da54ffa5-ed22-421a-8175-ed51c07bd4bb · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracine byla NrAdministracine byla Nr. I-466-480/20113-62-3-00022-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 16.5. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 22 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teiseja Albina Rimdeikaite, sekretoriaujant Dianai Stimbirytei, dalyvaujant pareiškejos atstovui Algimantui Glušauskui,nedalyvaujant pareiškejai R. A., atsakovo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui,viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos R.

A. skunda atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui del neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo, n u s t a t e : Pareiškeja R. A. kreipesi i Kauno apygardos administracini teisma, prašydama priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmoketa darbo užmokescio suma 610,11 Lt už 2008- 2009 metus (b. l. 4-5).Pareiškeja skunde nurode, kad Vadovaudamasis LR DK 208 straipsnio 2d. ir 298 straipsnio nuostatomis bei LR Konstitucinio teismo 2009-12-11 nutarimu byloje Nr. 14/07-17/08-25/08-39/08 del LR valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2d. (2002 m. balandžio 23d., 2007 m. birželio 7d. redakcijos) atitikties LR Konstitucijai, kreipesi i Kauno apskrities VPK viršininka su prašymu išmoketi jai neišmoketa atlyginimo dali arba išduoti pažyma apie iki šiol neišmoketa darbo užmokescio dali, kai priedu ir priemoku suma viršijo pamineta Valstybes tarnybos istatymo, pripažinto prieštaraujanciu Konstitucijai, 23 str. 2 d. nustatyta 70 proc. riba, nurodant priskaiciuotas, bet neišmoketas sumas už viršvalandini darba, darba poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu ir atliktas papildomas užduotis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 dienos.

Atsakovas atsiunte pažymas apie pareiškejos darbo užmokesti už 2007- 2009 metus, iš kuriu matosi, kad jai buvo priskaiciuota, bet neišmoketa darbo užmokescio suma, taikant 70% ribojima, atitinkamai už 2008 metus - 557,07 Lt, už 2009 metus – 53,04 Lt. Viso už 2008-2009 metus – 610,11 Lt. Šia suma pareiškeja prašo priteisti iš atsakovo, kadangi atsakovas gera valia išmoketi šia suma atsisako.Pareiškejos atstovas praše skunda tenkinti, taikyti CPK 282 str. 2 d. 2 p., nes pareiškejos prašoma priteisti suma mažesne nei vidutinis atlyginimas.Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurode, jog su pareiškejos prašymu nesutinka.

Pareiškeja i teisma kreipesi po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo, skusdama atsakovo veiksmus, kurie pagristi teises aktais, kurie pripažinti prieštaraujanciais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bet skundžiami veiksmai atlikti iki mineto Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Pareiškejai darbo užmokescio nepriemoka galetu buti priteista tik tuo atveju, jei atsakovas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priemimo mokedamas jai darbo užmokesti ir toliau taikytu Valstybes tarnybos istatymo nuostatas, pripažintas prieštaraujanciomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Prašo teismo sprendimo vykdyma atideti vieneriems metams del visuotinai žinomos aplinkybes apie Lietuvos valstybes sunkia finansine padeti, nes tvirtinant biudžeta šiems metams nebuvo numatytos lešos šio pobudžio išmokoms sumoketi. Pareiškeja, pareiškejos atstovas, atsakovo - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas i teismo posedi neatvyko, apie posedi pranešta, byla nagrinetina jiems nedalyvaujant ( ABTI 78 str.). Skundas tenkintinas.Pareiškeja R. A. teismo prašo priteisti negauta darbo užmokesti už nepagristai apribota priedu ir priemoku mokejima.

Pareiškeja yra statutine valstybes tarnautoja ir jos reikalavimas kyla iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtose pažymose nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2008-01-14 iki 2011-01-14 pareiškejai buvo neišmoketa 610,11 Lt. priemoku ir priedu dalis, viršijanti 70 procentu pareigines algos (b. l. 15-23).Valstybes tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje.

Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo užmokesti, nuostatos. Istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos.

Šiame kontekste pažymetina, kad valstybes tarnautoju darbo apmokejimo tvarka, be jokiu išlygu taikoma ir statutiniams valstybes tarnautojams, kuri buvo nustatyta Valstybes tarnybos istatymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“. Pareiškejai darbo užmokestis buvo skaiciuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo užmokescio mokejima pareiškejai. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo užmokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku.

Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo užmokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripažinimo neteiseta.

Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracineje byloje Nr. A1-638/2005 L.

Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas išdestytos nuostatos, jog gincuose del darbo užmokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje byloje.Pareiškejai realiai negavus pagal Valstybes tarnybos istatyma priklausanciu sumu, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme. Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareiškejai nesumoketa darbo užmokesti negali buti pripažintas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo užmokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas.

Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybe placiaja prasme, todel konstatuojama, kad pareiškejos reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje išdeste 2005-12-21 nutartyje išplestines teiseju kolegijos išnagrinetoje administracineje byloje A1-635/2005. Pareiškeja atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jai nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo užmokestis.

Konstatuota, kad pareiškejai priklausancios darbo užmokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškeja yra išsaugojusi galimybe ginti šiuo nesumokejimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai.

Sprendimas del pareiškejos prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo užmokescio nemokejima pareiškejai yra išnykes.Išdestytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuotina, kad pareiškejos prašymas priteisti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 610,11 Lt neišmoketo darbo užmokescio tenkintinas, priteisiant 610,11 Lt. Atsakovo prašymas sprendimo vykdyma atideti vieneriu metu laikotarpiui tenkintinas.

Atsižvelgdamas i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika iš esmes analogiškose bylose butu formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltu pavojus pažeisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa), teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009-03-09 nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui.

Teismas pripažista, kad toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai bylai, kadangi atsakovas Kauno apskrities VPK yra finansuojamas iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Todel, vadovaudamasi ABTI 4 straipsnio 5 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas i turtine abieju šaliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar išdestyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.

Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata ginco atveju netaikytina, atsižvelgiant i tai, jog pareiškejai pagrindinis darbo užmokestis buvo ir yra mokamas, isiskolinimas susidare už ankstesni laikotarpi del apmokejimo ribojimo istatymu, nesant darbdavio – valstybines biudžetines istaigos – kaltes, o pareiškejos teises taip stipriai nebuvo pažeistos, kad ji visiškai liko be lešu.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 4 p., teiseja n u s p r e n d ž i a:

Skunda tenkinti.Priteisti pareiškejai R. A. iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmoketo darbo užmokescio 610,11 Lt (šešis šimtus dešimt litu 11 ct).Sprendimo vykdyma atideti vieneriems metams.Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma. Teiseja                                                                                                                    Albina Rimdeikaite