2020-07-29 Nr. AB-14071-3-62-3-01747-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1643-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01747-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Kybartų PN, atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN, miegamuosiuose, kurių Nr. 122, 124 ir 106, buvo pažeista gyvenamojo ploto norma, be to, didžiąją dalį patalpų užėmė baldai. Patalpose trūko natūralaus apšvietimo, o įrengtas dirbtinis apšvietimas buvo per silpnas. Nebuvo mechaninės vėdinimo sistemos, langai buvo nesandarūs, todėl žiemą būdavo šalta. Pareiškėjui būdavo išduodami seni, susidėvėję čiužiniai, gyvenamose patalpose trūko baldų ir inventoriaus, nebuvo priešgaisrinės signalizacijos, gesintuvų, pareigūnų iškvietimo mygtukų. Pataisos įstaigoje nebuvo drabužių džiovyklos, dušinėse nebuvo lentynėlių, veidrodžių, dozatorių, virtuvėlėje trūko maisto ruošimo įrangos, tualete ir prausykloje buvo purvina, drėgna, veisėsi pelėsis, tualetų durys neužsirakindavo, todėl buvo neužtikrinamas privatumas. Kybartų PN, neužtikrindami pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, kuriais ginamos bei saugomos žmogaus prigimtinės teisės. Pareiškėjas dėl netinkamų Kybartų PN veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, daugybę nepatogumų, pažeminimą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų PN atsiliepime prašė skundo reikalavimo daliai nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. taikyti ieškinio senatį, o kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Kybartų PN nurodė, jog pareiškėjui nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. vasario 20 d. tekdavo nuo 3,27 iki 36,00 kv. m gyvenamojo ploto. Nuteistųjų bendrabutyje įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, be to, patalpas galima vėdinti per atveriamus langus, įstaigos teritorijoje esanti katilinė užtikrina tinkamą patalpų temperatūrą, dirbtinis apšvietimas visose kamerose yra ne mažesnis kaip 200 lx. Gavus pareiškėjo skundą dėl susidėvėjusio čiužinio, jam buvo išduotas naujas, tinkamas naudojimui čiužinys. Bendrabučio gyvenamosios patalpos, prausykla bei virtuvėlė įrengtos ir aprūpintos buitiniu inventoriumi, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Švarą ir tvarką bendro naudojimo patalpose palaiko dirbantis nuteistasis, kuriam išduodamos valymo priemonės. Pareigūnų iškvietimo sistemos yra sumontuotos ir veikia kiekviename aukšte prie durų, išeinančių į laiptines, gaisrinės žarnos ir gesintuvai laikomi prie II posto, visuose bendrabučio aukštuose yra evakuaciniai išėjimai. Pareiškėjas skunde nenurodė, kaip pasireiškė neturtinė žala, nepagrindė subjektyvių neigiamų pasekmių, priežastinio ryšio.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė Kybartų PN atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

7. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d. Pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą, teismas padarė išvadą, kad byloje spręstina dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. vasario 20 d., pagrįstumo.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) ir pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. buvo paskirtas į 1 būrio 124 kambarį, kurio bendras plotas – 36,00 kv. m, jame būdavo 11 asmenų, vienam asmeniui tekdavo 3,27 kv. m ploto; nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. vasario 20 d. pareiškėjas paskirtas į 1 būrio 106 kambarį, kurio bendras plotas – 36,00 kv. m, jame buvo nuo 1 iki 11 nuteistųjų, vienam asmeniui tekdavo nuo 36,00 kv. m iki 3,27 kv. m ploto (b. l. 41–42, 50). Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo užtikrinta Taisyklių 111.1 punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Nagrinėjamoje byloje minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas nenustatytas, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo iš kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamą plotą.

9. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog kamerų tipo patalpose ir bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, be to, visas patalpas galima vėdinti per atvirus langus, ir toks patalpų vėdinimas atitinka higienos normų reikalavimus. Teismas sprendė, kad pagrindo abejoti Kybartų PN paaiškinimų teisingumu nėra, kadangi juos patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras) 2018 m. balandžio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA-1580 užfiksuoti duomenys (b. l. 71–73). Byloje nėra pateikta duomenų, kurie galėtų objektyviai patvirtinti, jog pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamųjų patalpų per atveriamus langus, taip, be kita ko, iš dalies išvengiant ir drėgmės patalpose. Pareiškėjas savo paaiškinimams apie netinkamą patalpų vėdinimą pagrįsti nepateikė jokių objektyvių duomenų. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Be to, atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Kybartų PN teritorijoje veikianti katilinė leidžia užtikrinti tinkamą patalpų temperatūrą. Aukščiau minėtame 2018 m. balandžio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA-1580 Visuomenės sveikatos centras konstatavo, kad 1 būrio 106 kambario temperatūra atitinka reikalavimus. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai ir neužtikrino teisės į vėdinamas patalpas ir patalpas, kuriose būtų palaikoma nustatyta temperatūra.

10. Teismas byloje nenustatė, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl galimai neužtikrinamų apšvietimo sąlygų ir kad pagal jo skundus būtų atlikti patikrinimai, jų rezultatus užfiksuojant nustatytos formos patikrinimo aktuose. Pareiškėjas teismui nenurodė, kokios aplinkybės jam sutrukdė pasinaudoti šia teise. Be to, teismas vertino, kad skunde nurodyti pareiškėjo teiginiai apie netinkamą apšvietimą yra deklaratyvūs ir nekonkretizuoti. Teigdamas apie higienos normų reikalavimų pažeidimus, pareiškėjas apsiribojo trumpu ir itin apibendrintu apibūdinimu.

11. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui pateikus 2016 m. kovo 3 d. prašymą, kuriame išdėstė nusiskundimus dėl netinkamos čiužinio kokybės, Kybartų PN jį pakeitė. Šią aplinkybę pareiškėjas pripažino savo skunde. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2017 m. birželio 30 d. ataskaitos Nr. 2017/1-63 duomenys neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjui buvo išduota netinkama patalynė ar minkštasis inventorius (b. l. 19–34). Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas pareiškėjo argumentus dėl išduodamų netinkamų čiužinių vertino kaip nepagrįstus ir atmetė.

12. Teismas akcentavo, kad Kybartų PN atsiliepime nurodė, jog pataisos įstaigos patalpos inventoriumi aprūpintos, vadovaujantis teisės normomis, ir neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Vertindamas pareiškėjo paaiškinimus apie aprūpinimą baldais ir kietuoju inventoriumi, teismas atsižvelgė į tai, kad skunde nėra detalizuota, kiek ir kokių baldų trūko. Dėl šių priežasčių pareiškėjo paaiškinimai dėl baldų gyvenamojoje patalpoje trūkumo vertinti kaip deklaratyvūs, pagrįsti bendro pobūdžio teiginiais, todėl atmesti.

13. Vadovaudamasis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 5.9 punktu, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo 2019 m. vasario 4 d. rašte Nr. 1/2-656 nurodyta, jog 1 būryje yra patalpa Nr. 108 „Asmeninių daiktų laikymo patalpa“, kurioje įrengta drabužių džiovykla (b. l. 91), be to, šią aplinkybę patvirtina Nuteistųjų bendrabučio I aukšto evakuacijos planas (b. l. 69). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl nesančios drabužių džiovyklos atmesti kaip nepagrįsti.

14. Teismas akcentavo, kad galiojantys teisės aktai nereikalauja, jog virtuvėlė turi būti privalomai įrengiama, nereglamentuoja virtuvėlės ploto ar maisto ruošimo įrangos joje. Atsižvelgus į nustatytą teisinį reguliavimą, pareiškėjo skundo argumentai dėl maisto ruošimo įrangos trūkumo atmesti kaip nepagrįsti.

15. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis ir durimis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos.

16. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamos sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos, teismas pažymėjo, kad skunde šio pažeidimo aplinkybės detaliai neaprašytos, galimus jo teisės pažeidimus pareiškėjas apibūdino abstrakčiais teiginiais. Teismo vertinimu, bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstų samprotavimų nėra pagrindo pripažinti įrodymais, įrodančiais Kybartų PN veiksmų neteisėtumą. Byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į atitinkamas tarnybas, kurios būtų nustatyta tvarka atlikusios tokių kreipimųsi tyrimus ir konstatavusios teisės aktų pažeidimus. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės, buvusio pelėsio ir purvinų patalpų atmesti kaip nepagrįsti.

17. Kybartų PN nurodė, kad priešgaisrinė sauga pataisos namuose yra užtikrinama: sukomplektuotos gaisrinės žarnos ir gesintuvai laikomi prie pareigūnų posto; visuose bendrabučio aukštuose yra evakuaciniai išėjimai. Teismas pažymėjo, kad pastarąją aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikti Nuteistųjų bendrabučio evakuacijos planai, todėl jis neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodytomis aplinkybėmis, o pareiškėjo argumentus dėl gaisro gesinimo priemonių nebuvimo atmetė kaip nepagrįstus.

18. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareigūnų iškvietimo sistemos sumontuotos ir veikia kiekviename aukšte prie durų, išeinančių į laiptines. Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes ir atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog Kybartų PN neužtikrino pareiškėjo saugumo.

19. Apibendrinęs bylos faktines aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, jog byloje nustatyti duomenys nepatvirtina, kad ginčo laikotarpiu Kybartų PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nenustačius vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pareiga atlyginti neturtinę žalą nekyla.

III. 20. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo kitos sudėties teismui.

21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė ieškinio senaties terminą, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.134 straipsnio pagrindu iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams ieškinio senatis netaikoma. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas nagrinėjo ne pareiškėjo skunde keliamus klausimus, t. y. sprendė, ar atsakovas nepažeidė kokio nors teisės akto reikalavimo. Teisės aktų reikalavimų pažeidimas yra kaltės klausimas, kuris yra antraeilis dalykas, nes valstybės atsakomybė kyla be kaltės. Konstatavimas, kad atsakovo atstovas tinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus, nesuponuoja išvadų, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, kad pareiškėjui nebuvo padaryta žala, nes atsakovas turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

22. Pareiškėjo vertinimu, 3,1 kv. m ploto norma nėra teisėta. Be to, skaičiuojant pareiškėjui tekusį plotą, turėjo būti atimtas baldais užstatytas plotas. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad higienos norma nereglamentuoja čiužinio kokybės ar medžiagų, iš kurių jis turi būti pagamintas, ir pažymi, jog Kybartų PN čiužiniai yra eksploatuojami be užvalkalų, taigi pareiškėjo teisės pažeidžiamos, nes jam išduodamas kitų asmenų naudotas ir nevalytas lovos inventorius. Atsakovas nurodė, jog turi galimybę patalpose užtikrinti tinkamą temperatūrą, nes turi autonominę katilinę, tačiau jos neužtikrino, todėl, pažeisdamas pareiškėjo teises, veikė tiesiogine tyčia. Pareiškėjo manymu, jis turi teisę į vieną lovą, vieną spintelę ir taburetę, tačiau buvo verčiamas naudotis dviaukšte lova, spintelėmis dviem asmenims ir suoliukais keliems asmenims. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, jog jis turi teisę į vieną pisuarą 12 asmenų ir vieną unitazą 12 asmenų, todėl mano, kad teismas nepagrįstai susiaurino šią jo teisę. Akcentuojama ir tai, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog tualetuose nėra ventiliacijos, o galimybės tualetą vėdinti per langą iki 2018 m. nebuvo, nes ant langų buvo grotos.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Marijampolės PN sutinka su teismo sprendimu, mano, jog teismas teisingai, visapusiškai, išsamiai vertino ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes. Atsakovo atstovas pažymi, jog pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas gyvenamųjų patalpų plotas, mažiausias jam tenkantis plotas buvo 3,27 kv. m. Kybartų PN užtikrino reikiamos temperatūros palaikymą, nes įstaigoje nuolat veikė katilinė, kuri palaikydavo reikiamą temperatūrą. Nuteistiesiems buvo suteiktas visas reikiamas inventorius, teisės aktuose nenumatyta, jog dviaukštė lova turi būti skiriama vienam nuteistajam.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. M. kildina iš neteisėtų Kybartų PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 20 d., atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimui dėl žalos atlyginimo nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. taikė ieškinio senatį.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Iš Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo nurodyto pažeidimo, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

29. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad šiuo atveju ieškinio senatis netaikytina iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, nepagrįsti, kadangi, vadovaujantis šia nuostata, ieškinio senatis netaikoma, be kita ko, tik tais atvejais, kai reiškiamas neturtinio pobūdžio reikalavimas, tačiau reiškiamam turtiniam reikalavimui, taip pat – atlyginti neturtinę žalą, ieškinio senatis yra taikoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-163-1062/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu taip pat yra išaiškinęs, jog ieškinio senatis netaikoma būtent reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (CK 1.115 str., 1.134 str. 1 p.), tačiau iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą taikoma ieškinio senatis (CK 1.125 str. 8 d., 1.134 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

30. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad gyvenamųjų patalpų plotą mažino baldų užimamas plotas, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjui būtų tekę mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, o nacionaliniai teisės aktai (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, neįskaičiuoti baldų užimamo ploto. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpoje ir dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo pats, nelydimas pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje.

31. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjo argumentus dėl tinkamo inventoriaus suteikimo. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jis turi teisę į vieną lovą, vieną spintelę ir taburetę, o ne būti verčiamas naudotis dviaukšte lova, spintelėmis dviem asmenims ir suoliukais keliems asmenims, yra nepagrįsti jokiomis teisės aktų nuostatomis. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui pateikus 2016 m. kovo 3 d. prašymą, kuriame išdėstė nusiskundimus dėl netinkamos čiužinio kokybės, Kybartų PN jį pakeitė (pareiškėjas tai skunde pripažino). Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl išduoto netinkamo čiužinio pagrįstai vertino kaip nepagrįstus ir atmetė.

32. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė