da56eb07-2529-452f-9678-031ca3fd2c7d · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-171-954/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08294-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Ievai Juzvikienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistojo D.

P. gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta 2019 m. balandžio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, 641 straipsnį paskirta ir neišieškota 34 MGL (1 700 Eur) baudos bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 34 MGL (1 700 Eur) bauda.

Priimtas civilinio ieškovo A. S. atsisakymas nuo ieškinio D. P. ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. P. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. kovo 10 d., apie 15.00 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie UAB „R“, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį į veido sritį nukentėjusiajai A. S. tuo padarydamas kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke ir tokiu bÅ«du nukentėjusiajai A. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Apylinkės teismas pripažindamas nuteistÄ jį kaltu nurodė, kad kaltinamojo kaltę pagrindžia ne tik nukentėjusiosios, tačiau ir liudytojų E. G., E. R. parodymai, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada bei specialisto paaiÅ¡kinimai teisme.

3. Nuteistasis apeliaciniu skundu praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendį dėl D. P. pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir vadovaujantis BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 3.1. Skunde nurodo, kad jis viso proceso metu nuosekliai neigia tyčinius veiksmus, tuo pačiu keldamas klausimÄ , jog galbÅ«t kontaktas buvo, tačiau jis nėra tyčinis, juolab, net ir pati nukentėjusioji nei vienoje proceso stadijoje taip ir negeba nurodyti, kaip smÅ«gis buvo suduotas.

Ir pats teismas, negebėjęs išsiaiškinti smūgio mechanizmo, cituoja nukentėjusiosios bendro pobūdžio parodymus. Nei nukentėjusioji, nei liudytoja negeba apibūdinti sužalojimo mechanizmo (tiesioginis ar netiesioginis smūgis, plaštaka ar jos dalimi ir pan.), tad teismas spręsdamas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, privalėjo objektyviai ir neginčytinai nustatyti, kaip susidarė ir su kuo kontaktuojant sužalojimas, juolab spręsti tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo. 3.2. Apeliantas nurodo, kad teismo išvada, jog kaltinamojo duotais parodymais teismas nesiremia, nes laiko juos kaltinamojo gynybine versija siekiant išvengti atsakomybės, yra šališkas teismo pareiškimas, kuris neatitinka teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtiems įrodymams, be to, nepagrindus sužalojimo atsiradimo mechanizmo, kuris net neaišku kuo padarytas.

IÅ¡vada, kad kietu buku daiktu, neatsako į klausimÄ ar tai kumščiu, ar tai delnu, ar pirÅ¡tu, ar akinių rėmeliu, ar kt., ir Å¡ių aplinkybių nutylėjimas rodo teismo objektyvųjį Å¡aliÅ¡kumÄ . 3.3. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusioji teisme pareiÅ¡kė, kad negali pasakyti kaip buvo įvykio metu, dėl ligos negali jaudintis. Tačiau nukentėjusioji sužalojimo mechanizmo nebuvo nurodžiusi nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Proceso dalyvių pateiktas įvykio eigos vertinimas yra labai subjektyvus, niekas tiksliai nematė, dėl kokios priežasties nukrito akiniai, niekas nematė, kuriÄ kÅ«no vietÄ ir kaip kaltinamasis lietė ir ar iÅ¡vis lietė, gal prieÅ¡ingai, nukentėjusiajai darant duris, kaltinamajam laikant, buvo kliudyta saugos diržo sagtis ar pan.

Objektyvius duomenis turėtų pateikti policijos pareigÅ«nų kÅ«no kameromis filmuota medžiaga, tačiau, iÅ¡ policijos pareigÅ«nų bodycam kameromis įvykio vietoje filmuotos medžiagos, galima tik viena iÅ¡vada – nusikalstama veika nebuvo padaryta. Nukentėjusioji net nežino kaip ir į kuriÄ vietÄ ir kokiu bÅ«du suduota, iÅ¡vadas apie galimÄ smurtÄ daro tik iÅ¡ draugės pasakojimo ir nukritusių akinių. Vizualiai policijos pareigÅ«nams nurodo fizinio kontakto vietÄ , kuri net nesutampa su specialisto iÅ¡vadoje fiksuotu sužalojimu. 3.4.

Apeliantas įsitikinęs, jog nuo smÅ«gio ranka į veidÄ turėjo atsirasti žymiai didesnės pasekmės žmogaus kÅ«nui, nei nustatė specialistas, o nukentėjusiosios elgesys iÅ¡karto po įvykio neatitinka asmens patyrusio smurtÄ elgesio modeliui, prieÅ¡ingai jis panaÅ¡us į kerÅ¡taujančio asmens elgesio modelį. Smurtinių veiksmų apibÅ«dinimas – „kaip trenkė aÅ¡ nepasakysiu“, „griebė“, „nežinau“. Policijos pareigÅ«nams parodyta kontakto vieta ant veido nesutampa su specialisto iÅ¡vadoje nurodoma sužalojimo vieta, be to, pareigÅ«nas telefonu apie įvykį informuodamas tyrėjÄ nurodo, kad smurto žymių nesimato. 3.5.

Apeliantas pažymi, kad teismas, vertindamas įrodymus ir juos apraÅ¡ydamas nuosprendyje, parodė Å¡aliÅ¡kumÄ , t. y. nuosprendyje įrodymus iÅ¡dėstė selektyviai, akivaizdžiai atsirinkdamas tik tuos įrodymus ir tas įrodymų dalis, kurios pagrindžia kaltinimo versijÄ , tuo tarpu gynybai palankius įrodymus ir jų dalis apskritai nutylėdamas, jų nenurodydamas nei nuosprendžio apraÅ¡omojoje, nei motyvuojamojoje dalyje, dalies įrodymų turinys nuosprendyje yra iÅ¡ esmės iÅ¡kraipytas, teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taraujantys faktinėms aplinkybėms ir iÅ¡imtinai vienpusiÅ¡ki.

Tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ ir joje priimdamas galutinį procesinį sprendimÄ , buvo iÅ¡ anksto nusistatęs ir turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl kaltinamojo kaltės, bei savo veiksmais, savo motyvais tiesiog siekė realizuoti savo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ , t. y. buvo subjektyviai Å¡aliÅ¡kas.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Nuteistasis D. P. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , kurio pagrindu jo veiksmuose buvo nustatyti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas iÅ¡vadas dėl D. P. kaltės grindė ne prielaidomis, o byloje esančiais įrodymais. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio prieÅ¡taringumÄ ar nepagrįstumÄ , ar juo labiau bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtinančios aplinkybės. BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę, o nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus bei iÅ¡vadas dėl D.

P. kaltės.

7. Nuteistasis D. P. viso proceso metu kaltės nepripažino, savo kaltę neigė. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu D. P. nurodė, kad tyčia ir sÄ moningai smurto nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nenaudojo. Vis tik nurodė, kad laikydamas (automobilio) dureles, galėjo netyčia kažkaip užkabinti, paliesti ar kitaip netyčia kliudyti A. S. veidÄ ar tuo metu dėvėtus akinius. Kontaktas galėjo bÅ«ti, tačiau jis nebuvo tyčinis.

8. Sprendžiant iÅ¡ pateikto apeliacinio skundo turinio, apeliantas savo nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvuoja tuo, jog apylinkės teismas nepagrįstai jo kaltę grindė nukentėjusiosios ir jai palankiais kitais įrodymais, nepagrįstai kaip gynybinę versijÄ atmetant nuteistojo parodymus, kas rodo pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ bei BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimÄ . Tačiau teisėjų kolegija su Å¡iais skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visumÄ byloje surinktų įrodymų ir padarė teisingas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės. Å ioje vietoje atkreiptinas nuteistojo bei jo gynėjo dėmesys, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio procesinį sprendimÄ , prerogatyva, o dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos.

Taip pat skundo argumentų kontekste pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo ir taip siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymÄ sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimÄ .

Sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

9. D. P. kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visų pirma patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios A. S. duoti parodymai, pagarsinti teisiamajame posėdyje (nes nukentėjusioji dėl staigios ligos ir jos liekamųjų reiÅ¡kinių įvykio aplinkybių neprisimena). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje susitiko su kaltinamuoju pastarojo iniciatyva. Pokalbio metu kilo žodinis konfliktas, kurio ji nenorėjo tęsti.

Todėl paliko kaltinamÄ jį ir sėdo į savo automobilio vairuotojo vietÄ . Ä®sėdusi į automobilį pajuto smÅ«gį į kairę veido pusę. Kokiu bÅ«du jis buvo suduotas, pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai ir ji to nepastebėjo. Tačiau tai buvo smÅ«gis į veido sritį, labiau į akį. IÅ¡kart jautė skausmÄ veido ir akies srityje, skausmÄ juto keletÄ dienų. Buvo atsiradusi kraujosruva. Kreipėsi į teismo medicinos specialistÄ . Taigi, Å¡iuose pirminiuose parodymuose (tiek pareiÅ¡kimo pateikimo metu, tiek papildomos apklausos metu) A.

S. aiÅ¡kiai įvardijo tiek nusikalstamus nuteistojo veiksmus, tiek ir patvirtino dėl jų jautusi fizinį skausmÄ . Nagrinėjamu atveju matyti, kad nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo vykusios akistatos tarp jos ir nuteistojo D. P. metu, tiek teisme dėl esminių įvykio aplinkybių davė nuoseklius ir nekintančius parodymus (viso proceso metu nuosekliai teigė, kad nuteistasis jai sėdantis į automobilį sudavė į smÅ«gį į veidÄ , kairį skruostÄ ). Tai, kad nukentėjusioji negalėjo įvardinti konkretaus jos sužalojimo mechanizmo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pateisinama nagrinėjamo įvykio netikėtumu, staigumu ir trumpumu, kadangi sužalojimas buvo padarytas nukentėjusiajai sėdantis į automobilį, tai yra po žodinio konflikto su nuteistuoju nukreipus savo dėmesį kitur ir mažiausiai tikintis sulaukti tokio nuteistojo veiksmo – smÅ«gio į veido sritį.

Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, pagrįstai nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip nepatikimus.

10. Be to, nukentėjusiosios parodymus dėl padaryto sužalojimo mechanizmo ir lokalizacijos papildo teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. S. konstatuota kraujosruva kairės akies virÅ¡utiniame voke. Å ioje iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimas buvo padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ir galėjo bÅ«ti padarytas vienu poveikiu. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas 2022 m. kovo 10 d. nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nukentėjusioji sužalojimo metu galėjo jausti fizinį skausmÄ . Pastebėtina, jog sužalojimo lokalizacija, trauminių poveikių kiekis atitinka nukentėjusiosios pirminius parodymus.

11. Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos specialistas V. V. patvirtino savo 2022 m. kovo 14 d. iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai paaiÅ¡kino, kad poveikis į nukentėjusiosios vokÄ turėjo bÅ«ti stiprus, kadangi nuo jo trÅ«ko kraujagyslė ir susiformavo kraujosruva. Nuo poveikio pati akis nebÅ«tinai turėjo bÅ«ti kartu sužalota. Galėjo bÅ«ti sužalotas tik vokas. Toks poveikis į akies vokÄ galimas iÅ¡ visų pusių. NustatytÄ sužalojimÄ galima buvo padaryti rankos pirÅ¡tu, jei buvo suduota rankos plaÅ¡taka.

Akivaizdu, kad daiktas, kuris žalojo, yra nedidelio ploto ir pataikė į nukentėjusiosios akies vokÄ . Galėjo ir akiniai sužaloti. SužalojimÄ galėjo sukelti bet koks kontaktas su bet kokiu buku daiktu. Ä®manoma, kad tokį sužalojimÄ gali pasidaryti ir pats žmogus. ApžiÅ«roje nukentėjusioji lankėsi 2022 m. kovo 14 d. Tada buvo nežymi kraujosruva. Ji turėjo bÅ«ti padaryta daugiau nei prieÅ¡ tris paras laiko. Tuo metu kraujosruva jau galėjo rezorbuotis ir labiau neryÅ¡kėti. Kraujosruva ryÅ¡kėja, kuomet iÅ¡ sužalotos kraujagyslės į audinį nuteka kraujas.

Kai kraujagyslė sužalojimo vietoje užkreÅ¡a, kraujosruva nebesiplečia ir nustoja lietis ir ryÅ¡kėti. KraujÄ audiniuose už kraujagyslių organizmas atpažįsta ir traktuoja kaip svetimkÅ«nį, todėl stengiasi jį utilizuoti. Prasideda rezorbcijos procesas. Dėl to keičiasi kraujosruvos spalva ir jos ryÅ¡kumas mažėja. Patvirtina, jog nukentėjusiosios apsilankymo metu kraujosruvai turėjo bÅ«ti daugiau kaip trys paros, nes bÅ«tent po jų kraujosruva pradeda keisti spalvÄ . Atsiranda gelsvas ir žalsvas atspalvis.

Kraujosruva gali pradėti ryÅ¡kėti ir vizualiai matytis po pusvalandžio ar net valandos. Tai priklauso tik nuo to, kokio dydžio ir kaip stipriai sužalota kraujagyslė. Nagrinėjamu atveju kraujosruva turėjo bÅ«ti matoma kažkur po pusvalandžio. Galimi nedideli laiko svyravimai į vienÄ ar kitÄ pusę. Poveikis į akies sritį visada yra skausmingas.

12. Taigi, esminių neatitikimų ir (ar) prieÅ¡taravimų dėl patirto fizinio smurto nukentėjusiosios parodymuose nėra. Pažymėtina, kad asmuo, kiekvienÄ kartÄ duodamas parodymus, gali atsiminti naujas detales ir savo duodamus parodymus papildyti ar patikslinti. Vertinant asmens parodymus kaip patikimumus, svarbu nustatyti, kad proceso metu asmens duodami parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nekintantys, juos galima patikrinti BPK proceso veiksmais ir juos patvirtina kiti BPK nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys (įrodymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2021). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios parodymai iÅ¡liko nuoseklÅ«s, nekito viso proceso metu, todėl jais netikėti ir nesivadovauti pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Å iuos parodymus nukentėjusioji palaikė ir apklausiama pirmosios instancijos teisme metu.

13. Nustatytų aplinkybių kontekste nėra reikÅ¡mingi apelianto argumentai, kad nukentėjusioji nebuvo jo veiksmais sužalota, nes po įvykio ant jos veido akivaizdžiai nematyti sužalojimų, be to, ji nesielgė kaip smurtÄ kÄ tik patyręs asmuo. Teismo medicinos ekspertas patvirtino, jog kraujosruva gali pradėti ryÅ¡kėti ir vizualiai matytis po pusvalandžio ar net valandos, priklausomai nuo pažeistos kraujagyslės dydžio ir sužalojimo stiprumo. Tuo tarpu nuteistosios elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo iÅ¡skirtinai kitoks kaip bando apibÅ«dinti nuteistasis, ir buvo adekvatus įvykiui. Å ių skundo argumentų kontekste pastebėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

14. Atsižvelgiant į skundo argumentus reikia pastebėti, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, logiÅ¡ki, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad įvykio metu nuteistojo ir nukentėjusiosios santykis buvo konfliktiÅ¡kas, todėl kiekvienos Å¡alies pozicijÄ viena kitos atžvilgiu reikia vertinti labai atidžiai, tačiau vien dėl tokių aplinkybių nukentėjusiosios parodymai savaime negali bÅ«ti laikomi Å¡aliÅ¡kais ir neteisingais.

Nors, kaip teigia nuteistasis, pati nukentėjusioji negali tiksliai nurodyti jos sužalojimo mechanizmo, nuteistojo kaltė yra grindžiama ne tik nukentėjusiosios parodymais. Be paminėtų nukentėjusiosios parodymų nuteistojo kaltę patvirtina pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 66-70), iš kurių matyti policijos pareigūnų, nukentėjusiosios ir liudytojos E. G. bendravimas, kurio metu nukentėjusioji paaiškino pareigūnams smurto panaudojimo aplinkybes, sutampančias su jos pirminiais parodymais, parodė kokiu nuteistojo rankos veiksmu jai buvo sukeltas skausmas veido kairėje pusėje ir padarytas sužalojimas prie kairiosios akies.

15. Nuteistojo kaltę patvirtina ir teisme apklaustos liudytojos E. G. parodymai, kurie iÅ¡ esmės sutampa su nukentėjusiosios parodymais, iÅ¡ kurių taip pat matyti, jog D. P. įvykio metu po pokalbio su nukentėjusiÄ ja buvo labai piktas bei kad buvo linkęs naudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Liudytoja E. G. paaiÅ¡kino, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad yra A. S. draugė, o taip pat pažįsta D. P.. 2022 m. kovo 10 d. su nukentėjusiÄ ja pastarajai priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ važiavo per miestÄ .

Tuo metu paskambino D. P.. IÅ¡ pokalbio suprato, kad jis su nukentėjusiÄ ja nori apie kažkÄ pasikalbėti. A. S. nuvažiavo prie UAB „E“. Sustojo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Nukentėjusioji iÅ¡lipo, o ji liko sėdėti viduje. A. S. nuėjo prie automobilio galo, kur jau buvo priėjęs D. P.. Matė, kad jie kažkÄ kalbasi. Ji tuo metu sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje. Po kokių 10 minučių A. S. įsėdo į automobilį ir norėjo užsidaryti automobilio dureles, bet tuo metu kaltinamasis ranka sudavė nukentėjusiajai keletÄ kartų per veido sritį, tačiau kiek kartų sudavė nepasakys, tačiau gali bÅ«ti, kad sudavė ne daugiau nei 2 smÅ«gius.

Tai matydama, kaltinamajam dar pasakė, kÄ jis daro, tačiau pastarasis į jos replikÄ nereagavo. Nukentėjusioji pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Tuo metu kaltinamasis nuėjo prie savo automobilio, tačiau po kelių minučių vėl grįžo, atidarė automobilio dureles ir paklausė, ko nukentėjusioji nevažiuoja į policijÄ . A. S. pasakė, kad policija iÅ¡kviesta ir tuoj atvažiuos. Po Å¡ių žodžių kaltinamasis nuėjo nuo automobilio, sėdo į savÄ jį ir kažkur iÅ¡važiavo.

Kuomet nukentėjusioji dar kartu gyveno su kaltinamuoju, ne kartÄ pati mačiusi, kad D. P. yra smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Jis yra linkęs smurtauti, agresyvus. Nukentėjusioji dėl patirto smurto anksčiau į niekÄ nesikreipė. Å iuos parodymus patvirtina, nes jie teisingi. Tai iÅ¡kart po įvykio – 2022 m. kovo 15 d. – geranoriÅ¡kai papasakotos įvykio aplinkybes. Å iuo metu visko detaliai jau neprisimena. Patvirtina, kad kai nukentėjusioji įsėdo į automobilį, ji norėjo užsidaryti dureles.

Tada pribėgo kaltinamasis ir jas griebė, kad neužsidarytų. Staiga nukentėjusiajai nukrito akiniai ir ji susiėmė už akies. Negali pasakyti, ar po to iškart buvo sužalojimas. Atsimena, kad kaltinamasis buvo labai piktas ir tai galėjo būti visko nutikusiojo priežastimi.

16. Nukentėjusiajai buvus sužalojimÄ ties akimi, patvirtino ir liudytoja apklausta E. R., kuri paaiÅ¡kino, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad A. S. ir D. P. pažįsta. Jie yra jos draugai, iki Å¡iol su jais bendrauja, palaiko Å¡iltus santykius. Nė su nė vienu iÅ¡ jų nėra susipykusi. 2022 metų kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena, pas jÄ Ä¯ darbÄ atėjo nukentėjusioji. IÅ¡kart pamatė, kad jos akis raudona, lyg kraujosruva, todėl paklausė, kas jai atsitiko.

A. S. papasakojo, kad jai kaltinamasis kažkaip griebė ir su kažkuo pataikė į akį. Minėjo, kad gal pirÅ¡tu pataikė į akį. Daugiau neklausinėjo, nes nenorėjo į svetimus konfliktus gilintis. A. S. pasakė, kad yra girdėjusi, kad kažkas tarp jų įvyko, tačiau tuo pokalbis ir pasibaigė. Jai žinoma, kad konflikto laiku tarp A. S. ir D. P. buvo nesutarimai. Paties įvykio nematė. Patikslino, jog matė tik nukentėjusiosios akies raudonÄ obuolį, patinimo nebuvo. Kol nukentėjusioji nepasakė, pati negalvojo, jog tai sumuÅ¡imas, nes pati turi problemų su akimis, kurios dažnai parausta.

Ji buvo iÅ¡kviesta į policijÄ , nors įvykio nebuvo mačiusi. Kiek žino, jÄ kaip liudytojÄ buvo nurodęs D. P..

17. Esant Å¡ių duomenų visumai, neabejotina, kad analizuojamu atveju D. P. buvo susierzinęs, nes kaip pats nurodo, nukentėjusiajai sėdantis į automobilį iÅ¡keikė jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, kas vėlgi leidžia pagrįstai abejoti jo nekaltumu jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

18. Visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo iÅ¡vadas, gauti teisėtais bÅ«dais ir patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Teismas tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek apeliantÄ teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus – tiek paties nuteistojo, tiek nukentėjusiosios parodymus, liudytojų E. G., E. R. parodymus, iÅ¡vadÄ parengusio specialisto V. V. paaiÅ¡kinimus teisme, nukentėjusiosios ir nuteistojo bei liudytojos E. G. ir nuteistojo akistatos protokolus, taip pat raÅ¡ytinius bylos įrodymus (telefoninio skambučio iÅ¡klotinę, specialisto iÅ¡vadÄ ), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisÄ loginę grandinę, nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo kaltę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiosios parodymai dėl kvalifikavimui esminių aplinkybių yra nuoseklÅ«s, taip pat juos patvirtina iÅ¡ dalies paties nuteistojo bei liudytojos E. G. parodymai, taip pat liudytojos E. R. parodymai, pareigÅ«nų vaizdo kameromis užfiksuota informacija bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto 2022 m. kovo 14 d. iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, o nuteistojo dėstomÄ Ä¯vykio versijÄ laikė gynybine.

Skundo argumentai, kad nukentėjusioji yra nenuosekli netiksliai nurodydama, į kuriÄ konkrečiÄ veido sritį jai buvo suduota, yra nepagrįsti, vis tik ir nereikÅ¡mingi, nes nuo suduoto smÅ«gio nukentėjusioji skausmÄ galėjo jausti visame kairės pusės veido plote, o konkrečiÄ smÅ«gio lokalizacijos vietÄ nustatė specialisto iÅ¡vada. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra priežasčių netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, nes viso proceso metu iÅ¡ esmės jie buvo nuoseklÅ«s ir byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji A.

S. bÅ«tų turėjusi pagrindÄ apkalbėti D. P. nepagrįstai jį apkaltindama.

19. Ir nors nuteistasis skunde itin akcentuoja tai, kad nei nukentėjusioji nurodė, nei nuosprendyje patikslintas konkretus nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmas (sužalojimas padarytas plaÅ¡taka ar jos dalimi, ar pan.), Å¡i aplinkybė neÅ¡alina nuteistojo atsakomybės ir nedaro nuosprendžio nepagrįstu, kadangi iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos yra aiÅ¡ku, kad sužalojimas nukentėjusiajai padarytas suduodant ranka (delnu). Tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teisme pakartotinai iÅ¡analizavus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad D.

P. 2022 m. kovo 10 d., apie 15.00 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie UAB „R“, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį į veido sritį nukentėjusiajai A. S. tuo padarydamas kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke ir tokiu bÅ«du nukentėjusiajai A. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Ä®vertinus nuteistojo atliktÄ veiksmÄ â€“ sudavimÄ ranka į veido sritį, konstatuotina, kad nuteistasis suvokė, jog tokiu bÅ«du daro pavojingÄ veikÄ , numatė, kad tokiu bÅ«du nukentėjusiajai gali bÅ«ti sukeltas fizinis skausmas, ir to siekė, taigi veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Todėl D. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

20. Pakartotinai pastebėtina, kad galimai tarp Å¡alių buvusi įtampa dėl su Å¡ia byla nesusijusių konfliktų, nulėmusi nors ir spontaniÅ¡kus, tačiau neteisėtus veiksmus, nepateisina nuteistojo D. P. neteisėto elgesio ir baudžiamosios atsakomybės dėl to neÅ¡alina. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis atitinka jo turiniui BPK 305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti ir argumentuoti, teismo iÅ¡vados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, naikinti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje ir D. P. iÅ¡teisinti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

21. Apeliantas skundu praÅ¡o priimti sprendimÄ , prieÅ¡ingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiÅ¡kia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ patikrinti bylÄ visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

22. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas D. P. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumÄ : padaryta viena tyčinė nesunki nusikalstama veika; veika baigta; nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta; teistas (8 kartus), tačiau charakterizuojamas patenkinamai, yra dirbantis, administracine tvarka nebaustas. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio pagrįstumÄ , matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės apribojimo bausmę, kurios dydį nustatė lygų sankcijoje numatytam vidurkiui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimÄ reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, D. P. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, be to, to nėra praÅ¡oma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.

23. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį nuteistojo D. P. apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo D. P. apeliacinį skundÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Odeta Gruodienė Jurga Vasiliauskienė