da4a2a50-7396-4c4c-bc6d-0db211fac34a · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-373-945/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12638-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.9.4; 3.3.1.18.3 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. C. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. C. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dvirtex“ dėl darbo bylos nagrinėjimo teisme.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė skirti atsakovei baudÄ už Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. DGKS-2453 neįvykdymÄ â€“ po 500 Eur už kiekvienÄ savaitę nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už Å¡eÅ¡is mėnesius. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad DGK 2019 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo pripažino ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, konstatavo darbo sutarties nutraukimÄ DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ , priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 3 577,64 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2019 m. vasario 20 d. iki sprendimo priėmimo dienos (2019 m. balandžio 30 d.) ir po 76,12 Eur už kiekvienÄ paskesnę darbo dienÄ , taikant penkių darbo dienų savaitės grafikÄ , iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, 418,66 Eur atostogų kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovė tik iÅ¡ dalies įvykdė DGK sprendimÄ â€“ sumokėjo 3 577,64 Eur už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki DGK sprendimo priėmimo dienos, 418,66 Eur atostogų kompensacijÄ ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nesumokėjo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo DGK sprendimo priėmimo dienos iki ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo įsiteisėjusiu DGK sprendimu dienos 2019 m. gegužės 30 d. (po 76,12 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ ), taip pat po 76,12 Eur už kiekvienÄ paskesnę darbo dienÄ nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki sprendimo įvykdymo dienos.

2. Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė bylÄ nagrinėjant DGK ieÅ¡kovo reikalavimų neginčijusi. DGK 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo rezoliucinė dalis buvo paskelbta be tikslių priteisiamų sumų, nurodant, kad priteistos sumos bus apskaičiuotos suraÅ¡ant sprendimÄ ir sprendimas Å¡alims bus iÅ¡siųstas per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovė, siekdama kuo skubiau įvykdyti sprendimÄ , pati suskaičiavo iÅ¡mokėtinas sumas ir jas pervedė ieÅ¡kovui, kadangi iki DGK sprendimo gavimo Å¡ių sumų tiksliai nežinojo. 2019 m. gegužės 14 d. gavusi DGK sprendimÄ , atsakovė 2019 m. gegužės 15 d. papildomai iÅ¡mokėjo 118,46 Eur sumÄ . 500 Eur bauda už kiekvienÄ pradelstÄ savaitę, t. y. 1 000 Eur, yra visiÅ¡kai neproporcinga vėliau iÅ¡mokėtai 118,46 Eur sumai, kuri nebuvo sumokėta ieÅ¡kovui ne dėl atsakovės kaltės. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, skyrė atsakovei 840 Eur dydžio baudÄ už DGK 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. DGKS-2453 nevykdymÄ , įpareigodamas atsakovę baudÄ sumokėti ieÅ¡kovui, kitos ieÅ¡kinio dalies netenkino, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė, vykdydama DGK 2019 m. balandžio 30 d. sprendimÄ , pervedė ieÅ¡kovui 2 799,30 Eur sumÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , nepanaudotas atostogas ir neturtinės žalos atlyginimÄ . Dalį atostogų kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ pagal DGK sprendimÄ (118,46 Eur) atsakovė ieÅ¡kovui pervedė 2019 m. gegužės 15 d. Taip pat atsakovė 2019 m. liepos 25 d. sumokėjo ieÅ¡kovui 460,53 Eur.

5. Teismas konstatavo, kad už tai, jog atsakovė savo noru iki 2019 m. gegužės 15 d. nesumokėjo ieÅ¡kovui dalies atostogų kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , bauda pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 232 straipsnį negali bÅ«ti skiriama, nes Å¡iuo laikotarpiu DGK sprendimas nebuvo įsiteisėjęs ir neprivalėjo bÅ«ti vykdomas.

6. Teismas pažymėjo, kad darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ turi bÅ«ti skaičiuojamas ir sumokamas iki kol darbdavys sumokės visas sumas, iÅ¡ jo priteistas kaip praradimų dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo kompensacija, tarp jų ir patį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , skaičiuojamÄ nuo DGK sprendimo priėmimo. Atostogų kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ieÅ¡kovui buvo priteista taip pat tikslu kompensuoti jam praradimus dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo.

Å i atostogų kompensacija buvo visiÅ¡kai sumokėta tik 2019 m. gegužės 15 d., todėl už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. (10 darbo dienų) ieÅ¡kovui taip pat turėjo bÅ«ti skaičiuojamas ir mokamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , kuris sudaro 761,20 Eur (neatskaičius mokesčių). Å iÄ sumÄ , atskaičiusi mokesčius, atsakovė sumokėjo tik 2019 m. liepos 25 d., todėl ir iki Å¡ios datos ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , kuris už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. liepos 25 d. ieÅ¡kovui nebuvo sumokėtas.

Tuo remdamasis teismas konstatavo, kad DGK sprendimas iki Å¡iol nėra visiÅ¡kai įvykdytas. Atsižvelgdamas į tai, kad jokių objektyvių, nuo darbdavio nepriklausančių, arba kitokių svarbių priežasčių, dėl kurių sprendimas nedelsiant nebuvo įvykdytas, byloje nenustatyta, teismas sprendė, jog egzistuoja pagrindas atsakovei skirti už tai baudÄ .

7. Teismas, atsižvelgęs į bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad visos DGK sprendimu iÅ¡ atsakovės priteistos sumos, iÅ¡skyrus vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, ieÅ¡kovui buvo sumokėtos, sprendimo savalaikiam neįvykdymui iÅ¡ dalies turėjo įtakos ir tai, jog jo paskelbimo dienÄ 2019 m. balandžio 30 d. nebuvo įvardytos visos iÅ¡ atsakovės priteistos sumos, kurias atsakovė sužinojo tik 2019 m. gegužės 14 d. gavusi raÅ¡ytinį sprendimÄ , byloje nenustatyta, kad pats ieÅ¡kovas po DGK sprendimo priėmimo bÅ«tų kreipęsis dėl lėšų atgavimo ar bÅ«tų inicijavęs sprendimo vykdymÄ CPK nustatyta tvarka, kas, tikėtina, bÅ«tų lėmę tai, jog sprendimas bÅ«tų visiÅ¡kai įvykdytas žymiai anksčiau, sprendė, jog adekvatus pažeidimui baudos dydis bÅ«tų artimas jo minimumui – po 40 Eur už kiekvienÄ praleistÄ savaitę nuo DGK sprendimo priėmimo dienos (2019 m. balandžio 30 d.), bet ne ilgiau kaip už 6 mėnesius, t. y. 26 savaites, iÅ¡ viso 1 040 Eur (26 sav.* 40 Eur).

Kadangi atsakovė yra sumokėjusi 200 Eur baudos pagal DGK sprendimÄ , teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisė 840 Eur baudos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir atsakovei skirta 840 Eur bauda, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. DGK sprendimo įsiteisėjimo momentu (2019 m. gegužės 31 d.), jam esant įvykdytam (galutinai jis įvykdytas 2019 m. gegužės 15 d.), jokia bauda atsakovei pagal DK 232 straipsnio 1 dalį negalėjo bÅ«ti skirta. 1.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad DGK sprendimu priteistos sumos po 76,12 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ iki sprendimo įvykdymo turi bÅ«ti skaičiuojamos ir iki visiÅ¡ko atostogų kompensacijos iÅ¡mokėjimo. Tokios iÅ¡vados teismas priėjo ne tik plečiamai aiÅ¡kindamas DGK sprendimÄ , bet ir nepagrįstai sutapatindamas DK 218 straipsnio 4 dalį, 232 straipsnio 1 dalies normas su anksčiau galiojusių redakcijų DK normomis ir pasiremdamas jų pagrindu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Galiojančio DK 218 straipsnio 4 dalis (prieÅ¡ingai nei ankstesnių redakcijų DK 300 straipsnis, vėliau DK 303 straipsnis) nenumato galimybės priteisti vidutinio darbo užmokesčio iki absoliučiai visų sprendimu priteistų sumų iÅ¡mokėjimo, kurios nepatenka į priteistÄ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Tai akivaizdžiai matyti ir iÅ¡ DK 218 straipsnio 4 dalies formuluotės: „ ... ir patirta turtinė ir neturtinė žala“, kuri nepatenka į sumas, iki kurių iÅ¡mokėjimo skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, nes turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos nurodytos po tų nuostatų, kuriose kalbama apie vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimÄ .

DGK sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės po 76,12 Eur už kiekvienÄ paskesnę darbo dienÄ po sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo dienos priteista bÅ«tent iki tol, kol atsakovė iÅ¡mokės ieÅ¡kovui 3 577,64 Eur sumÄ , o ne kitas sprendimu priteistas sumas, kas matyti ir iÅ¡ DGK sprendimo rezoliucinės dalies. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad DGK sprendimas jo įsiteisėjimo momentu nebuvo įvykdytas. 1.3. Tuo atveju, jei aukščiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai bÅ«tų laikomi nepagrįstais ir bÅ«tų padaryta iÅ¡vada, kad po 76,12 Eur per dienÄ pagal DGK sprendimÄ ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti mokama už laikotarpį iki 118,46 Eur atostogų kompensacijos dalies iÅ¡mokėjimo, atsakovės papildomÄ prievolę ieÅ¡kovui sudarytų 761,20 Eur suma (po 76,12 Eur už 10 darbo dienų laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 15 d.), kaip vidutinis darbo užmokestis už uždelsimÄ Ä¯vykdyti DGK sprendimÄ .

Kadangi atsakovė 2019 m. liepos 25 d. iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui nurodytÄ 761,20 Eur sumÄ (atskaičius mokesčius – 460,53 Eur), netgi atmetus atsakovės argumentus, kad DGK sprendimas jam įsiteisėjus jau buvo pilnai įvykdytas, bauda DK 232 straipsnio 1 dalies pagrindu iÅ¡ atsakovo negalėjo bÅ«ti priteista už ilgesnį laikotarpį nei iki 2019 m. liepos 25 d. 1.4. Teismo iÅ¡vada, kad iki 2019 m. liepos 25 d. neiÅ¡mokėjus 761,20 Eur sumos, už laikotarpį iki 2019 m. liepos 25 d. taip pat turėjo bÅ«ti mokama po 76,12 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ , o kadangi nebuvo sumokėta, tai ir už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 26 d. iki Å¡ios dienos turi bÅ«ti mokama po 76,12 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ , yra nepagrįsta.

Pirma, taip nenumatyta DGK sprendime. Antra, plečiamasis įsiteisėjusio DGK sprendimo aiÅ¡kinimas nėra galimas. Trečia, toks plečiamasis DGK sprendimo aiÅ¡kinimas, pagal kurį po 76,12 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ priteista už uždelsimÄ Ä¯vykdyti DGK sprendimÄ (juo priteistas sumas), iÅ¡ esmės reikÅ¡tų dvigubos ar net trigubos sankcijos taikymÄ darbdaviui, kas nesuderinama su visuotinai teismų praktikoje taikomu dvigubų netesybų, dvigubų palÅ«kanų ar kitos rÅ«Å¡ies dvigubų sankcijų draudimu, taip pat su darbo teisės normų paskirtimi, siekiamais tikslais ir protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais. 1.5.

Vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už laikotarpį nuo DGK sprendimo priėmimo iki darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimo DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ nepriteistas (prieÅ¡ingai nei 418,66 Eur atostogų kompensacija, kuri apskaičiuota iki DGK sprendimo įsiteisėjimo). DGK sprendimu ieÅ¡kovui priteista 3 577,64 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2019 m. vasario 20 d. iki sprendimo priėmimo dienos (2019 m. balandžio 30 d.) ir po 76,12 Eur už kiekvienÄ sekančiÄ dienÄ iki sprendimo įvykdymo dienos, t.y. iki 3 577,64 Eur sumos iÅ¡mokėjimo.

Atostogų kompensacijos priteisimas už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nenumatytas DK 218 straipsnio 4 dalyje, kuri įtvirtina neteisėto atleidimo pasekmes – vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, bet ne atostogų kompensacijos, priteisimÄ . Tačiau toks DGK sprendimas tenkino abiejų Å¡alių lÅ«kesčius, nes nei viena iÅ¡ Å¡alių nereiÅ¡kė ieÅ¡kinio dėl darbo ginčo dėl teisės ir DGK sprendimas įsiteisėjo, todėl turi bÅ«ti vykdomas tiesiogiai taip, kaip jame nurodyta, o ieÅ¡kovo elgesys, kai jis reikalauja baudų priteisimo savaip interpretuodamas DGK sprendimÄ , reiÅ¡kia piktnaudžiavimÄ .

9. IeÅ¡kovas atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovė iki Å¡iol nėra įvykdžiusi DGK sprendimo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, DGK 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu pripažino ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, konstatavo darbo sutarties nutraukimÄ DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ , priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 3 577,64 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2019 m. vasario 20 d. iki sprendimo priėmimo dienos (2019 m. balandžio 30 d.) ir po 76,12 Eur už kiekvienÄ paskesnę darbo dienÄ , taikant penkių darbo dienų savaitės grafikÄ , iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, 418,66 Eur atostogų kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. gegužės 15 d. mokėjimais atsakovė įvykdė sprendimÄ , iÅ¡skyrus jo dalį dėl 76,12 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo už kiekvienÄ darbo dienÄ , taikant penkių darbo dienų savaitės grafikÄ , už laikotarpį nuo DGK sprendimo priėmimo iki sprendimo įvykdymo dienos. Å iÄ aplinkybę patvirtino tiek ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, tiek ir atsakovė su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktuose sumokėtos sumos apskaičiavimuose.

Be to, į bylÄ pateiktas ir 2019 m. liepos 25 d. mokėjimas (elektroninės bylos popierinė kopija, b. l. 31) 460,53 Eur sumai. Å alys neginčija aplinkybės, kad Å¡iuo mokėjimu atsakovė sumokėjo DGK nustatytÄ vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 15 d.

12. Ginčas byloje kilo dėl sÄ lygų taikyti darbdaviui baudÄ už netinkamÄ DGK sprendimo vykdymÄ DK 232 straipsnio pagrindu egzistavimo. Dėl praÅ¡ymo skirti baudÄ nagrinėjimo tvarkos 13. Vadovaujantis DK 232 straipsnio 1, 3 dalimis, darbuotojo praÅ¡ymÄ dėl baudos darbdaviui už DGK sprendimo nevykdymÄ skyrimo nagrinėja DGK, kurios priimtas sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka. Å i tvarka tiesiogiai DK nėra aptarta. Atsižvelgdamas į tokį teisinį reglamentavimÄ apeliacinės instancijos teismas pažymi keletÄ reikÅ¡mingų aplinkybių: 4.1.

DK 232 straipsnio pagrindu kylantis ginčas negali bÅ«ti vertinamas kaip savarankiÅ¡kas darbo ginčas dėl teisės, kadangi neatitinka DK 213 straipsnio 1 dalyje aptartos individualaus darbo ginčo dėl teisės sampratos. Baudos skyrimo klausimas yra susijęs ne su darbdavio iÅ¡ darbo santykių kylančių pareigų pažeidimu, bet su darbo ginÄÄ iÅ¡nagrinėjusio organo priimto sprendimo, kaip vykdytino dokumento DK 230 straipsnio 2 dalies, CPK 584 straipsnio prasme, nevykdymu ar netinkamu vykdymu. 4.2. Vykdymo procesÄ darbuotojas gali inicijuoti pateikdamas DGK sprendimÄ priverstinai vykdyti antstoliui CPK 650 straipsnyje nustatyta tvarka.

Tačiau darbuotojui, dėl jo specialaus, socialiai jautraus statuso, įstatymų leidėjas suteikia ir papildomus, labiau jo teises užtikrinančius teisių gynimo vykdymo procese bÅ«dus. BÅ«tent tokiu teisių gynimo bÅ«du pripažintinas ir DK 232 straipsnyje aptartas kreipimasis į DGK dėl baudos darbdaviui skyrimo. 4.3. Kartu pabrėžtina, kad DK 232 straipsnyje, įsigaliojusiame 2017 m. liepos 1 d., aptartas reglamentavimas yra nesuderintas su CPK 772 straipsnyje aptartu darbuotojo teisių gynimo bÅ«du, pagal kurį tais atvejais, kai darbdavys neįvykdo teismo sprendimo grÄ Å¾inti į darbÄ neteisėtai atleistÄ ar neteisėtai perkeltÄ Ä¯ kitÄ darbÄ darbuotojÄ arba pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę, jeigu ta formuluotė sukliudė darbuotojui stoti į kitÄ darbÄ , teismas darbuotojo praÅ¡ymu priima nutartį iÅ¡ieÅ¡koti jam ne baudÄ , kaip numatyti DK 232 straipsnyje, bet atlyginimÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Pažymėtina, kad Å¡i CPK nuostata atitinka iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 303 straipsnio kurtÄ teisinį reglamentavimÄ , kuris buvo pakeistas patvirtinus naujos redakcijos DK ir darbdaviui taikomÄ sankcijÄ susiejus ne su darbuotojo darbo užmokesčiu, bet su įstatyme nustatyto maksimalaus dydžio bauda. Kadangi DK 3 straipsnio 2 dalimi prioritetas suteikiamas DK kuriamam teisiniam reglamentavimui, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti DK 232 straipsnį vertintinas kaip teisiÅ¡kai korektiÅ¡kas. 4.4. Akcentuotina ir tai, kad iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 303 straipsnyje klausimas dėl sankcijos taikymo buvo priskirtas iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris darbuotojo praÅ¡ymÄ iÅ¡spręsdavo nutartimi.

Kitaip tariant, įstatyme buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad tai nėra savarankiÅ¡kas teisminis procesas, inicijuojamas pateikiant teismui ieÅ¡kinį ir iÅ¡nagrinėjamas priimant teismo sprendimÄ . Nors nuo 2017 m. liepos 1 d. teisinis reglamentavimas pasikeitė, DK 232 straipsniu kompetencijÄ spręsti baudos skyrimo klausimÄ suteikiant DGK, tokie pokyčiai patys savaime negali bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡ esmės koreguojantys klausimo nagrinėjimo teisenÄ . Pažymėtina ir tai, kad, skirtingai nei reglamentuojant savarankiÅ¡kų darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimÄ , kur nurodoma, jog DGK sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis), DK 232 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad DGK sprendimas dėl baudos dydžio ar pagrįstumo gali bÅ«ti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Toks specialus aptariamo klausimo reglamentavimas tik dar kartÄ atskleidžia, kad įstatymo leidėjas DK 232 straipsnyje įtvirtintÄ institutÄ vertina kaip bendrųjų CPK įtvirtintų vykdymo proceso normų iÅ¡imtį. 4.5. Darbuotojo praÅ¡ymo skirti darbdaviui baudÄ už DGK sprendimo nevykdymÄ nagrinėjimo priskyrimas savarankiÅ¡kam darbo ginčui dėl teisės sukurtų ir įstatymo tikslams prieÅ¡taraujančias teisines pasekmes, pagal kurias ir iÅ¡nagrinėjus tokį ginÄÄ bei priėmus sprendimÄ skirti darbdaviui baudÄ , darbuotojas galėtų inicijuoti dar vienÄ procesÄ dėl baudos už tokio sprendimo nevykdymÄ darbdaviui skyrimo.

Toks dirbtinis procesų skaidymas neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

14. Apibendrindamas nutarties 13 punkte aptartų aplinkybių visumÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad darbuotojo praÅ¡ymas skirti baudÄ darbdaviui už DGK sprendimo nevykdymÄ vertintinas kaip vykdymo proceso sudedamoji dalis, todėl nesutikdama su DGK 232 straipsnio pagrindu priimtu sprendimu Å¡alis teismui turi teikti ne ieÅ¡kinį, bet praÅ¡ymÄ (pareiÅ¡kimÄ ), kurį teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka ir priima Å¡iuo klausimu ne sprendimÄ , bet nutartį. Aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje klausimas iÅ¡nagrinėtas sudėtingesne ieÅ¡kininės teisenos tvarka, negali bÅ«ti vertinamas kaip pažeidimas, turintis įtakos teismo proceso teisėtumui.

Pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas nagrinėjamai bylai yra reikÅ¡mingas tik tuo aspektu, kad pateikdama apeliacinį skundÄ atsakovė sumokėjo už jį 19 Eur žyminį mokestį. Kadangi ginčas byloje kilo dėl klausimo, kuris turėjo bÅ«ti sprendžiamas nutartimi, o atskirieji skundai dėl teismo nutarčių žyminiu mokesčiu yra neapmokestinami (CPK 334 straipsnis, 80 straipsnio 2 dalis), be pagrindo sumokėtas žyminis mokestis atsakovei grÄ Å¾inamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl DGK sprendimo vykdymo tinkamumo ir DK 232 straipsnio taikymo 15.

Vadovaujantis DK 232 straipsnio 1 dalimi, bauda darbdaviui gali bÅ«ti skiriama už DGK sprendimo nevykdymÄ . Toks reglamentavimas vertintinas kaip reiÅ¡kiantis, kad bauda darbdaviui gali bÅ«ti skiriama tik egzistuojant tokių sÄ lygų visumai: pirma, darbdaviui DGK sprendimu nustatyta konkreti pareiga; antra, DGK sprendimas yra įsiteisėjęs; trečia, darbdavys po DGK sprendimo įsiteisėjimo jam nustatytos pareigos tinkamai ir laiku neįvykdė.

16. Nagrinėjamu atveju DGK sprendimu buvo pripažintas neteisėtu ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo ir konstatuota, kad darbo santykiai pasibaigė DGK sprendimo pagrindu jo įsiteisėjimo dienÄ . Å i DGK sprendimo dalis negali bÅ«ti vertinama kaip įpareigojanti darbdavį atlikti kokius nors veiksmus. IeÅ¡kovo teisės buvo apgintos CK 1.138 straipsnio 1, 5 punktuose nurodytais bÅ«dais – konstatavus pažeidimÄ ir pakeitus teisinį santykį.

17. Kartu teismo sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės buvo priteistos pinigų sumos. Kaip minėta nutarties 11 punkte, tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovui DGK 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu priteista 3 577,64 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2019 m. vasario 20 d. iki sprendimo priėmimo dienos (2019 m. balandžio 30 d.), 418,66 Eur atostogų kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas buvo sumokėti 2019 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. gegužės 15 d. mokėjimais, t. y. iki DGK sprendimo įsiteisėjimo (DK 229 straipsnis), kai pareiga vykdyti DGK sprendimÄ dar nebuvo atsiradusi (DK 230 straipsnis) ir negali bÅ«ti vertinama kaip pažeista.

18. Taip pat pažymėtina, kad DGK 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės buvo priteistas ir 76,12 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ , taikant penkių darbo dienų savaitės grafikÄ , už laikotarpį nuo DGK sprendimo priėmimo iki sprendimo įvykdymo dienos. Kaip minėta nutarties 11 punkte, vykdydama Å¡iÄ DGK sprendimo dalį atsakovė vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. ieÅ¡kovui sumokėjo 2019 m. liepos 25 d.

19. Ginčas byloje kilo dėl to, ar darbdavys tinkamai ir laiku įvykdė aptariamÄ Ä¯pareigojimÄ . Atsakovė laikosi pozicijos, kad kitas DGK sprendimo dalis įvykdžius iki sprendimo įsiteisėjimo, pareiga mokėti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį po sprendimo priėmimo jai neatsirado, todėl Å¡iame punkte nurodyta suma buvo sumokėta be teisėto pagrindo. DGK 2019 m. liepos 9 d. sprendime konstatavo, kad darbdavys vidutinį darbo užmokestį privalėjo mokėti už laikotarpį iki 2019 m. gegužės 15 d., kai buvo įvykdyta teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos už kasmetines atostogas priteisimo. IeÅ¡kovas ir pirmosios instancijos teismas laikosi pozicijos, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ darbdaviui turėjo bÅ«ti skaičiuojamas iki visų įpareigojimų pagal DGK sprendimÄ Ä¯vykdymo, t. y. ir iki visiÅ¡ko vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumokėjimo.

20. Ä®vertinęs nutarties 19 punkte nurodytus tris skirtingus byloje susiklosčiusios situacijos teisinius aiÅ¡kinimus, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tokias reikÅ¡mingas aplinkybes: 11.1. Sutikti su atsakovės pateikiama pozicija, kad ji DGK sprendimÄ tinkamai įvykdė 2019 m. gegužės 15 d., nėra pagrindo. DGK 2019 m. balandžio 30 sprendimu, kurio teisėtumo atsakovė neginčijo, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ne tik iki DGK sprendimo priėmimo, bet ir iki sprendimo įvykdymo.

Kadangi sprendimas nebuvo visiÅ¡kai įvykdytas iki 2019 m. balandžio 30 d., darbdaviui kilo pareiga sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. gegužės 15 d., kuri buvo įvykdyta 2019 m. liepos 25 d., t. y. po to, kai DGK 2019 m. liepos 9 d. sprendimu paskyrė atsakovei baudÄ . 11.2. Kartu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta ir pirmosios instancijos teismo bei ieÅ¡kovo pateikiamÄ aiÅ¡kinimÄ , kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ turi bÅ«ti skaičiuojamas ir po 2019 m. gegužės 15 d.

Pažymėtina, kad priverstinė pravaikÅ¡ta baigiasi darbo santykiams pasibaigus, nagrinėjamu atveju – įsiteisėjus DGK sprendimui (2019 m. gegužės 31 d.). BÅ«tent tÄ dienÄ Å¡alių santykiai nutrÅ«ko, todėl vėlesnį laikotarpį vertinti kaip pravaikÅ¡tÄ , nėra pagrindo. Už vėlesnį laikotarpį darbuotojas vidutinio darbo užmokesčio galėtų reikalauti tik DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. už vėlavimÄ atsiskaityti, bet tokia sankcija DGK sprendimu darbdaviui nebuvo pritaikyta. 11.3.

DK 218 straipsnio 4 dalyje pateiktas vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ susiejimas su DGK sprendimo įvykdymu, bet ne jo įsiteisėjimu, atsižvelgiant į nutarties 20.2 punkte pateiktÄ iÅ¡vadÄ , aiÅ¡kintinas kaip reiÅ¡kiantis, kad darbdavys visas DGK sprendimu nustatytas prievoles gali įvykdyti iki DGK sprendimo įsiteisėjimo, todėl toliau taikyti jam sankcijÄ bÅ«tų neproporcinga. Tokiu reglamentavimu yra eliminuojama taikant iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK pasitaikydavusi situacija, kai vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bÅ«davo skaičiuojamas net ir tuomet, kai darbdavys neginčydavo jam nepalankaus sprendimo, bet sprendimas neįsiteisėdavo, kadangi jį apeliacine tvarka apskųsdavo pats darbuotojas.

Tokiu atveju susiklostydavo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ pažeidžianti situacija, kai nepagrįstai apeliacinį procesÄ iniciavęs darbuotojas pasipelnydavo darbdavio sÄ skaita, dirbtinai atitolindamas teismo sprendimo įsiteisėjimo datÄ . 11.4. Kaip minėta nutarties 16–17 punktuose, nagrinėjamu atveju darbdavys visas jam nustatytas prievoles, neskaitant prievolės mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už laikotarpį po DGK sprendimo priėmimo, įvykdė 2019 m. gegužės 15 d., t. y. iki sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl nurodytos priežasties, kaip teisingai nurodoma DGK 2019 m. liepos 9 d. sprendime, bÅ«tent 2019 m. gegužės 15 d., t. y. anksčiau, nei įsiteisėjo DGK sprendimas, iÅ¡nyko sÄ lygų toliau skaičiuoti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , egzistavimas. 11.5. Nepagrįstu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta skundžiamo sprendimo motyvÄ , kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ darbdaviui turėjo bÅ«ti skaičiuojamas iki visų įpareigojimų pagal DGK sprendimÄ Ä¯vykdymo, t. y. ir iki visiÅ¡ko vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumokėjimo.

DK 218 straipsnio 4 dalyje aptartas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ yra įstatyminės netesybos, t. y. iÅ¡ darbo santykių ir darbo ginčų nagrinėjimo kylančių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė (DK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnis). Ä®vykdžius prievolę, kurios įvykdymas yra užtikrintas netesybomis, tolesnis netesybų skaičiavimas bÅ«tų nesuderinamas su Å¡io instituto tikslais.

Pasiekusios savo tikslÄ , t. y. prievolės, kuriÄ užtikrina, įvykdymÄ , netesybos taptų savitiksle, jokio teisėto intereso neužtikrinančia priemone.

21. Apibendrindamas nutarties 20 punkte aptartų aplinkybių visumÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ pagal DGK 2019 m. balandžio 30 d. sprendimÄ turėjo bÅ«ti skaičiuojamas iki 2019 m. gegužės 15 d. BÅ«tent Å¡iÄ dienÄ atsakovė įvykdė visas prievoles, kurių įvykdymui užtikrinti jos atžvilgiu buvo taikomos netesybos. Pavėluotas prievolės sumokėti netesybas įvykdymas 2019 m. liepos 25 d. negali bÅ«ti vertinamas kaip sukuriantis papildomÄ teisę ieÅ¡kovui reikalauti vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį po 2019 m. gegužės 15 d.

22. Skundžiamo sprendimo nepagrįstumÄ patvirtina ir tai, kad jis lemtų dvigubų netesybų taikymÄ . DK 232 straipsnyje įtvirtinta bauda, kaip ir DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sankcija darbdaviui, yra netesybos. Ä®statymas tiesiogiai draudžia kelių formų finansinių pasekmių taikymÄ už tÄ patį pažeidimÄ (pvz., priteisti ir netesybas, ir nuostolių atlyginimÄ ) (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Kartu pabrėžtina, kad DK įtvirtintos netesybos darbdaviui už darbuotojo teisių pažeidimus sukuria itin reikÅ¡mingas teisines pasekmes. Darbuotojas, kurio atleidimas iÅ¡ darbo pripažįstamas neteisėtu, gauna vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį, kurio metu darbo funkcijų jis nevykdė. Baudos už tÄ patį laikotarpį priteisimas iÅ¡kreiptų ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , neatitiktų netesybų instituto taikymo tikslų, sukurtų galimybę darbuotojui nepagrįstai praturtėti darbdavio sÄ skaita.

23. Kita vertus, konstatavus, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ieÅ¡kovui galėjo bÅ«ti skaičiuojamas iki 2019 m. gegužės 15 d., tačiau pareigÄ sumokėti netesybas už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. atsakovė įvykdė tik 2019 m. liepos 25 d., egzistavo visos nutarties 15 punkte nurodytos sÄ lygos taikyti atsakovei baudÄ už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. liepos 25 d., kai DGK 2019 m. balandžio 30 d. sprendimas buvo visiÅ¡kai įvykdytas. Dėl baudos dydžio 24. DGK 2019 m. liepos 9 d. sprendimu skyrė atsakovei 200 Eur baudÄ . Å iÄ baudÄ atsakovė sumokėjo 2019 m. liepos 15 d. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas apskaičiavo 1 040 Eur baudÄ , į kuriÄ Ä¯skaitęs atsakovės sumokėtÄ 200 Eur sumÄ , priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 840 Eur. Teismas nurodė taikęs 40 Eur per savaitę baudÄ už 26 savaites.

25. Vadovaujantis nutarties 23 punkte pateikta iÅ¡vada, bauda galėjo bÅ«ti skaičiuojama už ne ilgesnį nei 9 savaitės laikotarpį. Taikant teismo nurodytÄ baudos dydį (40 Eur), baudos suma sudarytų 360 Eur (40 Eur * 9 sav.).

26. Vertindamas baudos dydžio pagrįstumÄ teismas pažymi keletÄ reikÅ¡mingų aplinkybių. Pirma, darbdavys iÅ¡ esmės sÄ Å¾iningai vykdė savo prievoles pagal DGK 2019 m. balandžio 30 d. sprendimÄ , iÅ¡ darbo santykių kylančias prievoles įvykdė dar sprendimui neįsiteisėjus, o sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo tinkamai neįvykdė dėl neteisingo sprendimo turinio aiÅ¡kinimo. Antra, netesybas atsakovė sumokėjo nedelsdama po to, kai DGK 2019 m. liepos 9 d. sprendimu konstatavo netinkamÄ sprendimo vykdymÄ .

Trečia, netinkamas DGK sprendimo vykdymas nebuvo susijęs su esminių iÅ¡ darbo santykių kylančių darbuotojo teisių pažeidimu, kokiu galėtų bÅ«ti laikomas darbdavio vengimas teismo nurodymu atnaujinti ar pakoreguoti darbo santykius, sumokėti darbo užmokestį ar pan. Ketvirta, nesumokėta suma sudarė 460,53 Eur. Tokia suma negali bÅ«ti vertinama kaip itin didelė, o jos savalaikis nesumokėjimas – kaip iÅ¡ esmės pažeidžiantis ieÅ¡kovo teises ir teisėtus interesus. Penkta, DGK 2019 m. liepos 9 d. sprendime baudÄ apskaičiavo už 2 sav. laikotarpį, taikydama 100 Eur dydį.

Ä®vertinęs faktÄ , kad bauda turėjo bÅ«ti skaičiuojama už 4,5 karto ilgesnį laikotarpį, tačiau nustatytas baudos dydis yra akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis pažeidimo pobÅ«džio, teismas sprendžia, jog susiklosčiusį teisinį santykį atitiktų 270 Eur baudos dydis (30 Eur * 9 sav.).

27. Kadangi atsakovė 2019 m. liepos 15 d. DGK sprendimÄ Ä¯vykdė ir baudÄ ieÅ¡kovui sumokėjo, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės papildomai priteistina 70 Eur suma (270 Eur – 200 Eur = 70 Eur). Å i aplinkybė pripažįstama pagrindu atsakovės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir skundžiamÄ sprendimÄ pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 28. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė turėjo 600 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.

Konstatavęs, kad buvo patenkinta 6,46 proc. ieÅ¡kovo reikalavimų, teismas atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 561,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi ieÅ¡kovas prašė priteisti po 500 Eur už 26 savaites (iÅ¡ viso 13 000 Eur), o pagrįsta buvo pripažinta Å¡io praÅ¡ymo dalis dėl 270 Eur baudos taikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad buvo patenkinta 2,08 proc. (270 Eur / 13 000 Eur * 100 proc.) reikalavimų, todėl atsakovė turi teisę į 587,52 Eur ((100 proc. – 2,08 proc.) * 600 Eur) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Å i iÅ¡vada taip pat yra pagrindas skundžiamam sprendimui pakeisti. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ pakeisti. IeÅ¡kovui A. C., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dvirtex“, juridinio asmens kodas 302597159, priteistÄ baudos sumÄ sumažinti nuo 840 Eur iki 70 Eur.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dvirtex“, juridinio asmens kodas 302597159, iÅ¡ ieÅ¡kovo A. C., gim. (duomenys neskelbtini), priteistÄ atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo sumÄ padidinti nuo 561,24 Eur iki 587,52 Eur. GrÄ Å¾inti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dvirtex“, juridinio asmens kodas 302597159, 2019 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymu sumokėtÄ 19 Eur žyminį mokestį. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Marius Bartninkas