da62f1ed-6452-4612-b4eb-e95c3582b2aa · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2YT-1360-503/2016Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01042-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2 (S) VILKAVIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 7 d.VilkaviÅ¡kis VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai M. G.,pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Edvardui Vyzui,suinteresuotam asmeniui J. G.,suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Kristinai Sopromadze,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M.

G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims J. G. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja M. G. pareiÅ¡kimu iÅ¡ esmės praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė palikimÄ , kurį mirties dienÄ sudarė mirusiajai priklausiusi 605/905 dalis 9,05 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po savo motinos P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.

Å io fakto nustatymas turės jai juridinę reikÅ¡mę, kadangi ji siekianti gauti paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimÄ ir iÅ¡vieÅ¡inti (įregistruoti) palikimo priėmimÄ . Ji po P. G. mirties per 6 mėnesius nesikreipė į notarÄ dėl palikimo ir jai priklausančio minėto turto – 9,05 ha žemės sklypo 605/905 dalies, paveldėjimo dokumentai iki Å¡iol nesutvarkyti.PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina P. G.

PareiÅ¡kėja yra įpėdinė pagal įstatymÄ , nes yra mirusiosios duktė. Po P. G. mirties liko turtas – 605/905 dalys 6,05 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). P. G. buvo paraÅ¡iusi testamentÄ . Po jos mirties notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla ir testamentiniam įpėdiniui buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį P. G. turto. Žemės sklypo dalis liko laisva nuo testamento, todėl Å¡iÄ dalį ji paveldėjo pagal įstatymÄ . Per įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl palikimo priėmimo notarui nepadavė pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo.

PalikimÄ priėmė, pradėdama turtÄ valdyti ir naudotis juo kaip savo. FaktÄ , kad dalimi žemės sklypo naudojasi kaip savo, įrodo tokios faktinės aplinkybės: tuojau pat po motinos mirties ji, negalėdama pati naudotis žemės sklypo dalimi (dėl didelio atstumo nuo savo gyvenamosios vietos iki žemės sklypo buvimo vietos), atliko aktyvius veiksmus. Kad žemė bÅ«tų tinkamai prižiÅ«rėta ir nedirvonuotų, pavedė ja naudotis ir prižiÅ«rėti K. L. IÅ¡ karto po motinos mirties buvo žodinis pavedimas, o vėliau – 2008 m. buvo su juo sudaryta raÅ¡ytinė sutartis.

K. L. ir Å¡iuo metu vykdo pareiÅ¡kėjos pavedimÄ : prižiÅ«ri žemę ir ja naudojasi. PareiÅ¡kėja kiekvienais metais atvyksta apžiÅ«rėti žemės sklypÄ , ar jis tinkamai prižiÅ«rimas (b. l. 3-4). Mama turėjo sodybÄ , jÄ perėmė brolis, jis mirė (duomenys neskelbtini) pradžioje. IÅ¡ viso buvo 30 ha žemės. Dalis žemės liko broliui. Jai liko 6 ha. Brolis J. atsisakė žemės kito brolio naudai. Dar sesuo perėmė. 6 ha yra prie jos (pareiÅ¡kėjos) 3 ha žemės. IÅ¡ karto po mirties priėmė 6 ha.

Ji paprašė, kad brolis dirbtų žemę, kai brolis numirė, jÄ dirba kaimynas L. Po motinos mirties iÅ¡ karto netvarkė dokumentų, praterminavo, nes dirbo ir sirgo, gyveno (duomenys neskelbtini). Ä® 6 ha atkurta nuosavybė 1994 m. IÅ¡ viso atkurta nuosavybė į 30 ha brolio, jos ir sesers vardu, o mama pasiliko 6 ha. Testamentas buvo tik dėl sodybos broliui, kuris ten gyveno. Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su pareiÅ¡kimu sutinka.

Jis yra pareiÅ¡kėjos brolis. Kai mirė mama, liko turtas. Namas, sodyba pagal testamentÄ liko broliui. 6 ha turėjo paveldėti sesuo M. Taip visi susitarė ir mama tame dalyvavo. Jis atsisakė žemės mirusio brolio naudai. 6 ha pareiÅ¡kėja pavedė rÅ«pintis mirusio brolio draugui L. IÅ¡ karto žemę dirbo brolis, o kai mirė, tada pavedė L. PareiÅ¡kėja veikė kaip tos žemės savininkė ir niekas iÅ¡ brolių dėl to neprieÅ¡taravo. Ginčų nebuvo niekada. Negali pasakyti, kodėl pareiÅ¡kėja nesitvarkė dokumentų.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė atsiliepime nurodė, jog neprieÅ¡taraus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, jeigu pareiÅ¡kėja tokį faktÄ pagrįs liudytojo paaiÅ¡kinimais (b. l. 20-21). Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė paaiÅ¡kino, jog dėl palikimo priėmimo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo neprieÅ¡tarauja.PareiÅ¡kėjos nurodytas pareiÅ¡kime jai palikimo atsiradimo bei jo faktinio priėmimo aplinkybes teismo posėdyje nuosekliai, iÅ¡samiai, aiÅ¡kiai patvirtino liudytojas – P. K.

L.. Be to, šis nenurodė, kad girdėjęs, jog dėl P. G. palikimo priėmimo tarp įpėdinių, būtų buvęs koks tai ginčas. Šio liudytojo teisme duotais paaiškinimais priežasties netikėti nenustatyta.Pareiškėjos M. G. motinos P. G. palikimo atsiradimo ir jo faktinio priėmimo aplinkybės byloje yra grindžiamos rašytiniais įrodymais: mirties liudijimais (b. l. 5-6), kad P. G. mirė (duomenys neskelbtini), o V. G. mirė (duomenys neskelbtini); Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma (b. l. 7), kad pareiškėja M.

G. yra V. G. ir P. G. dukra; VilkaviÅ¡kio raj. valdybos žemėtvarkos tarnybos pažyma (b. l. 8), kad M. G. ir P. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė 9,05 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), M. G. priklausė 300/905 dalis žemės sklypo, P. G. – 605/905 dalis žemės sklypo; 2008 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutartimi (b. l. 9), kad M. G. iÅ¡nuomavo P. K. L. 9,00 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); P. G. turto paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kad P. G. turtÄ â€“ pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pagal testamentÄ paveldėjo jos sÅ«nus S. V.

G.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50-51 straipsniai nustato, kad įpėdinis(-ė), Å¡iuo atveju M. G. laikoma priėmusia P. G. palikimÄ , kai ji faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimÄ kreipėsi į notarÄ ar teismÄ . Ä®pėdinis(-ė) laikomas(-a) priėmusiu(-ia) palikimÄ , jeigu jis(-i) pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu, t. y. jį valdo, naudoja, prižiÅ«ri ir kt.Anksčiau nurodyti nenuginčyti, objektyvÅ«s įrodymai – pareiÅ¡kėjos pateikta raÅ¡ytinė medžiaga, jos, suinteresuotų asmenų ir minėto liudytojo teismo posėdžio metu iÅ¡sakyti paaiÅ¡kinimai neabejotinai patvirtina, kad M.

G. savo motinos P. G. turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu iÅ¡ esmės atliko anksčiau nurodytus ir įstatymu numatytus juridiÅ¡kai reikÅ¡mingus veiksmus. Nenustatyta, kad bÅ«tų ginčų dėl minėto palikimo priėmimo tarp įpėdinių. Todėl teismas sprendžia, jog M. G. savo motinos P. G. minėtÄ palikimÄ faktiÅ¡kai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir jų negalima gauti kitu bÅ«du, pareiÅ¡kimas patenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso(toliau – CPK) 444, 445 ir 448 straipsniai).

Vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kimÄ patenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) palikimÄ po savo motinos P. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                          Valdas Petraitis