da424342-0226-44c9-b3d3-fd0f7e97ff9b · Vilniaus apygardos teismas

                                                            Civilinė byla Nr.2A-1506-619/2013                                                                              Teisminio proceso Nr.2-01-3-10224-2010-8                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.2; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės I. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. K. ieÅ¡kinį atsakovui „Swedbank“, AB dėl laidavimo sutarčių sÄ lygų pakeitimo, trečiasis asmuo byloje UAB „Modus“ Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

Ginčo esmė              ieÅ¡kovė I. K. patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l. 175-180) prašė pakeisti Å¡alių pasiraÅ¡ytų Laidavimo sutarčių 3.1 punktus nauja redakcija, nustatant, kad Å¡ie pakeisti punktai taikomi nuo atitinkamų Laidavimo sutarčių sudarymo dienos: „Kredito gavėjui neįvykdžius visų ar dalies savo piniginių prievolių pagal Kredito sutartį, Bankas pirmiausiai turi nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ Kredito gavėjo turtÄ ir, tik nepavykus ar dalinai nepavykus iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ Kredito gavėjo turto, Bankas turi teisę iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į Laiduotojo turtÄ â€œ; pakeisti Å¡alių pasiraÅ¡ytų Laidavimo sutarčių 4.4 punktus nauja redakcija, nustatant, kad Å¡ie pakeisti punktai taikomi nuo atitinkamų Laidavimo sutarčių sudarymo dienos:

„Jeigu Kredito gavėjo prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymas yra užtikrintas ir kitomis užtikrinimo priemonėmis (hipoteka, įkeitimu, kitu laidavimu ir pan.) ir Kredito gavėjas neįvykdo visų ar dalies savo piniginių prievolių pagal Kredito sutartį, Bankas turi teisę realizuoti užtikrinimo priemones tokiu eiliškumu: (i) pirma eile, įstatymų nustatyta tvarka realizuojamos užtikrinimo priemonės, suteiktos Kredito gavėjo; (ii) antra eile, įstatymų nustatyta tvarka realizuojamos trečiųjų asmenų (t. y. ne Kredito gavėjo) suteiktos užtikrinimo priemonės“; pakeisti šalių pasirašytų Laidavimo sutarčių 7.3 punktus nauja redakcija, nustatant, kad šie pakeisti punktai taikomi nuo atitinkamų Laidavimo sutarčių sudarymo dienos:

„Be Laiduotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo negali bÅ«ti keičiamos (papildomos) Kredito sutarties sÄ lygos. Tuo atveju, jei Kredito sutarties sÄ lygos bÅ«tų pakeistos (papildytos) be Laiduotojo sutikimo, tai laidavimas pagal Å¡iÄ Sutartį laikomas pasibaigusiu ir Bankas neturi teisės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į Laiduotojo turtÄ â€œ, atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su atsakovu 2008-02-07 sudarė Laidavimo sutartį Nr. 07-012310-KL-LA1 ir Laidavimo sutartį Nr. 07-012311-OJ-LA1, kurios 2009-03-12 iÅ¡dėstytos nauja redakcija.

Sutartimis užtikrintas trečiojo asmens UAB ,,Modus“ (kurios akcininkė yra ieÅ¡kovė) prievolių pagal Kredito linijos ir Overdrafto sutartį bei jų pakeitimus vykdymas. IeÅ¡kovės tvirtinimu, Laidavimo sutarčių (naujos redakcijos) 3.1 p., 4.4 p., 7.3 p. jų sudarymo metu suteikė atsakovui perdėtÄ pranaÅ¡umÄ ir Å¡iuose punktuose įtvirtintos sÄ lygos turi bÅ«ti vertinamos kaip esminė Å¡alių nelygybė, Å¡ios sÄ lygos nesÄ Å¾iningos, neatitinka protingų sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimų, suteikė perdėtÄ pranaÅ¡umÄ atsakovui, pažeidžia Å¡eimos interesus.

Atsakovas pasinaudodamas trečiajį asmenį iÅ¡tikusiais ekonominiais sunkumais verslo srityje vienaÅ¡aliÅ¡kai diktavo sÄ lygas, ieÅ¡kovė priversta pasiraÅ¡yti Laidavimo sutartis itin nepalankiomis jai sÄ lygomis. Dabartinis atsakovo teisių realizavimo bÅ«das (tvarka ir eiliÅ¡kumas) ir solidari atsakomybė su trečiuoju asmeniu absoliučiai paneigia trečiojo asmens kaip ribotos turtinės atsakomybės juridinio asmens esmę ir prigimtį. Atsakovas pirmiausia privalėtų pasinaudoti savo teise susidariusį įsiskolinimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ trečiojo asmens ir tik po to, nepatenkinus viso reikalavimo, nukreipti šį reikalavimÄ jos atžvilgiu.

Toks atsakovo teisių realizavimo bÅ«das bÅ«tų sÄ Å¾iningas ir protingas, atitiktų sutarties vykdymo ekonomiÅ¡kumo principÄ (LR CK 6.200 straipsnis), LR CK 6.80 str. 2 d. normÄ . Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su UAB „Modus“ Kredito linijos sutartis ir Overdrafto sutartys pasibaigė 2009-09-12, UAB „Modus“ prievolių neįvykdė, skola atsakovui pagal sutartis sudarė 673 960,37 Lt. Atsakovas Kauno apygardos teisme civ. byloje 2-1279-254/2010 yra pareiÅ¡kęs reikalavimus UAB „Modus“ ir laiduotojams I.

K. ir V. V. dėl skolos priteisimo. Laidavimo sutarčių 2, 3.1-3.3 punktais ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakyti bankui kaip solidarus skolininkas. IeÅ¡kinio reikalavimais ieÅ¡kovė siekia, kad jos atsakomybė bÅ«tų modifikuota taip, kad ji taptų ne laiduotoja (CK 6.76 str. ) su solidariÄ ja prievole kreditoriaus atžvilgiu, o garantu (CK 6.90 str.) su subsidiariÄ ja prievole kreditoriaus atžvilgiu. IeÅ¡kinio teiginiai, kad sutartys suteikia bankui perdėtÄ pranaÅ¡umÄ bei kad jos sudarytos pasinaudojant banko stipresne padėtimi ir susiklosčiusių aplinkybių visuma, atsakovo vertinimu, nepagrįsti.

Laidavimo sutartis ieÅ¡kovė sudarė laisva valia, tokių sutarčių sudarymas atitinka įprastinę verslo praktikÄ . II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė               Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovės siÅ«lomas laidavimo sutarčių sÄ lygų pakeitimas iÅ¡ esmės koreguoja tipinį, tiek įprastÄ verslo praktikÄ , tiek įstatymo raidę atitinkantį, laidavimo prievolės pobÅ«dį bei eliminuoja laiduotojui tenkančiÄ pareigÄ atsakyti už kredito gavėjo netinkamÄ prievolės vykdymÄ , be to, pasibaigusių sutarčių modifikavimas nėra galimas.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė laidavo už trečiojo asmens UAB ,,Modus“ prievolių pagal Kredito linijÄ ir Overdrafto sutartį tinkamÄ vykdymÄ bÅ«dama UAB ,,Modus“ akcininke, todėl jai buvo žinomi įmonės verslo reikalai. Konstatavo, kad kredito linijos ir overdrafto sutartis trečiojo asmens vardu direktorius sudarė veikdamas pagal visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimus, tam buvo iÅ¡reikÅ¡ta UAB ,,Modus“ dalyvių, jų tarpe ir ieÅ¡kovės, laisva valia priimti sÄ moningÄ sprendimÄ .

IeÅ¡kovė kaip įmonės akcininkė, apsisprendė laiduoti už įmonei suteiktus kreditus, mainais tikėdamasi pelningos įmonės veiklos ir galimo pelno sau, kaip akcininkei. Todėl teismo vertinimu nėra pagrindo manyti, jog laidavimo sutartis ieÅ¡kovė sudarė ne laisva valia, nenustatyta, kad tarp sutarties Å¡alių nebuvo interesų balanso ir abipusės naudos. Konstatavo, kad Laidavimo sutarčių sÄ lygos, kurių modifikacijos siekia ieÅ¡kovė, atitinka tiek įstatymuose įtvirtintas bendrÄ sias teisės normas, tiek solidarių prievolių esmę.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė, jog sandoris pažeidžia jos Å¡eimos interesus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti teismo priimtÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės tvirtinimu pažeistos materialinės teisės normos, nes nebuvo nustatytos visos reikÅ¡mingos aplinkybės CK 6.228 str. taikymui, Å¡is straipsnis taikytas neteisingai ir tai sudarė pagrindÄ neteisingai iÅ¡spręsti Å¡iÄ bylÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas neatsižvelgė į susiklosčiusių teisinių santykių kompleksiÅ¡kumÄ . Apeliantės tvirtinimu, teismas sprendime visiÅ¡kai neįvertino Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių kompleksiÅ¡kumo, atsakovo ekonominio sverto, kurio pagrindu atsakovas galėjo daryti įtakÄ . Kredito linijos sutartis, Overdrafto sutartis bei visos lizingo sutartys vertintina kaip viena visuma. Atsakovas darė įtakÄ kitų sutarčių vykdymui, esminę įtakÄ priimant įvairaus pobÅ«džio sprendimus.

Tokių teisinių santykių kompleksiÅ¡kumas ir jo suteikiama galimybė atsakovui nesÄ Å¾iningai pasinaudoti susidariusių aplinkybių visuma nebuvo įvertinta ir tai sudarė pagrindÄ netaikyti CK 6.228 str..

2. Teismas neatsižvelgė į atsakovo specifinę padėtį ir jo veiklai taikomus specifinius veiklos standartus, nevertino atsakovo per aukÅ¡tesnių standartų prizmę (CK 6.38 str. 2 d., CK 6.256 str. 3 d.). Atsakovas yra stipresnioji teisinių santykių Å¡alis, galinti daryti spaudimÄ ir lemiamÄ Ä¯takÄ kitai Å¡aliai, kartu ji turi prisiimti tam tikrÄ rizikÄ dėl sutarčių neįvykdymo.

3. Teismas sprendime laikėsi pozicijos, kad apeliantė laisva valia sudarė Laidavimo sutartis, tačiau CK 6.228 str. prasme Å¡alies valia nėra esminis kriterijus nustatant ar konkreti sutartis įtvirtina esminę Å¡alių nelygybę, nes vertinamos kitos aplinkybės, nesÄ Å¾iningas pasinaudojimas kitos Å¡alies priklausomumu, ekonominiu sunkumu, neatidėliotinais poreikiais (CK 6.228 str.), t.y. teismas sprendime neįvertino aplinkybių, pagrindžiančių CK 6.228 str. taikymÄ .

4. Teismas sprendime neįvertino aplinkybių, susijusių su CK 6.228 str. taikymo sÄ lygomis. Laidavimo sutartys buvo sudarytos praėjus metams nuo Kredito linijos ir Overdrafto sutarties sudarymo, jų sudarymo primygtinai reikalavo atsakovas, Laidavimo sutartys sudarytos po to, kai trečiasis asmuo jau buvo susidÅ«ręs su rimtais finansiniais sunkumai. Atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatydamas sutarčių vykdymo terminų pratęsimo sÄ lygas pažeidė tokio pobÅ«džio subjektui taikomus veiklos kriterijus, nesilaikydamas sutartinių teisinių santykių sÄ Å¾iningumo pareigos, bendrųjų teisės principų, pasinaudodamas stipresne ekonomine padėtimi įtakojo tai, kad apeliantei neliko jokios kitos alternatyvos siekiant iÅ¡saugoti trečiojo asmens vykdomÄ veiklÄ kaip sudaryti Laidavimo sutartis jai nepalankiomis sÄ lygomis. Sutartys Å¡abloniÅ¡kos, atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai suformuluotos, dėl kurių jokios sÄ Å¾iningos ir lygiateisės derybos negalėjo bÅ«ti vedamos.

5. Teismas sprendime konstatuoja, kad praÅ¡omos pakeisti Laidavimo sutarčių sÄ lygos atitinka CK reikalavimus. Tačiau ginčo sutartyse yra nustatytas maksimaliai apeliantei nepalankus reguliavimas.6. Apeliantė teigia, kad praÅ¡omi pakeisti Laidavimo sutarčių punktai teismo nebuvo įvertinti nepagrįsto perdėto pranaÅ¡umo suteikimo prasme. Laidavimo sutarčių sÄ lygos, nustatančios solidariÄ apeliantės atsakomybę, atsakovo teisę pasirinkti reikalavimo užtikrinimo priemonių realizavimo eiliÅ¡kumÄ ir tvarkÄ suteikia atsakovui perdėtÄ pranaÅ¡umÄ , neatitinka sÄ Å¾iningos verslo praktikos.

Atsakovas nėra suinteresuotas iÅ¡ieÅ¡koti skolos iÅ¡ trečiojo asmens, siekia iÅ¡vengti jam priklausančios rizikos, visÄ galimÄ rizikÄ perkeldamas ant laiduotojos. Toks reguliavimas paneigia trečiojo asmens ribotos turtinės atsakomybės esmę ir prigimtį. Todėl atsakovas pirmiausia privalėtų pasinaudoti teise susidariusį įsiskolinimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ trečiojo asmens ir tik po to iÅ¡ laiduotojos, toks atsakovo teisių realizavimo bÅ«das bÅ«tų sÄ Å¾iningas ir protingas bei atitiktų sutarties vykdymo ekonomiÅ¡kumo principÄ (CK 6.200 str.), CK 6.80 str. 2 d..

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (b.l. 244-252), kuriuo skundÄ praÅ¡o atmesti ir teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovas nurodo, kad UAB „Modus“ teisiniai santykiai su UAB „Swedbank lizingas“ neturi jokio teisinio ryÅ¡io su byla ir negali bÅ«ti pagrindu keisti laidavimo sutarčių sÄ lygas, nes laidavimo sutartys sudarytos siekiant užtikrinti trečiojo asmens paimtų kreditų atsakovui grÄ Å¾inimÄ . IeÅ¡kovė yra UAB „Modus“ akcininkė, patyrusi verslininkė, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad bankas darė ekonominį spaudimÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu.

Atsakovas nurodo, jog apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į banko specifinę padėtį yra atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad viena Å¡alių yra bankas, nesudaro pagrindo laiduotojai vengti prievolių vykdymo, motyvuojant specifine banko padėtimi. IeÅ¡kovė laisva valia pasirašė laidavimo sutartis, tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė ir patvirtino savo valiÄ susitarti dėl laidavimo sutarčių sÄ lygų ir privalo laikytis sudarytų sutarčių. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovės kaip akcininkės laidavimas už trečiojo asmens prievoles bankui visiÅ¡kai atitiko įprastÄ verslo praktikÄ bei teisinį reguliavimÄ , todėl nėra teisinio pagrindo tvirtinti, kad laidavimo sutarčių sÄ lygos yra neteisėtos.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė reikalavimu siekė modifikuoti savo atsakomybę tokiu bÅ«du, kad ji taptų nebe laiduotoju, o garantu su subsidiariÄ ja prievole kreditoriaus atžvilgiu. Å alys susitarė dėl solidarios, o ne subsidiarios atsakomybės ir tai atitiko įprastÄ verslo praktikÄ . IeÅ¡kovė tik pradėjus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesui bando modifikuoti sutarčių sÄ lygas ir tokiu bÅ«du nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti atsakomybės. Apelianto teiginiai, kad bankas pirmiausia turėtų pasinaudoti savo teise susidariusį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ trečiojo asmens, o tik po to iÅ¡ ieÅ¡kovės, prieÅ¡tarauja laidavimo esmei.

Atsakovo vertinimu, teismas teisingai nustatė ir iÅ¡analizavo bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovės pateikto apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.).             Faktinės bylos aplinkybės                   Bylos medžiaga nustatyta, kad tretysis asmuo UAB „Modus“ 2007-02-07 sudarė su atsakovu Kredito linijos sutartį Nr. 07-012310-KL, kurios sÄ lygos buvo keičiamos 2008-02-07 Susitarimu Nr. 07-012310-KL-1 ir 2009-03-12 Susitarimu Nr. 07-012310-KL-2, kuria atsakovas suteikė trečiajam asmeniui 140 655 eurų kreditÄ (b. l. 13-21), o galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo numatytas 2009-09-12. Užtikrinant kredito gavėjo UAB „Modus“ įsipareigojimų pagal Kredito linijos sutartį tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , 2008-02-07 buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 07-012310-KL-LA1 tarp banko ir ieÅ¡kovės. Laidavimo sutartis pasiraÅ¡yta nauja redakcija 2009-03-12.

Atsakovas ir trečiasis asmuo 2007-02-07 pasirašė Overdrafto sutartį Nr. 07-012311-OJ (b.l. 35-42), kurios sÄ lygos buvo keičiamos 2008-02-07 Susitarimu Nr. 07-012311-OJ-1 ir 2009-03-12 Susitarimu Nr. 07-012311-OJ-2, kuria atsakovas suteikė 290 000 Lt dydžio kreditÄ sÄ skaitoje, o galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo numatytas 2009-09-12. Užtikrinant kredito gavėjo UAB „Modus“ įsipareigojimų pagal Overdrafto sutartį tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , 2008-02-07 buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 07-012311-OJ-LA1 tarp Banko ir ieÅ¡kovės, sutarties nauja redakcija pasiraÅ¡yta 2009-03-12.

Kredito linijos ir Overdrafto sutartis pasibaigė (galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas suėjo 2009-09-12). UAB „Modus“ prievolių atsakovui neįvykdė, atsakovas 2009-12-07 pateikė ieÅ¡kinį Kauno apygardos teisme dėl 673 960,37 Lt dydžio įsiskolinimo priteisimo iÅ¡ UAB ,,Modus“ ir laiduotojų I. K. ir V. V. (b.l. 135-135-140). Dėl esminės ginčo Å¡alių nelygybės Laidavimo sutarčių atveju (CK 6.228 str.)Apeliantė ieÅ¡kiniu prašė teismo pakeisti Å¡alių pasiraÅ¡ytų Laidavimo sutarčių sÄ lygų 3.1 p., 4.4 p., 7.3 p. sÄ lygas CK 6.228 str. pagrindu.

Pirmosios instancijos teismui atmetus ieÅ¡kinį, apeliantė skunde nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino ir nenustatė visų reikÅ¡mingų aplinkybių CK 6.228 str. taikymui ir Å¡iÄ normÄ taikė netinkamai, dėl to buvo pažeistos materialinės teisės normos ir tai sudarė pagrindÄ neteisingai iÅ¡spręsti Å¡iÄ civilinę bylÄ , o tuo pačiu priimti nepagrįstÄ ir neteisėtÄ teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, apeliantės skundÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiÅ¡kia įsikiÅ¡imÄ Ä¯ jau tarp Å¡alių egzistuojančiÄ teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , todėl Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (CK 1.2 str.) reikalauja, kad sutartis bÅ«tų keičiama Å¡alių susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.). Tačiau tam tikrais atvejais besÄ lygiÅ¡kas reikalavimas vykdyti Å¡alių susitarimÄ gali bÅ«ti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų.

Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo iÅ¡lygas. Kai viena iÅ¡ Å¡alių atsisako pakeisti sutarties sÄ lygas, jos gali bÅ«ti pakeistos teismo sprendimu, tačiau toks pakeitimas pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais ir yra iÅ¡imtinė priemonė.CK 6.228 str. 1 d. suteikia teisę Å¡aliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos ar sÄ lygų, jeigu tai nulemia didelę Å¡alių prievolių neatitiktį, kai viena Å¡alis kitos sÄ skaita įgyja neproporcingai didelę, palyginus su prievolėmis naudÄ , o kita Å¡alis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos Å¡alies prievole, ir tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi bÅ«ti jau sudarant sutartį.

Be kitų aplinkybių, Å¡iais atvejais turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, jog viena Å¡alis nesÄ Å¾iningai pasinaudojo tuo, kad kita Å¡alis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiÅ¡kai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslÄ . Pažymėtina, kad praktikoje tai turėtų bÅ«ti tokia nelygi Å¡aliai padėtis, jog protingas ir apdairus žmogus tokiomis sÄ lygomis sutarties niekada nesudarytų, sÄ lyga pažeistų sÄ Å¾iningumo ir protingus sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus.

Tai turėtų bÅ«ti esminė sutarties sÄ lyga. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė pagrindų keisti Laidavimo sutarčių ginčijamas sÄ lygas remiantis CK 6.228 str. nuostatomis, nes Å¡ių sÄ lygų buvimas nėra įrodytas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino trečiojo asmens UAB „Modus“ teisinių santykių su UAB „Swedbank lizingas“ bei atsakovu ir Å¡ių santykių nevertino kompleksiÅ¡kai.

Pažymėtina, kad ginčas kilo dėl laidavimo sutarčių, sudarytų užtikrinant Kredito linijos ir Overdrafto sutarties tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl UAB „Modus“ sutartiniai santykiai su UAB „Swedbank lizingas“ neturi teisinės reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui ir negali bÅ«ti pagrindu keisti laidavimo sutarčių sÄ lygų, sudarytų tarp AB „Swedbank“ ir apeliantės. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad pasiraÅ¡ant Laidavimo sutartis ar jų pakeitimus ji sudarė ne laisva valia, sutartys suteikė atsakovui pranaÅ¡umÄ , ir toks sutarčių sudarymas atitinka įprastinę verslo praktikÄ , abiejų Å¡alių gauta nauda iÅ¡ sutarčių buvo adekvati yra pagrįsta ir įrodyta.

Å ių pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų nepaneigia nei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, nei apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog ji buvo ekonomiÅ¡kai priklausoma nuo banko, kad nepasiraÅ¡iusi laidavimo sutarčių bÅ«tų praradusi vienintelį pragyvenimo Å¡altinį, darbÄ , bÅ«stÄ , kad negalėtų iÅ¡laikyti nepilnamečių vaikų ar egzistuoja panaÅ¡ios sÄ lygos dėl priklausomumo ekonominio nuo atsakovo, ar kad yra ekonomiÅ¡kai silpna.

IeÅ¡kovė yra UAB ,,Modus“ akcininkė nuo 1995-03-05 (b.l. 67), ji yra patyrusi verslininkė, turinti tiek pakankamus ekonominius iÅ¡teklius, tiek verslo patirtį, todėl jos negalima laikyti silpnesne Å¡alimi. Kaip akcininkė žinojo trečiojo asmens finansinę padėtį, veiklos perspektyvas ir tikėjosi, kad įmonė galės įvykdyti įsipareigojimus pagal Kredito linijos bei Overdrafto sutartis. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo ir jo valiÄ formuojantys dalyviai (tame tarpe ir ieÅ¡kovė) laisva valia priėmė sÄ moningÄ sprendimÄ sudaryti Kredito sutarčių pakeitimus, pratęsti suteiktų kreditų grÄ Å¾inimÄ , mainais juridinio asmens dalyviams laiduojant už prisiimtas pagal sutartis prievoles.

IeÅ¡kovė neginčija savo valios laiduoti už trečiÄ jį asmenį. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovės valia, pasiraÅ¡ant laidavimo sutartis formavosi visiÅ¡kai laisvai tik patvirtina, kad byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.228 str. nuostatas, t.y. ieÅ¡kovės valia nebuvo įtakojama esminės Å¡alių nelygybės. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytu argumentu, kad tai, jog viena iÅ¡ laidavimo sutarčių Å¡alių yra bankas, nesudaro pagrindo kitai Å¡aliai – laiduotojui – vengti savo prievolių vykdymo, motyvuojant specifine banko kaip kredito įstaigos padėtimi.

IeÅ¡kovė, bÅ«dama verslininke ir tinkamai susipažinusi su laidavimo sutarčių sÄ lygomis, turėjo galimybę pasikonsultuoti su teisininku, inicijuoti derybas dėl jų sÄ lygų. Nors apeliantė teigia, kad nebuvo galimos derybos dėl ginčijamų sutarčių sÄ lygų, tačiau Å¡ie argumentai nepagrįsti įrodymais, t.y. byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė buvo priversta pasiraÅ¡yti laidavimo sutartis bÅ«tent tokiomis sÄ lygomis, kurias jai primetė bankas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčas dėl laidavimo sutarčių sÄ lygų pakeitimo kilo tik tada, kai pasibaigė Kredito linijos ir Overdrafto sutartys ir trečiajam asmeniui bei laiduotojai buvo pareikÅ¡ti reikalavimai dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė laisva valia pasirašė laidavimo sutartis, kurių sÄ lygos yra įprastos komercinėje praktikoje, atitinka civiliniame kodekse įtvirtintÄ laidavimo teisinių santykių reguliavimÄ . Apeliantė skunde nurodo, kad laidavimo sutartys yra vienaÅ¡aliÅ¡kos, suteikia naudÄ tik bankui, nes Å¡ių sutarčių pagrindu jai kyla tik prievolės bankui.

Pažymėtina, kad laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymÄ atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (LR CK 6.76 str. 1 d.). LR CK 6.81 str. 1 d. numato, jog kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi, laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ (LR CK 6.80 str. 2 d.), o prieÅ¡ingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.).

Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir nuspręsti, iÅ¡ kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantė kaip trečiojo asmens akcininkė tikėjosi, kad trečiasis asmuo, pratęsus kredito sutartis su atsakovu (banku), dirbs pelningai ir akcininkas gaus naudÄ dividendų ar įmonės vertės didėjimo forma.

Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad laidavimo sutarčių sÄ lygos bankui perdėto pranaÅ¡umo nesuteikė, abiejų Å¡alių gaunama nauda iÅ¡ sutarčių buvo adekvati. Atsižvelgiant į tai, kad laidavimas yra prievolinės teisės institutas, padedantis užtikrinti prievolių įvykdymÄ , juo prisiimama finansinė rizika, todėl laiduotojas privalo domėtis asmeniu, už kurį laiduoja. Apeliantė, bÅ«dama UAB „Modus“ viena iÅ¡ akcininkių, žinojo ir turėjo žinoti, kokiÄ rizikÄ prisiima laidavimo sutartimis, todėl taip pat privalo prisiimti iÅ¡ jų atsirandančias neigiamas pasekmes.

Ä®statymas, esant solidariai skolininkų pareigai, suteikia kreditoriui teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Tai yra kreditoriaus teisė ir jos negalima riboti. IeÅ¡kovės ginčijamos laidavimo sutarčių sÄ lygos atitinka teisės normų reikalavimus bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ . Apeliantė siekia sutapatinti laidavimo ir garantijos institutus (CK 6.76 str.), taip pat solidariÄ laiduotojo atsakomybę su subsidiaria laiduotojo atsakomybe, nors savo esme tai yra skirtingos prievolių užtikrinimo priemonės. Kai tuo tarpu Å¡alys susitarė dėl solidarios atsakomybės, prieÅ¡inga situacija paneigtų sutarčių privalomumo principÄ , laidavimo sutarties esmę ir civilinės apyvartos stabilumÄ .

Tai, kad Å¡alys siekė sudaryti laidavimo, o ne garantijos sutartis, byloje patvirtina nustatytos faktinės aplinkybės. Apeliantės argumentai, kad bankas pirmiausia privalėtų pasinaudoti savo teise susidariusį įsiskolinimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ trečiojo asmens, ir tik po to, nepatenkinus viso reikalavimo, nukreipti šį reikalavimÄ laiduotojo atžvilgiu prieÅ¡tarauja laidavimo esmei, pažeistų Å¡alių tarpusavio prievolių balansÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės nurodytos aplinkybės nėra pakankamos įrodant CK 6.228 str. numatytų sÄ lygų, kurioms esant laidavimo sutartys galėtų bÅ«ti pakeistos, egzistavimÄ .             Apibendrinus tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai bei iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, įvertino Å¡ioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė CK 6.228 str. normÄ ir priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija n u t a r i a :              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėjos                                                                                                                                                              Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                    Rita Kisielienė                                                                                                   Alma Urbanavičienė