da41b15f-e243-4f8b-854b-25e40427e35a · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-74-491/2019 Procesinio sprendimo kategorija : 2.14.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. balandžio 16 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, sekretoriaujant Rimai PačeÅ¡iÅ«nienei, nevieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – E. L., skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. kovo 14 d. nutarties, kuria jai buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje, taikymas, nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi E. L., nepakaltinamumo bÅ«senoje padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kurios taikymas buvo pratęstas skundžiama apylinkės teismo nutartimi.

2. Skundu E. L. praÅ¡o panaikinti Å¡iÄ teismo nutartį ir jai taikomÄ stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje pakeisti į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Ji skunde nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad jos psichikos sveikatos bÅ«sena nėra pakankamai stabili. Teigia, kad Å¡i jos bÅ«sena nuo nusikalstamos veikos padarymo bei priverstinio gydymo pradžios pagerėjo, todėl atitinka įstatyme numatytas sÄ lygas dėl gydymo režimo pakeitimo į Å¡velnesnį.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos nenumato tokio kriterijaus kaip pagerėjusios psichikos sveikatos bÅ«senos stabilumas, apie kurį skundžiamoje nutartyje nurodo apylinkės teismas, todėl į jį neatsižvelgtina sprendžiant klausimÄ dėl priverstinio gydymo pratęsimo. Tvirtina, kad Å¡iuo metu ji jaučiasi sveika, o skundžiamoje nutartyje aptariamas jos elgesys yra bÅ«dingas tokia nepagydoma psichine liga sergantiems asmenims. Jos gydymas nebėra koreguojamas, tokio gydymo ji galės laikytis ir ambulatoriÅ¡kai, tai užtikrins jos motina.

Nurodo, kad jai priverčiamoji medicinos priemonė taikoma už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ , todėl jos priverstinio gydymo trukmė yra nebeadekvati padarytos veikos pavojingumui.

3. Skundas atmetamas.

4. Kaip matyti iÅ¡ skundo turinio, esminis apeliantės argumentas yra tas, kad jos psichikos sveikatos bÅ«sena yra pagerėjusi, todėl jai Å¡iuo metu taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje gali bÅ«ti pakeistas į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Su Å¡iuo reikalavimu apygardos teismas neturi pagrindo sutikti. Pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad nors dėl taikomo gydymo E. L. psichikos sveikatos bÅ«sena yra pagerėjusi, tačiau dar nepakankamai stabili, ji nėra kritiÅ¡ka nei savo ligai, nei padarytai nusikalstamai veikai, todėl Å¡iuo metu dar nėra galimybės jos gydymÄ užtikrinti ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumÄ Ä¯vertino iÅ¡samiai bei savo iÅ¡vadas pakankamai motyvavo.

5. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Å ių priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ . Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ : asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

6. Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobÅ«džio priemonės pakeitimo medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vada yra tik rekomendacinio pobÅ«džio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rÅ«Å¡ies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigÄ , bet ir asmens socialinį pavojingumÄ , konkrečias sÄ lygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymÄ . Ambulatorinį stebėjimÄ teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriÅ¡kai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos bÅ«klė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys).

7. IÅ¡ bylos matyti, kad E. L. buvo diagnozuota paranoidinė Å¡izofrenija, Å¡ia liga ji serga jau daug metų, iki nusikaltimo ji jau buvo gydyta psichiatrijos ligoninės stacionare. SkundžiamÄ nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo E. L., pagrįstai rėmėsi VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobÅ«džio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 22 d. medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu E. L. psichikos sveikatos bÅ«sena gerėjanti, bet dar nepakankamai stabili.

Stebimuoju laikotarpiu dėl psichomotorinio sujaudinimo ji buvo gydyta aktyvaus stebėjimo palatoje. Klinikoje dominuoja parafrenijos lygio sutrikimai, ryÅ¡kus nekintamas asmenybės defektas, kritikos bÅ«klei nebuvimas. Komisijos metu kontaktas neproduktyvus dėl ryÅ¡kios mÄ stymo patologijos. Ä® klausimus atsako „pro Å¡alį“, iÅ¡sako absurdiÅ¡ko turinio kliedesius. MÄ stymas padrikas, emocijos blankios, veido iÅ¡raiÅ¡ka monotoniÅ¡ka, bÅ«klei nekritiÅ¡ka. Teigia esanti sveika, tvirtina, kad vaistų namuose nevartos (3 b. l.).

Komisija rekomendavo tęsti E. L. priverstinį gydymÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje (2, 3 b. l.). Å ios ligoninės atstovė apylinkės teismo posėdyje sutiko su Komisijos iÅ¡vada. Ji teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad E. L. psichikos sveikatos bÅ«sena gerėja, nes jai taikomas sistemingas gydymas, ji vaistus vartojo, tačiau iÅ¡likę kliedesiai, nekritiÅ¡ka padarytai veikai (15 b. l.). IÅ¡ to seka, kad tiek Komisija, tiek ligoninės atstovė buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti priverstinį E. L. gydymÄ stacionare dėl nepakankamo jos pagerėjusiosios psichikos sveikatos bÅ«senos stabilumo bei neiÅ¡nykusio jos socialinio pavojingumo.

Apygardos teismui duomenys, paneigiantys ar sukeliantys abejonių dėl minimos Komisijos išvados bei ligoninės atstovės paaiškinimų pagrįstumo, nėra pateikti, todėl šiais bylos duomenimis nėra pagrindo netikėti.

8. Pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos bÅ«klė pasikeitė. IÅ¡ aptartų duomenų visumos matyti, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad E. L. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis, kurį skundu praÅ¡o jai paskirti E. L., bÅ«tų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Nors E. L. psichikos sveikatos bÅ«sena kurį laikÄ yra stabili, tačiau nebuvimas kritikos savo ankstesniam elgesiui ir ligai rodo, kad jos socialinis pavojingumas iÅ¡likęs. BÅ«tent visa tai ir sÄ lygojo apylinkės teismo iÅ¡vadÄ tęsti jos stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje taikymÄ .

Atsižvelgus į visus teikimo nagrinėjimui pateiktus duomenis, ne tik Komisijos iÅ¡vadÄ , bet ir kitus duomenis, tarp jų ir proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, E. L. psichikos sveikatos bÅ«sena gerėja tik todėl, kad Å¡iuo metu yra užtikrintas jos tinkamas gydymas, tačiau jos socialinis pavojingumas iÅ¡likęs, dėl ko tikslinga pratęsti jai taikomÄ stacionarinį stebėjimÄ .

9. Nors tinkamÄ tolimesnį E. L. gydymÄ ir jos elgesio kontrolę žada užtikrinti jos artimieji, tačiau iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad E. L. psichikos sutrikimas stebimas jau ilgÄ laikÄ , ji ne kartÄ buvo gydoma psichiatrijos ligoninėse, vartojo narkotikus, kas rodo, kad jos artimieji jokios įtakos jos elgesiui neturėjo. Skunde minima E. L. motina, nors ir turi gerų ketinimų bei žada kontroliuoti dukros gydymÄ si ambulatoriÅ¡kai, vaistų vartojimÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos, anksčiau ji E. L. elgesiui jokios įtakos neturėjo, pastaroji pati nutraukdavo vaistų vartojimÄ , dėl ko jos liga paÅ«mėdavo. Dėl Å¡ių priežasčių nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad E. L. motina galėtų efektyviai kontroliuoti jos tinkamÄ gydymÄ si ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis (jai skiriamų vaistų vartojimÄ , lankymÄ si pas gydytojus).

10. Visuma aptartų duomenų patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti Å¡iuo metu E. L. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas stacionare, kas darytų teigiamÄ Ä¯takÄ ne tik jos elgesiui ir sveikatai, bet ir kritikai savo bÅ«klei, padarytai veikai. Todėl manyti, kad E. L. sugebės savarankiÅ¡kai gydytis ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis, o kiti asmenys tai užtikrins, pagrindo nėra. Todėl skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendrojo stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje taikymÄ .

Naikinti Å¡iÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį apeliantės skundo argumentais pagrindo nėra, todėl jos skundas atmetamas, o nutartis paliekama galioti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Atmesti E. L. skundÄ ir Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. kovo 14 d. nutartį palikti galioti. Å i nutartis neskundžiama. Teisėjas Valdas Meidus