da5f071c-2dac-48fd-9c53-a39c43cb7dfb · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-233-1036/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26814-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ugnės GailiÅ«nienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I.

P. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo: I. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė 30 (trisdeÅ¡imties parų) areÅ¡to bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant I. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbÄ â€“ užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti alkoholio.

I. P. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 21 d.; 40 MGL, t. y. 2 000 (dviejų tÅ«kstančių) eurų dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokėti per 10 (deÅ¡imt) mėnesių nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. I. P. skirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, sustabdymas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. I. P. pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. liepos 19 d. apie 07.20 val., Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, vairavo autobusÄ â€žIveco 50C15“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 2,57 promilių neblaivumas. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistojo I.

P. (toliau – ir apelianto) gynėjas advokatas Vladimiras Buslovičius apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nuosprendžio (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis) dalį, kuria I. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metus, ir Å¡ioje dalyje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, sutrumpinti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminÄ , jį nustatant trumpesniam nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis, t. y. 2 (dviejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminui. 1.1.

Apeliaciniame skunde detaliai dėstomos pirmosios instancijos teismo konstatuotos iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės, jo veiksmų kvalifikavimo. Nurodomi Skundžiamo nuosprendžio motyvai dėl I. P. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia vairuoti kelių transporto priemonės. Skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamajame įstatyme numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimÄ .

Apelianto teigimu, I. P. nustatytas specialios teisės vairuoti transporto priemonės terminas yra aiškiai per griežtas. Apelianto vertinimu, nors apylinkės teismas formaliai nurodė, kad skirdamas I. P. baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgė į visas aplinkybes, numatytas baudžiamajame įstatyme, ir jas išvardijo Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, vis dėlto, kaip matyti tiek iš baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvų, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad I.

P. darbo pobÅ«dis buvo susijęs su transporto priemonių vairavimu. Pirmos instancijos teismas neįvertino, kad uždraudimas naudotis specialia teise iÅ¡ esmės reÅ¡kia atėmimÄ galimybės dirbti vairuotojo darbÄ . 1.2. Kartu nurodomos BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos dėl bausmės ir jos paskirties bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, kasacinio teismo praktika dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotiniai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). 1.3.

Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismo motyvai taikyti I. P. atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonę 4 (ketveriems) metams iÅ¡ esmės grindžiami tik tuo, kad nuteistajam buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, bei tuo, jog jis praeityje yra baustas už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusižengimų padarymÄ . Pažymima, jog ankstesni baustumai nerodo I. P. padarytos veikos pavojingumo, todėl nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas 4 (ketveriems) metams yra ir neadekvatus ir neproporcingas.

Taip pat nuteistojo gynėjas pastebi, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kurio siekiama ir bausme, o Å¡iuo atveju I. P. tais pačiais motyvais buvo paskirta areÅ¡to bausmė, jos terminÄ nustatant trumpesnį už vidurkį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neįvertino Å¡ios teisinės priemonės trukmės suderinamumo su tikslais ir principais, kuriais vadovaudamasis priėmė sprendimÄ skirti I. P. areÅ¡to bausmę, jos terminÄ nustatant trumpesnį už vidurkį.

Taigi šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 4 (ketverių) metų laikotarpiui, savo turiniu (trukme) turi daugiau nubaudimo bruožų ir negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo.

3. Atsiliepimu į nuteistojo I. P. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokurorė Agnė StankevičiÅ«tė (toliau – ir prokurorė, valstybinis kaltintojas) praÅ¡o netenkinti apeliacinio skundo ir SkundžiamÄ nuosprendį, kaip pagrįstÄ ir teisėtÄ , palikti galioti be pakeitimų. 1.4. Atsiliepime pažymima, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimÄ 4 (ketveriems) metams, iÅ¡samiai pasisakė dėl tokio termino nustatymo.

Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad I. P. vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (iÅ¡kvėptame ore nustatyta 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija), kai alkoholio koncentracija jo kraujyje daugiau nei Å¡eÅ¡is kartus virÅ¡ijo alkoholio koncentracijos ribÄ , kuriÄ virÅ¡ijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), dėl ko pagrįstai teigiama, kad baudžiamosios atsakomybės paskirtį padės įgyvendinti paskirta minima baudžiamojo poveikio priemonė.

Taip pat apylinkės teismas pažymėjo, kad I. P. nusikaltimÄ padarė naudodamas jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones. Nuteistasis praeityje baustas už analogiÅ¡ko pobÅ«džio, susijusio su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, nusižengimų padarymÄ , nagrinėjamo įvykio metu jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kelio stulpÄ ir greičio matuoklį, ir tuo padarė ženkliÄ Å¾alÄ . Atsiliepime prokurore atkreipia dėmesį, jog vairuojama transporto priemonė buvo skirta vežti keleiviams.

Vairavimas esant neblaiviam yra vienas Å¡iurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus, sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas pagrįstai skyrė I. P. BK 68 straipsnyje įtvirtintÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ vairuoti kelių transporto priemones, bei nustatė teisingÄ baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ . Prokurorė sutinka su visais pirmosios instancijos teismo Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais argumentais, pabrėžia jog procesinis sprendimas yra argumentuotas ir pagrįstas, atitinka nustatytas faktines aplinkybes, bei yra individualizuotas.

Kartu pažymima, kad I. P. skirta ženkliai švelnesnė bausmė, nei prašė prokuroras, todėl dar labiau švelninti pastarojo padėtį būtų nepagrįsta ir neproporcinga. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo I. P. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

2. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundÄ ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar dėl jų skundas gautas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-689/2018).

3. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad I. P. neginčija nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo ar sprendimo netaikyti jo atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ instituto, taip pat paskirtos bausmės, sutinka su viena iÅ¡ paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , o pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia tik dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones termino.

Todėl, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, SkundžiamÄ nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis), taikymo termino 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 1 d. nuosprendžiu I. P. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad nustatytas 4 (ketverių) metų baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra nepagrįstas, neindividualizuotas ir pažeidžiantis teisingumo bei proporcingumo principus, ir praÅ¡o šį terminÄ sumažinti, nustatant baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ mažesnį nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ vairuoti kelių transporto priemones, ir nustatydamas 4 (ketverių) metų taikymo terminÄ , baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

5. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis.

Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin Å¡iurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimÄ asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , itin svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Ä®statymų leidėjas, gindamas Å¡ias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumÄ , už kelių transporto priemonės vairavimÄ arba praktinio vairavimo mokymÄ , apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Taigi, teisėjų kolegija pabrėžia, jog baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, turi daryti maksimalų poveikį.

6. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra ginčo, jog I. P. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas, tiek paskirdamas draudimÄ vairuoti kelių transporto priemones, tiek nustatydamas jo terminÄ , įvertino visas minimos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Nuteistasis I. P. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, t. y. pirmu tikrinimu nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2,73 promilių neblaivumas. Toks neblaivumas yra sunkus girtumo laipsnis, jis daugiau kaip Å¡eÅ¡is kartus virÅ¡ija minimalų leistinÄ girtumo laipsnį (0,4 promilės), bei yra ženkliai didesnis, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės).

7. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad nors įstatymo leidėjas, kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, jokių Å¡ios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu bÅ«du tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams, tačiau nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta ir turtinė žala. I. P., vykdydamas darbines funkcijas ir vairuodamas autobusÄ , bÅ«damas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į greičio matuoklį.

Tokiu bÅ«du nuteistasis padarė turtinę žalÄ ne tik sugadintos įrangos (greičio matuoklio) savininkui, bet ir savo darbovietei (duomenys neskelbtini), kadangi eismo įvykio metu buvo sugadintas ir autobusas „Iveco 50C15“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad įvykdyta veika – eismo įvykio sukėlimas vairuojant neblaiviam, neabejotinai sukėlė ypatingÄ pavojų eismo bei kitų eismo dalyvių saugumui ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo iÅ¡vengta skaudesnių ir neatitaisomų pasekmių.

Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos I. S. parodymų, transporto priemonės „Iveco 50C15“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas įvažiuodamas į Geležinio Vilko gatvę vos neatsitrenkė į kelio bortÄ , dėl ko pakėlė daug dulkių nuo važiuojamosios dalies, o vėliau įvažiavo į Geležinio Vilko gatvę prieÅ¡ pat tuo metu Geležinio Vilko gatve važiuojantį sunkvežimį. Nuo tokių pavojingų vairuotojo veiksmų ji (liudytoja) ir sunkvežimio vairuotojas buvo priversti staigiai stabdyti (1 t., b. l. 35, 36, 37).

Å iame kontekste tik dar labiau sustiprinamas teisėjų kolegijos įsitikinimas, kad I. P. savo neatsakingu ir nusikalstamu veikimu, bÅ«damas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko akivaizdžiai buvo susilpnėjusi jo reakcija į aplinkÄ , ne tik kėlė didelį pavojų savo bei eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, bet ir padarė eismo įvykį, ir tik atsitiktinumo dėka buvo iÅ¡vengta rimtesnių padarinių.

8. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bei paties nuteistojo atsainų bei lengvabÅ«diÅ¡kÄ savo poelgio vertinimÄ . Neginčytinai nustatyta, jog I. P. nusikalstamos veikos padarymo metu vykdė darbines funkcijas, t. y. bÅ«damas (duomenys neskelbtini) vairuotoju, vairavo autobusÄ pagal iÅ¡ anksto nustatytÄ marÅ¡rutÄ . Nors eismo įvykio sukėlimo metu autobuse keleivių ir nebuvo, jie visi prieÅ¡ tai buvo iÅ¡lipę stotyje, tačiau I. P., jo paties teigimu, po jau suvartoto 100 gramų degtinės Vilniaus autobusų stotyje dėl apsinuodijimo, turėjo nuvažiuoti iki stotelės „ŠeÅ¡kinė“ ir važiuoti pagal marÅ¡rutÄ iki Sudervės kaimo (1 t., b. l. 89–91, 92).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis ir toliau bÅ«tų vykdęs darbines funkcijas, bÅ«damas neblaivus. Pabrėžtina ir tai, jog I. P., bÅ«damas neblaivus, vairavo transporto priemonę ypač intensyviu, darbo dienos metu, t. y. apie 7 val. 20 min., vienoje iÅ¡ judriausių miesto gatvių. Pats nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu nebuvo linkęs prisiimti atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio, t. y. kad bÅ«tent jo apsvaigimas nuo alkoholio sÄ lygojo tai, kad jis atsitrenkė į greičio matuoklį.

I. P. iÅ¡karto po nusikalstamos veikos padarymo atvykusiems policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, jog buvo pastatytas dar vienas greičio matuoklis, kurio jis nepastebėjo, todėl jį kliudė. Visada stovėjo vienas, o dabar pastatė antrÄ (1 t., b. l. 8, 9, 12, 13, 14). Apklausimas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis paaiÅ¡kino, kad važiuojant Geležinio Vilko gatve, prie Å¡iukÅ¡lių konteinerių jam iÅ¡ paskos „pasignalino“ kažkoks automobilis ir jis staigiai pasuko vairÄ Ä¯ deÅ¡inę bei nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į bordiÅ«rÄ ir atsitrenkė į greičio matuoklį, ir sustojo (1 t., b. l. 89–91, 92), o jau teisminio nagrinėjimo metu aiÅ¡kino, jog nežino, kas jam atsitiko, normaliai važiavo, ėjo moteris, į jÄ pasižiÅ«rėjo, užkabino bordiÅ«rÄ ir greičio matuoklį (2023 m. sausio 25 d. teisiamojo posėdžio protokolas – 1 t., b. l. 187–191).

Taigi, I. P., kaip asmuo turintis ilgÄ (su tam tikromis pertraukomis, kurios bus aptartos vėliau) transporto priemonių vairavimo staÅ¾Ä , neabejotinai žinojo, kad prieÅ¡ vairuodamas transporto priemonę, ypač kai tai susiję su darbinėmis funkcijomis, negali vartoti alkoholinių gėrimų ar net turi pasitikrinti savo blaivumÄ , kaip tai nustatyta darbo tvarkoje, laikytis saugumo reikalavimų ir nekelti pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, tačiau sÄ moningai pasirinko Å¡ių nuostatų nesilaikyti, todėl jam turi bÅ«ti taikomos atitinkamos apimties poveikio priemonės.

9. PrieÅ¡ingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, individualizuojant I. P. skirtinÄ baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 68 straipsnyje, sprendžiant kokiam laikotarpiui draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones turėtų bÅ«ti taikomas, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurie I. P. apibÅ«dina kaip itin neatsakingÄ eismo dalyvį. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad I. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už analogiÅ¡kų teisės pažeidimų/nusižengimų padarymÄ .

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarimu I. P. nubaustas 10 (dešimties) parų administraciniu areštu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,44 promilių girtumas (1 t., b. l. 163). Be to, mažiau nei prieš metus nuteistasis baustas ir už tai, jog vairavo transporto priemonę, kurioje yra daugiau kaip 9 (devynerios) sėdimos vietos, neblaivus, kai nustatytas 0,19 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 123–125).

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pats nuteistasis savo ankstesnius patraukimus administracinėn atsakomybėn už vairavimÄ esant neblaiviam buvo linkęs nuslėpti, ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, jog iki Å¡io įvykio niekada nevairavo neblaivus (1 t., b. l. 89–91, 92). Taip pat ir teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad pirmÄ kartÄ per 40 (keturiasdeÅ¡imt) metų vairavo neblaivus. Tik bylÄ nagrinėjančiam teisėjui pagarsinus Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarimÄ , pripažino, kad ir anksčiau vairavo neblaivus (2023 m. sausio 25 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 1 t., b. l. 187–191).

Nurodytos aplinkybės, leidžia spręsti, kad I. P. nėra drausmingas vairuotojas, jis linkęs nesilaikyti teisės aktais įtvirtintų, su eismo dalyvių elgesiu susijusių privalomų elgesio taisyklių. Netgi pirmÄ kartÄ praradęs specialiÄ jÄ teisę vairuoti transporto priemones, po to jÄ atgavęs, ja naudojasi neatsakingai, tinkamų iÅ¡vadų dėl savo ankstesnio elgesio nedaro, teisės pažeidimai, susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimu, kartojasi, kas teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad visuomenėje priimtų elgesio normų nesilaikymas, nėra atsitiktinis įvykis nuteistojo gyvenime.

10. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad I. P. darbo pobÅ«dis buvo susijęs su transporto priemonių vairavimu ir kad uždraudimas naudotis specialia teise iÅ¡ esmės atima galimybę nuteistajam dirbti vairuotojo darbÄ . Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, jog bÅ«tent I. P. darbo pobÅ«dis – vairuotojo darbas, vykdant savo darbines funkcijas esant sunkaus girtumo laipsniui, ir ne pirmÄ kartÄ esant neblaiviam (1 t., b. l. 123–125), rodo dar didesnį nuteistojo pavojingumo laipsnį.

Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog iÅ¡ties I. P. teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas galimai sukels tam tikrų nepatogumų susijusių su jo darbine veikla, tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo trumpinti baudžiamojo poveikio priemonės termino. Teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, jog atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumÄ , kaltininko patiriami panaÅ¡aus pobÅ«džio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neuždrausti asmeniui naudotis specialia teise ar sutrumpinti jos terminÄ .

I. P., žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, padarė nusikalstamÄ veikÄ , kas rodo nuteistojo neatsakingumÄ ir sÄ moningÄ savo veiksmų pavojingumo ignoravimÄ , todėl atitinkamai, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nevertinamas kaip iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybė, dėl kurios turėtų bÅ«ti trumpinamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iÅ¡ anksto įtvirtinant įstatyme draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-698/2018, baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ .

11. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybės, susijusios su nuteistojo poreikiu vairuoti ir tam tikrais patiriamais nepatogumais, negali turėti prioriteto prieÅ¡ visuomenės teisę į saugų eismÄ , o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui savaime nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Kaip jau minėta, BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė ir yra bÅ«tent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus.

Asmuo turi bÅ«ti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti Å¡ios specialiosios teisės netekimÄ . Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams, bÅ«tų paskirta aiÅ¡kiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principÄ ar bÅ«tų neteisinga. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo I.

P. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Ugnė GailiÅ«nienė Mindaugas Povilanskas Giedrė Telksnienė