da440bd5-5c90-4f83-be6a-9529486a2f5c · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated?AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-2320-535/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00467-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja JÅ«ratÄ GaidytÄ-LavrinoviÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generatedda440bd5-5c90-4f83-be6a-9529486a2f5c · Vilniaus apygardos administracinis teismas: UAB âCSC Telecomâ perdavÄ T+ korteles, kurios iÅ¡dalintos nuteistiesiems, korteles nuteistieji turi galimybÄ pasipildyti asmeninÄse sÄ skaitose turimomis lÄÅ¡omis bei skambinti telefonu. Vilniaus PN nuomone, I-ame gyvenamajame korpuse sumontuoti taksofonai atitinka visus teisÄs aktų reikalavimus. GalimybÄ nuteistiesiems pasinaudoti telefonu užtikrinama nepertraukiamai. TeisÄs aktai taip pat nenumato įrengiamų taksofonų skaiÄiaus. Vieno taksofono įrengimas kiekviename I-o korpuso aukÅ¡te yra visiÅ¡kai pakankamas, kiekvienas nuteistasis, turintis lÄšų vardinÄje skambinimo kortelÄje, turi galimybÄ juo pasinaudoti.
Full text
?AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-2320-535/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00467-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja JÅ«ratÄ GaidytÄ-LavrinoviÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas su skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau â Vilniaus PN) 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-4). PareiÅ¡kÄjas paaiÅ¡kina, kad laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2019 m. jam atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ Vilniaus PN, nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o netaikyti ieÅ¡kinio senaties, kadangi nÄra teisiÅ¡kai iÅ¡prusÄs, apie pažeidimus sužinojo iÅ¡ televizijos.
PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad atliekant bausmÄ Vilniaus PN jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, kamerų plotas dar labiau sumažÄdavo dÄl jose esanÄio inventoriaus ir įvairių daiktų. DÄl netinkamo dušų įrengimo buvo pažeistas jo privatumas. Praustis turÄjo prie kitų asmenų, kurie jį matydavo, prasilenkiant, kartais susiliesdavo, dÄl to kildavo konfliktai. Vilniaus PN taksofonų įrengimas neatitinka teisÄs aktų reikalavimų, jie neatskirti pertvaromis, todÄl pokalbio metu sunku iÅ¡reikÅ¡ti savo jausmus kalbanÄiam asmeniui.
Bendraujant telefonu su artimaisiais, jie buvo priversti klausytis kitų kalbanÄiųjų necenzÅ«rinių žodžių. Vilniaus PN pažeidÄ jo teisÄ bendrauti su artimaisiais. Sanitarinių mazgų įrengimas neatitiko higienos normų reikalavimų, juose nebuvo įrengti klozetai arba unitazai. PasivaikÅ¡Äioti buvo vedamas tik 3 valandoms per parÄ , mažuose kiemeliuose vienu metu buvo apie 200 asmenų, todÄl neturÄjo galimybÄs pajudÄti. DÄl kalinimo, pažeidžiant teisÄs aktų nuostatas, jis patyrÄ neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinÄ depresijÄ , dvasinį sukrÄtimÄ ir t. t., dÄl ko patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ Ä¯vertina 20 000 Eur.
AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas Vilniaus PN su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 8-14) praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atkreipia dÄmesį į tai, kad net ir esant užimtoms visoms bendrabuÄio tipo gyvenamosios patalpos ir kamerų tipo patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kÄjas, įrengtoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitinka teisÄs aktų reikalavimus, nes visų Vilniaus PN bendrabuÄio tipo patalpų, kamerų tipo patalpų (tame tarpe ir karantino patalpų) plotai visiÅ¡kai atitinka teisÄs kad paskiriant nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkreÄias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas vienam nuteistajam teisÄs aktų numatytas gyvenamasis plotas.
Visiems be iÅ¡imties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus bÅ«rio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Taigi gyvenamojoje patalpoje, kurioje pareiÅ¡kÄjui teko gyventi ginÄui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. BÅ«rio patalpos apjungia kelias gyvenamÄ sias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaiÄiaus, paprastai užima pusÄ arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvÄ.
Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvÄ - poilsio kambarys. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmÄs atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkÄs numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judÄti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyÄiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y., Vilniaus PN dienotvarkÄ neįpareigoja nuteistųjų, kurie nÄra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje.
Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio aikÅ¡telÄs, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) bÅ«na užimtos, todÄl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Informuoja, kad I-o gyvenamojo korpuso (bendrabuÄio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukÅ¡te įrengta po 2 (du) sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų bÅ«riui (bÅ«riuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų).
I-ame korpuse kiekviename aukÅ¡te įrengti sanitariniai mazgai yra identiÅ¡ki. Kiekviename iÅ¡ sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Tai atitinka visus teisÄs aktų reikalavimus. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename bÅ«ryje dirbanÄių tvarkinių. Nurodo, kad Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi tvarkingos duÅ¡o patalpos skirtos I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. 2017 metų pradžioje I-ame gyvenamajame korpuse esanÄiose duÅ¡o patalpose dalis prausimosi vietų buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis.
Nuteistieji naudodamiesi duÅ¡o patalpomis turÄjo galimybÄ pasirinkti kuriomis prausimosi vietomis naudotis - su pertvaromis, ar be jų. 2018 metų antroje pusÄje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esanÄiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Kartu su atsiliepimu pateikiame duÅ¡o patalpų foto nuotraukas. Mano, jog Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos duÅ¡o patalpos pilnai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Pastebi, kad Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturÄjo kontrolÄ atliekantis Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas.
PasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliai pataisos įstaigoje įrengti, vadovaujantis KalÄjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakyme Nr. V-82 âDÄl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimoâ įtvirtintais reikalavimais. PasivaikÅ¡Äiojimo kiemelio minimalus plotas, kaip ir minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas jame, bausmių vykdymÄ reglamentuojanÄiuose teisÄs aktuose nereglamentuotas. Vilniaus PN niekuomet nesusidaro, tokių situacijų kai visi nuteistieji į kiemelį iÅ¡eitų pasivaikÅ¡Äioti vienu metu, tad vietos yra pakankamai.
Nurodo, kad ginÄo laikotarpiu buvo sumontuoti standartinÄs techninÄs specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybÄ naudotis laidiniu ryÅ¡iu visoje Lietuvoje. IÅ¡ taksofonų galima skambinti vietiniais, tarpmiestiniais numeriais, skambinti į užsienį, mobiliuosius telefonus ir kitus taksofonus. PabrÄžia, kad įstaigoje sumontuoti iki 2018-10-15 veikÄ taksofonai buvo ryÅ¡io paslaugas teikianÄios įmonÄs nuosavybÄ, taksofonus įrengÄ ir administravo AB Telia Lietuva. TeisÄs aktai nenustatÄ jokių papildomų reikalavimų telefonų (taksofonų) įrengimui.
Vilniaus PN nuomone, I-ame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai pilnai atitiko visus reikalavimus, galimybÄ paskambinti nuteistiesiems buvo užtikrinama nepertraukiamai, nuteistieji naudojosi įstatymo suteikta teise skambinti telefonu. Informuoja, kad nuo 2018-10-15 I-ame gyvenamajame korpuse kiekviename aukÅ¡te veikia sumontuoti nauji taksofonai. Taksofonai priklauso âCSC Telekomâ bendrovei, kuri ir vykdo visÄ Å¡ių prietaisų techninį palaikymÄ ir aptarnavimÄ . Ä®staigos administracija, atsižvelgdama į nuteistųjų nusiskundimus, dÄl Å¡altuoju metų laikotarpiu atsirandanÄių techninių nesklandumų su užšalanÄiais taksofonų rageliais, papraÅ¡Ä, kad âCSC Telecomâ savo taksofonus sumontuotu patalpų viduje.
UAB âCSC Telecomâ perdavÄ T+ korteles, kurios iÅ¡dalintos nuteistiesiems, korteles nuteistieji turi galimybÄ pasipildyti asmeninÄse sÄ skaitose turimomis lÄÅ¡omis bei skambinti telefonu. Vilniaus PN nuomone, I-ame gyvenamajame korpuse sumontuoti taksofonai atitinka visus teisÄs aktų reikalavimus. GalimybÄ nuteistiesiems pasinaudoti telefonu užtikrinama nepertraukiamai. TeisÄs aktai taip pat nenumato įrengiamų taksofonų skaiÄiaus. Vieno taksofono įrengimas kiekviename I-o korpuso aukÅ¡te yra visiÅ¡kai pakankamas, kiekvienas nuteistasis, turintis lÄšų vardinÄje skambinimo kortelÄje, turi galimybÄ juo pasinaudoti.
Vilniaus PN nuomone pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai bei dÄl to kilusios neturtinÄs žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginÄijami įrodymai. Vilniaus PN neatliko jokių neteisÄtų veiksmų pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu, atvirkÅ¡Äiai buvo laikomasi ginÄo laikotarpiu galiojusių teisÄs aktų reikalavimų. Vilniaus PN savo veiksmais pareiÅ¡kÄjo teisių nepažeidÄ ir jam jokios žalos nepadarÄ, taigi, nÄra pagrindo svarstyti neturtinÄs žalos pareiÅ¡kÄjui atlyginimÄ .
Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡, pareiÅ¡kÄjo vertinimu, netinkamo kalinimo Vilniaus PN. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau â LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodÄs, jog nagrinÄjant administracinius ginÄus dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso (toliau â CK) normos, reglamentuojanÄios deliktinÄ atsakomybÄ, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007-03-26 nutartį administracinÄje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).
IeÅ¡kinio senatis â tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaiÄiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄių teisÄs normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisÄs į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginÄo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011, 2011-11-14 nutartį administracinÄje byloje Nr. A662-3116/2011).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidÄjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigÄ iki Å¡io kodekso įsigaliojimo. Å iame kontekste pabrÄžtina, kad pareiÅ¡kÄjas savo reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2019 m.
GinÄui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .
Taigi, atsižvelgus į minÄtas teisÄs aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kÄjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄių jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kÄjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju akivaizdu, jog pareiÅ¡kÄjas apie savo teisių pažeidimus turÄjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ, todÄl nuo Å¡io momento ir skaiÄiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013-01-15 nutartį administracinÄje byloje Nr. A444-343/2013, 2013-05-20 nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).
Å iuo aspektu atkreiptinas dÄmesys, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dÄl žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų, kurie galÄtų patvirtinti, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalÄjo žinoti apie jo kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN trÅ«kumus. PareiÅ¡kÄjas taip pat nepateikÄ jokių įrodymų dÄl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o tai, kad pareiÅ¡kÄjas tik vÄliau galimai suvokÄ, jog kalinimo sÄ lygos pažeidÄ jo teises, nÄra pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbių priežasÄių (CK 1.131 str. 2 d.). ĮvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nÄra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kÄjo reikalavimui dÄl žalos atlyginimo.
Ä®vertinÄs minÄtas aplinkybes ir tai, kad nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas į teismÄ kreipÄsi tik 2020-02-07 (spaudas ant voko, b. l. 5), taÄiau iÅ¡ esmÄs nepateikÄ jokių duomenų, patvirtinanÄių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalÄjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjas praleido senaties terminÄ reikalavimui dÄl neturtinÄs žalos priteisimo už laikotarpį iki 2017-02-07. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovÄ, atstovaujama Vilniaus PN, praÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senatį, todÄl, konstatavÄs, jog pareiÅ¡kÄjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipÄ, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimui atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ už minÄtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
Akcentuotina, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisÄ Ä¯ priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka (CK 1.131 str. 1 d.). TodÄl tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustaÄius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dÄl svarbių priežasÄių, todÄl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinÄjami iÅ¡ esmÄs, t. y. tikrinamas jų teisÄtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).
Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinÄjamu atveju, nÄra įrodymų dÄl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo ir nÄra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kÄjo reikalavimui dÄl neturtinÄs žalos priteisimo, todÄl laikoma, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ teismo ginama nuo 2017-02-07.
Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).
ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) neteisÄtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (ir turtinÄs, ir neturtinÄs) privalo bÅ«ti tenkinamas, nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. NenustaÄius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolÄ atlyginti turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ (žr., pvz., LVAT 2010-11-15 nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-1355/2010, 2017-04-24 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-246-602/2017, 2019-01-23 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-3122-520/2019).
NeteisÄtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmens, teigianÄio, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų (žr., pvz.
LVAT 2017-07-05 nutartį administracinÄje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2019-03-28 nutartį administracinÄje byloje Nr. eA-966-1062/2019). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų. PiniginÄ Å¾alos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
NeturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). PažymÄtina, kad LVAT bylose dÄl žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodÄs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kÄjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisÄtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011-03-30 nutartį administracinÄje byloje Nr. A444-669/2011; 2017-05-24 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017-09-20 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-4543-520/2017; 2017-11-15 nutartį administracinÄje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2018-02-28 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-66-1062/2018; 2019-02-06 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-450-520/2019).
Taigi, sprendžiant ginÄÄ bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinÄs atsakomybÄs taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytu atveju. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau â TaisyklÄs) 111.1 ir 111.2 punktuose nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabuÄių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnameÄių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 m2, o pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose - 3,6 m2.
Vilniaus PN taip pat nurodÄ, jog bendrabuÄių tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Tai reiÅ¡kia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,2 kv. m ploto. Å ias aplinkybes paneigianÄių įrodymų byloje nÄra. Vilniaus PN taip pat nurodÄ, jog bendrabuÄių tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Å ias aplinkybes paneigianÄių įrodymų byloje nÄra.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad visÄ ginÄo laikotarpį vienam asmeniui tenkanÄio minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma Vilniaus PN pareiÅ¡kÄjui buvo užtikrinta tinkamai, t. y. pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ minimalų 3,1 m2 gyvenamos patalpos plotÄ nebuvo pažeista. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN veiksmuose (neveikime) neteisÄtumas dÄl pareikÄjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su per mažu gyvenamųjų patalpų ir kamerų plotu, nÄra nustatytas.
PareiÅ¡kÄjo teigimu, gyvenamųjų patalpų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais, kitu inventoriumi, dalį ploto užÄmÄ sanitarinis mazgas. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ iÅ¡ esmÄs kildina iÅ¡ to, kad bausmÄs atlikimo įstaigoje jam, be kita ko, nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, todÄl aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , praÅ¡ymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , praÅ¡ymo Nr. 28524/95).
PažymÄtina, kad Taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų gyvenamojoje patalpoje ir kameroje vienam asmeniui turinÄiÄ tekti gyvenamosios patalpos ploto normÄ â 3,1 m2 ir 3,6 m2 â neįskaiÄiuojamas patalpose esanÄių baldų ir kitų įrenginių plotas. Papildomai akcentuotina, kad LVAT, nagrinÄdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylÄ dÄl asmeniui tenkanÄio minimalaus ploto Vilniaus PN kamerose, 2016-01-26 nutartimi administracinÄje byloje Nr. A-1624-575/2016 rÄmÄsi EŽTT praktika, kurioje EŽTT atsisakÄ nustatyti, kiek m2 turi tekti kaliniui ir kuomet erdvÄs trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (EŽTT 2010-12-16 sprendimas byloje Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014-09-15 sprendimas byloje Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ) bei konstatavo, jog argumentai, kad į kamerose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinÄias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaiÄiuojamas patalpose esanÄių baldų ir kitų įrenginių plotas, yra nepagrįsti.
Atsižvelgiant į Å¡iuos LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl to, kad kameros plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, atmestini. Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai įtvirtinti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄse, patvirtintose KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintos LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau - AprÅ«pinimo normos).
AprÅ«pinimo normų 13 punktas reglamentuoja laisvÄs atÄmimo vietų duÅ¡o patalpų aprÅ«pinimÄ baldais ir kitu inventoriumi. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ 28 punkte įtvirtinti reikalavimai prausimosi patalpoms. PareiÅ¡kÄjas neneigÄ, kad jam buvo sudaryta galimybÄ vienÄ kartÄ per savaitÄ pasinaudoti duÅ¡u, taÄiau tvirtino, kad buvo priverstas maudytis duÅ¡e su kitais kalinamais asmenimis, o tai žemino jo orumÄ , buvo pažeistas jo privatumas.
PažymÄtina, kad teisÄs aktų nuostatos nenumato duÅ¡o kabinų atskyrimo. TaÄiau, kaip matyti iÅ¡ atsakovÄs atstovo atsiliepimo, Vilniaus PN administracija, siekdama užtikrinti asmenų, besinaudojanÄių duÅ¡u, privatumÄ , duÅ¡o patalpoje yra įrengusi pertvaras. IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotolentelių (b. l. 19, 20, 21) taip pat matyti, kad duÅ¡inÄse tarp dušų yra pertvaros. PažymÄtina, kad į duÅ¡inÄs patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos paÄios lyties pareigÅ«nų.
Taigi, nors teisÄs aktai jokių specialių papildomų reikalavimų, susijusių su pertvaromis duÅ¡e, ar atskirų kabinų įrengimu, nenustato, taÄiau Vilniaus PN, kaip matyti, patys savo iniciatyva stengiasi sudaryti sÄ lygas suimtųjų ir nuteistųjų privatumui užtikrinti. Be to, duÅ¡u pareiÅ¡kÄjas naudojosi tik su tos paÄios lyties asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN neturÄjo įstatyminÄs pareigos duÅ¡o patalpoje įrengti atskirų kabinų nusiprausimui, todÄl teismas neturi pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisÄtus veiksmus.
PabrÄžtina, kad, tam, kad bÅ«tų konstatuotas valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtumas, kaip pagrindas žalos atlyginimui, pirmiausia bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos bei nustatyti, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu. NagrinÄjamu atveju nenustatyta, kad Vilniaus PN savo veiksmais kaip nors bÅ«tų pažeidÄs teisÄs aktų reikalavimus, taigi nenustaÄius Vilniaus PN neteisÄtų veiksmų, pareiÅ¡kÄjas neturi teisÄs į žalos atlyginimÄ .
Tuo tarpu pareiÅ¡kÄjo Å¡iuo aspektu skunde nurodyti argumentai dÄl privatumo ir orumo pažeidimo vertintini kaip subjektyvus aplinkybių vertinimas. Taip pat dÄl privatumo naudojantis duÅ¡u užtikrinimo teismas pažymi, kad LVAT savo praktikoje yra pažymÄjÄs, jog pertvarų duÅ¡e nebuvimas neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo. Neatmestina galimybÄ, kad nustaÄius ypaÄ prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybÄ naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat gali bÅ«ti vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudaranÄių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2015-12-29 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016-10-07 nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1456-602/2016).
TaÄiau nagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kÄjas kÄlÄ ginÄÄ tik dÄl naudojimosi duÅ¡u sÄ lygų, byloje nÄra pateikta jokių įrodymų, kad jam nebuvo suteikta galimybÄ pasinaudoti duÅ¡u, todÄl nÄra pagrindo sprÄsti, kad pareiÅ¡kÄjo kalinimo sÄ lygos ginÄijamu aspektu buvo nesuderinamos su Konvencijos 3 straipsnio reikalavimais. Nuteistųjų pokalbių telefonu tvarkÄ reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (toliau â BVK) ir Taisyklių nuostatos. BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu.
Vadovaujantis Å¡io straipsnio 2 dalimi, skambinti ir kalbÄti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minuÄių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninis pokalbis gali bÅ«ti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarkÄ (BVK 102 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Taisyklių 124 punktu, nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaiÄius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelÄse arba elektroninÄje apskaitos (registracijos) sistemoje.
Taigi teisÄs aktuose, reglamentuojanÄiuose nuteistųjų skambinimo telefonu tvarkÄ , numatyti tam tikri Å¡ios teisÄs apribojimai, susijÄ su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu, be kita ko, nustatyta maksimali telefoninių pokalbių trukmÄ ir skaiÄius, galimybÄ kontroliuoti, su kuo telefonu bendrauja nuteistasis, registruojant jo skambuÄius nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelÄje, ir pažymint joje asmens, kuriam skambinama, telefono numerį, vardÄ ir pavardÄ. Be to, pareigÅ«nams yra suteikta galimybÄ nutraukti telefoninį pokalbį tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teisÄs aktuose nustatytos skambinimo tvarkos PareiÅ¡kÄjas neginÄijo, kad jam buvo užtikrinta BVK nustatyta teisÄ skambinti telefonu, taÄiau teigia, kad nesant bÅ«delių jo pokalbius telefonu gali girdÄti kiti asmenys, sunku susikalbÄti dÄl triukÅ¡mo.
Vilniaus PN pateikÄ fotolenteles, kuriose užfiksuota, kaip įrengti taksofonai (b. l. 17, 18, 30, 31, 32, 33). Kaip matyti, taksofonai įrengti su gaubtu ir tai atitinkamai mažina triukÅ¡mÄ . Be to, ir informaciniai praneÅ¡imai priklijuoti ant taksofonų patvirtina, kad paÄių asmenų praÅ¡oma gerbti vieni kitus. Taigi, Å¡iuo atveju Vilniaus PN negali bÅ«ti laikomi atsakingais, kad buvo triukÅ¡minga ir sunku bendrauti su Å¡eima. Tokiu atveju, patys laikomi asmenys turÄjo gerbti vieni kitus ir atitinkamai supratingai bendrauti, netriukÅ¡mauti.
Reikalavimo, kad telefonų aparatai bÅ«tų izoliuojami, teisÄs aktai nenustato, o Vilniaus PN administracija nÄra atsakinga už nuteistųjų keliamÄ triukÅ¡mÄ ir jų paÄių kito asmens negerbimÄ . TodÄl, teismo vertinimu, nÄra pagrindo teigti, kad dÄl netinkamų skambinimo sÄ lygų pareiÅ¡kÄjui atsirado reikÅ¡mingų ar nepataisomų neturtinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad skundo reikalavimas priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ dÄl Å¡io pažeidimo nepagrįstas ir atmestinas.
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog Vilniaus PN netinkami įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra tupimas tualetas. Teismas pažymi, jog teisÄs aktuose nÄra imperatyviai reglamentuojama, kokio tipo tualetas turi bÅ«ti įrengtas bendrabuÄio tipo patalpų sanitariniame mazge. IÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, kad Vilniaus PN sanitariniame mazge įrengtos atskiros kabinos, užtikrinanÄios asmenų privatumÄ , taip pat įrengtos kriauklÄs bei prausyklos (b. l. 22, 23, 24, 25). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nÄra pagrindo teigti, kad sanitarinio mazgo įrengimas Vilniaus PN pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo teises.
PareiÅ¡kÄjo teigimu, Vilniaus PN pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliai yra per maži. Byloje nÄra jokių raÅ¡ytinių duomenų, kad pareiÅ¡kÄjui nebuvo suteikta galimybÄ naudotis pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliu. Teismas pažymi, kad pagal Eksploatavimo taisyklių 18 punktÄ , tam, kad nuteistieji galÄtų pasivaikÅ¡Äioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemÄs arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikÅ¡Äiojimo kiemai. TaÄiau nei Eksploatavimo taisyklÄs, nei kiti nacionaliniai teisÄs aktai pataisos namų pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių ploto nereglamentuoja. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodÄ, kad Vilniaus PN nesusidaro tokių situacijų, kad visi nuteistieji į kiemelį iÅ¡eitų pasivaikÅ¡Äioti vienu metu, todÄl vietos yra pakankamai. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Vilniau PN kalinamiems asmenims 1-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikÅ¡Äiojimo kieme yra sudarytos sÄ lygos užsiimti norimu sportu, sportuoti, nÄra apribota galimybÄ rÅ«kyti lauke, II ir III gyvenamojo korpuso pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliuose yra įrengtas sporto inventorius.
Ä®staiga yra patvirtinusi nuteistųjų pasivaikÅ¡Äiojimų gryname ore grafikÄ . Å ios aplinkybÄs leidžia teigti, kad Vilniaus PN esantiems nuteistiesiems yra sudarytos tinkamos sÄ lygos pasivaikÅ¡Äioti kiemelyje. Nors pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad kiemelis yra per mažas ir nÄra tinkamas dideliam asmenų kiekiui, todÄl nuteistieji, iÅ¡vesti pasivaikÅ¡Äioti, gali tik stovÄti arba sÄdÄti, vis dÄlto, iÅ¡ nuotraukų matyti, kad kiemelis nÄra perpildytas, o jame esantys asmenys gali laisvai judÄti.
Teismas atkreipia dÄmesį, kad pareiÅ¡kÄjo neturtinÄ Å¾ala dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų vertintina nuo 2017-02-07, taÄiau byloje nÄra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas Å¡iuo laikotarpiu bÅ«tų kreipÄsis į Vilniaus PN administracijÄ su skundais ar praÅ¡ymais dÄl teisÄs pasivaikÅ¡Äioti nesuteikimo ar ribojimo, tokių duomenų nenurodÄ ir pareiÅ¡kÄjas. Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie pažeidimus, ÄmÄsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjo teiginius dÄl pasivaikÅ¡Äiojimo teisÄs pažeidimų, teismas vertina kaip deklaratyvius, nepagrįstus jokiais juos patvirtinanÄiais įrodymais, todÄl teismas neturi pagrindo jais vadovautis.
MinÄta, kad valstybÄs civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos: neteisÄti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinÄ atsakomybÄ negali bÅ«ti taikoma. NagrinÄjamu atveju jokių neteisÄtų Vilniaus PN veiksmų (viena iÅ¡ esminių sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti) nenustatyta, todÄl pareiÅ¡kÄjas neturi teisinio pagrindo į neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
PareiÅ¡kÄjui neįrodžius Vilnaius PN neteisÄtų veiksmų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo D. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja JÅ«ratÄ GaidytÄ-LavrinoviÄ