2015-12-08 Nr. ATPB-955-4-32-3-00699-2014-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-96-303-2015

Teisminio proceso Nr. 4-32-3-00699-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija:

2.7.4.5. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Artūro Pažarskio ir pranešėjos Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. G. įgaliotojo atstovo advokato Vytauto Barkausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimu I. G. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už tai, kad 2014 m. lapkričio 7 d., apie 18.46 val., Pasvalio r., Narteikių k., Mūšos g., vairavo automobilį, nestojo stabdomas policijos pareigūnų.

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi I. G. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. liepos 14 d. nutartimi priimtas I. G. įgaliotojo atstovo advokato Vytauto Barkausko prašymas ir atnaujinta I. G. administracinio teisės pažeidimo byla.

Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30216 straipsnio, 30217straipsnio 1 dalies 5 punkto, 30218 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 30219 straipsnio 2 dalimi, 30221 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 14 dalies 2 punkto nuostatomis, prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba sumažinti paskirtą 868 Eur baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

Pareiškėjas teigia, kad teismai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrė visų bylos aplinkybių, visiškai nevertino ir nesvarstė svarbių, esminių administracinės teisenos aplinkybių, nepagrįstai nesivadovavo byloje esančiais leistinais duomenimis, savo išvadas grindė daliniu administracinės bylos aplinkybių ištyrimu ir įvertinimu, nesilaikė teisėtumo reikalavimo ir tokiu būdu padarė esminius (ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktas) materialiosios ir proceso teisės normų, įtvirtintų ATPK 7 straipsnio 1-3 dalyse, 30 straipsnyje, 257 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje, pažeidimus, kurie turėjo esminę įtaką neteisėto nutarimo priėmimui

Prašyme nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog galimas administracinės teisės pažeidimas vyko ne daugiau nei 300 metrų atstumu, gatvėje, kur gyvena I. G., todėl atitinkamai ir įvykio laikas matuojamas tik sekundėmis. Teismo nutarime, pasak pareiškėjo, liudytojų V. K. ir R. R. parodymai neobjektyviai interpretuoti siekiant įrodyti, kad I. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Nors pirmosios instancijos teismo nutarime konstatuota, kad liudytojai suprato, jog policijos pareigūnai nusivijo būtent I. G. vairuojamą automobilį, įjungti švyturėliai aiškiai buvo matyti, tačiau, pareiškėjo nuomone, liudytojai negalėjo to suprasti, nes vien tik įjungti policijos tarnybinio automobilio švyturėliai savaime nereiškia reikalavimo priekyje važiuojančiam automobiliui jį sustabdyti. Policijos automobilis su įjungtais švyturėliais judėjo gyvenvietės link, kur galėjo būti įvykęs įvykis, o tai, kad prieš policijos automobiliui apsisukant pravažiavo I. G. vairuojamas automobilis, tik viena faktinė aplinkybė, kurios neneigia nei I. G., nei liudytojai V. K. ir R. R..

Pasak pareiškėjo, ATPK 130 straipsnyje ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punkte reglamentuota, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „Stop policija“ arba „Stop“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, privažiuojant prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareiškiant žodžiais per garsiakalbį.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kaip prieštaravimą vertino I. G. paaiškinimą, kad jis tamsiu paros metu, lyjant važiavo namo išgerti vaistų, nes I. G. yra iš dalies darbingas, todėl galėjo būti sutrikusi jo sveikata. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareigūnai transporto priemonę vairuojantį I. G. stabdė skrituliu su raudonu spalvos atšvaitu, o vėliau ir įjungtais švyturėliais, tačiau, pareiškėjo teigimu, teismai nevertino ir neaptarė, ar policijos pareigūnai vos 100 m atstume pamatę priešais juos atvažiuojančią transporto priemonę, 6–7,2 sekundžių laikotarpiu sugebėjo atlikti tokius veiksmus, o neva buvęs artimas važiavimas iš paskos su įjungtais policijos automobilio švyturėliais, nereiškia tiksliai išreikšto reikalavimo priekyje važiuojančiai transporto priemonei, jau pakankamai nutolusiai, sustoti. Pareiškėjo nuomone, iš policijos pareigūnų veiksmų I. G. negalėjo tiksliai suprasti pareigūnų siekio sustabdyti jo vairuojamą automobilį.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. G. administracines nuobaudas, neatsižvelgė į tai, kad jis automobilį vairavo blaivus, automobilyje draudžiamų priemonių neturėjo, todėl jam nebuvo jokio motyvo nevykdyti policijos pareigūnų nurodymo sustabdyti vairuojamą automobilį. I. G. vairavimo stažas – 38 metai, per kurį jis nebuvo pažeidęs KET ir nebuvo baustas administracine tvarka.

ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė yra, jei teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis. Šios aplinkybės teismai neįvertino, nes I. G. yra neįgalus ir turi tik 30 procentų dalinį darbingumą.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl administracinės nuobaudos individualizavimo, pažymėjo, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad I. G. administracinėje byloje tokių aplinkybių nėra, nes, pasak pareiškėjo, konstatuotinas faktinių duomenų kompleksas: neįvertintas policijos pareigūnų veikimas duodant nurodymus I. G. sustabdyti transporto priemonę, šališkai vertinti liudytojų bei I. G. paaiškinimai, pats galimo pažeidimo pobūdis, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių, tyčios nebuvimas padaryti tokį pažeidimą, I. G. pavyzdingas 38 m. laikymasis transporto priemonės vairavimo taisyklių, atsakomybę lengvinančios aplinkybės – 30 proc. dalinio darbingumo nustatymas, todėl vadovaujantis ATPK 301 straipsniu I. G. skirtina mažesnė nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda arba administracinė nuobauda neskirtina.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Kelių policijos grupės specialistas Vigantas Sribikė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo nutartį palikti nepakeistus ir prašymą atmesti.

Pareigūno nuomone, pareiškėjas nenurodė išsamių teisinių argumentų, kuo pasireiškė materialiosios ir proceso normų pažeidimai. Prašyme dėstomos tos pačios mintys, kurios buvo išreikštos I. G. apeliaciniame skunde Panevėžio apygardos teismui. Pagal pareigūną, iš esmės visos prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytos aplinkybės buvo aptartos ir įvertintos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Aptariamoje administracinio teisės pažeidimo byloje teismai neperžengdami savo kompetencijos ribų, įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų nuoseklumą bei pakankamumą ir konstatavo, jog I. G. veikoje yra jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtis.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. G. atstovo advokato V. Barkausko prašymas atmestinas.

Dėl ATPK 257 straipsnio taikymo

Pareiškėjas teigia, kad teismai, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrė visų bylos aplinkybių, nepagrįstai nesivadovavo byloje esančiais leistinais duomenimis, savo išvadas grindė daliniu bylos aplinkybių ištyrimu ir įvertinimu, nesilaikė teisėtumo reikalavimo ir taip padarė esminius materialiosios ir proceso normų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1-3 dalyse, 30 straipsnyje, pažeidimus, kurie turėjo esminę įtaką neteisėto nutarimo priėmimui. Tokie pareiškėjo teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui. Pareiškime išdėstyti argumentai susiję ne su esminiais teisės pažeidimais, o su teismų nustatytų faktų neigimu.

Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teisės taikymo aspektu patikrina byloje priimtus žemesnių instancijų teismų nutarimus ar nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme ir yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis). Tai reiškia, kad, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2 AT-3-2012, 2AT-15-2012, 2AT-2-2013). Proceso atnaujinimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ekstraordinarinė įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-25/2013). Dėl to pareiškėjo argumentai, kuriais ginčijamas byloje surinktų įrodymų patikimumo vertinimas (pvz., policijos pareigūnų S. D., S. S. parodymų, jų surašytų dokumentų ir pan.), paliekami nenagrinėti.

Šioje byloje teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai, spręsdami I. G. administracinės atsakomybės klausimą, nesilaikė ATPK 257 straipsnio reikalavimų. Apylinkės teismas išvadas dėl faktinių aplinkybių padarė išsamiai ir nešališkai ištyręs bei įvertinęs ne tik atskirai, bet ir kaip visumą, byloje surinktus įrodymus dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. G. atsakomybės, ir ne tik kaltinimo liudytojų – policijos pareigūnų S. D., S. S. – parodymus, bet ir administracinėn atsakomybėn patraukto I. G. bei gynybos liudytojų V. K., R. R. parodymus, kitus bylos duomenis (tarnybinius pranešimus, vietovės fotonuotraukas, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, asmens blaivumo testą, atliktą tik 2014 m. lapkričio 8 d. 9:17:45, ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta kad I. G. 2014 m. lapkričio 7 d., apie 18.46 val., Mūšos g., Narteikių k., Pasvalio r., vairavo automobilį „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, nepaklusęs uniformuoto pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, stabdomas policijos pareigūnų, nestojo. Toks I. G. elgesys – nepaklusimas sustoti uniformuotų policijos pareigūnų aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (pareigūnams mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, taip pat įjungus tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, o vėliau jį persekiojant, t. y. važiuojant I. G. vairuojamam automobiliui iš paskos su įjungtais tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, šis padidino greitį, pavažiavo iki garažų ir, staiga sustojęs, iššoko iš automobilio ir, jo neužrakinęs, nubėgo į tamsą; automobilis buvo išgabentas į saugojimo aikštelę), rodo, kad atlikdamas tokius veiksmus I. G. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Apylinkės teismo pateiktą byloje surinktų įrodymų vertinimą dar kartą patikrino apygardos teismas, kuris apylinkės teismo išvadoms pritarė. Dėl to darytina išvada, kad teismai tinkamai kvalifikavo I. G. veiksmus pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Tai, kad pažeidėjas kitos dienos ryte (2014 m. lapkričio 8 d.) pats atvyko į policijos komisariatą, kur, 9:17:45 atlikus I. G. blaivumo patikrinimo testą, etilo alkoholio nebuvo rasta, veikos kvalifikavimui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi.

Pažymėtina ir tai, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1, 3 dalių, 257 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra ATPK nuostatų pažeidimas, jeigu teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-1/2014). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė, kad teismai būtų padarę esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, todėl pagal I. G. atstovo advokato V. Barkausko prašyme išdėstytus argumentus panaikinti teismų sprendimus ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nėra teisinio pagrindo.

Dėl ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymo

Pareiškėjas taip pat nesutinka ir su I. G. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda, nes, jo nuomone, yra faktinių duomenų kompleksas, sudarantis pagrindą I. G. taikyti ATPK 301 straipsnį ir paskirti jam mažesnę, nei įstatymo numatyta, administracinę nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti.

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 301 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 301 straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas teisės pažeidimas – nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, užtraukia baudą, be kita ko, vairuotojams nuo 3000 Lt (868 Eur) iki 4000 Lt (1158 Eur) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Nagrinėjamoje byloje I. G. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą yra paskirta minimalaus dydžio ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Abiejų instancijų teismai pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamoje byloje nėra visumos duomenų, leidžiančių I. G. taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šios išvados negali paneigti ir pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad I. G. yra iš dalies darbingas (jo darbingumo lygis 30 procentų), o tai pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė. Viena vertus, ši aplinkybė (I. G. darbingumo lygis) buvo įvertinta kartu su kitomis (padaryto pažeidimo pobūdžiu, jo pavojingumo laipsniu, pažeidėjo asmenybe), turinčiomis reikšmės nuobaudos skyrimui aplinkybėmis, kita vertus, ji, nagrinėjamos bylos kontekste, nėra tiek reikšminga, kad sudarytų pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas.

Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje taikyti I. G. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dar labiau švelninti jam pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą minimalaus dydžio nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies punktu,

n u t a r i a :

Administracinėn atsakomybėn patraukto I. G. atstovo advokato Vytauto Barkausko prašymą atnaujinti bylą atmesti.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Artūras Pažarskis

Audronė Kartanienė