da4fc789-0bfc-481e-bcd1-61f99ca1e12e · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-35-366/2017Teisminio proceso Nr. 1-37-3-00010-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2;1.2.14.10.3; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.5.2 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 17 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Donato Jatužio, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant nukentėjusiajam (privačiam kaltintojui) N. J.,jo atstovui advokatui Irmantui Ruželei, išteisintajam A.

D.,jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal iÅ¡teisintojo A. D. ir nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) N. J. apeliacinius skundus dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) N. J. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Be to, iÅ¡ nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) N. J. priteista A. D. 100 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. D. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo, kad jis 2014 m. rugsėjo 20 d. apie 20.15 val. (duomenys neskelbtini), be jokios dingsties, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, ranka vienÄ kartÄ trenkdamas į stovintį automobilį Renault Master, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį N. J., jį įlenkė ties kairiuoju galiniu kampu, taip tyčia sugadino nedidelės 156,79 Eur vertės svetimÄ turtÄ .Apeliaciniu skundu iÅ¡teisintasis A. D. praÅ¡o pakeisti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį dėl 100 Eur proceso iÅ¡laidų, patirtų už gynybÄ pirmosios instancijos teisme, priteisimo iÅ¡ N. J., priimant sprendimÄ priteistinÄ sumÄ padidinti iki 300 Eur.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgė į teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, todėl nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu priteisė tik dalį iÅ¡laidų, be to, apelianto manymu, teismas, sumažindamas praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , nepakankamai motyvavo savo sprendimÄ , neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių.Cituodamas kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-303/2014, 2K-338/2014, 2K-294/2015, remdamasis jose nurodytais kriterijais dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo privataus kaltinimo bylose, teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog N. J. viso proceso metu buvo atstovaujamas advokato, taip pat įvertinus bÅ«tinumÄ tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ nuo aiÅ¡kiai nepagrįsto kaltinimo, bylos apimtį ir pobÅ«dį, vykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokato darbo ir laiko sÄ naudas ginant jo interesus pirmosios instancijos teisme bei pasiruoÅ¡imÄ bylos nagrinėjimui, advokato sugaiÅ¡tÄ laikÄ vykimui į teismo posėdžius, jo praÅ¡oma priteisti 300 Eur suma už advokato darbÄ nėra aiÅ¡kiai per didelė, ji proporcinga advokato suteiktoms paslaugoms, pagrįsta byloje esančiais raÅ¡ytiniais dokumentais (pinigų priėmimo kvitu), todėl priteistina visa apimtimi.Apeliaciniu skundu nukentėjusysis (privatus kaltintojas) N. J. praÅ¡o panaikinti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendį ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismui, kadangi pirmosios instancijos teismas, nesiėmęs įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, neiÅ¡tyręs ir netinkamai vertindamas pateiktus byloje įrodymus, kelia abejonių dėl neÅ¡aliÅ¡kumo.

Nurodo, kad tokios praktikos dėl bylų grÄ Å¾inimo pirmosios instancijos teismui laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-581/2016).SkundÄ grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog sugadinto turto vertė yra 20,85 Eur, todėl, vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimu, asmeniui negalima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, ir nepagrįstai A.

D. iÅ¡teisino jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodydamas, kad A. D. veikoje nenustatytas vienas iÅ¡ nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, objektyviųjų sudėties požymių – padariniai, kurie suprantami kaip sugadinto turto vertė, buvusi nusikalstamos veikos padarymo metu, neteisingai vertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis UAB „R“ sudaryta sÄ mata, akivaizdžiai klaidingai nustatė sugadinto turto vertę, kadangi sÄ matos eilutėje „Priekinės, galinės, bagažinės durys – R2“ yra pateiktos remonto darbų, o ne keistinų prekių sÄ mata.

Todėl manytina, kad minėtoje sÄ matos skiltyje nurodoma darbų kaina, o ne detalės vertė. Apylinkės teismo klaidingÄ vertinimÄ rodo ir tai, kad aptariamoje grafoje nurodoma priekinės, galinės ir bagažinės durys, todėl akivaizdu, kad kaina negali bÅ«ti priskirta tik kažkurioms pasirinktoms transporto priemonės durims, tačiau Å¡iuo atveju teismas savo nuožiÅ«ra sprendė, kad nurodyta kaina yra bÅ«tent transporto priemonės galinių kairės pusės durelių. Taigi teismas nesiaiÅ¡kino trumpinio „R2“ reikÅ¡mės, iÅ¡ kurios ir galima nustatyti, kad kaina (72 Lt) žymi ne detalės vertę, o remonto kainÄ (trumpinys „R“ reiÅ¡kia remontÄ , o „2“ – apgadinimo lygį).Pabrėžia, kad nagrinėjamos bylos kontekste svarbus turto sugadinimo momentas, kai, siekiant atstatyti padėtį, buvusiÄ iki nusikalstamos veikos įvykdymo, turtas nekeičiamas, o atkuriamas toks pat.

AtkÅ«rimo kaÅ¡tų vedinas ir grindžia savo pozicijÄ , kadangi naujo tokio pat turto vertė bÅ«tų ženkliai didesnė. Kadangi sugadintas ne visas turtas, o tik jo dalis, mano, kad turto vertės atkÅ«rimÄ nustato protingais kaÅ¡tais.Galiausiai nurodo, kad minėtiems teiginiams pagrįsti kreipėsi į oficialiÄ Renault atstovybę Lietuvoje ir gavo atsakymÄ , kad naujos durelės kainuotų 593,39 Eur (be PVM). Atsižvelgiant į tai, kad pateikta naujų durelių kaina, o Å¡iuo atveju transporto priemonė nebuvo nauja, skaičiuotinos nusidėvėjimo normos, kurias reglamentuoja Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ir finansų ministrų 2000 m. balandžio 17 d.

Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu (toliau – Instrukcijos), priedų 3 lentelė – rekomenduojamos transporto priemonės III grupės (automobilio iÅ¡orės, apdailos) dalių vidutinės nuvertinimo normos, iÅ¡ kurių matyti, kad 12 m. senumo transporto priemonei (nukentėjusiojo automobilis pagamintas 2002 m.), taikytina 56 procentų nusidėvėjimo norma. Taigi, naujoms durelėms kainuojant 593,39 Eur, taikytinas 332,30 Eur nusidėvėjimo atskaitymas, todėl sugadintas turtas nagrinėjamu atveju vertintinas 261,09 Eur.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis (privatus kaltintojas) N. J. bei jo atstovas prašė nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais pagrindais, o iÅ¡teisintojo – atmesti.

IÅ¡teisintasis A. D. bei jo gynėjas prašė iÅ¡teisintojo apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) – atmesti. Nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) N. J. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, iÅ¡teisintojo A. D. apeliacinis skundas atmetamas. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.AukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡teisino A.

D. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io baudžiamojo nusižengimo požymių.IÅ¡teisindamas A. D., teismas skundžiamame nuosprendyje motyvavo tuo, jog A. D. veikoje nėra bÅ«tinųjų jam inkriminuojamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos. TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad nagrinėjamu atveju sugadinto turto (detalių) vertė sudaro 20,85 Eur sumÄ , kuri nesiekia 3 MGL dydžio, nuo kurio, vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 18 d.

įstatymo Nr. XII-1481, įsigaliojusio 2015 m. sausio 1 d., redakcija) pateiktu turto vertės išaiškinimu, asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl sprendė, kad A. D. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, objektyviosios pusės požymio – padarinių. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu nesutinka su šia teismo išvada ir mano, kad teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, o būtent byloje esančius rašytinius įrodymus ir nepagrįstai išteisino A.

D.. Apeliacinės instanijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Å¡iais apelianto teiginiais ir konstatuoja, kad Å¡ių aplinkybių, kuriomis nuosprendyje grindžiamas A. D. iÅ¡teisinimas, iÅ¡nagrinėjimas nepakankamai iÅ¡samiai iÅ¡analizavus byloje esančius duomenis bei pastarųjų neįvertinimas bendrame bylos kontekste esmingai pakeitė teismo iÅ¡vadas, todėl yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir Å¡is pažeidimas sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

Todėl skundžiamas išteisinamasis teismo nuosprendis naikintinas ir A. D. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neanalizavo įrodymų tyrimo teisme metu apklaustų proceso dalyvių (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymų turinio, negretino jų tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais įrodymais, apsiribojo tik sugadinto turto vertės analize, tačiau iš nuosprendžio aprašomosios dalies (motyvų) matyti, kad apylinkės teismui nekilo abejonių dėl A.

D. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, tokių abejonių nekyla ir skundÄ nagrinėjančiam teismui. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas A. D. ginčija padaręs BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytÄ jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jo kaltę patvirtina byloje esanti įrodymų visuma – nukentėjusiojo N. J. parodymai, liudytojų R. J., J. S. parodymai, netiesioginiai liudytojų S. L., iÅ¡ dalies liudytojo V. D. parodymai, raÅ¡ytinė medžiaga.

Teisėjų kolegija pažymi, kad visų byloje esančių įrodymų tarpusavio liečiamumas bei jų įvertinimas bendrame bylos kontekste nepalieka jokių abejonių dėl A. D. kaltės.Nors A. D. neigia atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, nurodo, kad, iÅ¡ miesto Å¡ventės eidamas namo, jokio automobilio negadino, su N. J. iÅ¡vis nebendravo, tačiau tokių iÅ¡teisintojo parodymų vertinimas kitų byloje esančių duomenų kontekste rodo jo parodymų prieÅ¡taringumÄ faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡ių parodymų negali vertinti niekaip kitaip tik kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje sudavė tris smÅ«gius rankomis į N. J. priklausantį automobilį Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vienas iÅ¡ Å¡ių smÅ«gių sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamus padarinius. Nukentėjusysis N. J. teismo posėdžio metu parodė, kad, kraunant prekes į minėtÄ automobilį, iÅ¡girdo smÅ«gį. Kadangi buvo automobilio priekinėje dalyje, deÅ¡inėje pusėje, pirmojo smÅ«gio nematė.

Apibėgęs automobilį iÅ¡ priekio, pamatė, kad asmuo alkÅ«ne du kartus smÅ«giuoja į galinę automobilio kairiÄ jÄ pusę. Pagriebė šį asmenį už pečių ir atsukęs pamatė, kad tai pažįstamas A. D.. Kartu su A. D. buvęs S. Å . bandė jį raminti. A. D. keikėsi, skundėsi, kad automobilis ne vietoje pastatytas. A. D. pasakė: „D., raminkis“, ir Å¡is apsiramino, su S. Å . nuėjo. PirmÄ smÅ«gį mačiusios R. J. bei J. S. nurodė, jog A. D. smÅ«giavo kumščiu ir į automobilio galines dureles.

Å ias nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes patvirtina liudytojos R. J. parodymai, kur ji parodė, kad, N. J. kraunant prekes į automobilį Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji pamatė, kad A. D. kumščiu trenkė į minėto automobilio galinę dalį, kairiÄ jÄ pusę. A. D. keikėsi, reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl ne vietoje pastatyto automobilio. Paskui iÅ¡girdo dar du smÅ«gius į automobilį, tačiau jų nematė. N. J. apibėgo automobilį pasižiÅ«rėti, kas vyksta, ji taip pat nuėjo pasižiÅ«rėti.

A. D. buvo su S. Å .. Kai apėjo aplink automobilį, pamatė, kad N. J. laiko A. D. už atlapų, ramina sakydamas: „D., raminkis, kÄ tu darai“. S. Å . taip pat ramino A. D.. Po to A. D. su S. Å . nuėjo. Liudytojos J. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad, stovint prie N. J. automobilio galo deÅ¡inės pusės ir kalbantis su R. J., pamatė, kad ateina du vyrai, iÅ¡ kurių vienas (aukÅ¡tesnis) stipriai kumščiu trenkė į minėto automobilio galinių durelių kairiÄ jÄ pusę po stiklu, vartojo keiksmažodžius.

Asmuo buvo nepatenkintas, kad automobilis stovėjo ant kelio, kuriuo ėjo žmonės. Po to dar girdėjo du smÅ«gius į automobilį, tačiau jų nematė. Matė, kad N. J. susistumdė su A. D., girdėjo N. J. sakant: „D., baik“. Kai nuėjo pasižiÅ«rėti, ar dar kas vyksta, pamatė, kad draugas asmenį, trenkusį į automobilį, nusitempė. IÅ¡analizavus Å¡iuos nukentėjusiojo ir liudytojų tiesioginius parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, konstatuotina, kad jie esminėse aplinkybėse nuoseklÅ«s, sutampantys ir papildantys vienas kitÄ .

Å iuos parodymus patvirtina ir netiesioginiai liudytojo V. D. parodymai, kur jis parodė, kad įvykio dienos vakare į namus atvykęs N. J. pasakė, kad A. D. apgadino jam priklausantį automobilį. Netiesioginiai liudytojo S. L. parodymai patvirtina, kad A. D. buvo miesto Å¡ventėje. Apie įvykį sužinojo tik po to, kai į namus atvažiavęs N. J. klausinėjo, kas buvo Å¡ventėje, po to nurodė, kad A. D. apgadino automobilį, parodė, kur buvo padarytas įlenkimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. J. iÅ¡ karto po įvykio nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nukentėjusysis dėjo pastangas susidariusiÄ situacijÄ iÅ¡spręsti taikiai, kadangi A.

D. buvo jo pažįstamas. Tai patvirtina nuketėjusiojo N. J., liudytojų R. J., J. S., V. D., iÅ¡ dalies paties iÅ¡teisintojo A. D. parodymai, iÅ¡ kurių visumos matyti, jog po įvykio, susikrovęs prekes į automobilį, N. J. nuvažiavo pas A. D. į namus, tačiau namuose jo nerado. Su A. D. sÅ«numi V. D. apžiÅ«rėjo automobilį. Po to nukentėjusysis dar kartÄ buvo atvažiavęs pas A. D., tačiau praÅ¡omas prieiti prie apgadinto automobilio, A. D. to nepadarė. Taigi, A. D. nesileidus į kalbas, nukentėjusysis N. J. kreipėsi į policijos komisariatÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

Tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)duomenys. Tačiau minėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, A. D. atžvilgiu nutrauktas konstatavus BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ pagrindÄ , t. y. pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių, N. J. iÅ¡aiÅ¡kinta teisė kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka dėl galimai A. D. veikoje esant BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (IT medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)2 t., b. l. 41-44).

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai siektų apkalbėti A. D. ar bÅ«tų tendencingi. PrieÅ¡ingai, tiek iÅ¡teisintojo A. D., tiek nukentėjusiojo bei liudytojų R. J., J. S., V. D. parodymais nustatyta, kad jokių konfliktų tarp iÅ¡teisintojo ir nukentėjusiojo nėra. Taigi Å¡ios aplinkybės tik sustiprina nukentėjusiojo ir liudytojų R. J. bei J. S. parodymų patikimumÄ . Å iame bylos duomenų kontekste, atmestini liudytojo S. Å . parodymai, kadangi jie esmingai prieÅ¡tarauja nukentėjusiojo N. J. bei liudytojų R.

J., J. S. nurodytoms nagrinėjamo įvykio aplinkybėms. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusiojo N. J. ir liudytojų R. J., J. S., S. L., iš dalies liudytojo V. D. parodymai ne tik sutampa tarpusavyje, tačiau juos patvirtina ir objektyvi byloje esanti medžiaga: pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atlikta automobilio Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu nustatyta, kad automobilio kairės pusės galinėse durelėse yra nežymus įlenkimas (b. l. 57-58); 2014 m. rugsėjo 25 d. automobilio Renault Master, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad ant automobilio galinių bagažinės durų kairėje pusėje prie žibinto virÅ¡utinės dalies yra įlenkimas ir sutrÅ«kę dažai 1-1,5 cm ilgio (IT medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)1 t., b. l. 38-41); 2015 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios matyti, kad pateiktoje tiriamojoje nuotraukoje automobilio Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimas, esantis galinių kairiųjų durelių kairėje pusėje, virÅ¡ kairiojo galinio žibinto, buvo padarytas vienu smÅ«giu (poveikiu) kietu, elastingu daiktu, turinčiu iÅ¡gaubtÄ pavirÅ¡ių (IT medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)1 t., b. l. 96-97).

Taigi, konstatuotina, kad nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymai atitinka vieni kitus, byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , teismas neturi pagrindo jais netikėti, todėl remiasi Å¡iais įrodymais kaip A. D. kaltę pagrindžiančiais. Ä®vertinusi tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuoseklių nukentėjusiojo N. J., liudytojų R. J., J. S., netiesioginių S. L., iÅ¡ dalies V. D. parodymų aiÅ¡kiai pakanka tam, kad A. D. bÅ«tų galima inkriminuoti kaltinime paminėtÄ veiksmÄ â€“ smÅ«gio į N. J. priklausančio automobilio galinės dalies kairiÄ jÄ pusę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl A. D. veikos – smÅ«gio ranka į N. J. priklausantį automobilį Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas minėto automobilio galinės kairės pusės kampas. Taigi kaltininko veika ir kilę padariniai susieti tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu. Tačiau, kaip minėta, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sugadinto turto vertę, ir padarė esminę byloje esančių objektyvių duomenų vertinimo klaidÄ , kuri ir lėmė neteisėto nuosprendžio priėmimÄ .

Apylinkės teismas rėmėsi UAAB „R“ sudarytos automobilio Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sÄ matos eilute Nr. 3, teigdamas, kad Å¡ioje eilutėje žymima sugadintos detalės vertė. Tačiau iÅ¡ 2016 m. spalio 31 d. UAAB „R“ raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini), pateikto prie nukentėjusiojo apeliacinio skundo, matyti, kad UAAB „R“ 2014 rugsėjo 22 d. sudarytoje sÄ matoje darbų pavadinimo pažymėti darbai 3 numeriu, kurie įkainoti 72 Lt, sudaro galinių kairės pusės automobilių durų skardos tiesimo darbų kainÄ .

Trumpinys „R“ reiÅ¡kia remontas, o „2“ – apgadinimo lygį (b. l. 80). Taigi teismas padarė faktinių aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , todėl sugadinto turto vertė nustatytina apeliacinės instancijos teismo. IÅ¡ BK 187 straipsnio 3 dalies normos dispozicijos formuluotės: ,,tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ ...“ seka, kad įstatymų leidėjas abiems nurodytiems žalos padarymo bÅ«dams suteikė vienodÄ reikÅ¡mę, nes kiekvienas iÅ¡ jų nukentėjusiajam reiÅ¡kia tam tikros vertės turto praradimÄ .

Tik pirmuoju atveju prarandama visa daikto vertė, o antruoju tam tikra tos vertės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-543). Pažymėtina, kad teismų praktikoje turto vertė gali bÅ«ti nustatoma įvairiais bÅ«dais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainÄ , turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo), įsigijimo kaÅ¡tus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007).Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad automobilio Renault Master, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durų (įvykio metu apgadintos detalės) rinkos kaina yra 593,39 Eur (be PVM) – tai patvirtinantys duomenys pateikti apeliacinės instancijos teismui (b. l. 83), įvertinus automobilio nusidėvėjimÄ pagal Instrukcijų nuostatas (automobilis pagamintas 2002 m.), analogiÅ¡kų automobilio durelių kaina veikos padarymo metu vertintina 261,09 Eur. Tačiau konstatuoti, kad vienos apgadintos automobilio detalės, Å¡iuo atveju – kairės pusės galinių durų, kurios, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų, buvo labai nežymiai įlenktos, vertė sudaro 261,09 Eur sumÄ nelogiÅ¡ka.

Tuo tarpu privataus kaltinimo skunde (b. l. 1-3) ir apeliaciniame skunde (b. l. 76-77) nukentėjusysis teigia, kad jam priklausančio sugadinto turto vertė siekė 156,79 Eur. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo Å¡ių aplinkybių vertinti kitaip. UAAB „R“ sudarytoje automobilio Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sÄ matoje (IT medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t., b. l.

48) nurodoma, kad dalinio priekinių ar galinių durų iÅ¡rinkimo/surinkimo kaina 35 Lt (10,14 Eur), priekinio (galinio) klijuojamo stiklo nuėmimo/įstatymo – 80 Lt (23,17 Eur), priekinės, galinės bagažinės durys-R2 (galinių kairės pusės automobilio durų skardos tiesimo darbai) – 72 Lt (20,85 Eur), kėbulo durų paruoÅ¡imo ir dažymo – 144 Lt (41,71 Eur), dažų – 66,53 Lt (19,27 Eur) ir ruoÅ¡imo medžiagos – 49,89 Lt (14,45 Eur), iÅ¡ viso 156,79 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktÄ remonto darbų sÄ matÄ , pastebi, kad sÄ matoje nurodyti darbai susiję su automobilio apgadintomis dalimis.

Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai pripažįstama A. D. neteisėtų veiksmų rezultatu. Remiantis minėta remonto darbų sÄ mata, atsižvelgiant į sugadintų automobilio kairės pusės galinių durų bÅ«klę iki sugadinimo, o taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, paskaičiuota darbų atlikimo kaina – 156,79 Eur yra reali. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama aukščiau aptartų įrodymų visumÄ , nustačiusi, kad nagrinėjamu atveju A.

D. sugadinto turto vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos, atsižvelgdama į naujÄ jį teisinį reguliavimÄ (nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusiÄ BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijÄ ), pagal kurį toks turtas laikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamÄ ja teisine prasme, konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų iÅ¡vadai, jog A. D. veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su baudžiamajame įstatyme numatytomis ir faktiÅ¡kai kilusiomis pasekmėmis, todėl jis dėl nagrinėjamo įvykio yra kaltas.

Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. D. veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad nagrinėjamu atveju įvykio metu nebuvo nustatytas A. D. neblaivumo laipsnis, neturi reikÅ¡mės Å¡ios aplinkybės pripažinimui, kadangi alkoholio kiekio iÅ¡kvėptame ore matuoklio parodymai ar kraujo tyrimas nėra vienintelis įrodymas asmens neblaivumui nustatyti. Tai, kad įvykio vakarÄ A. D. vartojo alkoholinius gėrimus patvirtino liudytojas S. Å ., to neneigė ir pats iÅ¡teisintasis A.

D.. Nors tiek išteisintasis A. D., tiek liudytojas S. Š. nurodė suvartoję nedidelį kiekį alkoholio, tačiau kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. D. veikos padarymo metu buvo akivaizdžiai neblaivus. Nukentėjusysis N. J. nurodė, kad po įvykio A. D. su S. Š. nuėjo svirduliuodami. Liudytoja R. J. patvirtino, kad įvykio metu nuo A. D. sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo. Liudytoja J. S. parodė, kad A. D. ir S. Š. link automobilio pamatė einančius vienas už kito besilaikant. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A.

D. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi buvo su aiÅ¡kiais neblaivumo požymiais: nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesių koordinacija buvo sutrikusi.Taigi, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ , įrodyta, jog A. D. 2014 m. rugsėjo 20 d. apie 20.15 val. (duomenys neskelbtini), be jokios dingsties, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, ranka vienÄ kartÄ trenkdamas į stovintį automobilį Renault Master, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį N. J., jį įlenkė ties kairiuoju galiniu kampu, taip tyčia sugadino nedidelės 156,79 Eur vertės svetimÄ turtÄ . Å i A. D. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, požymius. A. D. pripažinus kaltu, iÅ¡sprendžiamas dėl jo padarytos nusikalstamos veikos bausmės paskyrimo klausimas, taip pat civilinio ieÅ¡kinio priteisimo pagrįstumo bei proceso iÅ¡laidų klausimai.A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Individualizuodamas bausmę, teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis. Å ių imperatyvų taikymui taip pat turi įtakos konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingÄ teismÄ , proporcingumo bei kiti principai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ys: vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areÅ¡tas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis anksčiau nebuvo nusikaltęs ir yra teisiamas pirmÄ kartÄ (b. l. 26-27), nusikalstamos veikos padarymo metu nebaustas administracine tvarka (b. l. 28), iÅ¡ dalies darbingas (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)1 t., b. l. 101), vedęs (b. l. 35), Sodros duomenimis, nedirba, gauna iÅ¡mokÄ už netektÄ darbingumÄ , psichikos sveikatos centre ir priklausomybių ligų įskaitoje neregistruotas (IT medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)1 t., b. l. 108).

Bylos aplinkybės leidžia teigti, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas buvo atsitiktinis reiÅ¡kinys A. D. gyvenime, tai nebuvo dėsninga jo elgesio ir gyvenimo bÅ«do pasekmė. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumÄ , siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, A. D. skirtina bauda, kuri yra artima BK 47 straipsnyje numatytam baudos minimaliam dydžiui už padarytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis N. J. yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį dėl 1000 Eur neturtinės ir 221,19 Eur turtinės nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (b. l. 2-3).Nukentėjusysis nurodo, kad dėl neteisėtų A.

D. veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė tuo, kad veika padaryta vieÅ¡oje vietoje jo artimųjų ir paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, dėl įvykio sumenko jo reputacija potencialių klientų akyse, turėjo nutraukti įprastÄ darbinę veiklÄ ir imtis aktyvių veiksmų saugant turtÄ nuo dar didesnių sugadinimų. Nepavykus susidariusios situacijos iÅ¡spręsti taikiai, pažeistas teises turėjo ginti teisiniais bÅ«dais, o tai kainavo daug laiko ir pastangų, be to, dėl sukelto streso, jaučiamo iki Å¡iol, baiminasi vienas važiuoti į renginius, todėl priverstas į pagalbÄ prekyboje kviestis kitus asmenis.

IÅ¡liko sveikatos pablogėjimo reiÅ¡kiniai – sunkiai užmiega, retkarčiais vartoja raminamuosius vaistus, vis dažniau ima skaudėti galvÄ , ko nebuvo iki Å¡io įvykio, todėl baiminasi dėl ateities, kad Å¡ie sveikatos pablogėjimai ir toliau kartosis ar net ryÅ¡kės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju A. D. yra pripažįstamas kaltu dėl svetimo turto sugadinimo. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad dėl jam priklausančio automobilio apgadinimo nukentėjusysis patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, dvasinį sukrėtimÄ ar emocinę depresijÄ . Sutiktina, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusysis patyrė natÅ«ralų diskomfortÄ , kuris kyla sugadinto turto savininkui, tačiau tai negali bÅ«ti laikoma neturtine žala. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nėra įrodytas ir N. J. reputacijos pablogėjimas ar sveikatos pakenkimas dėl A.

D. veiksmų. Taigi, atsižvelgiant į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, kaltininko veiksmų apimtį, turtinės žalos dydį, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, laikytina, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Be kita ko, nukentėjusysis N. J. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodo, kad praÅ¡omÄ iÅ¡ A. D. priteisti turtinę žalÄ sudaro 221,19 Eur, kadangi 156,79 Eur suma numatyta UAAB „R“ sudarytoje automobilio Renault Master, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sÄ matoje (IT medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)1 t., b. l. 48). Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad už minėto automobilio remonto sÄ matos sudarymÄ sumokėjo 7,84 Eur bei už apgadinto automobilio fotonuotraukas, kurias pateikė su skundu prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, sumokėjo 8,56 Eur. Å ias iÅ¡laidas patvirtina į bylÄ pateikti kvitai dėl nuotraukų gaminimo (b. l. 4), PVM sÄ skaita-faktÅ«ra už automobilio sÄ matos sudarymÄ (IT medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)1 t., b. l. 47).

Taigi abejonių Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumu teisėjų kolegijai nekyla, jų dydis atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad dar 48 Eur jis sumokėjo už kurÄ tam, kad nuvyktų į teisėsaugos institucijas, pas atstovÄ , remonto įstaigas, specialistus (iÅ¡ viso 12 kartų), tačiau tokias iÅ¡laidas patvirtinančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, todėl turtinės žalos dydis Å¡ioje dalyje laikytinas nepagrįstu ir atitinkamai mažintinas priteistinos turtinės žalos dydis.

Todėl nukentėjusiojo N. J. pareikÅ¡tas 221,19 Eur civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies, iÅ¡ A. D. nukentėjusiojo naudai priteisiant 173,19 Eur, kadangi turtinė žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltininko veiksmais.Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-374/2012). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu A. D. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nukentėjusiojo N. J. patirtos atstovavimo iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme nepriteistos. Tačiau iÅ¡ nukentėjusiojo skundo privataus kaltinimo tvarka matyti, kad N. J. prašė bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti (b. l. 1-3), pateikė į baudžiamÄ jÄ bylÄ atstovavimo sutartį, iÅ¡ kurios matyti, kad N. J. pavedė advokatui I.

Ruželei jį atstovauti baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (b. l. 5). Tai patvirtina ir byloje esantis advokato orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Iš pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.

54) matyti, kad N. J. už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 860 Eur. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas palaikė praÅ¡ymÄ priteisti N. J. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Todėl apeliacinės instancijos teismui pripažinus A. D. kaltu, spręstinas N. J. proceso iÅ¡laidų dėl atstovo dalyvavimo pirmosios instancijos teisme priteisimo klausimas. Be to, nukentėjusysis N. J. kartu su apeliaciniu skundu pateikė atstovavimo sutartį, sudarytÄ su advokatu I. Ružele (b. l. 78).

Nukentėjusiojo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė pinigų priėmimo kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį N. J. sumokėjo 250 Eur, bei prašė Å¡ias proceso iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ A. D.. Ä®vertinus tai bei vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, N. J. pripažintina teisė į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ iÅ¡ A. D., tačiau ne tokia apimtimi, kokia praÅ¡oma. Matyti, kad nukentėjusysis iÅ¡ viso patyrė 1110 Eur iÅ¡laidas dėl atstovo dalyvavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Nukentėjusiojo atstovas dalyvavo trijuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, kurie truko apie 5,5 val. (b. l. 20-21, 35-47, 56-64). Tačiau iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad įvykis buvo 2014-09-20. Iki bylos pradėjimo nagrinėti pirmos instancijos teisme (2016 m. birželio mėnesio) Å¡ioje byloje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris ne kartÄ buvo nutraukiamas ir vėl atnaujinamas. Visame Å¡iame procese dalyvavo ir nukentėjusiojo atstovas advokatas I. Ruželė. Todėl kolegija daro iÅ¡vada, jog už atstovavimÄ pirmos instancijos teisme sumokėta 850 eurų suma nėra aiÅ¡kiai per didelė, yra pagrįsta, todėl priteistina.

Nustatydamas proceso iÅ¡laidų dydį bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismas įvertina ir tai, kad tas pats advokatas dalyvavo byloje nuo proceso pradžios iki jos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, t. y. bylos aplinkybės jam buvo gerai žinomos, papildomas susipažinimas su bylos medžiaga ar ypatingas pasiruoÅ¡imas apeliaciniam procesui nebuvo bÅ«tinas, o tai, be jokios abejonės, nulėmė mažesnes darbo laiko sÄ naudas, teikiant teisines paslaugas nukentėjusiajam.

Taip pat akcentuotina, jog advokatas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo procese, kuris truko kiek mažiau nei 1 val. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , suteiktų teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad už dalyvavimÄ apeliacinės instancijos teisme praÅ¡oma priteisti suma yra per didelė ir ji mažintina iki 150 Eur. Bendra iÅ¡laidų už atstovavimÄ suma mažinama iki 1000 eurų. Teismas sprendžia, kad iÅ¡ A.

D. priteistinos tokio dydžio iÅ¡laidos yra proporcingos proceso trukmei ir bylos sudėtingumui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos konstatuotas aplinkybes, kad baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, jog A. D. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , į tai, kad Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis naikinamas visa apimtimi, A.

D. naudai proceso iÅ¡laidos nepriteisiamos, kadangi tam nėra įstatyminio pagrindo. Todėl A. D. gynėjo praÅ¡ymas iÅ¡ nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) N. J. priteisti iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme netenkinamas, o A. D. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) N. J. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį:A. D. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam baudÄ 5 MGL (188,30 Eur) dydžio. IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam, kad jis paskirtÄ baudÄ privalo sumokėti per du mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ . Ä®spėti nuteistÄ jį, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.Nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) N. J. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.Nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) N. J. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ A.

D. 173,19 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt tris eurus 19 centų) turtinės žalos atlyginimo N. J. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.Priteisti iÅ¡ nuteistojo A. D. nukentėjusiajam N. J. 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) advokato atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.Atmesti nuteistojo A. D. apeliacinį skundÄ . Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai                                                                  Sigitas Bagdonavičius              Algirdas Gaputis                           Donatas Jatužis