2022-02-17 Nr. AB-3635-3-63-3-02245-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-98-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02245-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame nurodė, jog 2001 m. gegužės 6 d. atostogų metu išvyko į užsienį. Savo giminaitei davė prašymą, kad išeina savo noru iš tarnybos ir paprašė, kad ji jį nuneštų į Klaipėdos miesto vyriausiąjį policijos komisariatą. Anot pareiškėjos, ji nemanė, kad giminaitė pavėluos nunešti šį prašymą, o už pavėlavimą ji 2001 m. birželio 11 d. bus atleista iš tarnybos už drausmės pažeidimą. Pareiškėja nurodė, kad remiantis šiuo atleidimu Sodra jai nesuteikė galimybės gauti valstybinės pareigūno pensijos. Skunde pareiškėja prašė išnagrinėti teismo ginčą dėl jos atleidimo ir galimybės gauti valstybinę pareigūno pensiją.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2021 m. gruodžio 10 d. skundo trūkumų pašalinimui, nurodant, kad skundas neatitinka formos reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnyje, kuris įpareigoja pareiškėją kreipiantis į teismą nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar teisės aktą, nurodyti atsakovą, suformuluoti skundo (prašymo) dalyką ir pagrindą, nurodyti ar sutinkama dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Teismas konstatavo, kad skunde abstrakčiai nurodomos faktinės aplinkybės, nenurodomos ginčo šalys, nesuformuluojamas joks konkretus skundo reikalavimas, nenurodomas joks administracinis aktas, kuris galėtų būti skundo į teismą dalyku. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad šalinant skundo trūkumus turi būti teikiamas skundas atitinkantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jame turi būti nurodomas atsakovas, atsakovo buveinė, nurodomas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo priėmimo data, aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, suformuluotas pareiškėjo reikalavimas atitinkantis teismo kompetenciją.

Pareiškėja 2021 m. gruodžio 8 d. pateikė pirmosios instancijos teismui patikslintą skundą, kuriuo teismo prašė išnagrinėti iškilusį ginčą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo, kuriuo nesuteikta pareiškėjai teisė gauti valstybinė pareigūno pensija. Pareiškėja nurodė, kad buvo pažeistos jos teisės, ji patyrė materialinius nuostolius, kuriuos apskaičiuoti gali tik pati Sodra.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjos L. A. skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, konstatavus, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų.

Teismas pabrėžė, kad 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjai buvo išsamiai išaiškinta ir nurodyta, kokie yra pateikto skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti. Teismas nurodė, kad asmuo, kreipdamasis su skundu į teismą, privalo nurodyti visas reikšmingas, konkrečias ir detalizuotas aplinkybes, dėl kurių kilo ginčas, suformuluoti konkretų ir aiškų skundo reikalavimą. Teismas pastebėjo, kad pareiškėja tiek skunde, tiek patikslintame skunde nurodė abstrakčius teiginius, skundo ir patikslinto skundo nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis, nenurodė nei teisinio, nei iš esmės faktinio skundo reikalavimo pagrindo, nesuformulavo skundo dalyko.

Teismas konstatavo, kad tiek skundas, tiek patikslintas skundas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimų ir skundo trūkumai yra esminiai bei kliūtimi išspręsti skundo priėmimo klausimą, todėl skundas laikytinas nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

III. Pareiškėja L. A. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo išnagrinėti ginčą, iškilusį dėl Sodros priimto 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo ir jį panaikinti. Pareiškėja nurodo, kad buvo pažeistos jos teisės ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, ji negavo valstybinės pareigūno pensijos, tokiu būdu patyrė materialinius nuostolius.

Pareiškėja nurodo, kad, atsižvelgdama į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų priimtą nutartį, papildo skundo trūkumus ir išdėsto faktus atskirame skunde.

Pareiškėja taip pat teigia, kad prieštarauja pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarčiai, jog skundas yra abstraktaus pobūdžio ir jame nurodytos faktinės aplinkybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos L. A. skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais, konstatavus, kad pareiškėja nepašalinto teismo nustatytų skundo trūkumų (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad pareiškėja nepašalino skundo trūkumų nustatytų 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi, t. y. pareiškėja tiek skunde, tiek patikslintame skunde nurodė abstrakčius teiginius, skundo ir patikslinto skundo nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis, nenurodė nei teisinio, nei iš esmės faktinio skundo reikalavimo pagrindo, nesuformulavo skundo dalyko. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas laikė nepaduotu pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą.

Pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su skundžiamoje nutartyje teismo nurodytais argumentais, kad skundas ir patikslintas skundas yra abstraktūs ir juose nurodytos faktinės aplinkybės, prašo teismo išnagrinėti ginčą, iškilusį dėl Sodros priimto 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo ir jį panaikinti. Pareiškėja nurodo, kad buvo pažeistos jos teisės ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, ji negavo valstybinės pareigūno pensijos, tokiu būdu patyrė materialinius nuostolius.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio nuostata garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Pažymėtina, kad šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – administracinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų tokiam dokumentui įstatyme nustatytų formos ir turinio reikalavimų. Dėl to, asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu skundo įforminimu. Procesinių skundo turinio ir formos reikalavimų nustatymas yra būtinas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą.

Pažymėtina, kad teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 straipsnyje nustatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, neturi teisinio pagrindo pats suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą. Paminėtų reikalavimų tinkamas įvykdymas užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; tuo tarpu jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Įvertinusi skundo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjai pagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi pareiškėjos skundas neatitinka ABTĮ 24 straipsnyje išdėstytų reikalavimų (nėra nurodytas atsakovas, atsakovo buveinė, konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo priėmimo data, nenurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą, ir nepateikti tai patvirtinantys įrodymai, nesuformuluotas pareiškėjos reikalavimas atitinkantis teismo kompetenciją).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad patikslintu skundu pareiškėja iš esmės neištaisė teismo nustatytų skundo trūkumų, t. y. nenurodė pakankamai detalizuotų aplinkybių, dėl kurių kilo ginčas, nesuformulavo konkretaus ir aiškaus skundo reikalavimo, kuris atitiktų teismo kompetenciją. Pripažintina, kad pareiškėjos patikslintas skundas grindžiamas abstrakčiais teiginiais. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi laikė pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą nepaduotais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-502/2018).

Pirmosios instancijos teismo nustatyti pareiškėjos skundo trūkumai yra esminiai, todėl jų nepašalinimas buvo pagrindas skundą laikyti nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pažymėtina, kad pareiškėja atskirąjį skundą iš esmės grindžia tik teiginiais, kad ji nesutinka su skundžiama nutartimi, kurioje buvo nustatyta, kad skundas yra abstraktaus pobūdžio ir jame nurodytos faktinės aplinkybės, tačiau šių teiginių plačiau nedetalizuoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais pareiškėjos atskirame skunde nurodytais abstrakčiais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Teisėjų kolegija taip pat paaiškina, kad atskirojo skundo nagrinėjamo stadijoje yra sprendžiamas atskiro procesinio veiksmo (skundžiamos nutarties) teisėtumo klausimas, todėl skundo trūkumų šalinimas šioje stadijoje nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirame skunde pateikiami papildomi patikslinimai, siekiant pašalinti skundo trūkumus, yra atmestini.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė