2013-02-27 Nr. AB-220-3-61-3-02347-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-284/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02347-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Z. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Registrų centras).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 223; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir Vilniaus filialas, atsakovas) 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. KS-4855; 3) įpareigoti Vilniaus filialą įregistruoti buto šildymo būdo pakeitimą paprastojo remonto darbais.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino, kad Vilniaus filialas skunde nurodytus Nekilnojamojo turto registro duomenis patikslino, todėl prašė teismo bylą nutraukti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi administracinę bylą pagal N. Z. skundą nutraukė pareiškėjai atsisakius nuo skundo. Teismui pateikti įrodymai patvirtino, kad pareiškėja nuo skundo atsisakė dėl tos priežasties, jog Vilniaus filialas įregistravo prašomus duomenis Nekilnojamojo turto registre, todėl išnyko ginčo dalykas.

Pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrįsdama prašymą paaiškino, kad atsakovas geruoju patenkino jos reikalavimą, nes pripažino savo klaidas. Pažymėjo, kad nurodytų duomenų registracija buvo atlikta pareiškėjai pateikus papildomą deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuri patikslino pirminę 2011 m. birželio 30 d. deklaraciją. Atsakovas įregistravo abi deklaracijas, nereikalaudamas statybos darbus leidžiančio dokumento šildymo būdo pakeitimui. Teigė, kad atsakovo nepagristas reikalavimas pateikti statybos darbus leidžiantį dokumentą buvo pagrindinė kreipimosi į teismą priežastis, nes nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nesiūlė pareiškėjai šalinti šio prašymo trūkumų. Todėl iš bylos aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėja, pateikdama dar vieną prašymą jau po kreipimosi į teismą, papildomai nepateikė jokių naujų dokumentų, kurių nebūtų pateikusi anksčiau.

Atsakovas Vilniaus filialas teismui pateiktame atsiliepime su pareiškėjos prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas nesutiko. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad prašomi pakeitimai Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įregistruoti tik po to, kai pareiškėja, atsižvelgusi į teismui apskųstų sprendimų turinį, kartu su 2012 m. lapkričio 15 d. prašymu pateikė papildomą dokumentą – 2012 m. lapkričio 2 d. deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą Nr. 2, kurioje nurodyta, kad atliekamiems statybos darbams buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 26 d. rašytinis pritarimas bei 2012 m. spalio 26 d. parengtas buto atjungimo nuo miesto šilumos tinklų paprastojo remonto projektas, taip pat įrašytas buto plotas, atitinkantis 2012 m. liepos 17 d. kadastrinių matavimų metu nustatytą plotą. Taigi iki administracinės bylos išnagrinėjimo pareiškėja savo iniciatyva pateikė naujus dokumentus, o jos pateiktoje 2012 m. lapkričio 2 d. deklaracijoje buvo įrašyti duomenys, pašalinantys aplinkybes, dėl kurių buvo priimti skundžiami sprendimai. Atsakovo teigimu, minėtos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėja bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl savo kaltės, nes būdama nepakankamai apdairi inicijavo teisminį procesą, nors kilusį ginčą galima buvo išspręsti ne teismine tvarka, kas ir buvo padaryta, kai ji pateikė naujus dokumentus. Vilniaus filialo nuomone, pareiškėja teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą neįgijo dar ir dėl to, kad apskųsti sprendimai nebuvo panaikinti, o pareiškėjos reikalavimai patenkinti priėmus kitus administracinius sprendimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkino.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 ir 3 dalis. Nustatė, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl pareiškėjos pateiktos 2011 m. birželio 30 d. deklaracijos Nr. 1 dėl statybos darbų užbaigimo vertinimo. Skundžiamuose Vilniaus filialo 2012 m. rugpjūčio 3 d. ir Komisijos 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimuose buvo pažymėta, kad 2011 m. birželio 30 d. deklaracija Nr. 1 negali būti pripažįstama tinkamu pagrindu atlikti prašomus Nekilnojamojo turto registro įrašų pakeitimus, nes, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statyba leidžiantys dokumentai“ (redakcijos, galiojančios nuo 2012-07-01), įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato šildymo, dujų ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas yra privalomas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui. Pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos pateiktoje deklaracijoje yra įrašyti duomenys iš 2012 m. liepos 17 d. kadastro duomenų bylos, todėl teisės aktų nustatyta tvarka turėjo būti gautas pritarimas šiems darbams atlikti. Nustatyta, kad pareiškėja jau po administracinės bylos iškėlimo, t. y. 2012 m. lapkričio 15 d., pateikė Vilniaus filialui prašymą dėl kadastro duomenų pakeitimo. Kartu su prašymu buvo pateikta ir 2012 m. lapkričio 2 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2, kurioje pažymėta, kad yra gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas 2012 m. spalio 26 d. pateiktam statinio projektui (atsijungimo nuo miesto šilumos tinklų). Šios deklaracijos pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintas ir Nekilnojamojo turto registro duomenys buvo pakeisti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad administracinėje byloje ginčo dalykas išnyko ne dėl to, kad Vilniaus filialas geruoju patenkino pareiškėjos 2012 m. liepos 27 d. prašymą, o dėl tų priežasčių, jog pareiškėja atsakovui pateikė 2012 m. lapkričio 2 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2, kuri atitiko teisės aktų, reglamentuojančių kadastro duomenų keitimą, reikalavimus, t. y. pašalino pirminio prašymo trūkumus. Atsižvelgus į tai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 26 d. rašytinis pritarimas buvo gautas jau po administracinio ginčo iškėlimo teisme, taip pat pripažintina, kad pareiškėjos 2012 m. liepos 27 d. pateikto prašymo trūkumai, priešingai negu teigia pareiškėja, negalėjo būti pašalinti taikant trūkumų šalinimo institutą. Anot teismo, aptarta teisinė situacija neatitinka ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra atmestinas.

III. Pareiškėja N. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį ir priteisti iš atsakovo 1 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, pateikdama deklaraciją Nr. 2, pašalino pirminio prašymo trūkumus, kuriuos pašalinus atsakovas įregistravo pareiškėjos prašomus pakeitimus. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad atsakovas įregistravo ne tik deklaraciją Nr. 2, bet ir pirminę 2011 m. birželio 28 d. deklaraciją Nr. 1, kurią jau buvo atsisakęs registruoti dėl nurodytų „trūkumų“ – pareiškėjos nepateikto statybos darbus leidžiančio dokumento dujinio šildymo būdo pakeitimui. Taip pat atsakovas tvirtino, kad deklaracija Nr. 1 negali būti įregistruota, nes ji užpildyta prieš kadastrinių matavimų tikslinimą. Viena vertus, atsakovas šią deklaraciją Nr. 1 įregistravo, nors pareiškėja nurodytų „trūkumų“ nepašalino. Pareiškėjos teigimu, atsakovas vėliau geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimą, nes suprato, kad skundžiamų teritorinio ir centrinio registratorių sprendimų pagrindai yra neteisėti ir nepagristi, nėra paremti jokia teisės norma ir jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl atsakovas pripažino savo teisės taikymo klaidas ir pareiškėjos reikalavimo teisėtumą ir pareiškėjos prašymą įregistruoti šildymo būdo pakeitimą patenkino, siekdamas išvengti bylinėjimosi, o ne dėl pareiškėjos pateikto naujo prašymo atsakovui įregistruoti buto šildymo būdo pakeitimą.

Kai pareiškėja kreipėsi į teismą, atsakovas geruoju patenkino pareiškėjos prašymą įregistruoti jos pirminę 2011 m. birželio 28 d. deklaraciją dėl statybos darbų užbaigimo Nr. 1 ir jos buto šildymo būdo pakeitimą, atsisakydamas savo reikalavimo pareiškėjai pateikti buto vietinio dujinio šildymo būdo pakeitimo statybos darbus leidžiantį dokumentą, pareiškėjai savo iniciatyva jau ginčui vykstant teisme pateikus savivaldybės išduotą pritarimą elektrinio šildymo įrengimui ir papildomą deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą Nr. 2, kuri patikslino pirminę 2011 m. birželio 28 d. deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą ir jos buto šildymo būdo pakeitimą. Atsakovas įregistravo abi deklaracijas Nr. 1 (dėl dujinio šildymo) ir Nr. 2 (dėl papildomo elektrinio šildymo), nebereikalaudamas statybos darbus leidžiančio dokumento dujinio šildymo būdo pakeitimui, sutikdamas, kad deklaracija Nr. 1 buvo teisėtai užpildyta prieš atliekant buto kadastravimo darbus. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo nepagristas reikalavimas pateikti dujinio šildymo įrengimo statybos darbus leidžiantį dokumentą buvo pagrindinė kreipimosi į teismą priežastis, nes nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nesiūlė pareiškėjai šalinti jos prašymo trūkumus, pateikiant pirminę 2011 m. birželio 28 d. deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą Nr. 1, patikslinančią antrinę deklaraciją Nr. 2. Be to, pareiškėja iki šiol nėra pateikusi statybą leidžiančio dokumento dujinio šildymo įrengimui. Todėl iš bylos aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėja, pateikdama dar vieną prašymą jau po kreipimosi į teismą, papildomai nepateikė jokių naujų dokumentų, kurių nebūtų pateikusi anksčiau, tačiau šiais prašymais prašė įregistruoti papildomą elektrinį šildymą, todėl jos prašymas, pateiktas 2012 m. liepos mėnesį dėl dujinio šildymo įregistravimo pagal deklaraciją Nr. 1 ir prašymas, pateiktas 2012 m. lapkričio mėnesį, dėl papildomo elektrinio šildymo įregistravimo pagal deklaraciją Nr. 2 nėra tapatūs, nes jais prašoma įregistruoti skirtingu metu atliktus skirtingų šildymo būdų (elektrinio ir dujinio) statybos darbus.

Pažymi, jog prie pareiškėjos papildomo prašymo įregistruoti dujinį šildymą, pateikto jau po kreipimosi į teismą, buvo pridėti tie patys dokumentai, kurie anksčiau jau buvo pateikti atsakovui. Šio prašymo atsakovas turėjo teisę net nenagrinėti pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, nurodydamas, kad pareiškėjos keliami klausimai yra jau išspręsti anksčiau priimtais atsakovo sprendimais, dėl kurių pareiškėja ir kreipėsi į teismą. Be to, pareiškėja pateikė ir papildomą prašymą įregistruoti papildomai įrengtą buto elektrinį šildymą pagal deklaraciją Nr. 2, kartu pateikiant statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjos manymu, teismas turėtų išsamiai įvertinti pareiškėjos prašymų atsakovui turinį ir tarpusavio tapatumą. Iš esmės tai vienas ir tas pats prašymas, pareikštas du kartus. Atsakovas nenurodė, kad pareiškėja privalo pateikti papildomą deklaraciją, nes atsakovas iš pareiškėjos tebereikalavo pateikti šildymo būdo pakeitimo statybos darbus leidžiantį dokumentą kartu su deklaracija, užpildyta vėlesne nei kadastravimo data. Dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių atsakovas vėliau atsisakė reikalavimo pareiškėjai pateikti statybą leidžiantį dokumentą, kartu su deklaracija, užpildyta vėlesne nei kadastravimo data, todėl laikytina, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimą, dėl kurio ji kreipėsi į teismą.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palaiko pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pareiškėja nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas pareiškėjos reikalavimą patenkino ne geruoju, o dėl to, jog pareiškėja pateikė papildomus dokumentus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti VĮ Registrų centro ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 223 ir panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. KS-4855 bei įpareigoti Vilniaus filialą įregistruoti buto šildymo būdo pakeitimą paprastojo remonto darbais. Tačiau teismo posėdžio metu pareiškėja atsisakė skundo dėl tos priežasties, jog Vilniaus filialas įregistravo prašomus duomenis Nekilnojamojo turto registre, todėl išnyko ginčo dalykas.

ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis numato, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant, ar šioje byloje iš atsakovo pareiškėjos naudai gali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, būtina nustatyti, ar atsakovas geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimą, ar reikalavimas buvo patenkintas dėl to, jog pareiškėja pateikė papildomus dokumentus. Pažymėtina, jog pareiškėjos reikalavimas de facto buvo tenkintas po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą, tačiau vien dėl to negalima daryti išvados, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimą.

Iš bylos duomenų matyti, jog skundžiamuose Vilniaus filialo 2012 m. rugpjūčio 3 d. ir Komisijos 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimuose buvo pažymėta, kad 2011 m. birželio 30 d. deklaracija Nr. 1 negali būti pripažįstama tinkamu pagrindu atlikti prašomus Nekilnojamojo turto registro įrašų pakeitimus, nes, nebuvo pateiktas rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui. Bylos duomenys patvirtina, jog po administracinės bylos iškėlimo, t. y. 2012 m. lapkričio 15 d., pareiškėja pateikė Vilniaus filialui prašymą dėl kadastro duomenų pakeitimo. Kartu su prašymu buvo pateikta ir 2012 m. lapkričio 2 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2, kurioje pažymėta, kad yra gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 26 d. rašytinis pritarimas pateiktam statinio projektui (atsijungimo nuo miesto šilumos tinklų). Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, jog atsakovas patenkino pareiškėjos reikalavimą būtent 2012 m. lapkričio 15 d. pateiktos 2012 m. lapkričio 2 d. papildomos deklaracijos pagrindu, kuria buvo pašalinti pirminio prašymo trūkumai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos argumentai, jog atsakovas geruoju patenkino jos reikalavimą, yra nepagrįsti, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjos reikalavimo patenkinimą lėmė būtent pačios pareiškėjos pateiktas papildomas dokumentas – 2012 m. lapkričio 2 d. deklaracija dėl statybos užbaigimo Nr. 2, kurioje nurodyta, jog atliktiems statybos darbams buvo gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 26 d. rašytinis pritarimas, taip pat įrašytas buto plotas, atitinkantis 2012 m. liepos 17 d. kadastrinių matavimų metu nustatytą buto plotą. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 26 d. rašytinis pritarimas buvo gautas jau po administracinio ginčo iškėlimo teisme, todėl pareiškėjos 2012 m. liepos 27 d. pateikto prašymo trūkumai negalėjo būti pašalinti taikant trūkumų šalinimo institutą.

Pareiškėjos argumentai, jog ji iki šiol nėra pateikusi statybą leidžiančio dokumento dujinio šildymo įrengimui, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas geruoju patenkino jos reikalavimą, kadangi atsakovas pareiškėjos prašymą pakeisti nuosavybės teise valdomo buto kadastro duomenis – šildymo būdą savo sprendimu netenkino dėl to, jog pareiškėja nebuvo pateikusi rašytinio pritarimo paprastojo remonto aprašui, būtent šis dokumentas, o ne statybą leidžiantis dokumentas dujinio šildymo įrengimui šiuo atveju yra aktualus ir jo pagrindu buvo tenkintas pareiškėjos reikalavimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos N. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Romanas Klišauskas Veslava Ruskan