2016-09-14 Nr. AB-17652-3-61-3-04510-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1003-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04510-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 76

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisų apsaugos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą imtis atitinkamų priemonių ir išspręsti klausimą, kurį kėlė UAB „Vilniaus energija“, aiškinantis ir išsiaiškinant Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutarties Nr. 30093 sąlygą apmokėjimo dalyje, kokia bendraskolių – bendraturčių pareiga (dalinė ar solidarioji), naudojančių karštą vandenį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso bendros dalinės nuosavybės teise trims bendrasavininkams, ir kokių veiksmų turėtų imtis iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė, kada patiektas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), karštas vanduo nėra apmokėtas, o pareiškėjo išnaudota dalis karšto vandens yra apmokėta.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad atsakovas maksimaliai siekė apginti pareiškėjo A. M. teises ir teisėtus interesus. Byloje nustatyta, kad Tarnyba įvertino pareiškėjo pateiktą Sutartį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu ir priėmė Nutarimą, kuris buvo pateiktas tiek pareiškėjui, tiek UAB „Vilniaus energija“. UAB „Vilniaus energija“ su minėto Nutarimo formuluotėmis sutiko. Atsakovas, veikdamas savo kompetencijos ribose ir vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais išsamiai atsakė į pareiškėjo keliamus klausimus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašė paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodė, kad Tarnyba pateikė nuomonę, kuri nepagrįsta jokiais teisės aktais, yra klaidinanti. Pareiškėjo vertinimu, Tarnyba neužtikrino jo kaip vartotojo teisių apsaugos, t. y. teisės žinoti kaip jis turi teisingai mokėti už karštą vandenį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, jog konkrečiu atveju nustatyta, kad Tarnyba veikė savo kompetencijos ribose, laiku ir tinkamai atsakė į pareiškėjo keliamus klausimus. Pažymėjo, kad Tarnyba savo kompetencijos ribose ėmėsi veiksmų, numatytų Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. atliko Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutarties sąlygų vertinimą jų sąžiningumo aspektu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutarties sąlygomis, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad Sutartis sudaryta tarp UAB „Vilniaus energija“ ir 130–osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos. Kadangi nei viena iš Sutarties šalių nėra viešojo administravimo subjektas, ginčas dėl jos sąlygų taikymo ir aiškinimo negali būti keliamas administraciniame teisme.

II. Pareiškėjas A. M. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl teismo nutarties išaiškinimo.

Prašyme nurodo, kad apeliaciniame skunde neprašė teismo pasisakyti dėl Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutarties sąlygų taikymo ir aiškinimo. Pažymi, kad prašė nagrinėti Tarnybos, kuri neįpareigojo UAB „Vilniaus energija“ išaiškinti sutarties sąlygų, veiksmus.

Nurodo, kad nesutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad Tarnyba laiku ir tinkamai atsakė į pareiškėjo reikalavimus. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, turėjo surašyti patikrinimo aktą, ir jame nurodyti, ar pareiškėjo reikalavimas pagrįstas, ir jei pagrįstas, pasiūlyti paslaugų tiekėjui, t. y. UAB „Vilniaus energija“ per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą. Tarnyba tokių veiksmų neatliko, nes UAB „Vilniaus energija“ reikalavimo neišsiuntė. Jei Tarnyba neįgaliota priimti sprendimo dėl pareiškėjo reikalavimo, tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turėjo pareiškėjo prašymą persiųsti kitoms institucijoms ir apie tai raštu informuoti pareiškėją. Mano, kad Tarnyba iškreipė pareiškėjo reikalavimą, nurodydama, kad pareiškėjas siekia išsiaiškinti Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutarties sąlygas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Teisės teorijoje akcentuojama, jog teismo sprendimai kartu su pozityviosios teisės normomis garantuoja tam tikrą visuomenės gyvenimo stabilumą, visuomeninių santykių apibrėžtumą ir aiškumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-54/2012). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009).

Pareiškėjas nutarties išaiškinimo būtinumą motyvuoja savo nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad Tarnyba laiku ir tinkamai atsakė į pareiškėjo reikalavimus. Mano, kad Tarnyba iškreipė jo reikalavimą, nurodydama, kad pareiškėjas siekia išsiaiškinti Šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutarties sąlygas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašyme dėl nutarties išaiškinimo nurodyti motyvai liudija, kad pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės, t. y., kad byla būtų išnagrinėta iš naujo. Tačiau ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir aiškinti (pildyti ar tikslinti) priimto procesinio sprendimo motyvaciją, nes tai reikštų sprendimo turinio pakeitimą, kas ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina. Pareiškėjas nekelia priimto sprendimo vykdymo išaiškinimo klausimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymo išaiškinti teismo nutartį turinys neatitinka tokio prašymo tikslų, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, kurią prašoma išaiškinti, yra pakankamai aiški ir nedviprasmiška, todėl prašymas dėl nutarties išaiškinimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties išaiškinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis Romanas Klišauskas Skirgailė Žalimienė