbo ginÄÄ nagrinÄjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į aplinkybes, lÄmusiais žalos dydį. Vadovaujantis LR DK 35 str. 2 d., įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti teise. NagrinÄjamu atveju ir iÅ¡ ieÅ¡kovo, ir iÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų galima sprÄsti, kad ieÅ¡kovo darbo laikotarpiu buvo sugedusi puspriekabÄs, v.n. (duomenys neskelbtini), kuria krovinius gabendavo ieÅ¡kovas, oro pagalvÄ.
TaÄiau Å¡alys skirtingai nurodÄ, kada transporto priemonÄ buvo sutvarkyta â anot, atsakovo, prieÅ¡ vežant apgadintas trinkeles, anot ieÅ¡kovo, - vÄliau. Byloje esanti UAB ,,TRANSIGVAâ 2015-01-06 pažyma patvirtina tik tai, kad J. Z. individualiai įmonei priklausanÄiai puspriekabei, v.n. (duomenys neskelbtini), rugsÄjo mÄnesį buvo pakeista viena oro pagalvÄ. Pažymoje taip pat nurodyta, kad puspriekabÄje yra Å¡eÅ¡ios oro pagalvÄs, todÄl krovinio sugadinimui tai įtakos neturÄjo.
Teismas Å¡iÄ pažymÄ vertinÄ kritiÅ¡kai â joje nenurodyta tiksli data, kada keista oro pagalvÄ, be to, neaiÅ¡ku, ar Å¡iÄ pažymÄ pasiraÅ¡Äs asmuo turi pakankamai kompetencijos, žinių sprÄsti dÄl puspriekabÄje esanÄių oro pagalvių įtakos krovinio apgadinimui, nÄra jokių duomenų apie tai, kada jis apžiÅ«rÄjo transporto priemonÄ, ar įvertino ja vežto krovinio apgadinimus. Teismo nuomone, tai, kad oro pagalvÄ buvo keista, patvirtina, jog darbuotojas galÄjo bÅ«ti informavÄs darbdavį apie gedimus.
TikÄtinas puspriekabÄs oro pagalvÄs gedimas vežant ginÄui aktualų krovinį vertintinas kaip aplinkybÄ, taip pat įtakojusį žalÄ .              Teismas sprendžia, kad atsakovas, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas darbdavys, gavÄs UAB ,,Magnum logisticsâ pretenzijÄ dÄl žalos atlyginimo, kurioje buvo nurodyta, kad vežÄjas apgadintÄ krovinį gali atsiimti, privalÄjo pats pasidomÄti Å¡ia galimybe, apie tai tinkamai informuoti darbuotojÄ .             NagrinÄjamu atveju nepateikta įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų supažindinÄs ieÅ¡kovÄ su galimybe atsiimti krovinį. Atsakovo elgesys vertintinas kaip neatitinkantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, taip pat kaip piktnaudžiavimas teise.
Atsakovas, žinodamas, kad darbuotojas pasiraÅ¡Äs VisiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutartį, pagal kuriÄ atsakingas už gabenamas prekes, net nesistengÄ sumažinti Å¡io galimų nuostolių, tokiu bÅ«du nepagrįstai didelÄ turtinÄ naÅ¡tÄ perkeldamas darbuotojui, silpnesniajai darbo santykių pusei.             Atsižvelgdamas į iÅ¡dÄstytÄ , teismas sprendžia, kad darbuotojo darbdaviui už apgadintÄ krovinį atlygintina žala mažintina per pusÄ â iki 127, 44 EUR.
DÄl kuro pervirÅ¡io.Byloje pateiktais duomenimis (DGK byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l 33-35) A. P. darbo laikotarpiu J. Z. individualioje įmonÄje krovininiu automobiliu, v.n. (duomenys neskelbtini) buvo siunÄiamas į Å¡eÅ¡ias komandiruotes Lietuvoje: 2014-08-04 â 2014-08-08, 2014-08-11 â 2014-08-14, 2014-08-18 â 2014-08-22, 2014-08-25 â 2014-08-29, 2014-09-01 â 2014-09-05, 2014-09-08 â 2014-09-10 laikotarpiais. Atsakovas nurodÄ, kad Å¡iuo laikotarpiu ieÅ¡kovas virÅ¡ijo kuro sunaudojimo normÄ ir sunaudoto kuro pervirÅ¡is sudaro 500,00 litrų benzino, todÄl privalo atlyginti įmonei padarytÄ Å¾alÄ .
IeÅ¡kovui iÅ¡vykstant į reisÄ kuro likutis buvo 600 l, kÄ , jo teigimu, patvirtina ankstesni krovininio automobilio, kuriuo į komandiruotes vyko ieÅ¡kovas, kelionių lapai (b.l. 59, 60, 62, 63), bei duomenys apie kurÄ , piltÄ naudojant Statoil kortelÄ, perduotÄ ieÅ¡kovui (b.l. 56). Atsakovo teigimu, 2014-08-04 jis pats užpylÄ kuro iki pilno bako, t.y. 600 l.Vertinant bylos aplinkybes, nÄra pakankamo pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo pozicija, kad kuro sunaudojimo pervirÅ¡is yra pagrįstas ir pateisinamas objektyviais duomenimis.
IeÅ¡kovas pripažino, kad jam buvo perduota kuro kortelÄ, atsakovui jis perduodavo degalų įsigijimo kvitus. Atsakovas degalų įsigijimo kvitus pateikÄ Darbo ginÄų komisijai. Tiesa, bylos nagrinÄjimo metu ieÅ¡kovo advokatas iÅ¡sakÄ abejonÄ, ar 2015-08-20 kuro pylimo kvitas yra pateiktas ieÅ¡kovo, kadangi pagal sÄ siuvinyje ieÅ¡kovo žymÄtus duomenis jis buvo Kaune. TaÄiau, įvertinus tai, kad pagal minimÄ kvitÄ kuras Utenoje piltas 19.21 val., o sÄ siuviniuose žymima, kad iÅ¡ Kauno ieÅ¡kovas turÄjo važiuoti į UtenÄ , darytina iÅ¡vada, jog į UtenÄ ieÅ¡kovas grįžo bÅ«tent 2014-08-20.
Kiti atsakovo pateikti kuro kvitai, pagal kuriuos, jo teigimu, ieÅ¡kovas pylÄ kurÄ , iÅ¡duoti vietovÄse, kurios sutampa su nurodytomis paties ieÅ¡kovo pildytuose lapuose. Ä®vertinus kvitus bei ieÅ¡kovo sÄ siuvinio lapuose pateiktus duomenis apie marÅ¡rutus ir nuvažiuotus kilometrus, nÄra pagrindo abejoti, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duota kuro kortelÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir bÅ«tent ja naudodamasis pateiktuose kvituose nurodytose vietovÄse ir nurodytu metu ieÅ¡kovas pylÄ kurÄ (DGK byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 11,13).IeÅ¡kovas teigÄ, kad neaiÅ¡ku, kiek prieÅ¡ iÅ¡vykstant bake buvo kuro, maÅ¡inÄ paÄmÄ iÅ¡ UAB ,,Utenos mÄsaâ teritorijos, kartu su J.
Z. į degalinÄ nevyko, jo parašų, patvirtinanÄių, kad automobilis paimtas pilnu baku, ant kelionÄs lapų nÄra, neigÄ, kad pats J. Z. pripildÄ kuro bakÄ prieÅ¡ iÅ¡vykstant į pirmÄ komandiruotÄ.Bylos nagrinÄjimo teisme metu ieÅ¡kovas nurodÄ, kad visada pildavosi iki pilno kuro bako, kurÄ pildavo tada, kai matydavo, kad likÄ mažai kuro arba kai pakeliui bÅ«davo degalinÄ, kad vÄliau nereikÄtų specialiai važiuoti. Ä®vertinus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ ta paÄia transporto priemone važiavusio vairuotojo pildytus kelionÄs lapus, pateiktus kuro įsigijimo kvitus (b.l. 59-61), J.
Z. pildytus kelionÄs lapus ir kuro įsigijimo kvitÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovui iÅ¡vykstant į komandiruotÄ (b.l. 62-64), kelionių lapuose, taip pat paties ieÅ¡kovo darytoje 2014-08-04 â 2014-08-05 tachografo diskelio kopijoje (DGK byla Nr. APS-111-19704/2014) fiksuotus ginÄui aktualios transporto priemonÄs ridos rodmenis, Å¡ių įrodymų kontekste vertinant ir paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kad visada pildavosi iki pilno bako, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui transporto priemonÄ buvo perduota pilnu kuro baku.Vertinant kelionÄs lapuose ieÅ¡kovui iÅ¡vykstant ir grįžus iÅ¡ kelionÄs nurodytus transporto priemonÄs ridos duomenis (DGK byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 10, 12), matyti, kad dirbdamas pas atsakovÄ vairuotoju transporto priemone (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas nuvažiavo 7418 km. (366443-359025), t. y. daugiau nei savo skaiÄiavimuose nurodo darbdavys (b.l. 26 apskaiÄiuota, kad nuvažiuota 7382 km.).
Nuvažiuotas 7418 km atstumas laikytinas teisingu, kadangi darbuotojo kelionÄs lapus pildÄ pats darbdavys, ieÅ¡kovo pildytuose sÄ siuvinio lapuose nurodyti ridos duomenys taip pat beveik sutampa su pažymÄtais J. Z. (skirtumas â 2 km). NÄra pagrindo manyti, kad odometro (toliau tekste â spidometras, kaip žymima kelionÄs lapuose) rodmenis neteisingai bÅ«tų nurodÄs įmonÄs vadovas. Pirmo darbo mÄnesio J. Z. individualioje įmonÄje metu ieÅ¡kovas nuvažiavo 4932 km (DGK byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l.
10) ir sunaudojo 1567 l kuro. Taigi, atsižvelgiant į nustatytÄ kuro normÄ , ieÅ¡kovo įsigytÄ degalų kiekį, pereikvota 286 l kuro. VidutiniÅ¡kai 100 km sunaudota 38 l degalų. 2014 m. rugsÄjo mÄnesį ieÅ¡kovas nuvažiavo 2486 km ir įsigijo 898 l kuro. PradÄjÄs komandiruotÄ transporto priemonei esant pilnu degalų baku, 2014-09-04 KlaipÄdoje 17.17 val. ieÅ¡kovas pylÄsi 398,62 l degalų. Iki pylimosi nuvažiavo 1029 km. 2014-09-11 Utenoje 9.25 val. ieÅ¡kovas pylÄsi 500,00 l degalų.
Iki pylimosi nuvažiavo 1344 km (prie nuvažiuotų kilometrų pridÄtas atstumas nuo Vilniaus iki Utenos (atstumas tarp Lentvario g. 16, Vilnius, ir BasanaviÄiaus g. 108a, Utena (degalinÄ), skaiÄiuojant pagal www.google.lt/maps/ duomenis, â 108 km), kadangi bylos nagrinÄjimo metu, įvertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, pylimosi laikÄ , nustatyta, kad po to dar važiuota į Zarasus,). VÄliau, skaiÄiuojant pagal sÄ siuvinio duomenis, ieÅ¡kovas nuvažiavo dar 113 km (Utena-Zarasai-Radeikia-Utena).Kadangi po paskutinio kuro pylimosi važiuota 113 km, kuro sunaudojimo vidurkį skaiÄiuojant pagal ieÅ¡kovo pirmo darbo mÄnesio duomenis (38,00 l/100km), darytina iÅ¡vada, kad Å¡iam atstumui nuvažiuoti sunaudota 43 l degalų.
Nors, anot atsakovo, kuro likutis transporto priemonÄs bake ieÅ¡kovui baigus darbÄ buvo 500 l, taÄiau jokių tai patvirtinanÄių įrodymų viso bylos nagrinÄjimo metu, taip pat ir atnaujinus bylos nagrinÄjimÄ , nepateikta. Atsakovas pripažino kuro nematavÄs, paskaiÄiavÄs pagal atstumus, be to, kiek kuro likÄ pasimatÄ kitam vairuotojui pilant kurÄ . TaÄiau tai patvirtinanÄių įrodymų atsakovas neteikÄ â neaiÅ¡ku, kokie buvÄ odometro rodmenys pradedant darbÄ kitam vairuotojui, kada ir kiek kuro pilta.
SprÄstina, kad ieÅ¡kovui grįžus bake buvo likÄ ne 500 l, o 557 l degalų. Taigi antro darbo mÄnesio metu ieÅ¡kovas pereikvojo 149 l kuro.Viso darbo J. Z. individualioje įmonÄje metu ieÅ¡kovas pereikvojo 435 l. kuro. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kuro kaina paskaiÄiuota pagal kuro įsigijimo kvituose nurodytas sumas, taÄiau paties atsakovo pateiktos PVM sÄ skaitos â faktÅ«ros už pagal korteles įsigytÄ kurÄ patvirtina, kad sÄ skaitos už kurÄ J. Z. individualiai įmonei bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omos kurui taikant nuolaidas (b.l. 56-58).
VidutinÄ litro kaina buvo 3,98 Lt už litrÄ kuro. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovas patyrÄ 501,42 EUR (1731,3 Lt (435 l x 3,98 Lt)) žalos. IeÅ¡kovas teigÄ, kad kuro sunaudojimo normų padidÄjimÄ lÄmÄ tai, kad daug važiuota blogais keliais, gabenti sunkÅ«s kroviniai. TaÄiau ieÅ¡kovo pildytuose sÄ siuvinių lapuose nÄra jokių duomenų apie tai, kokio svorio kroviniai bÅ«davo gabenami, kad bÅ«tų buvÄs virÅ¡svoris. 2015-08-25 teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas pripažino, kad bÅ«davo važiuojama ir tuÅ¡Äia maÅ¡ina.
Vertinant ieÅ¡kovo sÄ siuviniuose žymÄtus marÅ¡rutus taip pat nÄra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad visÄ laikÄ buvo važiuojama prastos kokybÄs, kalvotais keliais. IÅ¡ atsakovo pateiktų prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ dirbusio vairuotojo kelionÄs lapų (b.l. 59, 60) matyti, kad vairuojant tÄ paÄiÄ transporto priemonÄ, kai kuriais atvejais net ir tais paÄiais marÅ¡rutais, kuro suvartojimo norma buvo 32 l/100 km.              PažymÄtina, kad iÅ¡ paties ieÅ¡kovo atsakovui pateiktų kuro pirkimo Äekių matyti, kad pirmÄ kartÄ po iÅ¡važiavimo ieÅ¡kovas kurÄ pylÄsi 2014-08-11 â Statoil degalinÄje, esanÄioje Utenoje, piltasi 225, 74 l kuro.
Iki pylimosi pagal paties ieÅ¡kovo pateiktų sÄ siuvinio lapų duomenis jis nuvažiavo 1196 km. Taigi, įvertinus paties ieÅ¡kovo patvirtintÄ faktÄ , kad pildavosi iki pilno bako, darytina iÅ¡vada, kad važinÄdamas pirmÄ savaitÄ 100 km jis sunaudojo vidutiniÅ¡kai 18, 88 l degalų. KitÄ kartÄ ieÅ¡kovas 500 l kuro pylÄsi 2014-08-14 PanevÄžyje esanÄioje degalinÄje. Vertinant ieÅ¡kovo sÄ siuvinyje nurodomus duomenis, pagal Å¡iuos duomenis atsakovo užpildytus kelionÄs lapus, sprÄstina, kad kuro piltasi nuvažiavus 758 km (iki PanevÄžio).
Tokiu bÅ«du iki pylimosi 100 km jis sunaudojo vidutiniÅ¡kai 65, 96 l kuro. Tokių degalų suvartojimo skirtumų ieÅ¡kovas nepagrindÄ. BÅ«damas supažindintas su įsakymu, kuriame nustatyta kuro norma bei tai, kad sunaudojus daugiau degalų atskaiÄiuojama iÅ¡ vairuotojo atlyginimo, ieÅ¡kovas turÄjo pareigÄ stengtis taupyti degalus. Bylos duomenų visumos kontekste ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai dÄl kuro sunaudojimo nÄra pakankamai nuoseklÅ«s, argumentuoti ir įrodyti, todÄl atmestini. MaterialinÄs atsakomybÄs darbo teisÄje atsiradimo pagrindas yra teisÄs pažeidimas, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.
Yra visos sÄ lygos atsakomybei kilti (DK 245, 246, 253 str.). IeÅ¡kovas privalo atsakovui atlyginti 501,42 EUR žalÄ dÄl kuro pervirÅ¡io.DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.IeÅ¡kovas praÅ¡ymo raÅ¡tu atlyginti bylinÄjimosi iÅ¡laidas nepareiÅ¡kÄ, įrodymų apie jo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas byloje taip pat nÄra.Atsakovas pateikÄ praÅ¡ymÄ atlyginti patirtas atstovavimo iÅ¡laidas bei 230,00 EUR atstovavimo iÅ¡laidų pagrindžianÄius įrodymus.Vertinant pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, patenkinta 29 proc. ieÅ¡kovo reikalavimų, todÄl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 71 proc. patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų â 163,30 EUR.
IÅ¡ atsakovÄs valstybÄs naudai priteistina 8,00 EUR žyminio mokesÄio, nuo kurio mokÄjimo ieÅ¡kovas atleistas (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.). Å ios iÅ¡laidos privalo bÅ«ti sumokÄtos į ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Remdamasis iÅ¡dÄstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 â 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.
Pakeisti ValstybinÄs darbo inspekcijos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos PanevÄžio teritorinio skyriaus darbo ginÄų komisijos 2015-01-29 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo J. Z. individualios įmonÄs, įmonÄs kodas 184238567, naudai 628, 86 (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų ir 86 ct) EUR materialinÄs žalos atlyginimÄ .Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A.
P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo J. Z. individualios įmonÄs, įmonÄs kodas 184238567, naudai 163,3 EUR (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus ir 90 ct) atsakovo patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo J. Z. individualios įminÄs, įmonÄs kodas 184238567, valstybÄs biudžeto naudai 8,00 EUR (aÅ¡tuonis eurus ir 00 ct) žyminio mokesÄio iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priÄmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka PanevÄžio apygardos teismui, paduodant skundÄ Utenos rajono apylinkÄs teisme.
TeisÄja                                                                                                                    Vilma StukaitÄ