Legislator Case Law & Legislation
da440bd5-5c90-4f83-be6a-9529486a2f5c AI generated

da440bd5-5c90-4f83-be6a-9529486a2f5c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number da440bd5-5c90-4f83-be6a-9529486a2f5c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2320-535/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00467-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

da440bd5-5c90-4f83-be6a-9529486a2f5c · Vilniaus apygardos administracinis teismas: UAB „CSC Telecom“ perdavė T+ korteles, kurios iÅ¡dalintos nuteistiesiems, korteles nuteistieji turi galimybę pasipildyti asmeninėse sÄ skaitose turimomis lėšomis bei skambinti telefonu. Vilniaus PN nuomone, I-ame gyvenamajame korpuse sumontuoti taksofonai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Galimybė nuteistiesiems pasinaudoti telefonu užtikrinama nepertraukiamai. Teisės aktai taip pat nenumato įrengiamų taksofonų skaičiaus. Vieno taksofono įrengimas kiekviename I-o korpuso aukÅ¡te yra visiÅ¡kai pakankamas, kiekvienas nuteistasis, turintis lėšų vardinėje skambinimo kortelėje, turi galimybę juo pasinaudoti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2320-535/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00467-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-4). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2019 m. jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o netaikyti ieÅ¡kinio senaties, kadangi nėra teisiÅ¡kai iÅ¡prusęs, apie pažeidimus sužinojo iÅ¡ televizijos.

Pareiškėjas nurodo, kad atliekant bausmę Vilniaus PN jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, kamerų plotas dar labiau sumažėdavo dėl jose esančio inventoriaus ir įvairių daiktų. Dėl netinkamo dušų įrengimo buvo pažeistas jo privatumas. Praustis turėjo prie kitų asmenų, kurie jį matydavo, prasilenkiant, kartais susiliesdavo, dėl to kildavo konfliktai. Vilniaus PN taksofonų įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, jie neatskirti pertvaromis, todėl pokalbio metu sunku išreikšti savo jausmus kalbančiam asmeniui.

Bendraujant telefonu su artimaisiais, jie buvo priversti klausytis kitų kalbančiųjų necenzÅ«rinių žodžių. Vilniaus PN pažeidė jo teisę bendrauti su artimaisiais. Sanitarinių mazgų įrengimas neatitiko higienos normų reikalavimų, juose nebuvo įrengti klozetai arba unitazai. Pasivaikščioti buvo vedamas tik 3 valandoms per parÄ , mažuose kiemeliuose vienu metu buvo apie 200 asmenų, todėl neturėjo galimybės pajudėti. Dėl kalinimo, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , dvasinį sukrėtimÄ ir t. t., dėl ko patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertina 20 000 Eur.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 8-14) praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atkreipia dėmesį į tai, kad net ir esant užimtoms visoms bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos ir kamerų tipo patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, įrengtoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus, nes visų Vilniaus PN bendrabučio tipo patalpų, kamerų tipo patalpų (tame tarpe ir karantino patalpų) plotai visiÅ¡kai atitinka teisės kad paskiriant nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas.

Visiems be iÅ¡imties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus bÅ«rio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Taigi gyvenamojoje patalpoje, kurioje pareiÅ¡kėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. BÅ«rio patalpos apjungia kelias gyvenamÄ sias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę.

Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė - poilsio kambarys. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y., Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje.

Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Informuoja, kad I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 (du) sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų).

I-ame korpuse kiekviename aukšte įrengti sanitariniai mazgai yra identiški. Kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Tai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių. Nurodo, kad Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi tvarkingos dušo patalpos skirtos I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. 2017 metų pradžioje I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušo patalpose dalis prausimosi vietų buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis.

Nuteistieji naudodamiesi duÅ¡o patalpomis turėjo galimybę pasirinkti kuriomis prausimosi vietomis naudotis - su pertvaromis, ar be jų. 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Kartu su atsiliepimu pateikiame duÅ¡o patalpų foto nuotraukas. Mano, jog Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos duÅ¡o patalpos pilnai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Pastebi, kad Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas.

Pasivaikščiojimo kiemeliai pataisos įstaigoje įrengti, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakyme Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ įtvirtintais reikalavimais. Pasivaikščiojimo kiemelio minimalus plotas, kaip ir minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas jame, bausmių vykdymÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nereglamentuotas. Vilniaus PN niekuomet nesusidaro, tokių situacijų kai visi nuteistieji į kiemelį iÅ¡eitų pasivaikščioti vienu metu, tad vietos yra pakankamai.

Nurodo, kad ginčo laikotarpiu buvo sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryšiu visoje Lietuvoje. Iš taksofonų galima skambinti vietiniais, tarpmiestiniais numeriais, skambinti į užsienį, mobiliuosius telefonus ir kitus taksofonus. Pabrėžia, kad įstaigoje sumontuoti iki 2018-10-15 veikę taksofonai buvo ryšio paslaugas teikiančios įmonės nuosavybė, taksofonus įrengė ir administravo AB Telia Lietuva. Teisės aktai nenustatė jokių papildomų reikalavimų telefonų (taksofonų) įrengimui.

Vilniaus PN nuomone, I-ame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai pilnai atitiko visus reikalavimus, galimybė paskambinti nuteistiesiems buvo užtikrinama nepertraukiamai, nuteistieji naudojosi įstatymo suteikta teise skambinti telefonu. Informuoja, kad nuo 2018-10-15 I-ame gyvenamajame korpuse kiekviename aukÅ¡te veikia sumontuoti nauji taksofonai. Taksofonai priklauso „CSC Telekom“ bendrovei, kuri ir vykdo visÄ Å¡ių prietaisų techninį palaikymÄ ir aptarnavimÄ . Ä®staigos administracija, atsižvelgdama į nuteistųjų nusiskundimus, dėl Å¡altuoju metų laikotarpiu atsirandančių techninių nesklandumų su užšalančiais taksofonų rageliais, paprašė, kad „CSC Telecom“ savo taksofonus sumontuotu patalpų viduje.

UAB „CSC Telecom“ perdavė T+ korteles, kurios iÅ¡dalintos nuteistiesiems, korteles nuteistieji turi galimybę pasipildyti asmeninėse sÄ skaitose turimomis lėšomis bei skambinti telefonu. Vilniaus PN nuomone, I-ame gyvenamajame korpuse sumontuoti taksofonai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Galimybė nuteistiesiems pasinaudoti telefonu užtikrinama nepertraukiamai. Teisės aktai taip pat nenumato įrengiamų taksofonų skaičiaus. Vieno taksofono įrengimas kiekviename I-o korpuso aukÅ¡te yra visiÅ¡kai pakankamas, kiekvienas nuteistasis, turintis lėšų vardinėje skambinimo kortelėje, turi galimybę juo pasinaudoti.

Vilniaus PN nuomone pareiÅ¡kėjo skundo argumentai bei dėl to kilusios neturtinės žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai. Vilniaus PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, atvirkščiai buvo laikomasi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Vilniaus PN savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡, pareiÅ¡kėjo vertinimu, netinkamo kalinimo Vilniaus PN. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Å¡io kodekso įsigaliojimo. Å iame kontekste pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2019 m.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013-05-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie jo kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN trÅ«kumus. PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o tai, kad pareiÅ¡kėjas tik vėliau galimai suvokė, jog kalinimo sÄ lygos pažeidė jo teises, nėra pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

Ä®vertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2020-02-07 (spaudas ant voko, b. l. 5), tačiau iÅ¡ esmės nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2017-02-07. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė, atstovaujama Vilniaus PN, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, konstatavęs, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už minėtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Akcentuotina, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka (CK 1.131 str. 1 d.). Todėl tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).

Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nėra įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo ir nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl laikoma, kad pareiÅ¡kėjo teisė į žalos atlyginimÄ teismo ginama nuo 2017-02-07.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (žr., pvz., LVAT 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, 2017-04-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-246-602/2017, 2019-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3122-520/2019).

Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (žr., pvz.

LVAT 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2019-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-966-1062/2019). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011-03-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2017-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; 2017-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2018-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018; 2019-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).

Taigi, sprendžiant ginÄÄ bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu atveju. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1 ir 111.2 punktuose nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 m2, o pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose - 3,6 m2.

Vilniaus PN taip pat nurodė, jog bendrabučių tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,2 kv. m ploto. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra. Vilniaus PN taip pat nurodė, jog bendrabučių tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad visÄ ginčo laikotarpį vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma Vilniaus PN pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta tinkamai, t. y. pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų 3,1 m2 gyvenamos patalpos plotÄ nebuvo pažeista. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareikėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su per mažu gyvenamųjų patalpų ir kamerų plotu, nėra nustatytas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, gyvenamųjų patalpų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais, kitu inventoriumi, dalį ploto užėmė sanitarinis mazgas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, be kita ko, nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, todėl aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , praÅ¡ymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , praÅ¡ymo Nr. 28524/95).

Pažymėtina, kad Taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų gyvenamojoje patalpoje ir kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamosios patalpos ploto normÄ â€“ 3,1 m2 ir 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Papildomai akcentuotina, kad LVAT, nagrinėdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylÄ dėl asmeniui tenkančio minimalaus ploto Vilniaus PN kamerose, 2016-01-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1624-575/2016 rėmėsi EŽTT praktika, kurioje EŽTT atsisakė nustatyti, kiek m2 turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (EŽTT 2010-12-16 sprendimas byloje Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014-09-15 sprendimas byloje Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ) bei konstatavo, jog argumentai, kad į kamerose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, yra nepagrįsti.

Atsižvelgiant į šiuos LVAT išaiškinimus, pareiškėjo argumentai dėl to, kad kameros plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, atmestini. Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimai įtvirtinti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau - Aprūpinimo normos).

AprÅ«pinimo normų 13 punktas reglamentuoja laisvės atėmimo vietų duÅ¡o patalpų aprÅ«pinimÄ baldais ir kitu inventoriumi. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 28 punkte įtvirtinti reikalavimai prausimosi patalpoms. PareiÅ¡kėjas neneigė, kad jam buvo sudaryta galimybė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, tačiau tvirtino, kad buvo priverstas maudytis duÅ¡e su kitais kalinamais asmenimis, o tai žemino jo orumÄ , buvo pažeistas jo privatumas.

Pažymėtina, kad teisės aktų nuostatos nenumato duÅ¡o kabinų atskyrimo. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo, Vilniaus PN administracija, siekdama užtikrinti asmenų, besinaudojančių duÅ¡u, privatumÄ , duÅ¡o patalpoje yra įrengusi pertvaras. IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotolentelių (b. l. 19, 20, 21) taip pat matyti, kad duÅ¡inėse tarp dušų yra pertvaros. Pažymėtina, kad į duÅ¡inės patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigÅ«nų.

Taigi, nors teisės aktai jokių specialių papildomų reikalavimų, susijusių su pertvaromis duÅ¡e, ar atskirų kabinų įrengimu, nenustato, tačiau Vilniaus PN, kaip matyti, patys savo iniciatyva stengiasi sudaryti sÄ lygas suimtųjų ir nuteistųjų privatumui užtikrinti. Be to, duÅ¡u pareiÅ¡kėjas naudojosi tik su tos pačios lyties asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN neturėjo įstatyminės pareigos duÅ¡o patalpoje įrengti atskirų kabinų nusiprausimui, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus.

Pabrėžtina, kad, tam, kad bÅ«tų konstatuotas valstybės valdžios institucijų neteisėtumas, kaip pagrindas žalos atlyginimui, pirmiausia bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos bei nustatyti, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Vilniaus PN savo veiksmais kaip nors bÅ«tų pažeidęs teisės aktų reikalavimus, taigi nenustačius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjas neturi teisės į žalos atlyginimÄ .

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo Å¡iuo aspektu skunde nurodyti argumentai dėl privatumo ir orumo pažeidimo vertintini kaip subjektyvus aplinkybių vertinimas. Taip pat dėl privatumo naudojantis duÅ¡u užtikrinimo teismas pažymi, kad LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pertvarų duÅ¡e nebuvimas neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat gali bÅ«ti vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Tačiau nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas kėlė ginÄÄ tik dėl naudojimosi duÅ¡u sÄ lygų, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti duÅ¡u, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos ginčijamu aspektu buvo nesuderinamos su Konvencijos 3 straipsnio reikalavimais. Nuteistųjų pokalbių telefonu tvarkÄ reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) ir Taisyklių nuostatos. BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu.

Vadovaujantis Å¡io straipsnio 2 dalimi, skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninis pokalbis gali bÅ«ti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarkÄ (BVK 102 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Taisyklių 124 punktu, nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Taigi teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų skambinimo telefonu tvarkÄ , numatyti tam tikri Å¡ios teisės apribojimai, susiję su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu, be kita ko, nustatyta maksimali telefoninių pokalbių trukmė ir skaičius, galimybė kontroliuoti, su kuo telefonu bendrauja nuteistasis, registruojant jo skambučius nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje, ir pažymint joje asmens, kuriam skambinama, telefono numerį, vardÄ ir pavardę. Be to, pareigÅ«nams yra suteikta galimybė nutraukti telefoninį pokalbį tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teisės aktuose nustatytos skambinimo tvarkos PareiÅ¡kėjas neginčijo, kad jam buvo užtikrinta BVK nustatyta teisė skambinti telefonu, tačiau teigia, kad nesant bÅ«delių jo pokalbius telefonu gali girdėti kiti asmenys, sunku susikalbėti dėl triukÅ¡mo.

Vilniaus PN pateikė fotolenteles, kuriose užfiksuota, kaip įrengti taksofonai (b. l. 17, 18, 30, 31, 32, 33). Kaip matyti, taksofonai įrengti su gaubtu ir tai atitinkamai mažina triukÅ¡mÄ . Be to, ir informaciniai praneÅ¡imai priklijuoti ant taksofonų patvirtina, kad pačių asmenų praÅ¡oma gerbti vieni kitus. Taigi, Å¡iuo atveju Vilniaus PN negali bÅ«ti laikomi atsakingais, kad buvo triukÅ¡minga ir sunku bendrauti su Å¡eima. Tokiu atveju, patys laikomi asmenys turėjo gerbti vieni kitus ir atitinkamai supratingai bendrauti, netriukÅ¡mauti.

Reikalavimo, kad telefonų aparatai bÅ«tų izoliuojami, teisės aktai nenustato, o Vilniaus PN administracija nėra atsakinga už nuteistųjų keliamÄ triukÅ¡mÄ ir jų pačių kito asmens negerbimÄ . Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad dėl netinkamų skambinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui atsirado reikÅ¡mingų ar nepataisomų neturtinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ dėl Å¡io pažeidimo nepagrįstas ir atmestinas.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog Vilniaus PN netinkami įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra tupimas tualetas. Teismas pažymi, jog teisės aktuose nėra imperatyviai reglamentuojama, kokio tipo tualetas turi bÅ«ti įrengtas bendrabučio tipo patalpų sanitariniame mazge. IÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, kad Vilniaus PN sanitariniame mazge įrengtos atskiros kabinos, užtikrinančios asmenų privatumÄ , taip pat įrengtos kriauklės bei prausyklos (b. l. 22, 23, 24, 25). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad sanitarinio mazgo įrengimas Vilniaus PN pažeidė pareiÅ¡kėjo teises.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliai yra per maži. Byloje nėra jokių raÅ¡ytinių duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta galimybė naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu. Teismas pažymi, kad pagal Eksploatavimo taisyklių 18 punktÄ , tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Tačiau nei Eksploatavimo taisyklės, nei kiti nacionaliniai teisės aktai pataisos namų pasivaikščiojimo kiemelių ploto nereglamentuoja. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Vilniaus PN nesusidaro tokių situacijų, kad visi nuteistieji į kiemelį iÅ¡eitų pasivaikščioti vienu metu, todėl vietos yra pakankamai. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Vilniau PN kalinamiems asmenims 1-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kieme yra sudarytos sÄ lygos užsiimti norimu sportu, sportuoti, nėra apribota galimybė rÅ«kyti lauke, II ir III gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengtas sporto inventorius.

Ä®staiga yra patvirtinusi nuteistųjų pasivaikščiojimų gryname ore grafikÄ . Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad Vilniaus PN esantiems nuteistiesiems yra sudarytos tinkamos sÄ lygos pasivaikščioti kiemelyje. Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad kiemelis yra per mažas ir nėra tinkamas dideliam asmenų kiekiui, todėl nuteistieji, iÅ¡vesti pasivaikščioti, gali tik stovėti arba sėdėti, vis dėlto, iÅ¡ nuotraukų matyti, kad kiemelis nėra perpildytas, o jame esantys asmenys gali laisvai judėti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo neturtinė žala dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų vertintina nuo 2017-02-07, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus PN administracijÄ su skundais ar praÅ¡ymais dėl teisės pasivaikščioti nesuteikimo ar ribojimo, tokių duomenų nenurodė ir pareiÅ¡kėjas. Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginius dėl pasivaikščiojimo teisės pažeidimų, teismas vertina kaip deklaratyvius, nepagrįstus jokiais juos patvirtinančiais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis.

Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų Vilniaus PN veiksmų (viena iÅ¡ esminių sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti) nenustatyta, todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjui neįrodžius Vilnaius PN neteisėtų veiksmų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič