2017-05-03 Nr. AB-9494-3-62-3-00352-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-644-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00352-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. R. individualiai įmonei, N. R., P. A., R. P., Š. R. dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. kovo 18 d. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus 2015 m. sausio 6 d. patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.14)-54;

2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrių priimti sprendimą patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimo prie N. R., A. R. ir P. A. nuosavybės teise valdomų pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini);

3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyrių priimti teigiamą išvadą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo prie N. R., A. R. ir P. A. nuosavybės teise valdomų pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. sausio 21 d. su skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) dėl Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) 2015 m. sausio 16 d. Žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. TPA-(8.14)-54 (toliau – ir Patikrinimo aktas) neigiamos išvados panaikinimo.

Nacionalinė žemės tarnyba pakartotinai įvertinusi Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas), kuriuo buvo suformuotas 0,5702 ha kitos paskirties žemės sklypas prie naudojamų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), sprendinius nustatė, kad parengti Projekto sprendiniai neatitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punkto nuostatų (toliau – ir Žemės sklypų pardavimo taisyklės), todėl Projekto 2015 m. sausio 6 d. patikrinimo akto Nr. TPA-(8.14)-54 išvada išlieka neigiama.

Atkreipė dėmesį, kad skunde Nacionalinei žemės tarnybai buvo aiškiai išdėstyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/d1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 63 punktas numato, kad Projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti projektą gavimo dienos. Minimų Taisyklių 64 punkte nurodyta, kad Projektas laikomas suderintu, kai yra atsakymas, kad Projektas suderintas, taip pat, jei per Taisyklių 63 punkte nustatytą terminą (5 darbo dienos) nebuvo gautas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą. Pareiškėjo atveju pakartotinas prašymas Kėdainių skyriuje buvo gautas 2014 m. spalio 2 d., o atsisakymas derinti Projektą buvo paruoštas 2014 m. spalio 10 d., o išsiųstas tik 2014 m. spalio 13 d., t. y., praleidus 5 darbo dienų terminą (Taisyklių 64 p.), todėl manė, kad nei Žemėtvarkos tarnyba, nei Nacionalinė žemės tarnyba neturi jokio teisinio pagrindo teigti, kad Projekto nederino valstybinės žemės patikėtinis, t. y., Kėdainių skyrius, kadangi, kaip minėta, Kėdainių skyrius praleido 5 darbo dienų terminą (Taisyklių 64 p.).

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos minimo Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir Žemės sklypų pardavimo taisyklių 4 punkto pažeidimo pažymėjo, kad jokių šių teisės normų pažeidimo nebuvo, kadangi matininkas tiksliai vykdė NŽT Kėdainių skyriaus 2014 m. balandžio 15 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimų ir Kėdainių raj. savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) 5 punkto 2 papunkčio reikalavimą, kad formuojamo sklypo kraštinės turi būti sutapdintos su gretimų įteisintų žemės sklypų ribomis. Matininkas, vykdydamas šį Reikalavimų nurodymą, tiksliai jį įvykdė ir projektuojamo žemės sklypo ribas sutapdino su gretimų įteisintų žemės sklypų ribomis. Šiuo atveju nei Kėdainių skyrius, nei Žemėtvarkos skyrius, net ir Nacionalinė žemės tarnyba nesilaikė išduotų Reikalavimų 5 punkto 2 papunkčio reikalavimo. Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba savo atsakyme dėl skundo nagrinėjimo, nepaneigė šių matininko Projekto sprendinių, atliktų tiksliai pagal pateiktus Reikalavimus.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas A. R. inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą prie naudojamų gyvenamosios paskirties pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Projektas parengtas vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus 2014 m. balandžio 15 d. išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimais ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 16 d. išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo reikalavimais, kuriuose nurodyti projekto tikslai yra suformuoti žemės sklypą prie esamų gyvenamosios paskirties pastatų. Projekte formuojamą 0,5702 ha ploto žemės sklypą, be sodybos statinių užimto ploto, kiemo, sodo, sudaro ir pievų (0,3537 ha) bei krūmų (0,0450 ha) žemės naudmenos, todėl nustatyta, kad suprojektuotas numatomas parduoti žemės sklypas neatitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimų, kaip nurodyta Žemės sklypų pardavimo taisyklių 4 punkto nuostatose, t. y. parduodama tik ta namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas, be to, parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje ir atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikrinusi Projektą 2015 m. sausio 6 d. surašė Žemės valdos projekto patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad Projekto sprendiniai neatitinka Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies bei Taisyklių 39 punkto nuostatų ir pateikė neigiamą patikrinimo išvadą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. individuali įmonė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, jog šios administracinės bylos išsprendimas nesukeltų jokių teisių ir pareigų jam, todėl prašė jį pašalinti iš bylos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. A. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė nutartį, kuria panaikino Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-41-188/2015. Šioje civilinėje byloje A. R. ir N. R. yra pareiškę ieškinį P. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo prašo atidalinti bendrosios nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), į dvi dalis, jas suformuojant kaip du atskirus nekilnojamuosius daiktus. Civilinė byla pagal A. R. keliamus reikalavimus P. A. dėl ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimo yra nebaigta.

Teigė, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas kelia reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus vedėją priimti sprendimą patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimo prie P. A. nuosavybės teise valdomų pastatų (įskaitant ir ūkinio pastato – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurio valdymo ir naudojimo pats yra iškėlęs ginčą civilinio proceso tvarka.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus 2015 m. sausio 6 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.14)-54. Įpareigojo atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. R. 2014 m. gruodžio 4 d. prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patikrinimo ir priimti dėl jo sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Kitoje dalyje skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčas byloje kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus 2015 m. sausio 6 d. žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. TPA-(8.14)-54 pagrįstumo bei teisėtumo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Teismas pažymėjo, kad ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus 2015 m. sausio 6 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.14)-54 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 39 punktu.

Teisėjų kolegija, patikrinusi ir įvertinusi byloje esančius duomenis, 2015 m. sausio 6 d. žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. TPA-(8.14)-54 turinį, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo argumentus, 2015 m. vasario 24 d. sprendimo Nr.1SS-371-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ motyvus, pripažino, kad 2015 m. sausio 6 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.14)-54 yra visiškai nemotyvuotas ir akte nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Nors ir ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju tokių nuorodų į kitus dokumentus byloje nebuvo nustatyta.

Pirmosios instancijos teismas teigė, jog ginčijamo patikrinimo akto turinys patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus pateiktas patikrinimo apibendrinimas tik nurodė teisės aktus, kurių reikalavimų neatitiko projekto sprendiniai, tačiau nenurodė pagrindinių faktų dėl kelio suformavimo, dėl sodybos (namų valdos) dydžio reikalavimų esant žemės sklype 0,3537 ha pievų ir 0,0450 ha krūmų, nevertino kaip šie faktai turi įtakos Reikalavimų reikalavimui (2 p.) formuojamų žemės sklypų kraštines sutapdinti su gretimų įteisintų žemės sklypų ribomis, nenurodė jokių konkrečių sodybos (namų valdos) eksploatavimo reikalavimų, nenurodė argumentų ir įrodymų, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, taigi tai apsunkino pareiškėjo pareigą patikslinti projekto sprendinius pakartotinai.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą (taip pat ir Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. vasario 24 d. sprendime), neištyrė visų aplinkybių, turinčių įtakos priimtam patikrinimo aktui ir šiomis aplinkybėmis neigiamo sprendimo negrindė, tik nurodė, jog būtina vadovautis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 39 punktu, o atsiliepime į skundą nurodė, jog Projekte formuojamą 0,5702 ha ploto žemės sklypą, be sodybos statinių užimto ploto, kiemo, sodo, sudaro ir pievų (0,3537 ha) bei krūmų (0,0450 ha) žemės naudmenos, todėl nustatyta, kad suprojektuotas numatomas parduoti žemės sklypas neatitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimų, kaip nurodyta Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemes sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 4 punkto nuostatose. Įvertinus skundžiamo administracinio akto neatitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams tuo aspektu, kad sprendimas yra abstraktaus pobūdžio, nes kaip minėta, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui neteisėtu.

Apibendrinus nurodytus argumentus, teismas nusprendė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą, turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei patikrinimo išvados, kuri buvo neigiama, pagrįstumą, kad atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus išvadą galima būtų pakartotinai tikslinti projekto sprendinius. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme tai yra pagrindas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus 2015 m. sausio 6 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.14)-54 panaikinti, nustačius, kad administracinis sprendimas yra nepakankamai motyvuotas.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrių priimti sprendimą patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimo prie N. R., A. R. ir P. A. nuosavybės teise valdomų pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyrių priimti teigiamą išvadą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo prie N. R., A. R. ir P. A. nuosavybės teise valdomų pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, šie skundo reikalavimai buvo išvestiniai iš pirmojo reikalavimo. Nagrinėjamu atveju tenkinti pareiškėjo antrojo ir trečiojo skundo reikalavimo neįvertinus sprendimo atitikties teisės aktų reikalavimams nebuvo jokio juridinio pagrindo, ir tik konstatavus padarytą subjektinės teisės ar teisėtų interesų pažeidimą atsakovas gali būti įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus. Todėl ši skundo dalis buvo atmesta kaip nepagrįsta.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio.

Atsakovas teigia, kad Kauno apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus 2015 m. sausio 6 d. žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. TPA-(8.14)-54 nenurodyti konkretūs motyvai, pagrindiniai faktai, aiškūs ir pakankami argumentai bei įrodymai, kurių pagrindu priimtas ginčijamas administracinis aktas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad administracinis sprendimas yra su nepakankamais motyvais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams, bet nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai.

Akcentuoja, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, patikrinusi Projektą, 2015 m. sausio 6 d. surašė Žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.14.)-54, kuriame nurodė, kad Projekto sprendiniai neatitinka Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies bei Taisyklių 39 punkto nuostatų ir pateikė neigiamą patikrinimo išvadą. Skundžiamas 2015 m. sausio 6 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.14.)-54 yra teisėtas ir pagrįstas nurodytų teisės aktų nuostatomis, todėl teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą jį panaikinti.

Pareiškėjas A. R. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti apeliacinį skundą, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą, turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei patikrinimo išvadų, kurios buvo neigiamos, pagrįstumą tam, jog atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus išvadą, galima būtų pakartotinai tikslinti projekto sprendinius.

Taip pat pažymi, kad atsakovas priimdamas ginčijamą administracinį aktą nesusipažino su pateikta Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto byla, kadangi nevertino Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus 2014 m. balandžio 15 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimų ir Kėdainių raj. savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 16 d. reikalavimų 5 punkto 2 papunkčio reikalavimo, kad formuojamo sklypo kraštinės turi būti sutapdintos su gretimų įteisintų žemės sklypų ribomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. A. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti pareiškėjo keliami reikalavimai – atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, kad Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme sprendžiamas Š. R. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinių matavimų vykdymo klausimas yra tiesiogiai susijęs su šios administracinės bylos metu nagrinėjamu ginču. Pareiškėjo teikiamas reikalavimas, neišsprendus Š. R. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinių matavimų klausimo, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas teismine tvarka, yra nepagrįstas ir dėl šios priežasties neteisėtas, kadangi pareiškėjas, rengdamas projektą, sąlygų, susijusių su Š. R. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo valdymu ir naudojimu, bei atliekamais kadastriniais matavimais, nevertino apskritai.

Pažymi, jog atsakovas pagrindė priimtą patikrinimo aktą, nurodė teisės normas, yra suformuoti aiškūs kriterijai pareiškėjui dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo sąlygų ateityje.

Akcentuoja, kad šioje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo – projektą rengusi R. individuali įmonė pareiškėjo pateikto projekto nepagrindė, o teikiant atsiliepimus teismui atsisakė pateikti argumentus, patvirtinančius projekto rengimo sąlygų pagrįstumą. Tai leidžia daryti išvadą, kad ne tik pareiškėjas, bet ir projektą rengęs asmuo, projekto sąlygų teisėtumo negali pagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. individuali įmonė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo pašalinti jį iš bylos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Ginčo aplinkybės

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus 2015 m. sausio 6 d. žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. TPA-(8.14)-54 pagrįstumo bei teisėtumo. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, patikrinusi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą dėl 0,5702 ha naujo kitos paskirties žemės sklypo prie naudojamų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), suformavimo, jo nederino, konstatavo, kad Projekto sprendiniai neatitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatų bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių“ 39 punkto reikalavimų.

Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 9FPĮ-(14.9.124.)-26 buvo nutarta organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą prie N. R., A. R. ir P. A. nuosavybės teise valdomų pastatų – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Šio įsakymo 2 punktu buvo pripažintas nebetekusiu galios Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 25 d. išduotas leidimas Nr. 9L-5 „Rengti žemės sklypų formavimo ir tvarkymo projektą“.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2014 m. balandžio 16 d. parengė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FP-R/14-33 formuojamam žemės sklypui prie esamų pastatų, sklypo plotas nenustatytas, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius 2014 m. balandžio 15 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimus Nr. 9RE-(14.9.36.)-21. Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą prie N. R., A. R. ir P. A. nuosavybės teise valdomų pastatų – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), rengiamam projektui taikomi galiojančio Kėdainių rajono savivaldybės plano sprendiniai; prie kitų projekto reikalavimų nurodyta sklypo naudojimo būdą nustatyti pagal įregistruotą statinių naudojimo paskirtį, bei formuojamo sklypo kraštines sutapdinti su gretimų įteisintų žemės sklypų ribomis.

Patikrinimui buvo pateiktas V. R. individualios įmonės parengtas projektas, kurio aiškinamajame rašte nurodyta, kad pertvarkomos teritorijos plotas – 5702 m2.. Formuojamo žemės sklypo konfigūracija nesudėtinga. Sklypas šiaurinėje pusėje ribojasi su 4 m pločio vietiniu keliu, rytinėje pusėje – su C. M. R. priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje – su laisva valstybine žeme, A. R. priklausančiais žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikai priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (sudaryta ilgalaikė nuomos sutartis su P. A.), vakarinėje pusėje – su V. Ž. ir V. Ž. formuojamu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (NŽT Kėdainių skyriaus 2013-03-28 įsakymas Nr. 9VĮ-(14.9.2.)-268) ir sklype yra įsiterpęs Š. R. priklausantis žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Reikalavimai namų valdos paskirties žemės sklypams

Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas (planas) rengiamas, derinamas, svarstomas ir tvirtinamas supaprastinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir Taisyklėmis.

Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. vasario 24 d. raštu Nr. 1SS-371(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2015 m. sausio 21 d. skundą, Žemės valdos projekto patikrinimo 2015 m. sausio 6 d. žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. TPA-(8.14)-54 projekto sprendinių neatitiktis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatoms yra grindžiama aplinkybe, kad projekte formuojamą 0,5702 ha žemės sklypą, be sodybos statinių užimto ploto, kiemo, sodo, sudaro ir pievų (0,3537 ha) bei krūmų (0,0450 ha) žemės naudmenos, tai neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punkto nuostatos, kad parduodama tik ta namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kieme ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas, be to, parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje ir atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Dėl tų pačių priežasčių projekto nederino valstybinės žemės patikėtinis Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyrius.

Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Tokie patys reikalavimai yra pakartoti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punkte.

Nagrinėjamoje byloje nėra tikslių duomenų, patvirtinančių, kokio dydžio, kaip išsidėsčiusiu namų valdos žemės sklypu teisėtai naudojosi gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1965 m., trijų ir daugiau butų) ir ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1965 m.), esančių (duomenys neskelbtini), valdytojai. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. rugpjūčio 17 d. pažymoje Nr. P-420, skirtoje Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kėdainių rajono skyriui, nurodyta, kad B. A. 1992 m. rugpjūčio 11 d. sumokėjo 12,83 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,30 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 133). Antrinio žemės naudojimo teisės akte B. A. suteikto 0,30 ha žemės sklypo planas nubraižytas schematiškai (60 m x 50 m), ribos aprašytos nurodant, kad viena sklypo kraštinė ribojasi gyvenvietės keliuku, kitos trys – su įmonė išnuomota žeme (t. 1, b. l. 147). Buto ir ūkinių pastatų dalies pardavimo–pirkimo sutarties, sudarytos 2005 m. rugpjūčio 18 d., kuria B. A. pardavė A. R. butus Nr. 1 ir Nr. 2 name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 883/1000 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4/10 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4.7 punkte nustatyta, kad pirkėjas įgyja teisę naudotis žemės sklypu tokiomis pat sąlygomis, kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėja; šios sutarties 4.8 punkte nurodyta, kad pardavėja perleidžia pirkėjui įmokas už 0,30 ha žemės 12,83 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis (t. 1, b. l. 31–34).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas savo nesutikimo derinti parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl jo neatitikties Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms nuostatoms nepagrindė objektyviais faktais, nenurodė, kokie pakeitimai turi būti padaryti, kad žemės sklypas atitiktų konkrečios sodybos (namų valdos) eksploatavimo reikalavimus.

Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, atkreipia dėmesį, kad namų valdos žemės sklypas turi atitikti ir bendruosius žemės sklypų pertvarkymui ir formavimui keliamus kriterijus, t. y. žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį (Žemės reformos įstatymo 19 str. 6 d.). Nagrinėjamu atveju formuojamas žemės sklypas, kurio paskirtis – namų valdos, naudojimo būdas – pagal įregistruotą statinių naudojimo paskirtį. Į formuojamą žemės sklypą patenka skirtingiems savininkams priklausančių vienaukščio gyvenamojo namo dalis (3 butai) bei du ūkio paskirties pastatai, todėl jis turi atitikti pastatų eksploatavimo reikalavimus, turi būti numatyta galimybė savininkams patekti į jų naudojamas patalpas, turi būti numatyti privažiavimai. Formuojamas žemės sklypas neviršija teisės aktuose nustatyto maksimalaus dydžio, ribojasi su keliu, kitais suformuotais žemės sklypais, laisva valstybine žeme, todėl atsakovas, tikrindamas projektą, turi atsižvelgti tiek į konkrečios namų valdos suformavimo galimybę, tiek į aplinkybę, ar į namų valdos plotą neįtrauktina žemė gali būti suformuota kaip savarankiškas žemės sklypas, ir nurodyti atitinkamus argumentus, jei projektais taisytinas, kokia žemės sklypo dalis priskirtina namų valdai, kokia ne, nes gali būti formuojama kaip savarankiškas žemės sklypas.

Atsakovui nederinant Projekto, nepakanka nurodyti, kad Projektas turi būti tikslinamas, nes jo sprendiniai neatitinka teisės normų bei apsiriboti jų turinio išdėstymu, ir dėl to, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius 2014 m. balandžio 15 d. yra išdavęs žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimus Nr. 9RE-(14.9.36.)-21, kuriuose nurodytas projekto tikslas suformuoti konkretų namų valdos žemės sklypą, kurio kraštinės turi būti sutapdintos su gretimų įteisintų žemės sklypų ribomis. Atsakovas turi nurodyti konkrečius argumentus, kokio dydžio žemės sklypas prie minėtų pastatų turi būti formuojamas, kaip turi būti įvykdomas ar kodėl negali būti vykdomas reikalavimas dėl ribų sutapdinimo su gretimų įteisintų žemės sklypų ribomis, kiek yra reikšmingas faktas, kad už 0,30 ha dydžio žemės sklypą dar 1992 m. buvo apmokėta (atsakovas šios aplinkybės byloje neginčijo). Priešingu atveju pareiškėjams išlieka neaišku, kaip pašalinti Projekto prieštaravimus nurodytiems teisės aktų reikalavimams.

Reikalavimai žemės sklypų formavimui prie vietinės reikšmės kelių

Kitas argumentas, kodėl atsakovas nederino Projekto, yra nurodyta jo neatitiktis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 39 punkto nuostatoms, kad formuojant žemės sklypą prie vietinės reikšmės kelių, sklypo ribos planuojamos per 1 m nuo kelio sankasos ar iškasos išorinių kraštų arba per 2–3 m nuo kelio želdinių, arba 1 m nuo pakelės griovio krašto.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms; Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis – kad vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos; Kelių įstatymo 7 straipsnio 3 dalis – kad valstybinės ir vietinės reikšmės kelių duomenys tvarkomi Kelių kadastre, t. y. yra vieši. Atsakovas, argumentuodamas, kad Projektas neatitinka Taisyklių 39 punkto reikalavimų, nenurodė, kokio vietinės reikšmės kelio atžvilgiu netinkamai nustatytos sklypo ribos, kada, kokiu vietos savivaldos sprendimu kelias įtrauktas į vietinės reikšmės kalių sąrašą, nesirėmė viešais duomenimis apie savivaldybės nuosavybės teises į konkretų vietinės reikšmės kelią, todėl nurodyti aptariami Projekto trūkumai apskritai laikytini neargumentuotais ir nepagrįstais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokie trūkumai, kurie nurodomi ginčijamame Žemės valdos projekto patikrinimo akte, niekaip nesisieja su pareiškėjui išduotais iš esmės to paties subjekto projekto rengimo reikalavimais, todėl, nenurodžius konkrečių argumentų, kodėl parengtas projektas negali būti tvirtinamas, planavimo iniciatorius atsiduria teisiškai neapibrėžtoje padėtyje, pažeidžiami jo teisėti lūkesčiai, kad parengus projekto rengimo reikalavimus atitinkantį projektą, jis galės būti tvirtinamas ateityje. Toks atsakovo elgesys neatitinka gero viešojo administravimo principo, aplinkybė, kad Taisyklių 66 punktas, Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas suteikia atsakovui diskreciją priimti sprendimus dėl valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, neturi būti suprantama kaip galimybė veikti nenurodant savo sprendimų priėmimo ar atsisakymo juos priimti aiškių ir pakankamų motyvų, kaip to iš esmės reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 (sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis) ir 2 (individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos) dalys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog atsakovas savo sprendimo netvirtinti projekto motyvų nenurodė ir kituose dokumentuose – 2015 m. vasario 24 d. rašte Nr. 1SS-371(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, jie nebuvo atskleisti ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė