Legislator Case Law & Legislation
da439d5c-8909-4203-ae95-16f3757e9b08 AI generated

Court partially allowed lease claim, striking down invalid 0.5% late fee clause while reducing interest.

Case Number da439d5c-8909-4203-ae95-16f3757e9b08
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially allowed the appellant's appeal, striking down the first-instance judgment's provision for 0.5% late fees as invalid from the outset. The dispute involved a mobile phone lease where the defendant failed to pay rent and return the device, triggering a demand right assignment. The court ruled that the specific late fee clause violated mandatory law and was therefore void, but upheld the base rent and adjusted interest rates accordingly.

Legislator headnote

AI generated

CPK 326 str. 1 d. 3 p.; CPK 93 str. 2 d.; CPK 93 str. 3 d.; CPK 93 str. 5 d. - A contractual clause establishing a 0.5% daily late fee is deemed invalid ab initio as it violates mandatory provisions on interest rates, rendering the entire penalty provision void while allowing the court to adjust interest and costs proportionally.

Keywords

AI generated
invalid late fee clause 0.5 percent daily penalty mandatory interest rate law proportional cost allocation demand right assignment lease contract dispute partial appeal success

Cited Legislation

AI generated
CPK 326 str. 1 d. 3 p.
CPK 93 str. 2 d.
CPK 93 str. 3 d.
CPK 93 str. 5 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-178-855/2022 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01755-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės (ieÅ¡kovės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovei G.

F. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės G. F. 747,75 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 672,97 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 153,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (32,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas).

IeÅ¡kinį grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 1.1. 2020 m. birželio 15 d. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė G. F. sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei 24 mėnesių terminui buvo iÅ¡nuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas Xiaomi Mi Note 10 128GB. Minėta sutartimi atsakovė įsipareigojo visÄ sutarties laikotarpį mokėti 34,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė 2021 m. balandžio 15 d. atliko 30 Eur mokėjimÄ ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. atliko 50 Eur mokėjimÄ .

Atsakovei nesumokėjus Sutartyje numatyto nuomos mokesčio bei negrÄ Å¾inus nuomojamo daikto pradinei kreditorei, 2021 m. sausio 19 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021/01/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovės įsiskolinimÄ pagal Sutartį. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimÄ atsakovė el. paÅ¡tu buvo informuota 2021 m. sausio 20 d. praneÅ¡imu. 1.2.

Atsakovė nemokėjo daikto nuomos mokesčio, taip pat niekada neįspėjo ir neinformavo nei pradinės kreditorės, nei ieÅ¡kovės apie vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ ir negrÄ Å¾ino nuomojamo daikto. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nesilaiko vienos iÅ¡ esminių sutarties sÄ lygų, ir vadovaujantis Sutarties bendrųjų sÄ lygų dalimi „Sutarties galiojimas, nutraukimas“, kurioje nurodyta, kad nuomotojas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai ne teismine tvarka, įspėjęs nuomininkÄ raÅ¡tu prieÅ¡ 10 (deÅ¡imt) darbo dienų, nutraukti sutartį, jeigu nuomininkas vėluoja sumokėti sutarties mokestį ar kitus mokėjimus pagal sutartį, 2020 m. gruodžio 5 d. atsakovei siųstu iÅ¡ankstiniu raÅ¡tiÅ¡ku praneÅ¡imu nutraukė su atsakove sudarytÄ sutartį.

Atsakovė per praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ suteiktÄ papildomÄ terminÄ Ä¯siskolinimo nepadengė ir liko skolinga ieÅ¡kovei 747,75 Eur negrÄ Å¾intÄ nuomos mokestį iki Sutarties termino pabaigos. 1.3. Pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytoje Sutartyje (Bendrųjų sÄ lygų dalyje „Šalių atsakomybė“) Å¡alys susitarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimÄ atsakovas privalo mokėti pradiniam kreditoriui 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki visiÅ¡ko atitinkamos sumos sumokėjimo dienos.

Atsakovė vengia įvykdyti prievolę ieÅ¡kovei bei toliau naudojasi nuomojamu daiktu, todėl remiantis tuo, ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 672,97 Eur delspinigių (paskaičiuotų už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,5 proc. normÄ ).

2. Atsakovė G. F. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai buvo tinkamai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl atsakovės atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 747,75 Eur skolos, 67,30 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 815,05 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 87,78 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 747,75 Eur skolos (nesumokėtų nuomos įmokų).

5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarp ginčo Å¡alių buvo sudaryta vartojimo sutartis, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri, sudarydama Sutartį, buvo silpnesnioji sutarties Å¡alis ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju delspinigių dydis, kuriuo remiasi ieÅ¡kovė, yra nepagrįstai didelis, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartÄ , todėl netesybas (delspinigius) sumažino iki 0,05 proc. dydžio ir priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 67,30 Eur (747,75 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių, o likusiÄ reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo atmetė.

6. Teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 815,05 Eur sumÄ (747,75 Eur + 67,30 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad patenkinta 57,37 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 87,78 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (153 Eur x 57,37 proc.). I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Apeliantė (ieÅ¡kovė) UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo: priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės G.

F. 672,97 Eur delspinigių ir 153,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitÄ skundžiamo teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistÄ , priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 17 Eur žyminį mokesti?, sumokėtÄ už apeliacini? skunda?. Apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) nuostatas, kadangi įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad Å¡is įstatymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.

Å iuo atveju IÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sÄ lygų dalyje „Sutarties objektas“ aiÅ¡kiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius Å¡iÄ sutartį visÄ jos galiojimo laikotarpį, nurodytÄ sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Å¡iÄ sutartį, pasibaigus Å¡iai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti TurtÄ už 1,00 Eur“. T. y., pradinis kreditorius ir atsakovė Sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigÄ , sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, iÅ¡sipirkti nuomojamÄ daiktÄ .

Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovė Sutartyje bÅ«tų įtvirtinę nuostatÄ , kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo iÅ¡sipirkti nuomojamÄ daiktÄ , galėtų bÅ«ti taikomas VKÄ®. Å iuo atveju Sutarties tikrasis tikslas buvo sutarties objekto nuoma su teise jį iÅ¡pirkti (įsigyti), o ne finansavimo vartotojui suteikimas, todėl Å¡iuo atveju teismas, remdamasis silpnesniosios sandorio Å¡alies interesų apsaugos doktrina bei sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, netinkamai vertino apeliantės praÅ¡omus priteisti delspinigius, todėl nepagrįstai juos sumažino nuo praÅ¡omų priteisti 672,97 Eur iki 67,30 Eur. 8.2.

Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja Å¡alių sutarties bendrųjų sÄ lygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (Å¡alių sulygtai valiai), todėl pirmosios instancijos teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 672,97 Eur iki 67,30 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas deÅ¡imt kartų, iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ , nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas. 8.3.

Sutartimi buvo aptarta ir susitarta, kad už kiekvieno Sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimÄ atsakovė privalo mokėti pradiniam kreditoriui 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki visiÅ¡ko atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Atsakovė neprieÅ¡taravo ir nepateikė jokių pretenzijų dėl delspinigių dydžio, netgi gavusi ieÅ¡kinį bei teismui nustačius terminÄ atsiliepimams pateikti neginčijo nei pačios skolos fakto, nei delspinigių dydžio.

Delspinigiai (0,5 proc. dydžio per dienÄ , paskaičiuoti už 180 dienų) atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principus. SÄ lyga dėl delspinigių dydžio sutartyje buvo įtvirtinta aiÅ¡kiai ir suprantamai. Atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl turi prisiimti Sutartimi sutartas dėl to kilusias neigiamas pasekmes. 8.4. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Todėl, remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieÅ¡kinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų bÅ«ti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

9. Atsakovė G. F. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti delspinigius patenkintas iÅ¡ dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų 13. Byloje nustatyta, kad tarp pirminio kreditoriaus UAB „Be kredito“ ir atsakovės G. F. 2020 m. birželio 15 d. buvo sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ UAB „Be kredito“ perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis UAB „Be kredito“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį daiktÄ â€“ telefonÄ Xiaomi Mi Note 10 128 GB, o atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti 34,99 Eur nuomos mokestį, iÅ¡ viso atliekant 24 mokėjimus, bei vykdyti kitus sutartyje prisiimtus įsipareigojimus.

Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų – laiku nemokant įmokų (mokėjimai buvo atlikti tik du kartus: 2021 m. balandžio 15 d. – 30 Eur, 2021 m. rugpjūčio 10 d. – 50 Eur), UAB „Be kredito“ nuo 2020 m. gruodžio 5 d. sutartį su atsakove vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė. Tarp UAB „Be kredito“ ir ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ 2021 m. sausio 19 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021/01/01, pagal kuriÄ pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovės turimÄ Ä¯siskolinimÄ â€“ 747,75 Eur (skola iki sutarties pabaigos be delspinigių).

IeÅ¡kovė 2021 m. sausio 20 d. praneÅ¡imu informavo atsakovę apie kreditorės pasikeitimÄ ir paragino atsakovę sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ , įskaitant paskaičiuotus delspinigius. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieÅ¡kove ar pradine kreditore bÅ«tų atsiskaitęs, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

14. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 747,75 Eur skolÄ laikė pagrįstu ir tenkino. Tuo tarpu teismas, įvertinęs, kad atsakovė yra vartotojas, remdamasis VKÄ® numatytu delspinigių dydžiu (0,05 procento) kaip orientaciniu, konstatavo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti 672,97 Eur dydžio delspinigiai, paskaičiuoti taikant 0,5 procentų delspinigių normÄ , yra nepagrįstai dideli, todėl, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, juos sumažino iki 67,30 Eur (747,75 Eur x 0,05 proc. x 180 d.).

15. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria delspinigiai buvo sumažinti, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi VKÄ® nuostatomis, kadangi tarp Å¡alių buvo sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos, o ne vartojimo kredito sutartis. IeÅ¡kovės teigimu, kadangi sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis nenumatė pareigos, o tik teisę, sumokėjus visas įmokas daiktÄ iÅ¡sipirkti, ginčo teisiniams santykiams VKÄ® negalėjo bÅ«ti taikomas (VKÄ® 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Be to, pasak ieÅ¡kovės, teismas, sumažindamas netesybas, paneigė Å¡alių suderintÄ valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . IeÅ¡kovės vertinimu, teismas vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų apsaugos principu, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieÅ¡kovė prašė priteisti delspinigius ne už visÄ , bet už sutrumpintÄ laikotarpį, t. y. už 180 dienų.

16. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2022 m. sausio 10 d. nutartimi, įvertinusi tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį, atsakovo, kaip vartotojo statusÄ , bÅ«tinybę byloje tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, t. y. nurodyti konkrečias vartojimo teisiniams santykiams taikytinas teisės normas, taip pat ex officio atlikti Å¡alių sudarytos vartojimo sutarties sÄ lygų, aktualių ginčui (dėl netesybų), atitiktį nesÄ Å¾iningumo kriterijams (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis), sprendė, kad bylÄ apeliacine tvarka tinkamai iÅ¡nagrinėti neperžengus apeliacinio skundo ribų yra neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, Å¡alims buvo pasiÅ«lyta iki 2022 m. sausio 17 d. pasiÅ«lyta dėl to pateikti savo pozicijÄ .

17. IeÅ¡kovė UAB „Legal Balance“ teismo nustatytu terminu pateikė savo pozicijÄ papildomuose paaiÅ¡kinimuose, kuriuose nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė ne savo valia sudarė sutartį dėl kilnojamojo daikto nuomos, nuomos mokesčio ir netesybų dydžio. Atsakovė neprieÅ¡taravo ir nepateikė jokių pretenzijų dėl delspinigių dydžio, netgi gavusi ieÅ¡kinį bei teismui nustačius terminÄ atsiliepimams pateikti, neginčijo nei pačios skolos fakto, nei delspinigių dydžio.

IeÅ¡kovės vertinimu, 0,5 proc. dydžio delspinigiai per dienÄ , paskaičiuoti už 180 dienų, atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principus. SÄ lyga dėl delspinigių dydžio sutartyje buvo įtvirtinta aiÅ¡kiai ir suprantamai. Lietuvos Bankas, vykdantis vartojimo kredito davėjų priežiÅ«ra, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog iÅ¡ iÅ¡perkamosios nuomos ir vartojimo kredito sutarties apibrėžimų matomi skirtingi Å¡ių sutarčių sudarymo tikslai: iÅ¡perkamosios nuomos pagrindinis tikslas yra daikto nuoma, o vartojimo kredito sutarties – piniginio poreikio patenkinimas.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant sutarties nuostatas, Å¡alys aptaria ir apraÅ¡o konkretaus turto perdavimo, naudojimo ir grÄ Å¾inimo sÄ lygas, sutartį sudaro apibrėžtam laikotarpiui, po kurio nuomininkui suteikiama galimybė pasirinkti, turtÄ grÄ Å¾inti arba įsigyti. Dėl Å¡ios priežasties, sutarties tikrasis tikslas yra sutarties objekto nuoma su teise jį iÅ¡pirkti (įsigyti), o ne finansavimo vartotojui suteikimas. IeÅ¡kovės nuomone, delspinigių apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja Å¡alių sutarties bendrųjų sÄ lygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms, sutarties nuostata dėl delspinigių dydžio buvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įtvirtinta sutartyje, atsakovas tokiai nuostatai neprieÅ¡taravo ir sutiko su sutarties sÄ lygomis bei su sutartyje numatyta delspinigių norma.

18. Iki bylos nagrinėjimo pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ pradžios atsakovės raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų nurodytu aspektu apeliacinės instancijos teisme negauta.

19. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde ir papildomuose paaiÅ¡kinimuose nurodytų faktinių ir teisinių argumentų, tuo pačiu įvertindama aspektus, dėl kurių Å¡alims buvo nurodyta, jog ketinama peržengti apeliacinio skundo ribas, t. y. dėl tarp Å¡alių sudarytos sutarties kvalifikavimo ir sutarties nuostatų atitikties sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinimo. Dėl sutarties teisinio kvalifikavimo 20. Siekiant teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ , bÅ«tina teisiÅ¡kai kvalifikuoti sutartį ir nustatyti jÄ reglamentuojančias teisės normas. IeÅ¡kovė teigia, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovės G. F. 2020 m. birželio 15 d. sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) savo pobÅ«džiu yra iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, todėl VKÄ®, įskaitant ir jo 11 straipsnio 8 dalį, Å¡alių tarpusavio santykiams netaikytinas.

21. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinių santykių kvalifikavimÄ vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. ĮstatymÄ , taikomÄ byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, iÅ¡tyręs ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimÄ , kvalifikuoja ginčo santykius, aiÅ¡kina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismÄ dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016, 18 punktas).

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai;

Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 41 punktas).

23. Tarp pradinės kreditorės ir atsakovės 2020 m. birželio 15 d. sudarytos Sutarties grafoje „Sutarties sÄ lygos“ Å¡alys susitarė, kad nuomotojas (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkui (atsakovei) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje numatytÄ nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį daiktÄ , o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Grafoje „Sutarties objektas“ Å¡alys numatė, kad nuomininkui (atsakovei) tinkamai vykdžius sutartį visÄ jos galiojimo laikotarpį, nurodytÄ Sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtÄ â€“ telefonÄ Xiaomi Mi Note 10 128 GB, už 1 Eur.

24. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ . CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.

25. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad iÅ¡nuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki Å¡io pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visÄ sutartyje numatytÄ kainÄ (iÅ¡perkamoji nuoma). Jeigu sutartyje daikto iÅ¡pirkimo sÄ lyga nenumatyta, ji gali bÅ«ti nustatyta Å¡alių papildomu susitarimu, kuriame Å¡alys gali nurodyti, kad anksčiau sumokėtas nuomos mokestis įskaitomas į daikto kainÄ (2 dalis). Ä®statymai ar sutartis gali nustatyti draudimÄ iÅ¡pirkti nuomojamÄ daiktÄ (3 dalis). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamÄ jį daiktÄ laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo Å¡eimos asmeniniams, namų Å«kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

26. CK 6.886 straipsnio 1 dalis, numatanti vartojimo kredito sutarties sampratÄ , įtvirtina, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du, iÅ¡skyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.

27. Ä®vertinus tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovės 2020 m. birželio 15 d. sudarytÄ Sutartį, Å¡i Sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, nes atsakovė yra fizinis asmuo, pagrįstai tikėtina, sudaręs sutartį savo asmeniniams / Å¡eimos poreikiams patenkinti, o pradinė kreditorė – verslininkė, užsiimanti kilnojamųjų daiktų nuoma, pardavimu ir pan. pobÅ«džio komercine veikla (CK 6.2281 straipsnis, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19, 24 dalys). Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde neginčijo to fakto, jog sudaryta Sutartis savo esme yra vartojimo sutartis, tÄ konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

28. Ieškovė šioje byloje kvestionuoja VKĮ nuostatų taikymo galimybę, teigdama, kad tarp šalių buvo sudaryta ne vartojimo kredito, o išperkamosios nuomos sutartis.

29. VKÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Å¡is įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos iÅ¡lygos, kokiems santykiams Å¡is įstatymas netaikomas. Pagal VKÄ® 3 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ Ä¯statymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Taigi vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKÄ® reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sÄ lygų aiÅ¡kinimo.

30. VKÄ® reglamentavimas yra imperatyvus, be to, jo nuostatomis įgyvendinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvÄ 87/102/EEB (toliau – Direktyva 2008/48), kurios vienas iÅ¡ tikslų yra sukurti moderniÄ vartojimo kreditų teisės bazę, siekiant užtikrinti, kad visi Bendrijos vartotojai naudotųsi aukÅ¡tu ir vienodu jų interesų apsaugos lygiu, ir siekiant sukurti tikrÄ vidaus rinkÄ . Pažymėtina, kad Direktyva 2008/48 yra maksimalaus derinimo direktyva, tai reiÅ¡kia, kad valstybėms narėms neleidžiama nukrypti nuo Å¡ia direktyva suderintų nuostatų.

Dėl to VKÄ®, įgyvendinantis DirektyvÄ 2008/48, pasižymi imperatyviu reglamentavimu, kuris nesuteikia teisės vartojimo kredito sutarties Å¡alims susitarimu pažeisti vartotojo teisių apsaugos ribų, taip pat nustato tam tikras pareigas vartojimo kredito davėjui, kurių nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali sukelti jam neigiamas teisines pasekmes.

31. Teismas turi pareigÄ tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius, iÅ¡ kurių kyla ginčas, ir nustatęs, kad Å¡alių santykiai patenka į VKI reglamentavimo sritį, ginčui spręsti taikyti Å¡io įstatymo nuostatas. Å i pareiga tampa ypač aktuali tais atvejais, kai Å¡alių sutarties, iÅ¡ kurios kilo ginčas, kvalifikavimas kaip vartojimo kredito sutarties nėra akivaizdus. BÅ«tent tokia situacija yra nagrinėjamoje byloje.

32. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal VKÄ® 3 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ Å¡is įstatymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad Å¡alių Sutartyje susitarta, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigÄ , sumokėjusi visas įmokas, įsigyti kilnojamÄ jį daiktÄ už 1 Eur. IeÅ¡kovės teigimu, VKÄ® galėtų bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, jeigu sutartyje bÅ«tų įtvirtinta nuostata, jog atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalėtų iÅ¡sipirkti daiktÄ . IÅ¡samesnių teisinių argumentų ir sutarties sÄ lygų analizės ieÅ¡kovė nepateikė, tik sutiko, kad sutartis gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, bet ne kaip vartojimo kredito sutartis.

33. Pažymėtina tai, kad aiÅ¡kinant VKÄ® 3 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , svarbu atsižvelgti į VKÄ® 1 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad Å¡io įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobÅ«dis arba tikslas suteiktų galimybę iÅ¡vengti Å¡io įstatymo nuostatų taikymo. Taigi VKÄ® turi bÅ«ti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į Å¡io įstatymo reguliavimo sritį. Siekiant atriboti nuomos (iÅ¡perkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, svarbu teisingai nustatyti sutarties tikslÄ : nuomos sutartimi nuomininkas visų pirma siekia iÅ¡sinuomoti daiktÄ , t. y. turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sÄ lygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y.

Å¡ia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimÄ sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento. Dėl to neturi lemiamos reikÅ¡mės tai, kaip sutarties sÄ lygose suformuluota „nuomininko“ galimybė įsigyti daiktÄ â€“ kaip teisė ar kaip pareiga, nes sutarties kvalifikavimÄ lemia pagrindinis sutarties tikslas – naudojimasis daiktu ar jo įsigijimas.

34. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme iÅ¡dėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiÅ¡kinimo bÅ«dus, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡aiÅ¡kinta iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai, lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, bet ir įvertinti sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .

Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).

Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiÅ¡kintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versijÄ dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja Å¡alys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali bÅ«ti nustatoma, dėl ko iÅ¡ tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė Å¡alys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).

Subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas ir teksto lingvistinis aiÅ¡kinimas sudaro darniÄ sutarčių aiÅ¡kinimo metodų sistemÄ , kuria remiantis nustatomas Å¡alių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30, 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020).

36. Tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovės G. F. 2020 m. birželio 15 d. sudarytoje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta, kad turto (telefono Xiaomi Mi Note 10 128 GB) vertė yra 529 Eur su PVM, nuomos mokestis per mėnesį – 34,99 Eur su PVM, mokėjimų skaičius pagal sutartį – 24. Taigi atsakovė sutarties pabaigoje turėjo sumokėti 839,76 Eur su PVM (27,99 Eur x 12) sumÄ .

37. Kadangi Å¡iuo atveju visos atsakovės už daiktÄ mokėtinos sumos mokėjimas iÅ¡dėstytas įmokomis, kas mėnesį mokant 34,99 Eur dydžio įmokas (mokėjimų skaičius: 24), Sutarties grafos „Sutarties objektas“ sÄ lyga numatanti, kad sumokėjus nuomos mokesčio įmokas, t. y. tinkamai įvykdžius sutartį, atsakovei suteikiama teisė už 1 Eur įsigyti daiktÄ nuosavybėn, atsižvelgus į pačių mokėjimų ir bendros mokėtinos sumos už daiktÄ dydį, nagrinėjamu atveju laikytina formalia ir nesudarančia pagrindo teigti, kad Å¡alių pagrindinis tikslas visgi buvo daikto nuoma, o ne jo įsigijimas nuosavybėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios sÄ lygos įtvirtinimas, kuomet įmokomis sumokėjus visÄ daikto kainÄ (ir daugiau) galiausiai už simbolinę kainÄ (1 Eur) sudaroma galimybė daiktÄ Ä¯sigyti nuosavybėn (įtvirtinant neva teisę, o ne pareigÄ Ä¯sigyti), yra formalus ir sudaro prielaidas iÅ¡vengti VKÄ® nuostatų taikymo (VKÄ® 1 straipsnio 2 dalis).

Å iuo atveju įvertinus sutarties sÄ lygų visumÄ , teigtina, kad tikrieji Å¡alių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas atidėto mokėjimo bÅ«du buvo įsigyti kilnojamÄ jį daiktÄ â€“ telefonÄ Xiaomi Mi Note 10 128 GB, atsakovės nuosavybėn, o ne tik daiktÄ naudoti ir valdyti. Kasmėnesinis sutarties Å¡alių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo pasiekti šį tikslÄ , suteikiant atsakovei galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iÅ¡kart.

38. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutarties grafoje „Turto grÄ Å¾inimas“ numatyta, kad pasibaigus sutarčiai ir nuomininkui nepareiÅ¡kus noro įsigyti turto Å¡ios sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nurodyta tvarka ar nutraukus sutartį prieÅ¡ terminÄ , turtas grÄ Å¾inamas nuomotojui ne vėliau kaip kitÄ dienÄ po sutarties pasibaigimo ar sutarties nutraukimo sutarties sudarymo vietoje arba turto naudojimo vietoje, priklausomai nuo to, kur turtas buvo perduotas pasiraÅ¡ant nuomotojo pateiktÄ perdavimo aktÄ . Grafoje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, kad nuomininkui ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal sutartį, sutartis yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iÅ¡ nuomininko grÄ Å¾inti turtÄ arba sumokėti visÄ neapmokėtÄ nuomos mokestį iki sutarties pabaigos.

39. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės nesumokėtas įmokas pagal Sutartį. Nors ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė jai perduoto daikto – telefono, nėra grÄ Å¾inusi, tačiau reikalavimo atsakovei grÄ Å¾inti jai neva nuomos, o ne įsigijimo tikslu, perduotÄ daiktÄ , byloje pareikÅ¡ta nėra.

40. Nors Sutartyje ir numatyta, kad ieÅ¡kovė, nutraukusi sutartį galėjo pasirinkti reikalauti atsakovės grÄ Å¾inti turtÄ ar sumokėti įmokas, ieÅ¡kovė visgi pasirinko įmokų sumokėjimÄ . Toks ieÅ¡kovės elgesys po sutarties nutraukimo – siekis prisiteisti įmokas už daiktÄ , taip pat netiesiogiai patvirtina, kad sutarties sudarymo pagrindinis tikslas atsakovei mokant kasmėnesines įmokas buvo daikto įsigijimas nuosavybėn, o ne jo valdymas ir naudojimas, o pradinės kreditorės tikrasis siekis buvo daiktÄ parduoti, bet ne jį nuomoti.

41. Pažymėtina ir tai, kad sutarties grafoje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ alternatyviais pažeistų teisių gynimo bÅ«dais įvardijamas turto grÄ Å¾inimas arba reikalavimas sumokėti likusias įmokas (iÅ¡ esmės padengti turto vertę), tačiau nuostatų, kad turto įsigijimas (telefono palikimas atsakovės dispozicijoje) priklausytų dar ir nuo papildomos sÄ lygos – 1 Eur už jo įsigijimÄ sumokėjimo, jau nenumatyta. Todėl tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ tiesų telefono įsigijimas nebuvo siejamas su 1 Eur sumos sumokėjimu, jo įsigijimÄ iÅ¡ esmės lėmė visų įmokų už jį sumokėjimo faktas, t. y. daikto kainÄ realiai padengiant mokėtinų įmokų suma.

42. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad 2020 m. birželio 15 d. sudaryta sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė ir atsakovė iÅ¡ esmės susitarė ne dėl naudojimosi telefonu, tačiau dėl jo finansavimo sÄ lygų – jo įsigijimo iÅ¡dėstyto mokėjimo bÅ«du atsakovei mokant kasmėnesines įmokas, todėl minėta Sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos VKÄ® nuostatos. Dėl sutarties sÄ lygų, numatančių delspinigių dydį, atitikties sÄ Å¾iningumo kriterijams 43.

Nagrinėjamu atveju Sutarties bendrųjų sÄ lygų dalyje „Šalių atsakomybė“, taip pat specialiojoje dalyje Sutarties Å¡alys numatė, kad už kiekvieno Sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimÄ atsakovė privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki visiÅ¡ko atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. IeÅ¡kovė, taikydama 0,5 procentų delspinigių normÄ , už 180 dienų laikotarpį paskaičiavo atsakovei 672,97 Eur delspinigius.

44. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, kasacinio teismo praktika dėl netesybų mažinimo, atsižvelgdamas į VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje numatytÄ delspinigių dydį (0,05 procento) kaip orientacinį, konstatavo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti 672,97 Eur delspinigiai, paskaičiuoti taikant 0,5 procentų delspinigių normÄ , yra nepagrįstai dideli, todėl juos sumažino iki 67,30 Eur (747,759 Eur x 0,05 proc. x 180 d.).

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp Å¡alių sudarytos sutarties pobÅ«dį, jos sÄ lygas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netesybų mažinimÄ reglamentuojančias teisės normas byloje taikė nepagrįstai, neįvertinęs Å¡alių sudarytos vartojimo sutarties sÄ lygų dėl netesybų atitikties nesÄ Å¾iningumo kriterijams (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis).

46. Pagal kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) iÅ¡dėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas).

SÄ lygų nesÄ Å¾iningumÄ vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.2284 straipsnis (buvęs CK 6.188 straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos DirektyvÄ 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Kasacinis teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ir 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 yra labai iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai apibendrinęs visÄ kasacinio teismo praktikÄ dėl CK 6.2284 straipsnio normų dėl vartojimo sutarties vertinimo jų sÄ Å¾iningumo aspektu aiÅ¡kinimo ir taikymo.

47. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesÄ Å¾iningomis laikomos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sÄ Å¾iningumo reikalavimo pažeidimo iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.2284 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sÄ lygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iÅ¡ anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sÄ lygos buvo aptartos individualiai, Å¡io straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sÄ lygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sÄ lyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

48. Ä®vertinus sutarties Å¡alių sudarytÄ sutartį, jos turinį, darytina iÅ¡vada, kad sutarties sÄ lyga dėl delspinigių dydžio, įtvirtinta skiltyje „Šalių atsakomybė“, ir iÅ¡ esmės atkartota specialiojoje dalyje, yra standartinė, iÅ¡ anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sÄ lyga, dėl kurios atsakovė neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindinta (tai patvirtina atsakovės paraÅ¡ai ant kiekvieno sutarties lapo), todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sÄ lyga (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Tai, kad minėta sÄ lyga bÅ«tų buvusi individualiai aptarta su atsakove, jog atsakovė bÅ«tų turėjusi galimybę daryti įtakÄ nustatant delspinigių dydį, ieÅ¡kovė nesiėmė pareigos įrodinėti (6.2284 straipsnio 4 dalis; CPK 178 straipsnis).

49. Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas yra iÅ¡skyręs du nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų arba sÄ Å¾iningumo kontrolės aspektus: procedÅ«rinį (t. y. sÄ lygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). ProcedÅ«rinis sÄ Å¾iningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės.

50. Sutarčių sÄ lygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra iÅ¡reikÅ¡tos aiÅ¡kiai ir suprantamai. Atsižvelgiant į ESTT Direktyvos 93/13/EEB taikymo aspektu suformuotÄ praktikÄ , skaidrumo reikalavimo apimtis neturi bÅ«ti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi bÅ«ti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieÅ¡ sudarant sutartį jam bÅ«tų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sÄ lygų, bet ir aiÅ¡kiai bei suprantamai iÅ¡dėstytos sutarties sÄ lygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiÅ¡kiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iÅ¡ anksto jo suformuluotas sÄ lygas.

ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sÄ lyga gramatiÅ¡kai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sÄ lygos reikÅ¡mės. KlausimÄ , ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sÄ lygÄ , teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iÅ¡ vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (2014 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje Kasler ir Kaslerné Rabai prieÅ¡ OTP Jelzalogbank Zrt, C-26/13; 2015 m. vasario 26 d. sprendimas byloje Bogdan Matei, Ioana Ofelia Matei prieÅ¡ SC Volksbank Romania SA, C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Jean-Claude Van Hove prieÅ¡ CNP Assurances SA, C-96/14).

51. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sÄ lygos vertinimÄ pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ preziumuojamų nesÄ Å¾iningų sÄ lygų sÄ raÅ¡Ä . Šis sÄ raÅ¡as nėra baigtinio pobÅ«džio, jame esančios sÄ lygos nebÅ«tinai yra nesÄ Å¾iningos ir atvirkščiai – sÄ lyga, kurios nėra Å¡iame sÄ raÅ¡e, gali bÅ«ti nesÄ Å¾ininga. Tuo atveju, jei sutarties sÄ lyga neatitinka nė vienos iÅ¡ Å¡iame sÄ raÅ¡e nurodytų sÄ lygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sÄ lygas pagal bendrÄ jį sÄ Å¾iningumo kriterijų, nustatytÄ CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis).

Sutarčių sÄ lygos pagal bendrÄ jį sÄ Å¾iningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sÄ lyga pažeidžiamas sÄ Å¾iningumo reikalavimas ir iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

52. CK 6.2284 straipsnio 6 dalis nustato, jog bet kuri vartojimo sutarties sÄ lyga turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir suprantamai. Å io reikalavimo neatitinkančios sÄ lygos laikomos nesÄ Å¾iningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sÄ lygų turinio, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai. Vertinant CK 6.2284 straipsnio 6 dalies normÄ lingvistiÅ¡kai, bet kuri neskaidri sutarties sÄ lyga, t. y. neatitinkanti aiÅ¡kumo ir suprantamumo reikalavimo, reiÅ¡kia tokios sÄ lygos nesÄ Å¾iningumÄ . Tokia nuostata atitinka Direktyvos 93/13/EEB normas.

53. Sprendžiant, ar sutarties sÄ lygos turinys ir formuluotė iÅ¡dėstyti aiÅ¡kiai, turi bÅ«ti nustatyta, ar esminės sutarties nuostatos buvo iÅ¡dėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar jos detaliai iÅ¡aiÅ¡kintos, ar vartotojui buvo perduota visa informacija, kuri gali turėti įtakos jo įsipareigojimų apimčiai. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ sutarties sÄ lygos, įtvirtinančios delspinigių dydį, matyti, kad joje buvo numatyti 0,5 procento dydžio delspinigiai nuo laiku neapmokėtos nuomos mokesčio sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios sÄ lygos turinys, lingvistinė formuluotė yra suformuluota pakankamai aiÅ¡kiai ir suprantamai, abiem ginčo Å¡alims aiÅ¡kia kalba, konkrečiai įvardijant delspinigių dydį ir jo paskaičiavimo mechanizmÄ , todėl vertinti nurodytos sÄ lygos kaip neskaidrios, neaiÅ¡kios ar nesuprantamos nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nebuvo supažindinta su ginčo sutarties nuostatomis, jog jos nebuvo jai aiÅ¡kiai atskleistos ar nebuvo suprantamos (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sutarties sÄ lyga dėl delspinigių dydžio atitinka sÄ Å¾iningumo (skaidrumo) reikalavimÄ pagal CK 6.2284 straipsnio 4 dalį.

54. CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog preziumuojama, kad nesÄ Å¾iningos yra sutarties sÄ lygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Pareiga įrodyti, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sÄ lyga nėra nesÄ Å¾ininga, tenka verslininkui.

55. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog netesybos (delspinigiai) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis), todėl Å¡alims įtvirtinant civilinę atsakomybę netesybų forma, teismui kyla pareiga ex officio Å¡ias nuostatas įvertinti ir sÄ Å¾iningumo aspektu.

56. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant klausimÄ , ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytÄ netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas). Å ioje nutartyje jau konstatuota, kad Å¡iuo atveju tarp Å¡alių atsiradusiems vartojimo kredito teisiniams santykiams privalomai taikomos VKÄ® nuostatos, taigi ir tos nuostatos, kurios numato galimybę susitarti dėl delspinigių dydžio. VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Pažymėtina tai, kad ginčo sutarties sudarymo metu Å¡is įstatymas galiojo, todėl, nustatant netesybų dydį, į jo nuostatas turėjo bÅ«ti atsižvelgiama.

57. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės delspinigius, kurie paskaičiuoti taikant 0,5 delspinigių normÄ , t. y. netgi deÅ¡imt kartų didesnę delspinigių normÄ negu VKÄ® įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 procento). Toks delspinigių dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas ne tik neatitinkančiu taikytino įstatymo nuostatų, tačiau taip pat laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu Å¡alių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. birželio 15 d. sutarties sÄ lyga, numatanti tokį nepagrįstai didelį delspinigių dydį, pripažintina nesÄ Å¾ininga (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

58. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų dydį, pripažinti nesÄ Å¾ininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo) ir Å¡ios sÄ lygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Pripažinus sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų dydį, kaip nustatančiÄ neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesÄ Å¾ininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai).

59. Kadangi Å¡iuo atveju sutarties sÄ lyga, numatanti 0,5 procentų delspinigių dydį, pripažinta nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio, ji netaikytina. Pastebėtina tai, kad VKÄ® 11 straipsnio 8 dalis neįtvirtina vieno galimo taikytino netesybų dydžio, kuris atitiktų sÄ Å¾iningumo kriterijų ir galėtų bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis Å¡alių valiÄ , o tik numato maksimalų galimÄ taikytinų netesybų dydį (ne daugiau 0,05 procento). Todėl teisėjų kolegija, pripažinusi Sutarties sÄ lygÄ dėl 0,5 procento delspinigių kaip nesÄ Å¾iningÄ , Å¡iuo atveju neturi pagrindo taikyti netesybų mažinimÄ reglamentuojančias teisės normas ir savo iniciatyva spręsti dėl Å¡alių interesus atitinkančio vieno konkretaus delspinigių dydžio, patenkančio į VKÄ® 11 straipsnio 8 dalies nustatytos delspinigių normos ribas, t. y. mažinti netesybas iki tokio dydžio, kuris galėtų bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu atsakovės atžvilgiu.

60. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ESTT, pasisakydamas dėl nesÄ Å¾iningos sÄ lygos sukeliamų teisinių pasekmių, taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad iÅ¡ Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, jog nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti nesÄ Å¾iningos sutarties sÄ lygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio (ESTT 2012 m. birželio 14 d. sprendimas byloje BancoEspanol de Crédito SA prieÅ¡ JoaquinCalderónCamino, C-618/10, 65 punktas).

Tai reiÅ¡kia, kad pripažinus sutarties sÄ lygÄ , numatančiÄ nepagrįstai didelį delspinigių dydį, nesÄ Å¾ininga atsakovo atžvilgiu, tokia sÄ lyga iÅ¡ viso negali bÅ«ti atsakovui taikoma ab initio, t. y. nuo sutarties sudarymo momento. Teismas neturi teisės keisti nesÄ Å¾iningos sutarties sÄ lygos turinio iki tiek, kiek ji, teismo nuomone, galėtų vertinama kaip esanti sÄ Å¾ininga vartotojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 52 punktas).

61. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pripažinus sutarties sÄ lygÄ dėl 0,5 procento delspinigių dydžio nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio, ji netaikytina, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės delspinigius, paskaičiuotus taikant 0,5 procentų delspinigių normÄ , atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys). Nagrinėjamu atveju tai, kad ieÅ¡kovė delspinigius paskaičiavo tik už 180 dienų laikotarpį, kas atitinka VKÄ® 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, nekeičia teisinės situacijos vertinimo ir savaime nedaro paskaičiuotų delspinigių pagrįstais, konstatavus, kad bÅ«tent 0,5 procento delspinigių norma, kuria remiantis paskaičiuoti delspinigiai, laikytina nesÄ Å¾ininga atsakovo atžvilgiu.

Dėl bylos baigties 62. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti netesybas (delspinigius), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl vartojimo sutarčių sÄ lygų vertinimo sÄ Å¾iningumo aspektu ir sÄ lygos pripažinimo nesÄ Å¾ininga teisinių pasekmių, dėl ko nepagrįstai taikė netesybų mažinimo institutÄ , o ne sutarties sÄ lygos pripažinimo nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio teisines pasekmes.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai peržengus apeliacinio skundo ribas ir ex officio konstatavus sutarties sÄ lygÄ dėl 0,5 procento delspinigių nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio, ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo keistinas – ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 672,97 Eur delspinigius atmestinas visa apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palÅ«kanų priteisimo už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteistÄ sumÄ sumažinant iki 747,75 Eur. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 63. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

64. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

65. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme patyrė 153 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (32 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ ). Atmetus ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 672,97 Eur delspinigius, konstatuotina, kad byloje buvo patenkinti 52,63 procentai ieÅ¡kovės reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 80,53 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

66. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , jos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ) neatlygintinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a: ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimÄ už akių pakeisti ir jo rezoliucinės dalies 1-2 pastraipas iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. birželio 15 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sÄ lygų grafoje „Šalių atsakomybė“ ir specialiojoje dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimÄ atsakovė privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki visiÅ¡ko atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iÅ¡ atsakovės G.

F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 747,75 Eur (septynių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imties septynių eurų 75 ct) skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 747,75 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 80,53 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų 53 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.“ Teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Giedrė Čėsnienė Andrius Verikas Renata Volodko