2013-10-09 Nr. AB-6043-3-61-3-01889-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-761/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01889-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos veiksmų (neveikimo) ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame reiškiamos pretenzijos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir teismo prašoma skirti advokatą pareiškėjo interesų gynimui bei atlyginti žalą, patirtą dėl tarnybos neveikimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. liepos 2 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui skundą su reikalavimu, kuris būtų teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas nutartyje nurodė, kad advokato skyrimo klausimai teisme nesprendžiami. Suformuluotas reikalavimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje numatytų galimų teismo sprendimų, todėl laikytina, kad skundas neatitinka ABTĮ 23–24 straipsnių reikalavimų.

Pareiškėjas 2013 m. liepos 3 d. teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad negauna teisinės pagalbos. Gautą teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo kartu su turto deklaracija jis persiuntė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, todėl mano, kad reikia palaukti tarnybos atsakymo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, konstatavęs, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą Vilniaus apygardos administracinis teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino (ABTĮ 37 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas atnaujinti terminą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarčiai apskųsti, panaikinti šią nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Paaiškino, kad iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos negavo jokio atsakymo į savo prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 22 nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą priėmė, traktuodamas jį kaip skundą dėl 2013 m. liepos 4 d. nutarties panaikinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nes jis nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra numatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Todėl ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per tokį terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, taip teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Taigi teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012). Neaiškūs ir nekonkretūs skundo reikalavimai daro pareiškėjo kreipimąsi į teismą ydingu. Sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai.

Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde nėra jokių argumentų, dėl ko dėl apeliacinės instancijos teismui skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartyje, pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, todėl per teismo nustatytą terminą pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų, t. y. nepadavus skundo su aiškiai ir konkrečiai suformuluotu reikalavimu, kuris būtų teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pareiškėjo skundas pagrįstai buvo laikomas nepaduotu ir jam grąžintas, išaiškinus, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ir nėra pagrindo jos naikinti, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė