da459e8a-7a11-4e90-b93e-107c751e53cb · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Rimas ŠvirinasPranešėjas Rimas Švirinas                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-698-319-2013Teisėja Edita Dambrauskienė                                         Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00297-2012-4                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.2.1; 2.4.6.2.2. (S)                                                         KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 19 d.

Kaunas  Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Rimo Å virino, teisėjų Algimanto Smolsko ir Viktoro PreikÅ¡o, sekretoriaujant AuÅ¡rinei Kudžmienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Sigitai MaskeliÅ«nienei, nuteistajai V. K., jos gynėjai advokatei Valdai Grigonytei, nukentėjusiojo M. L. atstovui Algiui Zimnickui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo M.

L. ir nuteistosios V. K. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažinta kalta ir nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio1dalį laisvės apribojimu aštuoneriems mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 5 punktu, V. K. įpareigota per visÄ laisvės apribojimo bausmės laikÄ nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; per 10 (deÅ¡imt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 (keturiasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta.Civilinio ieÅ¡kovo J.

L., atstovaujamos įstatyminio atstovo M. L., ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista J. L. iÅ¡ V. K. 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos (2012-12-21) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Likusioje dalyje J. L. civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Civilinio ieÅ¡kovo M. L. civilinį ieÅ¡kinys atmestas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : kad V. K. nuteista už tai, kad ji, 2012 m. gegužės 26 d. apie 15.00 val. namo, esančio adresu (duomenys neskalbtini) , Žaslių sen., KaiÅ¡iadorių r., kieme, suduodama nukentėjusiajam M.

L. ne mažiau kaip 10 kartų mediniu kuoliuku į deÅ¡inį petį ir galvos sritį, sukėlė jam fizinį skausmÄ .      Be to, ji 2012 m. gegužės 26 d. apie 15.15 val. namo, esančio adresu (duomenys neskalbtini) , Žaslių sen., KaiÅ¡iadorių r., kieme, sugriebusi mažametei nukentėjusiajai J. L., gim. 2006 m., abiem rankomis už kaklo, jÄ papurčius ir numetus ant žemės, sukėlė jai fizinį skausmÄ . Nuteistoji V. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o jÄ pagal BK 140 str. 1 dalį iÅ¡teisinti, o pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir atmesti iÅ¡ dalies patenkintÄ civilinį ieÅ¡kinį.

Nurodo, jog siekiant bylÄ iÅ¡nagrinėti objektyviai pagal apeliacinį skundÄ , praÅ¡o atnaujinti byloje įrodymų tyrimÄ ir papildomai apklausti jos seserį J. D., kuri yra byloje pripažintos nukentėjusiosios J. L. motina ir paskirti mažametei J. L. psichologinę - psichiatrinę ekspertizę. Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡tyręs visų įrodymų, nepatenkino jos praÅ¡ymų, kuriuos jis teikia apeliacinės instancijos teismui, todėl byloje liko daug nepaÅ¡alintų prieÅ¡taravimų ir abejonių dėl jai pareikÅ¡tų kaltinimų, o nuosprendyje nuteistajai pareikÅ¡tus kaltinimus vertino nukentėjusiojo asmens naudai, pažeidžiant in dubio pro reo principÄ .

Apeliantė teigia, kad byloje nėra jokios medikų iÅ¡vados apie patirtÄ smurtÄ ar jo žymes ant nukentėjusiojo M. L. kÅ«no, kas galėtų patvirtinti jo parodymus, tačiau pirmos instancijos teismui tokių įrodymų visiÅ¡kai nereikėjo. Skunde nurodo, kad nors teismas nuosprendyje ir atsižvelgia, kad konfliktÄ iÅ¡provokavo pats nukentėjęs asmuo ir kad paties įvykio niekas nematė, bet vis tiek visus įrodymus neteisėtai vertino nukentėjusiojo naudai ir jis jo parodymų pagrindu pripažino jÄ karta.

Apeliantė nurodo, jog teismas atmetė nukentėjusiojo M. L. civilinį ieÅ¡kinį, nors pirmos instancijos teismas, matydamas kaltės pagrįstumÄ , paprastai tenkina nukentėjusiojo asmens pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, priteisdamas jį visÄ ar iÅ¡ dalies, Å¡iuo atveju civilinio ieÅ¡kinio atmetimo motyvai yra pagrįsti ir aplinkybės vertinamos nuteistosios naudai, bet teismui nekyla jokių abejonių dėl jos pripažinimo kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliantės nuomone, dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nėra surinkta neginčijamai jos kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl dėl M.

L. sumuÅ¡imo ji turėtų bÅ«ti iÅ¡teisinta.Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį V. K. atžvilgiu, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, o bÅ«tent: pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 1 straipsnio ir 20 straipsnio reikalavimus, nes nepagrįstai atmetė praÅ¡ymus dėl psichologinės-psichiatrinės ekspertizės skyrimo mažametei J.

L. ir dėl garso įraÅ¡o pagarsinimo dalyvaujant liudytojui D. B., tokiu bÅ«du, pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas nuteistosios atžvilgiu. Teismas neatsižvelgė į jos ir kitų proceso dalyvių - nukentėjusiojo bei liudytojų parodymuose esančius prieÅ¡taravimus, jų nepaÅ¡alino ir nuosprendį pagrindė nesilaikydamas BPK 20 straipsnyje numatytų reikalavimų įrodymus vertinti kaip visumÄ o ne atskirai vienÄ nuo kito, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes.

Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai vadovavosi vien suinteresuotos Å¡alies - nukentėjusiojo M. L. ir jo giminaičių T. ir D. S. parodymais, nors ji nuo pat bylos tyrimo pradžios savo kaltę neigė, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nevertino jos kaltę paneigiančių įrodymų, o pripažindamas įrodymais tik nukentėjusiojo naudai patvirtinančius bylos duomenis ir akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kai, neatsižvelgdamas į visų bylos aplinkybių visumÄ netinkamai juos vertindamas pažeidė BPK 7 straipsnyje nustatytų bylų rungimosi principÄ konstitucinę teisę į sÄ Å¾iningÄ teismo procesÄ .

Apeliantė atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad po incidento nei pats M. L. nei jo dukra J. L. pas jokius medikus nesilankė ir nesigydė, taigi, jokių objektyvių įrodymų dėl tariamo sužalojimo nėra surinkta. Pagal 2012 m. birželio 21 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 1583/12 (02), apžiÅ«rėjus J. L., žymių kÅ«ne nekonstatuota. Apeliantės nuomone, liudytojų parodymai dėl Å¡io įvykio nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, todėl jais neturėjo vadovautis.Skunde apeliantė nurodo, kad jos atžvilgiu baudžiamoji byla turėtų bÅ«ti nutrauktina, jÄ iÅ¡teisinant, nesurinkus pakankamai jos kaltės įrodymų.

Be to, apeliantės nuomone, jos veiksmus vertinant formaliai ir laikant, kaip mergaitės netyčinį užkliudymÄ ir pastÅ«mimÄ , jie galėtų bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl veikos vertinimo kaip mažareikÅ¡mės, bÅ«tų pagrindas atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės.Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. L. praÅ¡o pakeisti nuosprendį,  pripažįstant, kad V. K. veiksmuose nėra baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirti jai laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.

Priteisti jam iÅ¡ K. 5 000 Lt (penkis tÅ«kstančius litų) neturtinę žalÄ ir 1937,40 Lt (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis litus 40 centų) turtinę žalÄ , taip pat priteisti procesines 6 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki pilno sprendimo įvykdymo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.37 straipsniu. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo motyvu, kad V. K. veiksmus įtakojo jo iÅ¡sakyti necenzÅ«riniai žodžiai nuteistosios atžvilgiu, kas teismo požiÅ«riu visiÅ¡kai eliminuoja neturtinės žalos priteisimÄ atsižvelgiant į universalius proceso principus bei CK 6.282 straipsnį, toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, nurodo, kad teismas netinkami taikė CK 6.250, 6.282 ir 6.283 straipsnius, teismo sprendimas dėl neturtinės žalos neskyrimo ir sumažinimo J.

L. ir M. L. nuosprendžio kontekste yra nepagrįsti, o J. L. ir M. L. praÅ¡oma priteisti atitinkamai 3000 Lt ir 2000 Lt neturtinė žala yra reali, kadangi ji yra finansiÅ¡kai pajėgi sumokėti minėtas sumas. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinį dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų M. L. ir J. L., tik formaliai iÅ¡vardindamas teisės normas, kurios reglamentuoja net ne tuos teisinius santykius, nesilaikydamas BPK X skyriaus normų reikalavimų.Atsikirtimuose į M. L. apeliacinį skundÄ V. K. nurodo, kad su M.

L. apeliaciniu skundu nesutinka, nes jame keliami nepagrįsti reikalavimai dėl jai teismo paskirtos bausmės padidinimo. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi tenkindamas nukentėjusiojo M. L. praÅ¡ymÄ priteisė atstovavimo iÅ¡laidas (1452 Lt) ir ji Å¡ios nutarties neskundė. Apeliantė mano, kad nepagrįstas apelianto M. L. reikalavimas priteisti turtinę žalÄ dėl nebuvimo darbe, kas sudaro 485, 40 Lt, nes teismas nuosprendyje dėl to tinkamai pasisakė.Atsikirtimuose į V.

K. apeliacinį skundÄ M. L. nurodo, kad apeliantė savo skunde nepagrįstai nurodo, kad įrodymų patvirtinančių jos kaltę nėra. Jo nuomone, teismas, tinkamai įvertino jo bei liudytojų J. D., J. L. parodymus ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl apeliantės kaltės. Apeliantas nurodo, kad teismas 2013 m. gegužės 278 d. nutartimi priteisė iÅ¡ V. K. atstovavimo iÅ¡laidas, kurios sudarė 1452 Lt, ir 2013 06-06 nutartimi atmetė jo praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų susijusių su darbo užmokesčiu.

Su Å¡iomis teismo nutartimis jis sutinka, jų neskundė. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino, tinkamai nustatė įvykio aplinkybes ir teisingai kvalifikavo V. K. veikas pagal BK 140 striapsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymų tyrimo metu nukentėjusysis M. L. pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su nuteistÄ ja V.

K. susitaikė ir praÅ¡o jos atžvilgiu bylÄ nutraukti. Taip pat nukentėjusysis M. L. pateikė pareiÅ¡kimÄ ir nurodė, kad, kad jo mažametė dukra J. L. susitaikė su nuteistÄ ja, jis kaip tėvas ir įstatyminis atstovas nuteistajai taip pat jokių pretenzijų dėl dukrai sukelto fizinio skausmo nereiÅ¡kia ir praÅ¡o pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bylÄ V. K. atžvilgiu nutraukti BK 38 straipsnyje nurodytais pagrindais. Prokurorė tokiems praÅ¡ymams neprieÅ¡taravo.Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantų skunduose iÅ¡dėstytų argumentų.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra kliūčių baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.Prokuroro suraÅ¡ytame kaltinamajame akte V. K. veika dėl M. L. sukelto fizinio skausmo buvo kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistosios V. K. veika perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 1 dalį.Pagal BPK 407 straipsnį baudžiamoji byla dėl nusikaltimo numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje yra privataus kaltinimo byla.

Baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta speciali perėjimo iÅ¡ valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimÄ procedÅ«ra. BPK 416 straipsnis nustato, jog privatus kaltintojas turi teisę iki baigiamųjų kalbų pabaigos atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju. Privataus kaltinimo bylų ypatumai yra tie, jog privataus kaltinimo veikos neretai įvyksta tarp kaimynų, giminių dėl buitinės nesantaikos, asmeninių nesutarimų ir kitų panaÅ¡ių konfliktų ir patirtÄ skriaudÄ objektyviai sunku įvertinti, todėl įstatymas numato, kad tam tikrais atvejais tik pats nukentėjusysis turi spręsti, ar verta kreiptis į teismÄ ir pradėti privataus kaltinimo procesÄ .

Kadangi įstatymas numato, jog privataus kaltinimo bylose proceso iniciatorius yra pats nukentėjusysis, tik nuo jo priklauso, ar bus pradėtas privataus kaltinimo procesas ar ne, bus patrauktas atsakomybėn asmuo, ar ne. Įstatymas numato galimybę kaltintojui ir asmeniui, kurio atžvilgiu pradėtas privataus kaltinimo procesas, susitaikyti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir jo tolesnis vykdymas priklauso nuo nukentėjusiojo valios, todėl nukentėjusiajam susitaikius su kaltinamuoju procesas nutraukiamas.

Pagal BPK 417 straipsnio 2 dalį, bylÄ nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali bÅ«ti perkvalifikuota iÅ¡ nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamÄ veikÄ , nagrinėjamÄ privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar Å¡is nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika bÅ«tų perkvalifikuota pagal BPK 407 straipsnyje nurodytus BK straipsnius.Pirmosios instancijos teisme BPK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas nebuvo iÅ¡pildytas, nes nukentėjusiojo M.

L. nebuvo paklausta dėl galimybės susitaikyti su nuteistÄ ja V. K.. Pažymėtina tai, jog 2010 m. liepos 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo apžvalgoje „Dėl baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, taikymo teismų praktikoje“ nurodoma, jog remiantis BPK 416 straipsnio 1 dalimi, privatus kaltintojas gali susitaikyti su kaltinamuoju iki baigiamųjų kalbų pabaigos. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , galimybė susitaikyti ir baudžiamÄ jį procesÄ nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra ir privataus kaltinimo bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Å¡is pažeidimas buvo paÅ¡alintas. Teismo posėdžio metu buvo pateikti jau aukščiau minėti duomenys, patvirtinantys nukentėjusiojo M. L. ir nuteistosios V. K. susitaikymÄ ir praÅ¡ymÄ Â baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukti. BPK 327 straipsnio 1 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylÄ , jeigu yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 - 9 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

Šiuo atveju, tokia aplinkybė byloje nustatyta, todėl baudžiamoji byla nutrauktina nukentėjusiajam M. L. ir nuteistajai V. K. susitaikius (BPK 3 str. 1 d. 5 p.). Dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų ir tai buvo nustatyta primos instancijos teismo nuosprendyje, nuteistoji V. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltę dėl BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos neigė, nurodydama, kad J. L. pastūmė atsitiktinai, už kaklo jos negriebė ir nenumetė ant žemės.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji V.

K. kaltę pripažino ir nurodė, kad po konflikto su M. L. ji buvo įpykusi ir tuo metu pribėgusiÄ J. L. sugriebė už kaklo, pastÅ«mė ir parvertė ant žemės. Su J. L. ir jos tėvu susitaikė ir dėl padarytų veiksmų gailisi. V. K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pirmos instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 140 striapsnio 2 dalį ir Å¡is nusikaltimas priskiriamas prie tyčinių nesunkių (BK 11 str. 3 d.). Kaip matyti iÅ¡ V. K. parodymų apeliacinės instancijos teismo posėdyje ji kaltę pripažino.

Nukentėjusysis M. L. atstovaudamas mažametės nukentėjusiosios J. L. interesus, nurodė, kad su V. K. susitaikė, sutarė dėl padarytos žalos atlyginimo ir praÅ¡o teismo pateiktÄ susitarimÄ patvirtinti ir bylÄ V. K. atžvilgiu nutraukti. Nuteistoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiuoju asmeniu, todėl teisėjų kolegijai yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veiksmų.

Esant tokių aplinkybių visumai ir visiems pagrindams, numatytiems BK 38 straipsnyje, teisėjų kolegija mano, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria nuteistoji pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, naikintina (BPK 327 str. 2 p.), V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina ir byla jos atžvilgiu nutrauktina jai susitaikius su nukentėjusiÄ ja.   Kolegija pažymi, kad teismo nuosprendžio revoliucinėje dalyje nurodyta, kad V. K. iÅ¡teisinta pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad V. K. buvo kaltinama, ir motyvuose nurodyta, kad ji iÅ¡teisintina pagal BK 284 str. 1 d., t. y. už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . BK 281 str. numato atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus ir tai niekaip nesusiję su nuosprendyje aptartomis aplinkybėmis. Akivaizdu, kad nuosprendžio revoliucinėje dalyje padaryta aiÅ¡ki raÅ¡ybos klaida, kuri iÅ¡taisytina. Toks iÅ¡taisymas nekeičia skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinio teismo nuosprendžio esmės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a :

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendį panaikinti.Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamÄ jį procesÄ V. K. atžvilgiu nutraukti nukentėjusiajam M. L. ir nuteistajai V. K. susitaikius. Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti BK 38 straipsnio pagrindu jai susitaikius su nukentėjusiÄ ja J. L. ir bylÄ nutraukti.  Patvirtinti tarp M. L. ir V. K. sudarytÄ susitarimÄ dėl žalos atlyginimo: V. K. iki 2016 m. gruodžio 1 d. atlygina patirtas iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ - 2800 (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus) litų ir neturtinę žalÄ 2000 (du tÅ«kstančius) litų, pervedant pinigus į J.

L. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, mokant po 200 litų iki einamojo mėnesio 30 dienos.V. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. IÅ¡taisyti nuosprendžio revoliucinėje dalyje padarytÄ raÅ¡ybos klaidÄ dėl V. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir laikyti, kad ji iÅ¡teisinta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.IÅ¡aiÅ¡kinti V. K., kad jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas, jeigu ji per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                  Rimas Švirinas Teisėjai                               Viktoras Preikšas                         Algimantas Smolskas