2016-03-03 Nr. AB-4981-3-64-3-01204-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2471-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01204-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S. teisių perėmėjo) apeliacini skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. (A. S. teisių perėmėjo) skundą atsakovams Kelmės rajono savivaldybei ir Nacionalinei žemei tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – S. P., uždaroji akcinė bendrovė „Vigeba“, J. M., R. M. ir sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini)).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. S. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi po A. S. mirties jis pakeistas jo teisių perėmėju A. S.) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. T-335 „Dėl teritorijos, esančios sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Kelmės mieste, detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Detalusis planas); 2) nustačius, kad nėra pagrindo panaikinti visą Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. T-335, panaikinti šio sprendimo dalį, kuria patvirtintas Detalusis planas sklypui Nr. 28, esančiam (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Kelmės rajone (toliau – ir Žemės sklypas); 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kelmės skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 28SK-(14.28.110.)-636 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad susipažinęs Detaliojo plano viešame svarstyme su visuomene pateikto Detaliojo plano brėžiniu (brėžinys Nr. 1) nustatė, kad Žemės sklypo ribos atitinka jo privatizuoto pagal preliminarius matavimus esamo sklypo ribas. Pareiškėjas pažymėjo, kad tik jo atstovui 2013 m. liepos 4 d. registruotu laišku pateikus Detaliojo plano medžiagą dėl jame esančio sklypo Nr. 28 ribų pakeitimo paaiškėjo, kad Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje buvo keičiamos žemės sklypo Nr. 28 ribos, ir tai prieštaravo numatytiems detaliojo planavimo tikslams – įvertinti ir nustatyti privatizuotų pagal preliminarinius matavimus esamų sklypų ribas. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš kito Detaliojo plano brėžinio Nr. 2, kuris nebuvo teikiamas viešo svarstymo su visuomene metu, matyti, kad žemės sklypo Nr. 28 kraštinės ilgis sumažėjo nuo 17,50 m ilgio iki 15,60 m ilgio. Pareiškėjas teigė, kad jam nežinant, viešai nesvarstant žemės sklypo ribų keitimo klausimo bei tokio žemės sklypo ribų keitimo nenumačius planavimo sąlygų sąvade, kituose planavimo dokumentuose, Žemės sklypo ribos buvo pakeistos, sumažinant žemės sklypo ribos ilgį bei nustatant tarp žemės sklypų Nr. 27 ir 28 kelio servitutą taip, kad kelias būtų Žemės sklype.

Pareiškėjas skunduose teigė, kad rengiant Detalųjį planą, turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (toliau – ir TPĮ), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintomis Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintais Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

Pareiškėjas akcentavo, kad Detaliojo plano rengimo tikslas buvo įvertinti ir nustatyti privatizuotų pagal preliminarinius matavimus esamų sklypų ribas, todėl pareiškėjas manė, kad Žemės sklypo ribos bus nustatytos tokios, kaip yra nurodyta Žemės sklypo Nr. 28 plane. Pareiškėjas nurodė, kad nė vienoje Detaliojo plano rengimo procedūroje nebuvo svarstomas klausimas dėl Žemės sklypo Nr. 28 ribų keitimo. Pareiškėjas tvirtina, kad Žemės sklypo ribų keitimo neapsvarsčius Nuostatuose nustatyta tvarka, buvo pažeisti visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese bei teritorijų planavimo dokumentų viešumui keliami reikalavimai, nustatyti Nuostatų 5, 23, 24, 27, 28 punktuose. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl šių pažeidimų jis negalėjo pasinaudoti Nuostatų 7 punkte ir TPĮ 32 straipsnyje numatyta teise dėl teritorijų planavimo dokumento pareikšti pasiūlymus. Pareiškėjas pažymėjo, kad buvo pažeisti ir Taisyklių 45 punkto reikalavimai – prieš teikiant tvirtinti, detaliojo teritorijų planavimo dokumentą nustatyta tvarka apsvarstyti.

Pareiškėjas nurodė, kad planavimo organizatoriui nenustačius planavimo tikslo – pakeisti naudojamų žemės sklypų ribas ir plotus, o tik nustatyti esamų sklypų ribas, Detalusis planas negalėjo būti rengiamas, o vėliau ir tvirtinamas.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad paženklinant kaimyninį žemės sklypą bei NŽT Kelmės skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu patvirtinant kadastrinius duomenis, atsakovas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (aktuali redakcija nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2014 m. balandžio 7 d.) (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai), kitais teisės aktais. Pažymėjo, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 4 punkte yra nurodyta, jog nustatant žemės sklypo ribas buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo savininkas ir gretimų sklypų savininkai. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 5 punkte nurodytas reikalavimas pažymėti savininkų ir gretimų žemės sklypų naudotojų pastabas bei įrašus apie atsisakymą pasirašyti ir apie neatvykusius asmenis. Šioje grafoje nėra įrašo apie kviestus ir neatvykusius asmenis: A. S. ir jo sutuoktinę F. S.. Todėl nėra aišku, ar jie buvo kviečiami registruotais laiškais ir neatvyko dalyvauti be pateisinamos priežasties ženklinant žemės sklypo ribas. Nepakvietus besiribojančio sklypo savininkų ir paženklinus kaimyninio žemės sklypo ribas, tokius kadastrinius duomenis patvirtinant skundžiamu NŽT Kelmės skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu, buvo pažeisti pareiškėjo teisėti interesai, nes dalis žemės sklypo iki žemės sklypo naujų ribų nustatymo ir tokių duomenų patvirtinimo nuosavybės teise priklausė pareiškėjui. Be to, pateiktoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad neatvykusiam pareiškėjui, jeigu jis tinkamai buvo kviečiamas į paženklinimo procedūrą, surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, jo kopija ir žemės sklypo plano ištraukos kopija buvo įteikta. Tokiu būdu buvo pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2, 32.1.1.3 punktų imperatyvūs reikalavimai.

Atsakovas Kelmės rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius, kaip planavimo organizatorius, atliko visus privalomus veiksmus ir procedūras, numatytas Nuostatuose, šią aplinkybę patvirtina Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2012 m. spalio 15 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad Detaliojo plano projekte rengimo procedūros pažeidimų nerasta. Atsižvelgus į tai, buvo priimtas sprendimas dėl Detaliojo plano patvirtinimo.

Atsakovas paaiškino, jog apie Detaliojo plano rengimo pradžią ir pagrindinius planavimo tikslus buvo paskelbta laikraštyje „Bičiulis“ Nr. 86 2010 m. lapkričio 10 d., stende planuojamoje teritorijoje, savivaldybės skelbimų lentoje ir internetiniame puslapyje, registruotais laiškais buvo informuoti sodų bendrijos (toliau – ir SB) (duomenys neskelbtini) pirmininkas su nurodymu informuoti sodų bendrijos narius – nekilnojamųjų daiktų savininkus, gretimų žemės sklypų ir nekilnojamų daiktų savininkus (tarp jų ir pareiškėją).

Atsakovas nurodė, kad Detaliojo plano koncepcijai Kelmės rajono savivaldybės taryba pritarė 2011 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-87, apie tai buvo paskelbta laikraštyje „Bičiulis“ Nr. 26 2011 m. balandžio 6 d., savivaldybės skelbimų lentoje ir internetiniame puslapyje. Apie teritorijos detaliojo plano rengimą, pagrindinius planavimo tikslus, parengto projekto viešą eksponavimą bei viešą aptarimą, visuomenės galimybę teikti pasiūlymus buvo paskelbta laikraštyje „Bičiulis“ Nr. 74 2011 m. rugsėjo 24 d., stende planuojamoje teritorijoje, savivaldybės skelbimų lentoje ir internetiniame puslapyje, registruotais laiškais buvo informuoti sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas su nurodymu informuoti sodo bendrijos narius – nekilnojamųjų daiktų savininkus, gretimų žemės sklypų ir nekilnojamų daiktų savininkus.

Atsakovas nurodė, kad susipažinti su Detaliuoju planu buvo galima pas planavimo organizatorių ir plano rengėją nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. spalio 25 d., parengtas Detalusis planas buvo viešai eksponuojamas Kelmės rajono savivaldybės patalpose nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2011 m. spalio 26 d. Viešas svarstymas su visuomene vyko 2011 m. spalio 26 d. Kelmės rajono savivaldybės patalpose. Apie teritorijos detaliojo plano pakartotinio svarstymo su visuomene viešumo procedūrą buvo paskelbta laikraštyje „Bičiulis“ Nr. 37 2012 m. gegužės 9 d., stende planuojamoje teritorijoje, savivaldybės skelbimų lentoje ir internetiniame puslapyje, registruotais laiškais buvo informuoti sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas ir planuojamos teritorijos nekilnojamų daiktų savininkai, gretimų žemės sklypų ir nekilnojamųjų daiktų savininkai.

Pakartotinai susipažinti su parengtu Detaliuoju planu buvo galima pas planavimo organizatorių ir rengėją nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. birželio 6 d. Parengtas Detalusis planas buvo pakartotinai viešai eksponuojamas Kelmės rajono savivaldybės patalpose nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2012 m. birželio 6 d. Pakartotinas viešas svarstymas su visuomene vyko Kelmės rajono savivaldybės patalpose.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog detalusis planas bus viešai eksponuojamas Kelmės rajono savivaldybėje. Pažymėjo, kad kartu su Detaliojo plano brėžiniu Kelmės rajono savivaldybėje buvo galima susipažinti ir su kitais priedais (t. y. esama būkle, koncepcija (pagrindiniu brėžiniu ir transporto schema), sprendiniais (pagrindiniu brėžiniu, suvestiniu inžinerinių tinklų bei žemės sklypų ribų nužymėjimo brėžiniais). Atsakovas akcentavo, kad teisės aktai neįpareigoja planavimo organizatoriaus siųsti asmenims visus minėtus dokumentus, todėl pareiškėjas su visa grafine medžiaga turėjo teisę susipažinti Kelmės rajono savivaldybėje.

Atsakovas NŽT pateiktame atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad žemės sklypo, esančio Paparčių g. 24, Kelmės m., Kelmės r. sav., kadastrinių matavimų byla suderinti Kelmės skyriui buvo pateikta 2013 m. vasario 7 d. Nenustačius pažeidimų ir esant žemės sklypo savininkės S. P. prašymui patikslinti pateiktus kadastrinius matavimus, buvo priimtas skundžiamas NŽT Kelmės skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimas. Pažymėjo, jog skyrius, patikrinęs kadastrinių matavimų bylą, neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vigeba“ pateikta kadastrinių matavimų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, kas būtų sudaręs teisėtą pagrindą atsisakyti derinti pateiktus kadastrinius matavimus.

Atsakovas akcentavo, jog nors 2012 m. lapkričio 15 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 5 punkte nėra įrašyti asmenys, kurie buvo kviečiami atvykti į ženklinimą ir neatvyko, tačiau šio punkto neužpildymas nesuteikė pagrindo abejoti, jog gretimo sklypo savininkas buvo kviestas į ženklinimą, nes kadastrinių matavimų byloje yra pateikti duomenys, jog pareiškėjas, kaip gretimo sklypo savininkas, 2012 m. lapkričio 5 d. kvietimu, kuris buvo tą pačią dieną išsiųstas registruotu laišku, buvo kviečiamas atvykti į ženklinimą 2012 m. lapkričio 15 d. 9.00 val. Jam neatvykus, žemės sklypas buvo paženklintas ir registruotu laišku tą pačią dieną pareiškėjui buvo išsiųsta paženklinto žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto kopija, žemės sklypo plano fragmentas ir detaliojo plano fragmentas. Kadangi per 30 dienų pareiškėjas nepateikė prieštaravimų ar pastabų dėl atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų, skyriui nekilo abejonių dėl pateiktos kadastrinių matavimų bylos atitikimo teisės aktų reikalavimams.

Atsakovas taip pat nurodė, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra atlikti. Susipažinęs su pareiškėjo žemės tvarkymo bylos medžiaga ir su Detaliojo plano brėžiniais, skyriuje saugomoje sodo sklypo Nr. 28 žemės tvarkymo byloje esančiame sodo sklypo plane šiaurinė kraštinė (besiribojanti su numatytu pravažiavimu tarp pareiškėjo ir S. P. bei S. P. sklypo Nr.27) nurodyta 50,50 m, rytinė kraštinė (besiribojanti su Paparčių gatve) nurodyta 17,50 m, pietinė kraštinė (besiribojanti su sklypu Nr. 30) nurodyta 50,50 m, vakarinė kraštinė (besiribojanti su sklypu Nr. 33-1) nurodyta 18,50 m. Bendras sklypo plotas pagal preliminarius matavimus – 0,0909 ha. Detaliajame plane Žemės sklypo ribos nurodytos atitinkamai: šiaurinė kraštinė 48,90 m (26,40 m + 22,50 m), rytinė kraštinė 18,60 m (15,60 m + 3 m numatomo servituto), pietinė kraštinė 48,60 m, vakarinė kraštinė 23,30 m (20,30 m + 3 m numatomo servituto). Bendras sklypo plotas pagal detaliojo plano sprendinius – 0,0989 ha. Atsižvelgęs į tai, atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog sklypo ribos buvo pakeistos, sumažinant žemės sklypo ribos ilgį ir pakeičiant žemės sklypo plotą bei nustatant tarp žemės sklypų Nr. 27 ir Nr. 28 kelio servitutą taip, kad servitutinis kelias turės eiti per pareiškėjo žemės sklypo dalį. Pažymėjo, kad Detaliojo plano grafinės dalies pastabose nurodyta, jog žemės sklypų ir servitutų grafinis plotas ir koordinatės bus tikslinamos sklypų tiksliųjų geodezinių matavimų metu, tai reiškia, kad šiuo metu teigti, jog konkretaus sklypo plotas ar kraštinės yra sumažintos ar padidintos, nėra pagrindo, kol nėra atlikti tikslūs sklypo kadastriniai matavimai.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. P. ir S. P. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vigeba“ atsiliepime į skundą nurodė, kad žemės sklypas, priklausantis S. P., buvo paženklintas vadovaujantis Detaliuoju planu. Dalyvauti sklypo paženklinime buvo kviečiami visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir pareiškėjas, kvietimas jam išsiųstas 2012 m. lapkričio 5 d., o jam neatvykus, 2012 m. lapkričio 15 d. išsiųstame laiške buvo pridėta žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano ištraukos kopija. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Lietuvos pašto išrašai patvirtina, kad pareiškėjui kvietimai buvo išsiųsti, tačiau jis sklypo ženklinime nedalyvavo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad ribų paženklinimo akto 5 punkte nėra įrašo, kad pareiškėjas neatvyko, tačiau tai nėra esminis dalykas.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. M. ir R. M. atsiliepime į skundą nurodė, kad 2013 m. SB (duomenys neskelbtini) įsigijo žemės sklypą Nr. 26, kuris ribojasi su žemės sklypais Nr. 24 ir Nr. 28. Patekimas į sklypą Nr. 26 galimas tik specialiomis žemės sąlygomis numatytu keliu tarp sklypų Nr. 24 ir Nr. 28. Šis kelias naudojamas privažiuoti prie siurblinės ir priešgaisrinių automobilių privažiavimui prie (duomenys neskelbtini) upės.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad 2007 m. rugsėjo mėnesį buvo išduotos planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, 2010 m. spalio mėnesį buvo kreiptasi dėl sąlygų pratęsimo, 2010 m. spalio–lapkričio mėnesiais sąlygų galiojimo terminas buvo pratęstas, o akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos energija“ išdavė naujas planavimo sąlygas, nes įsigaliojo nauji teisės aktų reikalavimai. Iš Detaliojo plano teismas nustatė, kad parengiamojo etapo metu, t. y. 2010 m. lapkričio 10 d., buvo išduotas planavimo sąlygų sąvadas, vadovaujantis kuriuo buvo pradėtas antrasis detaliojo teritorijų planavimo proceso etapas – teritorijų planavimo dokumento rengimas. AB „Lesto“ 2012 m. gegužės 7 d. parengus planavimo sąlygas tą pačią dieną buvo patvirtintas patikslintas planavimo sąlygų sąvadas.

Teismas vadovavosi Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (toliau – ir Tvarkos aprašas) (redakcija nuo 2010 m. spalio 3 d. iki 2011 m. balandžio 13 d.) ir pažymėjo, kad nėra galima pratęsti akto, kurio galiojimas dar nėra pasibaigęs. Atsižvelgęs į tai, kad planavimo sąlygos buvo išduotos 2007 m. rugsėjo mėnesį, o 2010 m. spalio–lapkričio mėnesiais sąlygų galiojimo terminas buvo pratęstas (išskyrus naujai išduotas, laikantis Teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 11 p.), teismas padarė išvadą, kad buvo pratęstos jau nebegaliojančios sąlygos, todėl buvo padarytas procedūrinis pažeidimas. Teismas, atsižvelgęs į planuojamos teritorijos specifiką, detaliojo planavimo trukmę, jo svarbą, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog nustatytas pažeidimas pats savaime sudaro pagrindą panaikinti Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. T-335 ar jo dalį.

Teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 36 punktą, detaliojo plano rengimo terminas neturėjo viršyti trejų metų, o viršijus trejų metų terminą, turėjo būti peržiūrimas ir, esant reikalui, atnaujinami savivaldos ir kitų institucijų išduoti detalųjį planavimą sąlygojantys dokumentai. Taigi 3 metų termino nustatymas yra siejamas su detalųjį planavimą sąlygojančių duomenų atnaujinimo būtinumu, kai planavimas užsitęsia. Todėl ir nustatyta, kad pasibaigus 3 metų terminui ir planavimo organizatoriui nesikreipus dėl planavimą sąlygojančių dokumentų peržiūrėjimo, planavimo procesas laikomas nutrauktu. Tokia nuostata išliko ir 2004 m. gegužės 14 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 36 punkte, pagal kurį detaliojo plano rengimo terminas neturi viršyti 3 metų (planavimo sąlygų galiojimo termino) ir turi būti pratęstas tik atnaujinus planavimo sąlygas. 2006 m. spalio 18 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-473 pakeitus Detaliųjų planų rengimo taisykles, jų 37 punkte detaliojo plano rengimo terminas susietas su planavimo sąlygų sąvado galiojimo terminu, o termino pratęsimas siejamas su planavimo sąlygų sąvado atnaujinimu, taip pat nurodyta, kad esant reikalui planavimo sąlygos gali būti keičiamos. Taigi minėtos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad planavimo terminas nustatomas dėl būtinumo atnaujinti planavimui reikšmingus duomenis. Todėl pareiškėjo argumentai, kad 3 metų planavimo termino pažeidimas yra neteisėtas atsakovo veiksmas, yra nepagrįsti.

Teismas taip pat nustatė, kad 2010 m. lapkričio 10 d. buvo išduotas planavimo sąlygų sąvadas, kuris galiojo 3 metus. Patikslintas planavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas 2012 m. gegužės 7 d., todėl to, kad 2012 m. gegužės 7 d. patvirtintas planavimo sąlygų sąvadas, teismas nelaikė pažeidimu. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti tinkamu Detaliojo plano parengimu pagal planavimo sąlygas. Pabrėžė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kurie galėtų paneigti šias išvadas, pareiškėjas ar jo atstovas taip pat to neginčijo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra Žemės sklypo savininkas. Teismas pažymėjo, kad Detaliuoju planu buvo nustatytos Žemės sklypo ribos, neatitinkančios preliminarių matavimų duomenų, ir kuriame buvo pažymėta servituto zona Žemės sklype.

Teismas pažymėjo, kad detaliojo planavimo procese viena iš pagrindinių sąlygų, siekiant užtikrinti teritorijų planavimo proceso skaidrumą, asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei derinimą, yra visuomenės ir (ar) atskirų jos narių įtraukimas į šį procesą, kuris turi būti užtikrinamas viso teritorijų planavimo metu. Bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų projektų rengimo viešumą užtikrinančias procedūras bei visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarką nustato Nuostatai.

Teismas, vadovaudamasis Taisyklėmis, padarė išvadą, kad atsakovas tiek apie 2011 m. spalio 26 d., tiek apie 2012 m. birželio 6 d. vykusio Detaliojo plano viešąjį svarstymą su visuomene pareiškėjui turėjo pranešti raštu. Teismas nustatė, kad apie rengiamą Detalųjį planą bei svarstymo su visuomene procedūras buvo paskelbta spaudoje 2010 m. lapkričio 10 d., 2011 m. balandžio 6 d., 2011 m. rugsėjo 24 d., 2012 m. gegužės 9 d. Teismas nustatė, kad pašto kvitas patvirtina, jog pranešimas buvo išsiųstas pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad planuojamoje teritorijoje stende buvo galima susipažinti su informacija apie detalųjį teritorijos planavimą, planuojamoje teritorijoje buvo eksponuojamas Detalusis planas, paskelbta savivaldybės internetiniame tinklalapyje.

Teismas nustatė, kad apie 2011 m. spalio 26 d. vykusio Detaliojo plano viešąjį svarstymą su visuomene pareiškėjui nebuvo pranešta raštu, tačiau šio pažeidimo teismas nelaikė esminiu, nes tai buvo pakartotinis viešas svarstymas, o apie 2012 m. birželio 6 d. vykusį Detaliojo plano viešąjį svarstymą su visuomene pareiškėjui buvo pranešta raštu. Teismas akcentavo, jog kiti paskelbimo būdai yra pakankami padaryti išvadą, kad pareiškėjui pranešta tinkamai. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Detaliojo plano viešojo svarstymo procedūra atitiko teisės aktų keliamus formalius reikalavimus, pareiškėjas turėjo realią galimybę susipažinti su rengiamu Detaliuoju planu, teikti pastabas ir pasiūlymus.

Teismas taip pat nurodė, kad po 2011 m. spalio 26 d. vykusio susirinkimo brėžinys Nr. 1 pakeistas brėžiniu Nr. 2, t. y. atsižvelgus į pasiūlymą buvo pakoreguoti Detaliojo plano sprendiniai, nes šio susirinkimo metu SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas priminė apie savo pareiškimą raštu dėl servitutinio kelio prie vandens bokšto – siurblinės nustatymo. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis TPĮ, pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui gali būti teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu. Po 2011 m. spalio 26 d. vykusio susirinkimo 2012 m. gegužės 9 d. laikraštyje „Bičiulis“ ir internetiniame tinklalapyje buvo paskelbta, kad susipažinti su parengtu detaliuoju planu galima nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. birželio 6 d. pas detaliojo plano rengėją, viešas eksponavimas – Kelmės rajono savivaldybės patalpose nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2012 m. birželio 6 d., viešas svarstymas – 2012 m. birželio 6 d., nurodyta informacija dėl pasiūlymų ir pastabų teikimo. Parengtas Detalusis planas, kuriame matyti ir pažymėta Žemės sklype servituto zona, buvo skelbiamas viešai stende, 2012 m. gegužės 8 d. pranešimas išsiųstas pareiškėjui. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog buvo laikytasi Nuostatų 25.3 punkto reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginys, jog jam nebuvo tinkamai pranešta apie Detaliojo plano sprendinius, nepagrįstas, nes jis turėjo realią galimybę susipažinti su pakeistu Detaliuoju planu, teikti pastabas ir pasiūlymus. Teismas aplinkybę, kad 2012 m. birželio 6 d. vykusiame susirinkime pirmininkas pasakė, jog Detaliojo plano sprendiniai išliko nepakitę, vertino kaip nereikšmingą, nes šiame susirinkime pareiškėjas nedalyvavo.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Žemės sklypo ribų nustatymas ne pagal preliminarius matavimus neprieštarauja Detaliojo planavimo tikslui – įvertinti ir nustatyti privatizuotų pagal preliminarius matavimus esamų žemės sklypų ribas. Teismas nurodė, jog tai nereiškia žemės sklypų ribų nustatymo pagal preliminarius matavimus. Teismas išaiškino, kad toks tikslas reiškia, jog bus įvertintos ir nustatytos esamų žemės sklypų, kurie privatizuoti pagal preliminarius matavimus, ribos.

Teismas padarė išvadą, jog atlikus detaliojo planavimo procedūras, pareiškėjo teisės nebuvo apribotos taip, kad jis negalėtų naudotis jam priklausančia nuosavybe. Atsižvelgęs į Detaliojo plano reikšmę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nustatytų pažeidimų bylos aplinkybių kontekste teismas nevertino kaip sudarančių pagrindą naikinti Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. T-335 ar jo dalį.

Teismas nustatė, jog apie 2012 m. lapkričio 15 d. 9.00 val. numatytus gretimo žemės sklypo Nr. 27 kadastrinius matavimus pareiškėjui buvo pranešta 2012 m. lapkričio 5 d. išsiųstu registruotu laišku, t. y. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2 punkte numatytu būdu ir nepažeidžiant nustatyto termino. Pareiškėjui skirtame 2012 m. lapkričio 5 d. kvietime Nr. 19-K taip pat nurodyta, kad neatvykus, darbai bus vykdomi nurodytą dieną, apie neatvykimą ar galimą kitą susitikimo vietą prašė informuoti telefonu, t. y. pareiškėjui skirtame kvietime nurodyta informacija atitiko Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2 punkte nurodytus reikalavimus kvietimo turiniui. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas yra Žemės sklypo savininkas, todėl tik jis ir turėjo būti kviečiamas į sklypo matavimus. Teismas pažymėjo, kad 2012 m. lapkričio 15 d. surašytame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašė sklypo Nr. 27 savininkė. Iš registruoto 2012 m. lapkričio 15 d. pranešimo Nr. 3 teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo išsiųsta ne tik 2012 m. lapkričio 15 d. žemės sklypo Nr. 27 ribų paženklinimo-parodymo akto kopija, žemės sklypo plano fragmentas (ištrauka), bet ir patvirtino Detaliojo plano fragmentas, esantis kadastrinių matavimų byloje, taip pat nurodytas 30 dienų terminas, per kurį galima pateikti pastabas, t. y. iš esmės buvo laikytasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3 punkto reikalavimų. Todėl pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo išsiųsti sklypo ribų paženklinimo aktas ir kt., laikė nepagrįstais. Tai, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 4 ir 5 skiltyje neįrašyta informacija apie kviestinus ir neatvykusius asmenis, nelaikė esminiu pažeidimu, nes pareiškėjas tinkamai buvo informuotas apie gretimo sklypo kadastrinius matavimus. Atsižvelgęs į tai, jog teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti NŽT Kelmės skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą.

III. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai pažeidimą, jog buvo pratęstos jau nebegaliojančios sąlygos, laikė neesminiu. Pareiškėjas teigia kad tokios teismo išvados prieštarauja teisės aktų nustatytiems reikalavimams bei suformuotai teismų praktikai. Pareiškėjas pažymi, jog nustatytas pažeidimas yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas tenkinti reikalavimą dėl Detaliojo plano ar jo dalies panaikinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais ir pripažinęs, kad apie 2011 m. spalio 26 d. vykusio detaliojo plano viešąjį svarstymą su visuomene pareiškėjui nebuvo pranešta raštu, nepagrįstai šios aplinkybės nevertino kaip pažeidimo, ignoravo suformuotą teismų praktiką bei pažeidė teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas akcentuoja, jog nežinodamas apie 2011 m. spalio 26 d. susirinkimą, nes jam apie susirinkimą ir jo tikslus nebuvo pranešta, negalėjo žinoti, kad 2011 m. spalio 26 d. susirinkimo metu buvo nagrinėjamas SB (duomenys neskelbtini) pirmininko pareiškimas dėl servitutinio kelio nustatymo ir dėl to yra organizuojamas pakartotinis susirinkimas 2012 m. birželio 6 d.

Pareiškėjas tvirtina, kad Taisyklių (brėžinio Nr. 1 pakeitimo metu aktualios redakcijos) 27.2 punkte nurodyta, jog teritorijų planavimo rengimo etapas yra esamos būklės analizės stadija, koncepcijos nustatymo stadija, sprendinių konkretizavimo stadija, sprendinių pasekmių vertinimo etapas. Užbaigus šią stadiją turi būti gautas planavimo organizatoriaus, nagrinėjamu atveju Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, pritarimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad pritarimui teikiama brėžiniai ir aiškinamasis raštas. Esamos būklės dokumentams 2011 m. sausio 26 d. pritarė laikinai einanti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas D. M.. Detaliojo plano koncepcija buvo patvirtinta 2011 m. kovo 31 d. Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-87. Dokumente nurodoma, kad pridedama detaliųjų planų koncepcija, brėžiniai ir aiškinamieji raštai. Pareiškėjas akcentuoja, kad šis sprendimas yra galiojantis, kito tarybos sprendimo, patvirtinančio koncepciją, priimta nebuvo, todėl negalėjo būti ir kito detaliojo plano brėžinio. Po koncepcijos tvirtinimo prasidėjo detaliojo plano rengimo baigiamasis etapas – svarstymo su visuomene stadija. Nutarta pradėti detaliojo plano derinimo procedūrą.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad Detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kurio brėžinyje yra pažymėtas tik servitutų projektinis pasiūlymas juo nėra nustatomi servitutai. Šiuo atveju detaliuoju planu nustatytas ne žemės servitutas, o kelio servitutas. Pareiškėjas vadovaujasi Taisyklių 38 punktu ir atkreipia dėmesį į tai, kad Detaliojo plano brėžinys Nr. 1 į brėžinį Nr. 2 buvo pakeistas jau po Detaliojo plano rengimo pabaigos ir koncepcijos patvirtinimo, t. y. tik 2012 m. gegužės 8 d. kai jau buvo pradėtas Detaliojo plano baigiamasis etapas – Detaliojo plano sprendinių svarstymas su visuomene, tačiau neaišku kokiu teisiniu pagrindu – ar išdavus planavimo sąlygų sąvadą ir naujas planavimo sąlygas, pakeitus koncepciją ir pan.

Pareiškėjas pažymi, kad SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas prašymą numatyti servitutinį kelią pateikė 2011 m. spalio 26 d., jau po koncepcijos patvirtinimo. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas klaidino teismą 2014 m. balandžio 9 d. rašte nenurodydamas svarbios faktinės aplinkybės, jog koncepcija buvo patvirtinta atsakovo 2011 m. kovo 31 d. sprendimu dar iki bendrijos pirmininko 2011 m. spalio 26 d. teikiamo prašymo, vadovaujantis kurio vėliau buvo keičiami brėžiniai bei keičiamas teritorijos planavimo tikslas. Atsakovas pažymi, kad su Detaliojo plano brėžiniu Nr. 1 SB nariai buvo supažindinami viso vykusio planavimo metu iki brėžinio pakeitimo 2012 m. gegužės 8 d. Planavimo organizatorius nurodė, kad vyks pakartotinis viešas detaliojo plano svarstymas, tačiau, kad bus keičiami brėžiniai ir 2012 m. birželio 6 d. susirinkime svarstymui su visuomene bus teikiamas naujas brėžinys, numatantis kelio servitutą ir keičiantis pareiškėjo žemės sklypo ribas, nė viename iš susirinkimų nebuvo nurodyta.

Pareiškėjas akcentuoja tai, kad Detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene 2012 m. birželio 6 d. susirinkimo protokole nurodyta, kad susirinkime dalyvavę visuomenės nariai buvo supažindinti su pagrindiniais planavimo tikslais, projektiniais sprendiniais, susirinkime pirmininkas paaiškino, kad Detaliojo plano sprendiniai išliko nepakitę, todėl dėl netinkamo planuojamos teritorijos nekilnojamųjų daiktų savininkų informavimo teko kartoti viešumo su visuomene procedūrą. Tačiau teismas šio 2012 m. birželio 6 d. susirinkimo protokolo nevertino, nepasisakė dėl aplinkybės, jog 2012 m. birželio 6 d. detaliojo viešo svarstymo su visuomene susirinkimo tikslas buvo ne brėžinio Nr. 1 pakeitimas į brėžinį Nr. 2 (pirmininko teigimu sprendiniai liko nepakitę), o netinkamas nekilnojamųjų daiktų savininkų informavimas.

Pareiškėjas taip pat pažymi, jog atsakovo atstovas 2014 m. kovo 13 d. rašte nurodė, kad SB (duomenys neskelbtini) pirmininko 2011 m. spalio 24 d. prašymu (tokio prašymo nėra, yra 2011 m. spalio 26 d. prašymas) prieš koncepcijos tvirtinimą Žemės sklype buvo nustatytas servitutinis kelias. Be to skelbimuose buvo nurodoma, kad informacija apie galimybes susipažinti su parengtais detaliaisiais planais bus paskelbta visuomenės informavimo priemonėse vėliau.

Pareiškėjas nurodo, kad 2011 m. rugsėjo 24 d. laikraščio „Bičiulis“ leidime nurodyta, kad parengti detalieji planai bus viešai eksponuojami Kelmės rajono savivaldybės patalpose nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2011 m. spalio 25 d. Skelbimų lentoje Detaliojo plano rengėjas pateikė ir Detaliojo plano brėžinius, kurie buvo įteikti ir pareiškėjui. Iš pateikto Detaliojo plano brėžinio matyti, kad pareiškėjui nustatytos žemės sklypo ribos atitinka pareiškėjo privatizuoto pagal preliminarius matavimus esamo sklypo ribas. Šių faktinių duomenų kontekste vertinant tai, kad brėžiniai buvo keičiami 2012 m. gegužės 8 d., pareiškėjo apie tai tinkamai neinformuojant, pareiškėjas abejoja, ar brėžinys buvo keičiamas 2012 m. gegužės 8 d., ar brėžinys buvo parengtas vėliau nei 2012 m. gegužės 8 d., vėliau šį brėžinį prijungiant prie Detaliojo plano dokumentų teismui pateikiant galimai melagingą informaciją. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino brėžinį tik kaip servitutų projektinio pasiūlymo pažymėjimą ir darė išvadą, kad pareiškėjas apie Detaliojo plano sudedamosios dalies – brėžinio pakeitimą buvo tinkamai informuotas, o neinformavimas apie vieną iš pagrindinių detaliojo plano svarstymo su visuomene – 2011 m. spalio 26 d. – susirinkimą nebuvo esminis teisės aktų reikalavimų pažeidimas.

Pareiškėjas nurodo, kad gretimo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 4 punkte nurodyta, jog nustatant žemės sklypo ribas buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo savininkas ir gretimų sklypų savininkai, 5 punkte nurodytas reikalavimas pažymėti savininkų ir gretimų žemės sklypų naudotojų pastabas bei įrašus apie atsisakymą pasirašyti ir apie neatvykusius asmenis. Šioje grafoje nėra įrašo apie kviestus ir neatvykusius asmenis: pareiškėją ir F. S., todėl nėra aišku, ar jie buvo kviečiami registruotais laiškais ir neatvyko be pateisinamos priežasties. Minėtuose nuostatuose nurodyti reikalavimai yra imperatyvūs, todėl privaloma jų laikytis. Teismo vertinimas, kad neįrašymas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte neatvykusių asmenų nėra esminis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, yra neteisėtas. Be to reikalavimas dėl administracinio akto, kuriuo patvirtinti kadastriniai matavimai, panaikinimo yra išvestinis, susijęs su Detaliojo plano ar jo dalies galiojimu. Todėl naikinant sprendimą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, ar jo dalį, būtų galima tenkinti išvestinį reikalavimą dėl administracinio akto, kuriuo patvirtinti kadastriniai matavimai, panaikinimo.

Atsakovas Kelmės rajono savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas pažymi, kad pritaria teismo sprendime padarytoms išvadoms. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog dėl planavimo sąlygų išdavimo realiai buvo pažeistos jo teisės ar įstatymų saugomi interesai.

Taip pat nurodo, kad teismo sprendime išsamiai išanalizuotos visuomenės supažindinimo su detaliojo plano sprendiniais bei viešojo svarstymo procedūros, todėl pritaria teismo išvadai, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog jam nebuvo tinkamai pranešta apie detaliojo plano sprendinius, pareiškėjas turėjo realią galimybę susipažinti su pakeistu detaliuoju planu, teikti pastabas ir pasiūlymus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Detaliuoju planu nustatytas ne žemės servitutas, o kelio servitutas, tačiau atsakovas su šiuo teiginiu nesutinka. Pareiškėjas neteisingai aiškina sąvokas, nes tiek teisės aktuose, tiek teismų praktikoje žemės servitutas nustatomas žemės sklype, tai yra bendroji sąvoka, apimanti ir kelio servitutą. Kaip Detaliajame plane pateiktas servituto projektinis pasiūlymas prieštarauja detaliojo plano koncepcijai ir kuo remiantis pareiškėjas daro išvadą apie galimą detaliojo plano klastojimą – nei byloje, nei apeliaciniame skunde įrodymų nepateikta.

Dėl informacijos apie kviestinus ir neatvykusius asmenis neužfiksavimo žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akte atsakovas nurodo, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie gretimo sklypo kadastrinius matavimus, todėl pritaria teismo sprendimo išvadoms, kad informacijos apie kviestinus ir neatvykusius asmenis neįrašymas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nelaikytinas esminiu pažeidimu.

Atsakovas taip pat pažymi, kad Detaliojo plano procedūras tikrino Inspekcija ir 2012 m. spalio 15 d. akte nurodė, jog Detaliojo plano projekto rengimo procedūros pažeidimų nerasta, Detaliojo plano projektas atitinka TPĮ ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas akcentuoja, kad Detalusis planas buvo rengiamas teritorijai, kurioje yra daugiau kaip 170 žemės sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, Detaliojo plano rengimo procedūros užsitęsė ir dėl finansavimo paieškų. Pagal Detaliojo plano sprendinius atlikti kadastriniai matavimai ne vienoje dešimtyje SB (duomenys neskelbtini) sklypų. Detaliojo plano renginio metu nuolat buvo bendraujama su SB vadovybe, atliekamos visos privalomos viešinimo ir visuomenės įtraukimo į planavimo procesą procedūros. Pasibaigus planavimo procedūroms, nebuvo gauta nė vieno skundo (išskyrus pareiškėjo) dėl netinkamo informavimo ar kitų planavimo procedūrų, visus ginčijamus klausimus buvo stengiamasi išspręsti, į visus pasiūlymus ar pageidavimus atsižvelgti detaliojo plano rengimo metu. Pažymėjo, kad Žemės sklypo plotas detaliuoju planavimu sumažintas nebuvo (bendras sklypo plotas pagal preliminarius matavimus – 0,0909 ha, pagal detalųjį planą – 0,0989 ha), Detaliajame plane užfiksuotos realios Žemės sklypo ribos, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad anksčiau jis būtų naudojęsis didesniu žemės plotu nei jis nustatytas Detaliuoju planu ar kaimyninių sklypų savininkams atlikus kadastrinius matavimus pagal Detaliojo plano sprendinius.

Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas panaikinti NŽT skyriaus sprendimo panaikinimo, nustačius, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėjas nebuvo kviečiamas į kaimyninio žemės sklypo ženklinimą ar buvo kviečiamas netinkamai. Teismas pagristai nelaikė esminiu pažeidimu to, kad neužpildytas 2012 m. lapkričio 15 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 5 punktas

Atsakovas taip pat nurodo, kad nepagrįsti ir kiti pareiškėjo skundo reikalavimai, nes Detaliojo plano sprendiniai teisės aktų nustatyta tvarka buvo patikrinti institucijoje, atliekančioje teritorijų planavimo dokumentų priežiūrą, kuri davė teigiamą išvadą. Inspekcijos pritarimas ginčijamas nebuvo, yra galiojantis, todėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. T-335 yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovas teigia, jog teismas pagrįstai sprendė ir dėl servituto – jog Detaliojo plano brėžinyje yra pažymėtas tik servituto projektinis pasiūlymas ir kol teisės aktų nustatyta tvarka nėra išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia bei servitutas nėra registruotas kaip daiktinė teisė viešajame registre, nėra pagrindo teigti, jog žemės sklypas yra apsunkintas šia daiktine teise.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. P. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti galioti.

Nurodo, kad pareiškėjas ignoruoja tai, jog pagal Detalųjį planą ir jo sprendinius, jau dauguma sodo gyventojų įsiformino kadastrinių matavimų bylas savo sodų sklypams, dalis savininkų jau spėjo savo turtą perleisti tretiesiems asmenims. Pareiškėjas ginčija iš esmės formalius didelio ir sudėtingo proceso, nereikšmingus pažeidimus, kurie materialiąja prasme pareiškėjui yra netgi naudingi: sklypas padidėjo, servitutinis kelias naudojamas gali būti tik ekstriniais atvejais (ir dar neaišku, ar bus registruotas kaip daiktinė teisė), kai kyla pavojus dėl gaisro visos sodų bendrijos nariams netekti turto (gaisrinių privažiavimui dėl vandens paėmimo iš upės). Ekologine prasme toks kelio servitutas gali būti vertinamas kaip gerinantis aplinką faktorius. Ant šio kelio pareiškėjui nėra galimybės statyti statinius pagal RST reikalavimus, todėl ir šia prasme jo interesai nepažeidžiami. Pareiškėjas keliu gali laisvai naudotis privažiavimui prie savo pastatų, kas anksčiau ir buvo daroma. Ginčo teritorijos planavimas vyko ilgai, kiekvienas buvo tinkamai informuotas apie vykstantį procesą, turėjo galimybę susipažinti su ruošiamais planais ir kitais dokumentais, kas norėjo, betarpiškai kreipėsi į savivaldybės pareigūnus paaiškinti ar atsakyti į rūpimus klausimus. Pareiškėjas taip pat turėjo visas galimybes reikšti pretenzijas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad formuojant sklypo kadastrinių matavimų bylą, matininkai buvo įspėti, kad griežtai laikytųsi visų teisės aktų reikalavimų, nes su pareiškėju turi bendravimo problemų ne vienus metus. Matininkai ruošdavo atitinkamus pranešimus, įstatymo nustatyta tvarka kviesdavo atvykti, kaip nustatyta procedūrose. Pareiškėjas nesidomėjo gaunamais raštais ir pakvietimais, todėl jo paties nerūpestingas elgesys negali kitiems asmenims būti kliūtis įgyvendinti savo teisėtus interesus – turėti reikalaujamą sklypo kadastrinių matavimų bylą.

Pareiškėjo interesai galbūt pažeisti tiek, kiek ir kitų bendrijos narių, nes to reikalavo bendri visos bendrijos narių interesai dėl visuomenės interesų: kelių tiesinimo, saugių pakelės zonų palikimo ir kitokių priežasčių. Trečiojo suinteresuoto asmens sklypas yra suformuotas pagal Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. T-335 „Dėl teritorijos, esančios sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, detaliojo plano patvirtinimo“ ir nepažeidė pareiškėjo interesų. Pažymėjo, kad iš esmės visos svarbiausios ir būtinos procedūros planavimo procese yra išlaikytos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos pagal pareiškėjo A. S. (A. S. teisių perėmėjo) apeliacinį skundą dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, teistumas bei pagrįstumas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu siekdamas apginti galbūt pažeistą teisę į nuosavybę – pareiškėjas skunde teigė, jog rengiant Detalųjį planą, jis nebuvo tinkamai supažindintas su jo sprendiniais, todėl negalėjo realizuoti savo teisės teikti pastabas bei pasiūlymus, o patvirtintu Detaliuoju planu buvo nustatytos kitokios jo Žemės sklypo ribos, sklype nustatytas servitutas. Patikslintame skunde pareiškėjas ginčijo gretimo žemės sklypo kadastrinių duomenų pakeitimą teigdamas, jog buvo pažeisti tokią procedūrą reglamentuojantys teisės aktai, nes apie tai nebuvo tinkamai pranešta.

Pirmosios instancijos teismas nustatė Detaliojo plano rengimo procedūros pažeidimų, tačiau jų nelaikė esminiais, sudarančiais pagrindą panaikinti Detalųjį planą ar jo dalį. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, jog NŽT Kelmės skyriaus sprendimais gretimo žemės sklypo kadastriniai duomenys buvo patvirtinti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Įvertinusi bylos faktines aplinkybes ir taikytinų teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė nevisapusiškai ištyręs bylos aplinkybes, todėl apeliaciniu skundu skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.

Ginčas byloje kilo dėl teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo. Teritorijų planavimo procedūrą reglamentuoja TPĮ. Vadovaujantis 2009 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-619, iki 2010 m. sausio 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių yra išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti ir tvirtinami pagal TPĮ nuostatas, galiojusias iki 2010 m. sausio 1 d., ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus.

Vadovaujantis bylos duomenimis, Detalųjį planą nuspręsta pradėti rengti Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T-278 (I t., b. l. 62), planavimo sąlygos ginčo Detaliajam planui rengti buvo išduotos 2007 m. rugsėjo–spalio mėnesiais, pratęstos 2010 m. spalio–lapkričio mėnesiais. Atsižvelgus į tai, ginčo sprendimui taikytinos TPĮ bei kitų teisės aktų nuostatos, galiojusios iki 2010 m. sausio 1 d.

TPĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis, specialusis ir detalusis teritorijų planavimas yra viešas. Visuomenę su parengtais teritorijų planavimo dokumentais supažindina planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo konsultavimosi bei viešojo svarstymo metu (TPĮ 31 str. 3 d.). Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese bendroji ir supaprastinta tvarka reglamentuojama Vyriausybės patvirtintuose konsultavimosi, viešo svarstymo nuostatuose (TPĮ 30 str. 3 d.).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su netinkamu informavimu apie parengtą Detalųjį planą, kurio sprendiniais pakeistos jam priklausančio Žemės sklypo ribos, numatomas servitutas.

Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 21 d. iki 2010 m. liepos 1 d.) 5 punkte buvo nustatyta, kad teritorijų bendrojo, specialiojo ir detaliojo planavimo viešumą užtikrina šios procedūros: visuomenės informavimas apie teritorijų planavimo dokumento projekto rengimo pradžią ir planavimo tikslus, apie tai, ar bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai (toliau – ir SAV) vertinimas Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka; jeigu toks vertinimas neatliekamas, informuojama, kur galima susipažinti su motyvais, kodėl neatliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas; detaliųjų planų rengimo atveju stendo su šiame punkte nurodyta informacija prie planuojamos teritorijos įrengimas (5.1 p.); konsultavimasis su suinteresuota visuomene (rengiant nacionalinio ir regiono lygmenų teritorijų planavimo dokumentus) (5.2 p.); viešas svarstymas (rengiant rajono ir vietovės lygmenų bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų projektus) (5.3 p.); informavimas visuomenės informavimo priemonėse apie teritorijų planavimo dokumento projekto patvirtinimą TPĮ nustatyta tvarka (5.4 p.).

Vadovaujantis Nuostatais, viešą svarstymą sudarė šie etapai: supažindinimas su koncepcijos stadijoje rengiamais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, jų alternatyvomis, taip pat su SPAV ataskaita (jeigu SPAV buvo atliktas nustatytąja tvarka) (5.3.1 p.); skelbimas apie parengto teritorijų planavimo dokumento projekto viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką visuomenės informavimo priemonėse, o detaliojo planavimo atveju – ir prie planuojamos teritorijos įrengtame stende (5.3.2 p.); supažindinimas su parengtais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, taip pat su SPAV ataskaita (jeigu SPAV buvo atliktas nustatytąja tvarka) (5.3.3 p.); vieša ekspozicija (5.3.4 p.); viešas susirinkimas (5.3.5 p.).

Vadovaujantis bylos medžiaga nustatyta, kad buvo surengti du vieši susirinkimai – 2011 m. spalio 26 d. ir 2012 m. birželio 6 d. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog raštu pareiškėjas buvo informuotas tik apie antrąjį viešą susirinkimą. Taip pat nėra ginčijama aplinkybė, kad pareiškėjas šiame susirinkime nedalyvavo. To, kad pareiškėjui nebuvo pranešta apie pirmąjį Detaliojo plano viešą svarstymą, pirmosios instancijos teismas nelaikė pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti ginčijamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog įvykdyti kiti paskelbimo apie viešą susirinkimą būdai yra pakankami, kad būtų galima vertinti, jog pareiškėjui pranešta tinkamai, todėl Detaliojo plano viešo svarstymo procedūra atitiko teisės aktų keliamus formalius reikalavimus, pareiškėjas turėjo realią galimybę susipažinti su rengiamu detaliuoju planu, teikti pastabas ir pasiūlymus.

Tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde teisingai pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kada buvo paskelbtas Detaliojo plano brėžinys, kuriame nustatyti pareiškėjo teisę naudotis Žemės sklypu apsunkinantys sprendiniai bei pakeistos Žemės sklypo ribos. Akcentuotina, kad atsakovas neginčija aplinkybės, jog pirmojo viešo susirinkimo metu buvo aptariami Detaliojo plano sprendiniai, kuriuose nebuvo nustatytas servitutas pareiškėjui priklausančiame žemės sklype. Iš 2011 m. spalio 26 d. viešo susirinkimo protokolo (II t., b. l. 23–24) matyti, kad buvo pateiktas raštiškas SB (duomenys neskelbtini) pirmininko pasiūlymas (II t., b. l. 29) dėl servitutinio kelio prie vandens bokšto siurblinės. Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2011 m. lapkričio 10 d. raštu (II t., b. l. 33) SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas informuotas, kad atsižvelgta į jo pasiūlymą dėl servitutinio kelio nustatymo. Taip pat nustatyta, kad 2012 m. birželio 6 d. vykusio viešo susirinkimo metu (II t., b. l. 51) buvo nurodyta, kad iki pakartotinai organizuojamo viešo susirinkimo raštu dėl Detaliojo plano sprendinių pasiūlymų ar pretenzijų nebuvo gauta, susirinkimo dalyviams nurodyta, kad Detaliojo plano sprendiniai išliko nepakitę, o viešas susirinkimas buvo organizuotas pakartotinai dėl netinkamo žemės sklypų savininkų informavimo. Iš 2012 m. birželio 6 d. vykusio susirinkimo protokolo taip pat matyti, kad SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas pakartotinai pateikė raštišką pasiūlymą (II t., b. l. 54) dėl servituto nustatymo, tačiau jam buvo nurodyta, jog į šį pasiūlymą buvo atsižvelgta.

Išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, jog byloje nepašalintos pareiškėjo skunde išsakytos abejonės, ar viešų susirinkimų metu buvo svarstomas tas Detaliojo plano sprendinių variantas, kuris buvo patvirtintas Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T-335. Atsižvelgęs į tai, kad abiejų viešų susirinkimų metu SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas teikė raštiškus pasiūlymus dėl servituto nustatymo, o antrojo viešo susirinkimo metu buvo nurodyta, kad po pirmojo viešo susirinkimo Detalusis planas išliko nepakitęs, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, koks Detaliojo plano sprendinių variantas buvo svarstomas su visuomene pirmojo, o koks – antrojo viešo susirinkimo metu. Pažymėtina, kad teismas įrodymais nepagrindė padarytos išvados, jog po 2011 m. spalio 26 d. vykusio susirinkimo brėžinys Nr. 1 pakeistas brėžiniu Nr. 2, t. y. atsižvelgus į pasiūlymą buvo pakoreguoti Detaliojo plano sprendiniai.

Akcentuotina, kad pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus nėra aišku, ar Detalusis planas buvo keičiamas prieš antrą viešą susirinkimą ar po jo, todėl šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir nustatyti, ar Detaliojo plano pakeitimai buvo parengti laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir ar pareiškėjui buvo tinkamai apie tai pranešta bei sudaryta galimybė susipažinti su Detaliojo plano sprendiniais, kurie buvo patvirtinti šioje byloje ginčijamu sprendimu, ir teikti savo pastabas bei pasiūlymus.

Pažymėtina, kad Nuostatai viešą susirinkimą apibrėžia kaip viešumą užtikrinančią procedūrą, skirtą rajono ir vietovės lygmenų teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, jų alternatyvoms bei pateiktiems pasiūlymams aptarti, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimo ataskaitoms pateikti (4 p.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Detaliajame plane buvo numatyti pareiškėjo, kaip Žemės sklypo savininko, teisių apribojimai, pakeistos Žemės sklypo ribos, todėl Detaliojo plano sprendinių svarstymo su visuomene procedūros tikslus laikymasis yra ypatingai svarbus.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė kelis detaliojo planavimo procedūras reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, tačiau jų reikšmę Detaliojo plano dalies, kuria suplanuota pareiškėjui priklausanti teritorija, teisėtumui vertino atskirai. Pažymėtina, kad vertinant, ar padaryti procedūriniai pažeidimai galėjo lemti su pareiškėjo teisėmis susijusios Detaliojo plano dalies neteisėtumą, teismas turėjo analizuoti visumos, o ne atskiro pažeidimo, reikšmingumą.

Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. T-335 ar jo dalies panaikinimo išnagrinėjo pažeidęs proceso teisės normas, netinkamai išnagrinėtu laikytinas ir pareiškėjo reikalavimas dėl NŽT Kelmės skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo patvirtintos gretimo žemės sklypo ribos, nustatytos atsižvelgus į Detaliojo plano sprendinius.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad byloje nenustatytos teisiškai reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės, daro išvadą, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas neišnagrinėtas iš esmės, pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 str. 1 d. 1 p., 142 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė