da4105b6-dff9-4dcd-bc12-feff07c55486 · Marijampolės rajono apylinkės teismas

                                                            Baudžiamoji byla Nr.1-437-564/2012Proceso Nr. 1-91-1-00260-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.7.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.6; 2.1.10.1.; 2.1.12.2.3.2. NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė,2012 m. lapkričio mėn. 7 d.                             Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė,sekretoriaujant Giedrei Arbačiauskaitei, dalyvaujant prokurorui S. S.,gynėjai adv.

AuÅ¡rai Ručienei,nukentėjusiesiems civiliniams ieÅ¡kovams L. Å ., G. Å ., L. Å ., civilinių ieÅ¡kovų G. Å ., P. Å . atstovui pagal įstatymÄ L. Å ., nukentėjusiųjų-civilinių ieÅ¡kovų atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, civilinio atsakovo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje atstovui J. K.specialistams V. V., A. J., S. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Å akių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio vadu, bylos nagrinėjimo teisme metu nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 6 d., 144 str.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,              NUSTATĖ:

K. V. D., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t.y. 2012 metų gegužės 27 dienÄ , apie 19 val., Å akių rajone, kelio Kaunas – ZapyÅ¡kis – Å akiai 56.445 kilometre, bÅ«damas neblaivus, neatsargiai vairuodamas automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių teismo taisyklių 14 punkto (toliau – p.), 133 p., 134 p., 136.1 p. reikalavimus, t.y. neblaivus vairuodamas automobilį, važiuodamas Å akių kryptimi, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti vairuojamÄ automobilį iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, virÅ¡ydamas leistinÄ toje kelio vietoje 90 km/h greitį bei važiuodamas apie 112 km/h greičiu, artėdamas prie ta pačia kryptimi, deÅ¡inės eismo juostos asfaltuotu kelkraščiu važiavusio dviratininko J.

Å ., nesulėtino važiavimo greičio, neapvažiavo iÅ¡ kairės pusės dviratininko taip kad nebÅ«tų sukeltas pavojus eismo dalyviams, dėl ko kliudė deÅ¡inio kelkraščio asfaltuota dalimi dviračiu važiavusį J. Å . bei jį sužalojo, kuris dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2012 metų gegužės 28 dienÄ mirė.              Be to kaltinamasis V. D. paliko be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, t.y. 2012-05-27, apie 19 val., Å akių rajone, kelio Kaunas – ZapyÅ¡kis – Å akiai 56.445 kilometre, sukėlęs pavojų - eismo įvykį, t.y. neblaivus vairavęs automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei pažeidęs Kelių eismo taisyklių (Toliau – KET) 14 p., 133 p., 134 p., 136.1 p. reikalavimus, dėl ko įvykus eismo įvykiui buvo sužalotas dviratininkas J.

Å ., bÅ«damas policininkas, bei dirbdamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio vadu, turėdamas pagal KET 231 punktÄ ir Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio l dalies 3 punktÄ pareigÄ ir galimybę rÅ«pintis nukentėjusiuoju asmeniu – J. Å ., kai grėsė pavojus jo gyvybei, eismo įvykio vietoje jam nepagelbėjo, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, neiÅ¡kvietęs greitosios medicinos pagalbos iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, nors turėjo galimybę suteikti J.

Å . pagalbÄ . K. V. D. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad prisipažįsta, jog prisipažįsta, kad partrenkė dviratininkÄ , tačiau automobilį vairavo blaivus, sÄ moningai iÅ¡ įvykio vietos nesuteikęs pagalbos nepasiÅ¡alino. PaaiÅ¡kino, kad 2012-05-27 apie pietus ruošėsi važiuoti į kapus. Paskambinus draugui V. K., nuvažiavo pas jį į Lekėčius, ten buvo ir J. B.. BÅ«dami pas V. K. pamėtė kamuolį į krepšį, žvejojo ir apie 17 val. jis iÅ¡važiavo į kapus.

Grįžtant iÅ¡ kapų, važiuojant link Å akių pradėjo spausti Å¡irdį, svaigo galva, skaudėjo Å¡irdį, tačiau kad prarado sÄ monę- negali pasakyti. Važiavo toliau ir nesustojo, nes galvojo, kad viskas praeis ir iÅ¡girdo lyg barkÅ¡telėjimÄ . Automobilį vairavo blaivus. Kokiu greičiu važiavo-negali pasakyti, žino, kad prieÅ¡ tai leistino greičio nevirÅ¡ijo. Oro sÄ lygos buvo geros. Ä®sitikinęs, kad važiavo tiesiai, į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ar kelkraÅ¡tį nebuvo iÅ¡važiavęs. IÅ¡girdęs barkÅ¡telėjimÄ sustojo ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nuėjo už maÅ¡inos pažiÅ«rėti kas atsitiko, tačiau nelabai orientavosi ir, nieko įtratino nepastebėjęs, sėdo į automobilį ir parvažiavo namo.

Kai buvo sustojęs, matė, kad stovėjo kitas automobilis, vaikščiojo žmogus. Ä® kÄ jis barkÅ¡telėjo- nieko nematė, ant kelio nieko nepastebėjo. Su tuo žmogum, kuris vaikščiojo, nekalbėjo, kur jis nuėjo-nepastebėjo. Ar kas buvo atsitikę jo vairuojamam automobiliui, tuo metu nematė. Su savimi turėjo telefonÄ , tačiau kodėl apie tai, kad į kažkÄ atsitrenkė nepranešė policijai- negali pasakyti. KÄ grįžęs namo pasakė žmonai- tiksliai negali pasakyti. Žmona jam sakė, kad apgadintas automobilio stiklas, tai jis pasakė, kad kažkas tai barkÅ¡telėjo važiuojant iÅ¡ LukÅ¡ių link Å akių. Jis nuėjo namo , gėrė validolio, Å¡irdies tabletes, valerijono ir atsigulė.

Kiek suprato, žmona nuvažiavo į avarijos vietÄ , sakė kad iÅ¡siaiÅ¡kins, kas atsitiko. Kas toliau buvo, tiksliai neatsimena. Jis pats sužalotas nebuvo, tik svaigo galva, spaudė krÅ«tinę, buvo žiaurus skausmas. Ä® gydytojus tÄ pačiÄ dienÄ nesikreipė, nes ir anksčiau taip bÅ«davo, buvo ir nukritęs, tačiau praeidavo. Vasario-kovo mėnesį sveikatos patikrinimo metu nustatė, kad dėl Å¡irdies ligų jis tarnybai netinkamas, gegužės 29 dienÄ turėjo važiuoti į Vilnių į komisijÄ .

Atmintis grįžo tik sekančiÄ dienÄ -28 dienÄ . Kaip atsidÅ«rė pas V.-neatsimena, jam sakė, kad duktė ten jį nuvežė. . Kodėl nenakvojo namuose-nežino, neturi supratimo. Kas jį paėmė iÅ¡ VyÅ¡niausko- ar duktė, ar vyrukas iÅ¡ „Maximos“ apsaugos- neatsimena. Duktė maÅ¡inoje prie ligoninės pasakė, kad jis kliudė dviratininkÄ . Ligoninėje jam reikėjo pÅ«sti į alkotesterį, paėmė kraujo ir Å¡lapimo. IÅ¡ kur atsirado Å¡lapime alkoholis-negali pasakyti.

Alkoholį buvo vartojęs prieÅ¡ 4-5 dienas iki įvykio, iÅ¡gėrė apie 100 gramų degtinės . Po eismo įvykio alkoholio nevartojo. Dėl pagalbos nesuteikimo pripažįsta, kad jis iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo, tačiau tuo momentu ant kelio jokių pėdsakų nematė ir negalvojo, kad ten gali bÅ«ti dviratininkas tokioje padėtyje. Žino, kÄ reikia daryti įvykus eismo įvykiui, žino, kokia atsakomybė už pasiÅ¡alinimÄ už eismo įvykio. Å iuo metu, kas liečia Å¡irdies veiklÄ , pasitaisė sveikata, dabar geriau, po eismo įvykio Kauno klinikose buvo padaryta operacija, per rankų arterijas stentÄ dėjo.

Suėmimo metu įkalinimo įstaigos ligoninėje negulėjo, tik pastoviai naudoja vaistus nuo kraujagyslių, spaudimo, krešėjimo. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies , galėtų atlyginti bendrai apie 50 000 litų Nukentėjusysis L. Š. parodė, kad sekmadienį po 18 val. sūnus Jonas išvažiavo pasivažinėti dviračiu. Prieš tai iki penktadienio tris savaites sūnaus koja buvo langetėje, tačiau jau buvo sugijusi, jis jau važinėjosi dviračiu. Tuo keliu sūnus dažnai važinėdavo, jokių problemų nebuvo Maždaug po valandos atvykę mergaitės pasakė, kad atsitiko nelaimė.

Å eimoje dar yra trys vaikai, Jonas buvo vyriausias. Draudimo bendrovė jau atlygino dalį turtinės ir neturtinės žalos. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 128 tÅ«kstančius litų neturtinei žalai atlyginti, kadangi vaiko gyvybė neįkainojama ir ji ne 5 tÅ«kstančius kainuoja. Skaudu, kad pareigÅ«nas teisybės nesako, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Per laidotuves buvo atvykusi D. su dukra, paliko vokÄ su 5000 litų, iÅ¡einant dukra paminėjo, kad jei bus pripažinta, kad V. D. buvo negirtas, tai ir jiems bus geriau, iÅ¡ draudimo dar pinigų gaus. D. sakė, kad jis buvo negirtas arba labai nedaug gėręs. PaliktÄ vokÄ su pinigais vėliau, neiÅ¡girdę tiesos, grÄ Å¾ino D..

Kiti likę vaikai dėl brolio žūties labai pergyvena, Jonas jais labai rūpinosi ir buvo jiems autoritetas, palaiko ieškinį ir vaikų interesais. Su sūnum Jonu buvo labai geri santykiai, jis buvo didelis pagalbininkas, kartu leisdavo laisvalaikį, planavo vasaros atostogų iškylas, tačiau planai dėl Jono žūties neišsipildė. Po sūnaus žūties buvo bloga savijauta, šeimos gydytojas skyrė vaistų miegui, nervų sistemos, širdies stiprinimui, gydėsi apie mėnesį, nedarbingumo pažymėjimo neturėjo.

Jo gaunamos pajamos apie pusantro tÅ«kstančio, vienam Å¡eimos nariui tenka apie 500 litų.Nukentėjusioji G. Å . parodė, kad sekmadienį vakare sÅ«nus Jonas iÅ¡važiavo pasivažinėti dviračiu. Jis buvo apsirengęs dryžuotais mėlynos ir geltonos spalvos Å¡ortais bei Å¡viesia palaidine. Važiavo be Å¡almo, be liemenės. PrieÅ¡ tai Jonui ant deÅ¡inės kojos buvo uždėta langetė, nes buvo patemta sausgyslė ar raiščiai. Po to mergaitės atbėgę pasakė, kad atsitiko nelaimė, JonÄ automobilis numušė.

Buvo atvykusi D. su dukra Nida, paliko pinigus, tačiau tiesos nepasakė ir tie pinigai jai buvo nemieli. Sakė, kad jeigu bus nustatyta, kad V. D. buvo negirtas, tai jie pinigų gautų iš draudimo. Kai matai, kad meluoja, sunku tikėti atsiprašymu, sukyla pyktis. Draudimo bendrovė atlygino dalį turtinės ir neturtinės žalos, neatlygintoje dalyje ieškinį prašo tenkinti. Vaiko netekimo nei milijonas neatstotų be to ir kitiems vaikams padaryta didelė žala. Visų šeimos narių santykiai su Jonu buvo labai geri, buvo artimas ryšys.

Kiti vaikai taip pat labai nerimauja, pasidarė labiau susimÄ stę, dukra pati norėdama iÅ¡reikÅ¡ti gedulÄ , tamsiais rÅ«bais rengiasi. Ji pati po sÅ«naus žūties taip pat blogai jautėsi- buvo kaip lengva depresija, nemiga, jėgų trÅ«kumas, vartojo vaistus. Nukentėjusysis L. Å . parodė, kad gegužės 27 d., apie Å¡eÅ¡tÄ valandÄ , tėvai iÅ¡leido brolį JonÄ pasivažinėti dviračiu, o po valandos atvažiavę Z. ir K. pasakė apie įvykį. Kartu su tėte jis buvo nuvažiavęs į įvykio vietÄ , į ligoninę.

IeÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko. Neteko brolio, kambarioko, draugo. Dėl brolio laidotuvių teko atidėti vėlesniam laikui lietuvių k. egzaminÄ , po savaitės laikė informatikos egzaminÄ ir gavo prastesnį įvertinimÄ nei tikėjosi, trÅ«ko susikaupimo pasiruoÅ¡iant, tačiau į norimas studijas įstojo. Dėl Jono mirties broliai ir sesuo labai pergyveno, reagavo skaudžiai. Liudytojas P. K. parodė, kad gegužės 27 d., apie 19 val. vakaro, važiavo nuo Å akių link LukÅ¡ių, 5 ar 6 kilometre, priekyje jo eismo juostoje važiavo dvi maÅ¡inos, o kairėjo pusėje kelkraščiu, Å¡alia punktyrinės linijos tvarkingai važiavo dviratininkas.

Kai tik prieÅ¡ jį važiavusios maÅ¡inos prasilenkė su dviratininku, atvažiuojanti nuo LukÅ¡ių maÅ¡ina, kurios greitis turėjo bÅ«ti apie 100 km/val., kliudžiusi kelkraÅ¡tį trenkėsi į dviratininkÄ , Å¡is pakilo į orÄ , trenkėsi į automobilį deÅ¡inėje pusėje ir po to nulėkė į tos pačios kelio pusės kelkraÅ¡tį. Automobilis po smÅ«gio iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę pusę, iÅ¡silygino ir stabdydamas grįžo į savo juostÄ bei sustojo. Iki susidÅ«rimo Å¡io automobilio vairuotojui jokių kliūčių nebuvo, dviratininkas jokio judesio neatliko.

Tai buvo Å¡viesus lengvasis automobilis, kokio tipo-neatkreipė dėmesio, automobilį vairavo vyras. Kai atsidarė to automobilio durelės, vairuotojas sėdėjo prie vairo, suglebęs, nuleista galva. Matė, kad tas vairuotojas sunkiai, pasiremdamas į dureles, lipo iÅ¡ maÅ¡inos. Ir jam pirma mintis buvo, kad vairuotojas neblaivus. Vairuotojas iÅ¡lipo, svirduliavo, netvirtai laikėsi ant kojų, jo veidas buvo ramus, elgėsi abejingai. Tuo metu jis skambino telefonu 112, pasakė, kas atsitiko ir atsisukęs pamatė, kad vairuotojas mėtydamasis į Å¡onus, spėriu žingsniu sėdo į maÅ¡inÄ ir dideliu greičiu nuvažiavo link Å akių.

Su Å¡iuo vairuotoju jis įvykio vietoje nebendravo. Nutrenkto žmogaus nesimatė, jis buvo toliau nuo kelio. Važiuojamojoje dalyje ant asfalto mėtėsi batas, kelkraÅ¡tyje matėsi dviratis. Jis stabdė kitas maÅ¡inas, kas pasivytų nuvažiavusįjį. Jam priėjus dviratininkas buvo gyvas, atvažiavo greitoji ir policija. Policijos pareigÅ«nams pasakė, kad vairuotojas- 40-50 metų vyriÅ¡kis- pabėgo. Po to tuo pačiu automobiliu, kuris nutrenkė dviratininkÄ , atvažiavo vaikinukas ir moteris, Å¡io automobilio priekinis stiklas buvo įtrÅ«kęs, sueižėjęs. Moteris kalbėjosi su policijos pareigÅ«nais, sakė policininkui, kad čia mes važiavom, nepastebėjom, nutrenkėm iÅ¡sigando ir pabėgo.

Tuomet jis pasakė, kad ne ji vairavo, o vyriÅ¡kis, kuris , jo manymu, buvo stipriai iÅ¡gėręs. Taip kaip po smÅ«gio vairavo, suvaldė maÅ¡inÄ , vairuotojas turėjo orientuotis aplinkoje, nes buvo toks staigus sumetimas, reikėjo maÅ¡inÄ iÅ¡tiesinti po smÅ«gio, kad nenuvažiuotų nuo kelio. Liudytoja G. D. parodė, kad vakare, prieÅ¡ aÅ¡tuntÄ valandÄ , V. D. įvažiavęs į kiemÄ , iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, susiėmė už galvos, kita ranka už krÅ«tinės, buvo iÅ¡balęs, jį mušė Å¡altas prakaitas, kažkÄ pradėjo Å¡nekėti "kÄ aÅ¡ padariau, tas prakeiktas telefonas", dar ėmė maigyti telefonÄ .

Paklausus kas atsitiko, sakė, važiuodamas pajuto smÅ«gį, kažkas į jį atsitrenkė, o kas, jis nematė. Jis aiÅ¡kino, kad po smÅ«gio iÅ¡lipęs apėjo aplinkui, nieko nematė ir ramiausiai parvažiavo namo. Grįžęs į namus buvo sÄ moningas, orientavosi, nebuvo sužalotas. PažiÅ«rėjusi į automobilį suprato, kad įvyko kažkas baisaus, dukros automobilio Peugeot, sidabrinės spalvos, priekinis keleivio pusės stiklas buvo sumuÅ¡tas. Ji davė vyrui vaistų, liepė kviestis medikus, o pati su sÅ«num važiavo į tÄ vietÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti kas įvyko.

Namuose dar buvo dukra. Ä®vykio vietoje jau buvo atvykę policijos pareigÅ«nai. Paklausus, kas atsitiko, sakė, kad vairuotojas pasiÅ¡alino, liudininkas įvardijo jos vyrÄ atitinkančius duomenis, kiti liudininkai pasakė ir pavardę D. Ji tuomet pasakė, kad jis nepasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, tačiau jos žodžius suprato kitaip. Ä® įvykio vietÄ V. D. nesivežė, nes jam blogai buvo, tuo metu jis sirgo. Grįžusi į namus vyro jau nerado, tikėjosi, kad duktė N. S. su juo. N. S. grįžo apie 2-3 valandÄ , sakė, kad važinėjo su tėvu, kad viskas gerai.

Vyras ryte taip pat negrįžo, tik paskambinęs pasakė, kad jis gyvas, jį po to pamatė tik ligoninėje. Tik vėliau iÅ¡ dukters sužinojo, jog. V. D. naktį po eismo įvykio buvo pas draugÄ , norėjo su juo pabÅ«ti, iÅ¡siÅ¡nekėti. Vadovaujantis BPK 276 str. 1 ir 4 d. buvo perskaityti liudytojos G. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( T. 2, bl.l 2-4. ), kur liudytoja nurodžiusi, jog ji eismo įvykio vietoje bÅ«dama labai susijaudinusi, norėdama pasakyti, kad „mes padarėme avarijÄ â€œ, pasakė, kad „aÅ¡ vairavau automobilį“ ir tuomet, kai liudytojas pasakė, kad automobilį vairavo vyras, ji pasitaisė ir pasakė “mes padarėme avarijÄ â€œ , dėl Å¡ių parodymų paaiÅ¡kino, kad jai gal iÅ¡sprÅ«do taip pasakyti iÅ¡ susijaudinimo, kad „aÅ¡ padariau avarijÄ â€œ, gal norėjo pasakyti, kad jis, mes, mÅ«sų maÅ¡ina padarė avarijÄ .

Perskaičius parodymus, kur ji nurodžiusi, kad grįžęs į namus V. D. pasakė, kad įvyko eismo įvykis ir jis nutrenkė žmogų ir jai nepatikėjus dar kartÄ patvirtino ir pasakė, kad eina kartis, paaiÅ¡kino, kad neatsimena, jog taip ji galėjo apklausiama sakyti. Kurie parodymai teisingi-nežino, neprisimena, kad vyras pats bÅ«tų sakęs, jog nutrenkė žmogų. Vyrui buvo didžiulis stresas Å¡itaip padarius, nes buvo likusi viena diena iki pensijos. Alkoholio kvapo iÅ¡ vyro nepajautė, tuo metu jis alkoholio nevartojo.

Kur vyras buvo tÄ dienÄ iki įvykio-nežino. Kai įvyko įvykis, V. D. vartojo vaistus, tuo metu jis turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ , gydėsi. Liudytoja N. S. parodė, kad sugrįžusi į namus apie 15 val., tėvo namuose nerado, nebuvo ir jos automobilio. Ji paskambino tėvui ir jis sakė, kad tuoj grįš. Vėliau apie 19-20 val. išėjusi iÅ¡ vonios pamatė sėdintį ant kėdės ir užsiėmusį už Å¡irdies tėvÄ . Jis sakė, kad atsitiko nelaimė, eis kartis, nenori gyventi, sakė, kad skauda krÅ«tinę.

Jis tikrai buvo blaivus. Namuose motinos ir brolio nebuvo, tuomet ji, susiskambinusi su broliu, kitu automobiliu nuvažiavo link Valiulių, nes suvokė, kad atsitiko avarija. Jai pasakė, kad sunkiai sužeistas berniukas ligoninėje. Grįžusi namo iÅ¡sigando dėl tėtės, jį įsisodino į automobilį iÅ¡važiavo. Tėvas prašė vežti jį į policijÄ , bet ji nevežė, ne ssuprato, kad visas gyvenimas keisis ir norėjo praleisti paskutinę dienÄ su tėčiu kartu. Tėvas buvo susiėmęs už krÅ«tinės, jam davė Å¡irdies lašų,.

Važinėjo visur, po to nuvežė pas tėvo draugÄ V. į Giedručių kaimÄ , kad su juo pasikalbėtų ir nusiramintų. Mamai ir broliui nesakė, kur tėtė, namo nevežė, nes ten policija važinėjo. KitÄ dienÄ , negalėdama iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, paskambino pažįstamam apsaugos darbuotojui, kad nuvežtų tėtį į ligoninę. Kai jÄ iÅ¡leido iÅ¡ darbo, ji pati nuvažiavo pas tėvÄ , tačiau į ligoninę pati nevežė, nes bijojo. Vadovaujantis BPK 276 str. 1 ir 4 d. perskaityti liudytojos N. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( T. 2, bl. l 7-8 )-liudytoja parodžiusi, kad ji suprato, kad tėvas yra iÅ¡gėręs alkoholio ir eismo įvykio metu automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus, tačiau stipriai girtas nebuvo, kad kai nuvežė V.

D. pas S. V., jis jau buvo prablaivėjęs, pas V.ji nuvežė ir paliko tėvÄ tik dėl to, kad jis prasiblaivytų, kad iÅ¡ jo organizmo pasiÅ¡alintų natÅ«raliai alkoholis ir kitÄ dienÄ nebÅ«tų galima nustatyti, jog jis eismo įvykio metu automobilį vairavo neblaivus. Perskaičius parodymus paaiÅ¡kino, kad ji protokolo neperskaitė, prokurorui davė parodymus, bet tikrai nesakė, kad tėvÄ nuvežė pas S. V., kad prablaivėtų. Sakė, kad ji žino, kaip atrodo tėtis iÅ¡gėręs, tačiau ji neatsimena, kad bÅ«tų sakiusi, jog tėtis buvo gėręs alkoholio, apklausos metu ji pati buvo Å¡oko bÅ«senoje, buvo prigėrusi vaistų.

Dėl jos pasakymo K. Å ., kad tėvas „iÅ¡važiavo lakti“ gali paaiÅ¡kinti, kad pas juos Å¡eimoje taip buvo sakoma, jeigu kur nors užtrunki. Kai ji prieÅ¡ įvykį telefonu kalbėjo su VD., kad jis bÅ«tų neblaivus nesuprato, o kai jis bÅ«na neblaivus, pats nevairuoja, praÅ¡o parvežti. Liudytojas S. V. parodė, kad su V. D. yra draugai. Naktį iÅ¡ sekmadienio į pirmadienį, po vidurnakčio, iÅ¡girdęs beldimÄ Ä¯ duris, pamatė V. D., ir jį įsileido į vidų. V. D. buvo labai iÅ¡balęs, pasikeitęs, jo žvilgsnis buvo keistas, sakė, kad įvyko avarija, sudaužyta Nidos maÅ¡ina ir jis suprato, kad avarija atsitikusi netoli jo namų.

Ant V. D. kÅ«no sužalojimų nebuvo, alkoholio kvapo nejautė, jokių kitų požymių, kad bÅ«tų neblaivus, nepastebėjo. V. D. blogai jautėsi, siÅ«lė jam iÅ¡kviesti greitÄ jÄ med. pagalbÄ , bet V. D. atsisakė. Jis prašė vandens, įsilaÅ¡ino Å¡irdies lašų ar valerijono. Žinojo, kad V. D. turėjęs infarktÄ . V. D. paguldė antrame aukÅ¡te ant sofos ir pats nuėjo miegoti. V. D. Å¡eimos nariams apie tai nepranešė, galvojo, kad V. D. susipyko su žmona. Naktį V. D. praleido pas jį.

Ryte atsikėlęs V. D. pamatė lauke, jis rÅ«kė, pasiÅ«lytų pusryčių, kavos atsisakė, tik vandens paprašė. V. D. paliko kieme, o jis su žmona iÅ¡važiavo į darbÄ . SiÅ«lėsi V. D. parvežti į namus, tačiau jis atsisakė. Namo duris paliko atrakintas, tikėjosi sugrįžęs iÅ¡ darbo V. D. dar rasti. Darbe apie 12 val. iÅ¡girdo apie įvykusį eismo įvykį. V. D. gali apibÅ«dinti tik teigiamai. Liudytojas K. Å . parodė, jie su V. D. dukra N. S. bendradarbiai. Paskambinus N. S. jis sakė, kad negali kalbėti, kad nelaimė atsitiko, daugiau tÄ patį vakarÄ su ja nesusisiekė.

Susiskambino kitos dienos ryte, po aÅ¡tuonių, N. S. papasakojo, kad tėtis padarė autoįvykį, partrenkė vaikÄ ir kažkur dingo, kad policija namus kelis kartus apieÅ¡kojo. Paskambinusi apie deÅ¡imtÄ valandÄ pasakė, kad tėčiui blogai ir prašė nuvežti jį į ligoninę, kad jis yra tiesiog kelyje netoli Å akių tarp aplinkkelio ir naujų kapų. Sakė, kad ji pati negali iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, tačiau važiuodamas jÄ pamatė, prasilenkė ir jai paskambino. Tuomet N. S. sustojo, V. D. persėdo į jo automobilį ir jį nuvežė į ligoninę.

Važiuodamas paskambino į greitÄ jÄ pagalbÄ , kad atveža žmogų, sakė, kad rado griovyje. Kodėl taip sakė, nežino, gal ir N. S. liepė taip sakyti. Su V. D. nekalbėjo, jis tik dejavo susiėmęs už Å¡irdies, buvo sumišęs, policijai skambinti neprašė. Alkoholio kvapo iÅ¡ jo nejautė Dar prieÅ¡ įvykį telefonu bendravo su N. S., ji sakė, kad eina į parduotuvę, o paklausus, kodėl eina, ji sakė, kad tėvas iÅ¡važiavęs jos maÅ¡ina, galėjo bÅ«ti pasakymas „iÅ¡važiavo lakt“, tokį iÅ¡sireiÅ¡kimÄ ji dažnai naudoja kaip priežodį, kai darbe ilgiau užsibÅ«na.

Liudytojas J. B. parodė, kad bÅ«nant sodyboje pas V. K., apie pietus, pasikvietė ir V. D., kuris atvažiavo sidabrinės spalvos automobiliu . Visi kalbėjosi, žvejojo, mėtė kamuolį į krepšį, alkoholio nevartojo. Apie pusę penkių ar penktÄ valandÄ V. D. pasakė, kad turi važiuoti, ir atiduoti dukrai maÅ¡inÄ . V. D. iÅ¡važiavo, o jis liko. Vakare paskambinęs V. D. pasakė, kad kliudė dviratininkÄ , ar aiÅ¡kinosi kÄ nors daugiau-neatsimena. V. D. tuo metu turėjo nedarbingumÄ , sakė, kad kažkokius vaistus geria nuo Å¡irdies, skundėsi, kad lyg krÅ«tinę skauda.

Su D. pažįstami, jis buvęs tiesioginis virÅ¡ininkas ir draugas buvo.Liudytojas V. K. parodė, kad V. D. eismo įvykio dienÄ apie 13 val. sidabrinės spalvos automobiliu Renault ar Peugeot atvažiavo pas jį Ä® Lekėčių km. Å akiu raj. Pas jį buvo ir J. B.. Visi žaidė krepÅ¡inį, žvejojo, kalbėjosi, alkoholio nevartojo. Bemėtant į krepšį V. D. pasidarė kažkas su sveikata negerai, Å¡irdį pamaigė, sakė, kad jau pavargo. Apie 17 val. V. D. iÅ¡važiavo, o J. B. dar liko.

V. D. atvažiavo ir iÅ¡važiavo iÅ¡ jo blaivus. Sekančios dienos ryte jam J. B. paskambinęs pasakė apie eismo įvykį, su pačiu V. D. jis nebuvo susitikęs ir telefonu taip pat nebendravo. Nuo jo namų iki įvykio vietos reikia važiuoti apie 20-30 minučių. Liudytojas M. M. parodė, kad ryte kalbėjosi su V. D., kuris dirbo prie traktoriaus, ir daugiau tÄ dienÄ jo nematė. Jau po 19 val., jam sugrįžus iÅ¡ degalinės, žmona V. M. sakė, kad buvo atėjęs V. D. ir sakė, kad žmogų partrenkė.

Po to jam paskambino V. D., sakė, kad jam blogai ir prašė ateiti, tačiau nuėjus į namus, nei V. D., nei kitų Å¡eimos narių nerado, V. D. taip pat neprisiskambino. Vėliau skambino N. S., klausė, ar jis nematė V. D., o dar po to pasakė, kad V. D. kliudė dviratininkÄ , kad jam blogai, jis pasimetęs, ir kad tėvÄ nuvežė pas draugÄ V., o kodėl jį iÅ¡vežė iÅ¡ namų-neklausė. V. D. daugiau nematė.Liudytoja V. M. parodė, kad D. yra jų kaimynai. IÅ¡ ryto matė, kad V.

D. už savo ūkinio pastato remontavo traktorių. Vakare, apie pusę aštuonių, pas juos į namus atėjęs V. D. pasakė, kad tur būt žmogų užmušė. Ji manė, kad V. D. juokauja, nes jis dažnai taip juokavo, tačiau V. D. numojo ranka ir nuėjo. Ji nieko bloga nepagalvojo, nes V. D. atėjo normaliai, atrodė kaip visada, nebuvo sužalotas. Kai grįžo vyras, jam pasakė, kad buvo atėjęs V. D. ir sakė, kad žmogų užmušė. Vyras buvo nuėjęs pas D. bet namuose nieko nerado.

Jos vyras kalbėjo su N. S. ir po to jai pasakė, kad V. D. padarė avarijÄ , vaikÄ užmušė, kad nori jis kartis ir nuvežė Nida jį pas draugÄ . Pas juos tÄ naktį V. D. daugiau nebuvo. Liudytoja A. K. parodė, kad 2012 gegužės 27 d., važiuojant su M. Z. dviračiais link Å akių, pamatė vaikščiojantį žmogų ir deÅ¡inėje Å¡alikelėje, ant žolės, dviratį. Pasitikęs vyriÅ¡kis sakė, kad įvyko avarija, klausė, gal pažįsta nukentėjusįjį ir ji atpažino, kad tai jos geros draugės brolis.

Tas vyriÅ¡kis pasakojo jog matė, kaip vaikinÄ partrenkė automobilis, tačiau kÄ jis pasakojo, ji gerai neatsimena. Liudytoja M. Z. parodė, kad su drauge A. K. važiuojant dviračiais link Å akių, jas sustabdęs žmogus sakė, kad matė kaip automobilis nutrenkė žmogų, kad vairuotojas buvo trumpam iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, paėjėjo lyg svyruodamas ir po to nuvažiavo. Matė, kad Å¡alikelėje gulėjo dviratis, o apie 3-5 m nuo kelio griovyje, žolėje, gulėjo žmogus ir A. K. atpažino, kad tai jos draugės brolis.

Liudytojas S. K. parodė, kad važiuodamas keliu Å akiai- Kaunas, apie 19 val., norėdamas sukti į kairę ir sustojęs praleisti nuo Kauno pusės atvažiuojantį automobilį Peugeot, pastebėjo, kad Å¡is automobilis judėdamas savo juosta siekė kelkraÅ¡tį, po to nešėsi į Å¡onÄ ir kirto punktyrinę linijÄ , jis taip vinguriavo. Automobilį stebėjo apie 100 metrų ir matė du tris tokius įtartinus manevrus. Automobilį vairavo 45-55 metų vyras, prisimena, kad jis buvo praplikęs, galėjo bÅ«ti ir kaltinamųjų suole sėdintis žmogus.

Å iam automobiliui kliūčių priekyje nebuvo, todėl jis pagalvojo, kad gal kas nors vairuotojui nukrito. Rytojaus dienÄ sužinojo apie eismo įvykį. Å iuos įtartinus automobilio manevrus matė dar automobiliui Peugeot neprivažiavus iki eismo įvykio vietos apie 5-6 km. Liudytoja V. L. parodė, kad sekmadienio vakarÄ su sese dviračiais važiavo iÅ¡ LukÅ¡ių į Liepalotus, Kauno kryptimi. Jos važiavo deÅ¡ine kilio puse, kur yra pažymėta juosta dviratininkams. Zyplių kaimo ribose sutiko iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį sidabrinės spalvos automobilį, kuris prieÅ¡ pat jas įvažiavo į kitÄ eismo juostÄ , ji labai iÅ¡sigando ir nepamatė, kas vairavo šį automobilį.

Toje vietoje kelias buvo tiesus, jokių kliūčių automobiliui nebuvo. Liudytoja I. S. parodė, kad 2012 m. gegužės 27 dienÄ apie 19 val. automobiliu važiuodama keliu Å akiai Kaunas matė, kaip iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantis bronzinės spalvos automobilis, kurio markės neįsidėmėjo, vis įvažiuoja į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . Kadangi jai reikėjo sukti į kairę, ji sumažino greitį, rodė kairio posÅ«kio signalÄ ir tas automobilis pasuko link jos, artėjo link jos automobilio ir jeigu ji nebÅ«tų pasitraukusi į kelkraÅ¡tį, bÅ«tų atsitrenkęs į jÄ .

Automobilyje buvo vienas žmogus, vairavo pagyvenęs vyriÅ¡kis. Paskui jÄ Â važiavo mėlynos spalvos automobilis, į kurį jis taip pat vos neatsitrenkė. Kai ji sustojo kelkraÅ¡tyje, matė, kad tas pats automobilis siekė kelkraÅ¡tį- pakilo kelio dulkės. Oro sÄ lygos buvo geros, jokių kliūčių tam automobiliui nebuvo. Vėliau sužinojo apie eismo įvykį, o Å¡i situacijÄ buvo apie 5 km atstumu dar Å¡iam automobiliui neprivažiavus eismo įvykio vietos. Liudytojas V. K. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK Å akių PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio patruliu, kaltinamasis V.

D. buvo bÅ«rio vadas. Gaus parneÅ¡imÄ iÅ¡ policijos budėtojo, nuvyko į eismo įvykio vietÄ . Privažiavus prie vietos, jis ant kelio važiuojamosios dalies matė automobilio dalių Å¡ukes, nuolaužas, buvo batas, mobilaus ryÅ¡io telefonas, kelkraÅ¡tyje, 1-2 m nuo asfalto, buvo dviratis, matėsi stabdymo pėdsakai. Žmogus gulėjo pievoje už 5-6 m nuo kelio, jį pamatė tik priėjęs prie važiuojamosios dalies kelkraščio. Prie žmogaus jis nėjo, reguliavo eismÄ , ten buvo medikai ir kiti pareigÅ«nai.

Visus pėdsakus fiksavo tyrėjas K., jis tik padėjo atlikti matavimus. Ä®vykio vietoje buvęs žmogus sakė, kad matė, kaip dviratininkÄ partrenkė lengvasis automobilis, iÅ¡ jo iÅ¡lipo neaukÅ¡tas pagyvenęs Å¡viesiai apsirengęs Å¡viesių plaukų vyriÅ¡kis, kuris paskui vėl įlipo į transporto priemonę ir nuvažiavo, sakė, kad transporto priemonė buvo žalia, pasakė kelis valstybinių numerių skaičius. Vėliau, kai buvo atvažiavus operatyvinė grupė, buvo atvažiavę V.

D. Å¡eimos nariai- žmona, sÅ«nus. Jie buvo priėję prie tyrėjo E. K. ir įvykio liudininko ir jis vienu metu iÅ¡girdo, kaip įvykio liudininkas garsiai Å¡aukė, kad automobilį, sukėlusį avarija, vairavo vyras, o ne moteris. Tuo metu jis nesuprato, kad automobilį vairavo V. D., apie tai sužinojo kitÄ dienÄ .Liudytoja K. K. parodė, kad dirbdama su V. K., apie 19 valandÄ gavom budinčio praneÅ¡imÄ , kad kelyje galimai įvykęs eismo įvykis. Nuvyko į įvykio vietÄ , kelių sekundžių laikotarpyje atvyko greitoji med. pagalba.

Priėjęs asmuo sakė, jog matė įvykį- dviračiu važiavo vaikas ir ta pačia kryptimi nuo LukÅ¡ių atvažiavęs automobilis partrenkė dviratininkÄ ir Å¡is nuskriejo. Liudytojo pasakojimu, vairuotojas-žemas ir plikas- iÅ¡lipo svyruodamas, paskui nuvažiavo. Ant kelio buvo Å¡ukių, automobilio detalių. Ant griovio kraÅ¡to buvo dviratis, netoli dviračio buvo batas. Po kiek laiko atvažiavo moteris, kurios ji nepažinojo, su jaunuoliu, ir moteris sakė, kad ji vairavo ir padarė avarijÄ .

Tuo metu dar buvęs tas liudytojas pasakė, kad ne ji vairavo, jis matė. Moteris tylėjo, kai liudytojas pasakė, kad vairavo vyras. Įvykio vietoje, kai jie atvyko, dviratis ir batas matėsi aiÅ¡kiai, o akivaizdžiai, kad guli dviratininkas, nesimatė, nes ten buvo žolės. Liudytojas T. P. parodė, kad gavo praneÅ¡imÄ , jog galimai yra eismo įvykis, kad kelkraÅ¡tyje mėtosi dviratis. Kartu su tyrėju nuvažiavo į įvykio vietÄ . PaaiÅ¡kėjo, kad numuÅ¡tas dviratininkas ir jį jau buvo iÅ¡vežusi greitoji med. pagalba.

Ä®vykio vietos apžiÅ«rai vadovavo tyrėjas E. K.. KelkraÅ¡tyje ant žolės mėtėsi dviratis, važiuojamojoje kelio dalyje mėtėsi automobilio detalės, batas, telefonas, buvo akivaizdu, kad įvykęs eismo įvykis. Ä®vykio kaltininko nebuvo, buvo vienas liudininkas, kÄ jis pasakojo, negirdėjo. Automobiliu Peugeot atvažiavo D. su sÅ«numi. Liudytojas pasakė, kad Å¡itas automobilis partrenkė dviratininkÄ . Buvo apgadintas automobilio Peugeot bamperis, priekinis stiklas deÅ¡inėje pusėje įskilęs. Moteris pasakė "aÅ¡ vairavau automobilį", o liudytojas į tai pasakė, "aÅ¡ atskiriu vyrÄ nuo moters", jie kažkÄ kalbėjosi, o jis toliau atlikinėjo apžiÅ«rÄ . Po to tyrėjÄ KoblencÄ vežė pas liudytojÄ bei apžiÅ«rėjo automobilį Peugeot, patikrino vairo mechanizmÄ , stabdžius.

Pas V. D. į namus nuvažiavo apie 1-2 val., tačiau niekas neįsileido, nuvykus ryte D. sakė, kad vyro nėra, pati jo ieÅ¡ko.Liudytojas E. K. parodė, kad jis dirba Marijampolės AVPK Å akių rajono PK Kriminalinėje policijoje. 2012-05-27 operatyvinės grupės sudėtyje, kaip atsakingas už įvykius, apie 19 val. gavus budinčio praneÅ¡imÄ , kad kelyje Kaunas-Å akiai numuÅ¡tas dviratininkas, vairuotojas pasiÅ¡alinęs, nuvyko į įvykio vietÄ . Čia rado liudytojÄ K.. Pagal įvykio vietoje rastÄ nuolauÅ¾Ä nustatė, kad eismo įvykyje dalyvavo automobilis Ir vienoje ir kitoje kelio pusėje buvo nukentėjusio telefono dalys, visur pasklidę Å¡ukės, toliau buvo dviratis, stabdymo kelias.

Ant asfalto buvo vienas batas, plastikinė bamperio dalis, prieÅ¡rÅ«kinės lempos dalis, plastikinės baltos detalės. BatÄ ir apdailos plastikinę detalę, vairuotojas, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, galėjo matyti. Nuo Å akių atvyko sidabrinės spalvos automobilis, atėjusi pagyvenusi moteriÅ¡kė prisistatė kaip sukėlusi eismo įvykį. Liudytojas P. K. susinervavęs isteriÅ¡kai ėmė Å¡aukti, kad jis matė kas vairavo, kad važiuoja namo, jis užsirašė jo kontaktinius duomenis. Bebaigiant apžiÅ«rÄ užsirašė atvažiavusio Peugeot numerius, moteriai liepė atvykti į Å akių komisariatÄ .

Po to nuvyko apsiklausti P. K., jis pasakojo, kad automobilyje buvo vienas žmogus, automobilis buvo sidabrinės spalvos, vairuotojÄ apibÅ«dino kaip apie 40 metų, žemo Å«gio, pliktelėjusį, sakė, kad jis svirduliavo, kad pamatęs einant K. link nukentėjusiojo, sėdo į maÅ¡inÄ ir nuvažiavo. Grįžęs prie komisariato, patruliui Povilaičiui liepė apžiÅ«rėti automobilį Peugeot, pastatyti į aikÅ¡telę, moterį pristatyti apklausai. Moteris atvykusi į apklausÄ , pateikė D. dokumentus, kilo įtarimas, kad ji gali bÅ«ti kolegos iÅ¡ patrulių bÅ«rio žmona, nes jos vyras atitinka liudytojo nurodyto žmogaus apibÅ«dinimÄ .

Moteris tvirtino, kad ji padarė eismo įvykį. Jis moteriai sakė, kad atsiras liudytojų, kas matė, sakė prisipažinti ir ji pasakė, kad grįžo į namus susijaudinęs vyras ir pasakė, kad nutrenkė žmogų link LukÅ¡ių, kad išėjo iÅ¡ namų, tada ji nuvažiavo įvykio vietÄ , žinodama, kad vyras dirba policijoje ir kad jis gali netekti darbo, norėdama prisiimti atsakomybę. Tuomet pranešė budėtojui, kad užsiimtų V. D. paieÅ¡ka. Ä®vykio vietoje nebuvo aiÅ¡ku, kas dalyvavo įvykyje- liudytojas sakė, kad pasiÅ¡alino sidabrinė maÅ¡ina, atvažiavusi moteris pasakė, kad ji vairavo automobilį, vietoje automobilio priklausomybės netikrino, reikėjo patikslinimui apsiklausti liudytojÄ .

Liudytojas P. K. nurodė, kad vairuotojo negalėtų atpažinti. Liudytojas G. N. parodė, kad 2012-05-28 atvykus į tarnybÄ Marijampolės AVPK, imuniteto poskyrį, kur dirbu vyriausiojo tyrėjo pareigose, sužinojo, kad gegužės 27 dienÄ Å akių savivaldybėje buvo eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas dviratininkas ir kurį galimai padarė policijos darbuotojas V. D., kuris pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio. Apie 10 valandÄ bÅ«nant Å akių komisariate, atėjęs virÅ¡ininkas Skruibis pranešė, kad V.

D. yra pristatytas į Å akių ligoninės priėmimo skyrių. Su Skruibiu nuvyko į Å akių ligoninę. V. D. gulėjo lovoje buvo prijungtos laÅ¡elinės. Vos įėjęs į patalpÄ užuodė alkoholio kvapÄ . Kelių patrulio alkotesteriu patikrino V. D. girtumÄ alkotesteris parodė 0,00 promilių . Tai jam sukėlė įtarimÄ , nes matė požymius, kad V. D. pagiriotas- džiÅ«vo burna, paraudę akys, sunkus bendravimas, į klausimus praktiÅ¡kai neatsakė, skundėsi sveikata. Buvo iÅ¡kviestas gydytojas, kuris savo alkotesteriu nustatinėjo girtumÄ , ėmė kraujo ir Å¡lapimo mėginius.

Gydytojo alkotesteris parodė 0,00 promilių, gydytojas davė iÅ¡vadÄ , kad V. D. blaivus. Tuomet jis dar kartÄ padarė testÄ patrulio alkotesteriu ir Å¡is testas parodė 0,08 promiles, atspausdino parodymus. V. D. sunkiai kalbėjo, skundėsi sveikata. Sakė, kad važiavo iÅ¡ tėvo kapinių, tvarkė kapus, uždavus keletÄ klausimų apie įvykį, jis sakydavo nežinau, dejuodavo.Liudytoja S. B. parodė, kad D. pažįsta seniai. Ji dirba Å akių ligoninės greitosios pagalbos stotyje felčere.

IÅ¡ televizijos sužinojusi apie eismo įvykį ir kad D. yra ligoninėje, ryte atėjusi į darbÄ užėjo pas V. D. į palatÄ . Pasilenkusi prie jo klausė, kÄ jis prisidirbo, tačiau V. D. jos net nepažino ir nieko neatsakė. Alkoholio kvapo nepajuto. Buvo kalbos, kad jį slėpė ir blaivino po eismo įvykio, tačiau V. D. į jÄ nesikreipė ir ji nieko nedarė. Maždaug prieÅ¡ dvi-tris savaites iki įvykio D. jai skundėsi, kad V. D. geria alkoholį, jos neklauso, todėl ji pasiÅ«lė kreiptis į ligoninę.

Specialistė S. K. VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninė vidaus ligų gydytoja parodė, kad pusiausvyros sutrikimai gali bÅ«ti dėl reto pulso, žemo kraujospÅ«džio, silpnos Å¡irdies veiklos. Koordinacijos sutrikimai gali bÅ«ti ir esant hiperetnzijiai, dėl labai aukÅ¡to kraujo spaudimo. Kad žmogus nejudėtų, turi bÅ«ti kardiogeninis Å¡okas, labai rimta bÅ«klė, tuomet vairuoti automobilį negalėtų. Esant sÄ monės sutrikimams, Å¡okui, žmogus negalėtų judėti. Alkoholis sustiprina vaistų veikimÄ , turėtų daugiau sumažinti kraujospÅ«dį.

Esant V. D. konstatuotiems susirgimams gali bÅ«ti Å¡irdies veiklos sustojimo periodai, tuomet ir sÄ monės sutrikimai, tačiau tada žmogus judėti negalėtų. IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo seka, kad eismo įvykio vieta yra kelio Kaunas – ZapyÅ¡kis – Å akiai 56.445 kilometre, Å akių rajone. Kelio danga – asfaltas, kuris sausas. Kelio plotis-8 m, kelkraščių- 1m ir 1,5 m. Apie 2,5m nuo kelio asfalto kraÅ¡to guli deformuotas dviračio ratas, už jo kelkraÅ¡tyje guli dviratis, kurio galinė aÅ¡is deformuota, prie dviračio rasti tvarkingais stiklais akiniai nuo saulės. Apie 9,30 m nuo dviračio į priekį ir apie 8 m nuo kelkraščio, matosi iÅ¡gulėtas žolės plotas.

Prie pat kelkraščio guli mobiliojo ryšio telefono Nokia baterija, ant kelio važiuojamosios asfaltuotos dalies guli plastikinė detalė. Kitoje kelio pusėje, apie 20 cm nuo asfalto krašto guli mobilaus ryšio telefonas be galinio dangtelio. Ant pačio kelio asfalto krašto guli vyriškas sportinis batelis, ant asfaltuotos kelio dalies guli pilkos spalvos plastikinė automobilio Peugeot dalis, ant kelio ir kelkraštyje matosi stiklo šukės, plastikinė, guminė dalys, automobilio žibinto dalis. Apie 40 m nuo dviračio rato, asfaltuotos kelio dalies viduryje, yra stabdymo kelias, kuris tęsiasi link kelkraščio 61 m, kur ant kelkraščio matyti automobilio padangų įspaustinis pėdsakas, kuris tęsiasi kelkraščiu apie dešimt metrų, kol išeina ant asfaltuotos kelio dalies.

PrieÅ¡ stabdymo vėžės pasibaigimÄ ant kelio asfaltuotos dalies kraÅ¡to prasideda 1,5 m Å¡lapio asfalto plotas. ApžiÅ«ros metu sudarytas eismo įvykio vietos planas nurodant konkrečius matavimus, pėdsakai nufotografuoti (I t., b.l. 6-18). IÅ¡ alkotesteriu „Lion alcometer 500“ atliktų asmens blaivumo testų seka, kad V. D. tikrinimo 2012-05-28 10.42 val. rezultatas- 0,00 promilių, tikrinimo 2012-05-28, 11.38 val. rezultatas- 0.08 promilės etilo alkoholio (I t., b.l. 27,28). IÅ¡ medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr.5 seka, kad V.

D. VÅ¡Ä® Å akių ligoninė apžiÅ«rėtas 2012-05-28 11.20 val. ApžiÅ«ros metu V. D. nurodęs, jog jaučia bendrÄ silpnumÄ , pastaruoju metu svaigalų nenaudoja, sÄ moningas, tikrinimo alkotesteriu 11.38 val. ir 11.42 val. rezultatai- 0,00prom., paimti Å¡lapimo ir kraujo bandiniai. Pateikta iÅ¡vada- blaivus ( b. l. 29, t. 1 ).IÅ¡ biologinės terpės siuntimų duomenų seka, kad pateikti tyrimui alkoholio nustatymui V. D. kraujo ir Å¡lapimo bandiniai, siuntimuose nurodyta, kad tiriamasis pastaruoju metu alkoholio nenaudoja.

Iš specialisto išvados Nr. T-A 5121/12(01) seka, jog V. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta, šlapime rasta 0,25 ‰ etilo alkoholio (I t., b.l. 32-33,36). Specialisto išvadoje Nr. G 487/12(09) nurodyta, jog jei V. D. šlapime, kuris buvo paimtas tyrimui 2012-05-28, 11.22 val., dėl 2012-05-27 apie 19 val., įvykusio eismo įvykio, buvo rasta 0.25 promilės etilo alkoholio, tai galima daleisti, jog prieš 16 valandų įvykusio įvykio metu jo kraujyje esantis alkoholio kiekis galėjo viršyti 0,4 promiles (I t., b.l. 38).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu specialistas V. V. paaiÅ¡kino, kad alkoholis pirmiausia atsiranda kraujyje, organizmas jį utilizuoja, o dalį neutilizuoja ir paÅ¡alina per Å¡lapimÄ . Pagal medicinos teorijos oksidacijos faktorių, per valandÄ alkoholio kiekis žmogaus organizme sumažėja apie 0,15 promilių, konkretus kiekis priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualių organizmo savybių. V. D. kraujuje alkoholio nerasta, o Å¡lapime rasta 0,25 promilės. Å lapime utilizuojama apie 10 procentų alkoholio, todėl kraujuje galėjo bÅ«ti iki deÅ¡imt kartų daugiau ir virÅ¡yti leistinÄ normÄ -0,4 promilės. Jeigu žmogus prieÅ¡ Å¡eÅ¡ias dienas buvo iÅ¡gėręs 100 g degtinės, alkoholis organizme tiek ilgai neiÅ¡silaiko, jis turi bÅ«ti utilizuotas.

Vaistuose- valerijono, kituose Å¡irdies laÅ¡uose, daromuose spirito pagrindo, nėra toks alkoholio kiekis, kad jų panaudojus Å¡lapime liktų toks kiekis, koks buvo nustatytas atlikus V. D. Å¡lapimo tyrimÄ . Specialistas A. J., Marijampolės PSPC gydytojas psichiatras-narkologas, paaiÅ¡kino, kad V. D. Å¡lapime rastas nesuskaldytas alkoholis, Pagal klinikinės toksikologijos teorijÄ su Å¡lapimu pasiÅ¡alina 10 procentų nepakitusio alkoholio, kitÄ dalį skaldo kepenys. Kraujyje alkoholio kiekis sumažėja 0,15-0,2 promiles per valandÄ , o dalis nepakitusio, nesuskaldyto alkoholio atsiranda Å¡lapime.

Jeigu Å¡lapime rasta alkoholio, žmogus turi bÅ«ti vartojęs alkoholį. V. D. Å¡lapime rastas alkoholio kiekis su suvartotais vaistais negalėjo patekti, nebent jie kateteriu bÅ«tų suÅ¡virkÅ¡ti. IÅ¡ 2012-05-27 transporto priemonės apžiÅ«ros ir techninės bÅ«klės patikrinimo protokolo seka, kad atlikus automobilio „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ , nustatyti Å¡io automobilio sugadinimai: įlenktas ir suskilęs priekinis bamperis, priekinio bamperio deÅ¡inės pusės apdailos juosta, deÅ¡inys priekinis halogenas, priekinis deÅ¡inys sparnas, priekinis kapotas, statramstis ties priekiniu deÅ¡iniu sparnu, priekinis stiklas, stogas ties statramsčiais deÅ¡inėje pusėje dviejose vietose, galinės deÅ¡inės pusės durys virÅ¡uje.

Vairo mechanizmo, kojinio stabdžio, rankinio stabdžio bÅ«klė- tvarkingi(I t., b.l. 39-40).IÅ¡ 2012-05-27 transporto priemonės apžiÅ«ros ir techninės bÅ«klės patikrinimo protokolo seka, kad atlikus dviračio apžiÅ«rÄ , nustatyti sugadinimai: sulankstytas galinis ratas, linkęs rėmas. Vairo mechanizmo bÅ«klė-tvarkingas (I t., b.l. 41-42).IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo seka, kad atlikta papildoma automobilio „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei dviračio apžiÅ«ra, nurodyti Å¡ių transporto priemonių sugadinimai.

Automobilio Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) :suskilęs priekinis stiklas keleivio pusėje, viršutinėje stiklo dalyje, apgadintas keleivio pusės statramstis, esantis šalia priekinio stiklo, apgadintas keleivio pusės priekinis sparnas ir bamperis- ant jų matosi nubrozdinimai įvairiose vietose, ant priekinio sparno yra įlenkimas. Virš rato esanti priekinio bamperio dalis atsikabinusi nuo sparno, bamperis įtrūkęs, išdaužtas bamperyje esantis priešrūkinis žibintas bei apgadinta bamperio apdailos juostelė.

Ant keleivio pusės stoge, virÅ¡ galinių durelių, matomas įlenkimas, taip pat įlenkimas yra ant galinių durelių virÅ¡ stiklo. Dviratis baltu metaliniu rėmu, nukritęs ir stipriai deformuotas galinis dviračio ratas, deformuotos galinio rato atraminės Å¡akės, deformuotos galinio rato tvirtinimo Ä selės, nulūžusi galinė pavara, deformuotas virÅ¡utinis rėmo vamzdis, nuo sėdynės nukritusi plastikinė apdailos detalė (I t., b.l. 43-63).IÅ¡ policijos informacinės sistemos ROIK 0112000283492 duomenų seka, jog 2012-05-28 10.30 val., Marijampolės apskrities VPK Å akių rajono policijos komisariato Budėtojų dalyje gautas praneÅ¡imas iÅ¡ Å akių ligoninės Priėmimo skyriaus, jog į priėmimo skyrių pristatytas V.

D., kuris buvo rastas gulintis griovyje, diagnozuoti Å¡irdies veiklos sutrikimai (I t., b.l. 68-69).IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktų duomenų seka, kad Å¡io centro informacinėje sistemoje 2012-05-27 19.04 val., registruota P. K. skambutis, 2012-05-27 19.09 val., registruotas A. S. skambutis bei 2012-05-27 d., 19.10 val., registruotas P. K. skambutis. Pateikta pokalbių įraÅ¡as CD. Atlikus Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktų trijų skambučių garso įraÅ¡o perklausÄ nustatyta, kad 2012-05-27, 19.04 val., skambinęs vyras (P. K.) nurodė, jog „atsiųskit greitÄ jÄ , nutrenkė dviratininkÄ , įvykio vieta yra važiuojant nuo Å akių link LukÅ¡ių“. 19.09 val. skambinęs asmuo (A.

S.) praneÅ¡a , kad link LukÅ¡ių įvykęs eismo įvykis, paklausus, ar yra sužeistų, jis atsako, kad nežino, matė, kad ant kelio mėtosi batas, kelkraÅ¡tyje dviratis bei stovi automobilis. 19.10 val. skambinęs vyras (P. K.) ragina medikus greičiau atvykti į įvykio vietÄ , nurodo, jog žmogus negyvas (II t., b.l. 98-100).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. M 505/12(02) seka, jog J. Å . mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma (kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡iniojo pusrutulio), komplikuota smegenų suspaudimu ir edema, koma, antrine smegenų iÅ¡emija ir nekroze, foraminaliniu smegenų kamieno strigimu (I t., b.l. 74-78).IÅ¡ daiktų pateikimo, daiktų apžiÅ«ros protokolų seka, kad V.

D. pateikė rÅ«bus- juodos spalvos treningo kelnes, baltos spalvos horizontaliais mėlynais bei oranžiniais dryžiais be rankovių sportinius marÅ¡kinėlius (III t., b.l. 59-60). IÅ¡ daiktų dokumentų pateikimo protokolo, daiktų apžiÅ«ros protokolo seka, liudytojas K. Å . pateikė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSony Ericsson“ su „Pildyk“ kortele . ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad jame įvestas N. S. telefono numeris, 2012-05-29  nuo 7.13 val. iki 11.22 val. susiraÅ¡inėja Å¡ie abonentai SMS apie K.

Å . pagalbÄ N. S., kÄ sakyti apie praÅ¡ymÄ parvežti, paimti tėvÄ , kad K. Å . iÅ¡davė N. S. (II t., b.l. 41-48). IÅ¡ liudytojo P. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, jog liudytojas parodė vietÄ , kur sustojo jo bei V. D. vairuoti automobiliai. Parodė vietas, kur iki eismo įvykio matė važiuojantį dviratininkÄ , kur automobilis partrenkė dviratininkÄ , kur nukrito dviratininkas bei dviratis, kur gulėjo batas. PaaiÅ¡kinęs, kad dviratininkas važiavo prie punktyrinės kelkraščio linijos, apie 36 cm atstumu nuo kelkraščio.

Vieta, kur automobilis partrenkė dviratininkÄ , yra apie 16 cm atstumu nuo kelkraščio. Parodęs, kad dviratininkas net kelis kartus trenkėsi į jį partrenkusį automobilį, po to nukrito į pakelės griovį. Parodymų patikrinimo vietoje nurodytos liudytojo aplinkybės užfiksuotos sudarant schemÄ bei fotografuojant (II t., b.l. 25-33).IÅ¡ asmens parodymų atpažinimo pagal fotonuotraukas protokolo seka, kad liudytojas P. K. iÅ¡ pateiktų nuotraukų, tarp kurių buvo ir kaltinamojo V. D. nuotrauka, asmens , eismo įvykio metu vairavusio automobilį ir sužalojusį dviratininkÄ , neatpažino ( II t., b. l. 34-36 )Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1504(12) nustatyta, jog susidÅ«rimo metu automobilio „Peugeot 407“ ir dviračio iÅ¡ilginės aÅ¡ys buvo lygiagrečios viena kitai arba artimos lygiagrečioms.

Automobilis „Peugeot 407“ dviratininkÄ J. Å . kliudė eismo juostos, skirtos važiuoti link Å akių, deÅ¡inėje pusėje, arčiau asfaltuoto kelkraščio, iki užfiksuotos baltos spalvos plastiko Å¡ukės. Automobilio „Peugeot 407“ greitis prieÅ¡ pat stabdymÄ buvo apie 112 km/h, nustatyti , koks buvo automobilio „Peugeot 407“ greitis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su dviratininku negalima. Eismo įvykio eiga buvo tokia-automobilio“Peugeot 407“ vairuotojas V. D., važiuodamas keliu Kaunas-ZapyÅ¡kis-Å akiai nuo Kauno link Å akių 56 kilometre, trenkė į priekyje ta pačia kryptimi kelio važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse arčiau kelkraščio asfaltuotos dalies važiavusį dviratininkÄ J.

S.. SusidÅ«rimo metu automobilio ir dviračio iÅ¡ilginės simetrijos aÅ¡ys buvo lygiagrečios viena kitai arba artimos lygiagrečioms. Automobilis priekinės dalies deÅ¡ine puse , apie 15cm atstumu nuo automobilio deÅ¡iniojo Å¡ono, turėjo sÄ lytį su dviračio galiniu ratu, galine pavara, atraminėmis Å¡akėmis kairėje pusėje, atramine kojele. Po sÄ lyčio dviratininkas krito ant priekinio deÅ¡inės pusės sparno, trenkėsi į priekinį deÅ¡inį statramstį, priekinį stiklÄ , stogÄ ir nuo automobilio buvo nublokÅ¡tas į priekį ir deÅ¡inę.

Po sÄ lyčio galinis ratas buvo atidalintas nuo dviračio ir kartu su dviračiu automobilio buvo bloÅ¡kiami taip pat į priekį ir į deÅ¡inę. Po susidÅ«rimo automobilio vairuotojas keitė judėjimo kryptį į kairę, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , vėl keitė važiavimo kryptį į deÅ¡inę ir, važiuodamas 112 km/val. greičiu , ties kelio viduriu intensyviai stabdė. Ties asfaltuotos dalies deÅ¡iniu kraÅ¡tu automobilis ,tikėtina, pilnai sustabdytas, o po to vairuotojas intensyviai greitėjo kryptimi link Å akių ir grįžo ant asfaltuotos kelio dalies.

Buvusioje kelio situacijoje Automobilio „Peugeot 407“ vairuotojo V. D. veiksmai, - važiuodamas keliu Kaunas – ZapyÅ¡kis – Å akiai kryptimi nuo Kauno link Å akių ir artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusio dviratininko J. Å ., nemažino greičio ir saugiai neapvažiavo dviratininko, dėl to įvyko eismo įvykis, - techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindine sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad dviratininko veiksmai techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu (II t., b.l. 104-110).IÅ¡ nutarimo atskirti ikiteisminį tyrimÄ seka, kad 2012-07-04 Marijampolės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro S. S. nutarimu atskirtas tyrimas dėl Marijampolės AVPK Å akių rajono PK pareigÅ«nų galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nustatant asmenį, eismo įvykio metu vairavusį automobilį bei pasiÅ¡alinusį iÅ¡ eismo įvykio vietos , tyrimÄ atliekant pagal LR BK 228 str. 1 d. ( III t., b. l. 56-57 ).

IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados seka, kad remiantis medicininių dokumentų duomenimis, V. D. 2012-05-27 įvykusio eismo įvykio metu kÅ«no sužalojimų nepatyrė.( III t., b. l. 5).IÅ¡ praneÅ¡imo apie iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ seka, kad V. D. buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2012-05-23 iki 2012-05-29 ( III t., b. l. 61 ).IÅ¡ VÅ¡Ä® Å akių ligoninė iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų, 2012-05-29 pateiktų duomenų, Kauno klinikų kardiologijos klinikos duomenų seka, kad V.

D. diagnozuoti su Å¡irdies veikla susiję sveikatos sutrikimai, 2005-07-13 atlikta S7 segmento angioplastika, 2012-05-31 atlikta pakartotinė angioplastika ir stentavimas ( III t., b. l. 63, 65, 72 ). Teisiamojo posėdžio metu specialistas V. V. parodė, kad V. D. nėra konstatuoti tokie susirgimai ir patologinės bÅ«klės, kurios neleistų atlikti laisvės atėmimo bausmės. Pagal jo bÅ«senÄ teisiamojo posėdžio metu matosi, kad žmogus kalba, nedÅ«sta, sėdi, stovi, atrodo kaip normalus žmogus, ir nesimato, kad labai serga.

Jam tyrimui pateiktose ligos istorijose ir byloje esančiose pažymose iÅ¡vardinti V. D. susirgimai ir ligos nepriskiriamos Nepagydomų ligų ir sveikatos bÅ«klių, dėl kurių nuteistieji gali bÅ«ti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sÄ raÅ¡ui. V. D. po eismo įvykio buvo atliktas stentavimas, jo bÅ«klė pasitaisė, sunkios bÅ«klės neliko. Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. D., bÅ«damas neblaivus, vairuodamas automobilį, pažeidė KET 14 p., 133 p. 134 p. 136.1p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus bei paliko jį be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei.

IÅ¡ kaltinamojo parodymų seka, kad jis kaltu neprisipažįsta, nurodo, eismo įvykio aplinkybių negali paaiÅ¡kinti, nes dėl sveikatos sutrikimo nesuprato kas ir kaip įvyko, tik iÅ¡girdo atsitrenkimo į jo automobilį garsÄ , kokiu greičiu važiavo taip pat negali paaiÅ¡kinti, paprastai greičio nevirÅ¡ydavo. Eismo įvykio mechanizmÄ apibÅ«dina betarpiÅ¡kai įvykį mačiusio liudytojo P. K. parodymai bei eismo įvykio tyrimo specialisto iÅ¡vada N.r.11-1504 ( 12). Specialisto iÅ¡vados, kaip įrodymų Å¡altinio, specifikÄ lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių.

Vertinant Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ , teismui abejonių dėl jos iÅ¡samumo, pakankamumo ir kokybiÅ¡kumo bei teisingumo, naudotų tyrimo metodų pagrįstumo, nekilo. Netikėti įvykio metu iÅ¡ prieÅ¡ais važiavusio, įvykio vietoje sustojusio ir apie eismo įvykį praneÅ¡usio liudytojo P. K. parodymais teismas neturi pagrindo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad P. K. bÅ«tų Å¡aliÅ¡kas kaltinamojo ar nukentėjusiųjų atžvilgiu ir duotų parodymus, sunkinančius kaltinamojo padėtį.

Be to tiek specialisto iÅ¡vadoje, tiek liudytojo parodymuose iÅ¡dėstyta eismo įvykio eiga sutampa, nustatyti duomenys neprieÅ¡tarauja. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad eismo įvykio eiga buvo tokia-automobilis “Peugeot 407“ vairuojamas V. D., pasivijo ir trenkė į priekyje ta pačia kryptimi kelio važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse arčiau kelkraščio asfaltuotos dalies važiavusį dviratininkÄ J. Å ., susidÅ«rimo metu automobilio ir dviračio iÅ¡ilginės simetrijos aÅ¡ys buvo lygiagrečios viena kitai arba artimos lygiagrečioms.

Po susidÅ«rimo dviratininkas krito ant automobilio priekinio deÅ¡inės pusės sparno, trenkėsi į priekinį deÅ¡inį statramstį, priekinį stiklÄ , stogÄ ir nuo automobilio buvo nublokÅ¡tas į priekį ir deÅ¡inę. Po susidÅ«rimo automobilio vairuotojas keitė judėjimo kryptį į kairę, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , vėl keitė važiavimo kryptį į deÅ¡inę ir, važiuodamas 112 km/val. greičiu , ties kelio viduriu intensyviai stabdė. Ties asfaltuotos dalies deÅ¡iniu kraÅ¡tu automobilis, tikėtina, pilnai sustabdytas, o po to vairuotojas intensyviai greitėjo kryptimi link Å akių ir grįžo ant asfaltuotos kelio dalies.

Tokias pačias eismo įvykio aplinkybes nurodė ir liudytojas P. K., patvirtindamas, kad dviratininkas važiavo deÅ¡iniu važiuojamosios dalies kraÅ¡tu, arčiau punktyrinės linijos, prieÅ¡ pat partrenkimÄ jokio manevro neatliko ( bÅ«tent specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad susidÅ«rimo metu automobilio ir dviračio iÅ¡ilginės simetrijos aÅ¡ys buvo lygiagrečios arba artimo lygiagrečioms viena kitai, liudytojo nurodytos aplinkybės neprieÅ¡tarauja nustatytai eismo įvykio vietai kelio pločio atžvilgiu pagal užfiksuotus pėdsakus ), kad automobiliui jokių kliūčių apvažiuoti dviratininkÄ nebuvo.

Liudytojas P. K. parodė, kad jo manymu, atsižvelgiant į tai, kokia jėga po susidÅ«rimo dviratininkas buvo blokÅ¡tas ant automobilio ir nuo automobilio į griovį, kaip po susidÅ«rimo važiavo V. D. vairuojamas automobilis, Å¡is automobilis iki susidÅ«rimo turėjo važiuoti apie 100 km/val. greičiu. Specialisto iÅ¡vadoje, įvertinus įvykio vietos apžiÅ«ros metu rastus ir užfiksuotus pėdsakus ( stabdymo pėdsakÄ ), atlikus skaičiavimus , nurodoma, kad automobilio greitis prieÅ¡ pat stabdymÄ buvo apie 112 km/val.

Teismui abejonių, kad įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotas stabdymo pėdsakas yra paliktas bÅ«tent V. D. vairuoto automobilio, nekilo, tai atitinka betarpiÅ¡kai įvykį mačiusio liudytojo P. K. parodymų duomenis, kuris nurodo, kad po susidÅ«rimo automobilis kirto aÅ¡inę linijÄ ir po to pradėjo smarkiai stabdyti, duomenų, kad po susidÅ«rimo iÅ¡ karto iki stabdymo padidino greitį, nėra. Å ių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, kad V. D. virÅ¡ijo leistinÄ toje vietovėje 90 km/val. greitį ir važiavo apie 112 km/val. greičiu.

Kaip seka iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, buvusioje kelio situacijoje automobilio vairuotojo V. D. veiksmai, - važiuodamas keliu Kaunas – ZapyÅ¡kis – Å akiai kryptimi nuo Kauno link Å akių ir artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusio dviratininko J. Å ., nemažino greičio ir saugiai neapvažiavo dviratininko, dėl to įvyko eismo įvykis, - techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡iuo eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindine sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui.

Å ių įrodymų ir motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad eismo įvykis kilo dėl kaltų V. D. veiksmų, nes jis vairuodamas automobilį, buvo neatsargus, važiuodamas didesniu nei leistina Å¡iame kelio ruože greičiu, neįvertino situacijos, kad bÅ«tina važiuoti saugiu greičiu, kad galėtų laiku pamatyti atsiradusias kliÅ«tis, laiku stabdyti artėdamas prie ta pačia kryptimi deÅ¡inės eismo juostos asfaltuotu kelkraščiu važiavusio dviratininko, greičio nesulėtino, neapvažiavo jo iÅ¡ kairės ir šį dviratininkÄ kliudė.

Tokiais veiksmais pažeidė KET 133 p., 134 p., 136.1 p reikalavimus. Kaltinamojo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo eismo įvykio priežastimi, nes analogiÅ¡koje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebÅ«tų įvykęs ir V. D. bÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti susidÅ«rimo su dviratininku. Nors kaltinamasis parodė, kad automobilį vairavo blaivus, tačiau teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad jis automobilį vairavo bÅ«tent neblaivus. Apsvaigimas nuo alkoholio yra tiek faktinė bylos aplinkybė – asmens, vartojusį alkoholį, bÅ«sena, - tiek nusikalstamÄ veikÄ â€“ kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmonės – kvalifikuojantis požymis.

Å iuo atveju faktinė bylos aplinkybė tiesiogiai susijusi su baudžiamojo įstatymo taikymu: nustačius, jog eismo įvykio, dėl kurio žuvo žmogus, metu kaltininkas buvo neblaivus, jo veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Asmuo laikomas neblaiviu, kai jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau alkoholio (BK 281 straipsnio 8 dalis). Pagal Transporto priemones vairuojančių ar kitų asmenų neblaivumo ( girtumo ) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 p. 4 pastraipÄ , neblaivumas ( girtumas ) –asmens, apsvaigusio nuo alkoholio bÅ«sena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse-iÅ¡kvėptame ore, kraujyje, Å¡lapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose virÅ¡ija įstatymuose nustatytÄ maksimaliÄ leistinÄ normÄ , Å¡ių taisyklių 3 p nurodyta, kad asmenų, vairuojančių transporto priemones iÅ¡kvėptame ore, kraujyje, Å¡lapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės.Byloje nėra konkrečių, nustatytų matavimo prietaisais, duomenų apie tai, koks tiksliai buvo V.

D. girtumas eismo įvykio metu, tačiau esminės reikÅ¡mės teisiniam vertinimui Å¡i aplinkybė neturi, bÅ«tina nustatyti, kad buvo virÅ¡yta leistina norma. Å i aplinkybė nustatinėjama pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles, vertinant surinktų įrodymų visumÄ . Apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali bÅ«ti nustatytas ne tik iÅ¡tyrus asmens kraujÄ ar kitas terpes, bet ir kitais duomenimis, kuriais apibÅ«dinami klinikiniai girtumo požymiai. Asmens padariusio teisės pažeidimÄ , jo girtumo ir apsvaigimo nuo alkoholio tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos „Transporto priemones vairuojančių ar kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“ (Taisyklės), „Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika“(Metodika).

Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad asmenų neblaivumas turi bÅ«ti nustatomas ne vėliau kaip per vienÄ valandÄ nuo transporto avarijos. Minėtų reikalavimų Å¡ioje byloje nebuvo galima įvykdyti, kadangi kaltinamasis po autoįvykio iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, visÄ naktį slapstėsi nebÅ«damas namuose, todėl pripažįstama, kad tai jis padarė tyčia, vengdamas medicininio patikrinimo, o įvykį tyrę pareigÅ«nai jau įvykio vietoje turėję duomenų, kad automobilį, kuris partrenkė dviratininkÄ , galėjo vairuoti jiems žinomas Å akių PK pareigÅ«nas V.

D., nesiėmė visų neatidėliotinų ir bÅ«tinų priemonių jo buvimo vietai nustatyti ir blaivumui patikrinti. BÅ«damas policijos pareigÅ«nu, kaltinamasis privalėjo žinoti anksčiau minėtais teisės aktais nustatytÄ girtumo nustatymo tvarkÄ ir pasekmes už jų nesilaikymÄ . Kaltinamasis turėjo galimybę pats nuvykti į gydymo įstaigÄ ir atlikti reikiamus tyrimus ir juos vėliau pateikti ikiteisminio tyrimo institucijai arba teismui, kaip numatyta Taisyklių 27 p., tačiau kaltinamasis į gydymo įstaigÄ prisistatė tik 2012-05-28 10.30 val. t. y. praėjus apie 15 valandų po eismo įvykio.

Kaip seka iš medicininės apžiūros girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto, specialisto išvados Nr. T-A5121/12( 01), 2012-05-28 apie 11.30 val. paimtame V. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta, šlapime rasta 0,25 ‰ etilo alkoholio. Iš specialistų V. V. ir A. J. paaiškinimų seka, kad toks nustatytas alkoholio kiekis šlapime gali atsirasti tik žmogui pavartojus alkoholio, ir nors kaltinamasis nurodė, jos jis gėrė širdies lašų, konkrečiai negalėdamas nurodyti kokį kiekį išgėrė, tačiau tokia alkoholio koncentracija dėl pavartotų medikamentų negali atsirasti.

Kaltinamasis V. D. parodė, kad paskutinį kartÄ prieÅ¡ tikrinimÄ alkoholį buvo vartojęs prieÅ¡ keturias penkias dienas, iÅ¡gėręs apie 100 gramų degtinės, tačiau iÅ¡ specialisto V. V. paaiÅ¡kinimo seka, kad šis alkoholis iki Å¡lapimo bandinių paėmimo jau turėjo bÅ«ti iÅ¡ organizmo pasiÅ¡alinęs. Kaip seka iÅ¡ specialistų paaiÅ¡kinimų, pagal klinikinės toksikologijos teorijÄ , per vienÄ valandÄ organizmas suskaido apie 0,15 promiles alkoholio, su Å¡lapimu pasiÅ¡alina apie 10 proc. alkoholio, todėl atsižvelgiant į tai, kad praėjus gama ilgam laikui po įvykio V.

D. Å¡lapime buvo rasta 0,25 prom. alkoholio, eismo įvykio metu V. D. kraujuje alkoholio koncentracija turėjo virÅ¡yti leistinÄ normÄ . Liudytoja N. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažinusi, kad V. D., kai jį pamatė po eismo įvykio, buvo vartojęs alkoholio, jog jį nuvežė pas pažįstamÄ S. V. kad prasiblaivytų, be to iÅ¡ jos pačios ir liudytojo K. Å . parodymų seka, kad ji dar iki eismo įvykio liudytojui K. Å . pasakiusi, kad tėvas iÅ¡važiavo su jos maÅ¡ina „lakti“. Å ių jos parodymų nepripažinti įrodymais nėra jokio pagrindo, jie buvo iÅ¡tirti teisiamojo posėdžio metu, jokių duomenų, kad jie gauti neleistinais bÅ«dais nėra.

Liudytojos nurodytos parodymų keitimo priežastys ir teisiamajame posėdyje jau vienodas su liudytoju K. Å . pasakymo „iÅ¡važiavo lakti„ interpretavimas kaip „užtrukimas darbe“ nėra įtikinami. Liudytojas G. N. parodė, kad jis jautė palatoje, kur buvo patalpintas V. D. alkoholio kvapÄ , bendraujant su V. D., ant jo matėsi pagirioto žmogaus požymiai, be to vieno tikrinimo alkotesteriu metu V. D. buvo nustatytas 0,08 prom. girtumas. Pats kaltinamasis parodė, kad po eismo įvykio alkoholio nevartojo.

Kiti liudytojai, matę V. D. iki eismo įvykio ( J. B., V. K.), po eismo įvykio ( V. M., S. V. ) yra jo ar buvę bendradarbiai, todėl jų parodymai, kad nepajautė ir nepastebėjo, kad V. D. buvo vartojęs alkoholio, nėra patikimi. Liudytojas P. K. nurodė, kad vairuotojas pagal eisenÄ , bÅ«klę atrodė neblaivus, V. L., I. S., S. K. matė prieÅ¡ eismo įvykio vietÄ Ä¯tartinai manevruojantį automobilį, kurio bei vairuotojo požymiai atitinka V. D. vairuotÄ automobilį. Nors kaltinamasis ir jo artimieji-liudytojos G.

D., N. S. aiÅ¡kino, kad V. D. po eismo įvykio skundėsi sveikata, Å¡irdies skausmais, tačiau nei žmona, nei dukra jo į gydymo įstaigÄ nepristatė, o pagal jų nelogiÅ¡kus parodymus, dukra vežiojo V. D. kelias valandas neaiÅ¡ku kur, o po to nuvežusi nakties metu paliko be priežiÅ«ros pas svetimus žmones, net nenuvesdama į namÄ . V. D. atvykusi į įvykio vietÄ nurodė, kad ji vairavo automobilį. Sprendžiant apie aplinkybes, patvirtinančias, kad V. D. eismo įvykio metu buvo neblaivus, teismas įvertina ir nukentėjusiųjų parodymus, kad V.

D. ir N. S. atvykus pas juos į namus, G. D. pasakė, kad V. D. galėjo bÅ«ti nestipriai girtas, ir kad jeigu bus nustatyta, kad vairavo negirtas, nukentėjusiesiems bus iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka. Visų Å¡ių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad V. D., pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos, slapstydamasis ir nebÅ«damas namuose daugiau kaip penkiolika valandų po įvykio, siekė sumažinti alkoholio koncentracijÄ kraujuje ar kitose biologinėse terpėse, siekdamas iÅ¡vengti gresiančių neigiamų pasekmių ne tik baudžiamojoje byloje, bet tarnyboje, kadangi, kaip seka iÅ¡ liudytojos G.

D. parodymų, jis jau turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ tarnybos policijoje į pensijÄ ir po poros dienų-2012-05-29 -tam turėjo pristatyti dokumentus. Å ių teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykio metu kaltinamasis V. D. buvo neblaivus, nes autoavarijos metu jo kraujyje buvo daugiau kaip 0,4 promilės alkoholio, todėl automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir tokiais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių 14p.. reikalavimus ir tai buvo viena iÅ¡ sÄ lygų ir priežasčių, kartu su anksčiau minėtomis ir aptartomis, eismo įvykiui kilti ir buvo priežastiniame ryÅ¡yje atsirasti Å¡ioje byloje nustatytoms pasekmėms.Nors kaltinamasis nurodo, kad jis eismo įvykio aplinkybių neatsimena ir jų negali paaiÅ¡kinti dėl to, kad važiuojant automobiliu jam sutriko sveikata- spaudė Å¡irdį, svaigo galva ir dėl to jis galėjo atsitrenkti į dviratininkÄ , tokius jo paaiÅ¡kinimus teismas vertina kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip seka iÅ¡ kaltinamojo paaiÅ¡kinimo, byloje esančių medicininių duomenų, kaltinamajam konstatuoti Å¡irdies veiklos sutrikimai.

Pats kaltinamasis parodė, kad nejautė, jog bÅ«tų praradęs sÄ monę. Kaip seka iÅ¡ paties kaltinamojo parodymų, liudytojų P. K. parodymų, V. D. po atsitrenkimo į dviratininkÄ sudėtingoje eismo situacijoje tinkamai suvaldė dideliu greičiu važiuojantį automobilį- iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ automobilį iÅ¡lygino ir stabdė, sustojo Å¡alikelėje, buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, po to , kaip seka iÅ¡ liudytojo P. K. parodymų ir eismo įvykio tyrimo specialisto iÅ¡vados, greitėdamas pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos ir nuvažiavo iki savo namų, kur jam jokia medicininė pagalba nebuvo teikiama.

Be to ir prieÅ¡ eismo įvykį automobilį matę asmenys parodė, kad jis, dar likus keletui kilometrų iki įvykio vietos, pavojingai manevravo po keliÄ , kliudydamas kelkraÅ¡tį ir aÅ¡inę linijÄ . Specialistė S. K. parodė, kad sutrikus sÄ monei žmogus pats savarankiÅ¡kai judėti ir vairuoti automobilį negalėtų, sÄ monės sutrikimÄ gali sukelti tik labai stiprÅ«s Å¡irdies veiklos sutrikimai. Visų Å¡ių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo sÄ moningas ir pilnai orientuotas, jo padarytų KET pažeidimų sveikatos bÅ«klė nesÄ lygojo.

Kaip seka iÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. Å . mirė, todėl tarp nustatytų kaltinamojo V. D. padarytų KET 14 p., 133p., 134 p., 136.1 p. pažeidimų ir J. Å . mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 6d. požymius.LR BK 144 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už palikimÄ be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei. Kelių eismo taisyklėse yra nustatytos eismo dalyvių pareigos įvykus autoavarijai, pagal Å¡ias taisykles su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo įvykus eismo įvykiui imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, prireikus iÅ¡kviesti medicinos pagalbÄ , o jeigu tai neįmanoma – pasirÅ«pinti, kad pakeliui važiuojanti transporto priemonė nugabentų nukentėjusiuosius į artimiausiÄ gydymo įstaigÄ bei nedelsdamas apie eismo įvykį praneÅ¡ti policijai.

Pagal LR BK 144 str. atsako ir tas asmuo, kuris turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiaisiais asmenimis, jiems nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jų gyvybei, nors turėjo galimybę tokiÄ pagalbÄ suteikti. Kaltinamasis V. D. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo policijos pareigÅ«nas, todėl jam Å¡iÄ pareigÄ suteikė specialÅ«s įstatymai, reglamentuojantys jo darbinę veiklÄ . Pagal Policijos įstatymo 21 str., reglamentuojantį policijos pareigÅ«nų veiklÄ , policijos pareigÅ«nas, gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ ar padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ arba pats bÅ«damas įvykio liudytoju, turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai, suteikti neatidėliotinÄ pagalbÄ asmeniui, nukentėjusiajam nuo teisės pažeidimo ar esančiam bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. IÅ¡ iÅ¡tirtų Å¡ioje byloje įrodymų visumos, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis Å¡ios įstatymu jam nustatytos pareigos nevykdė ir nesuteikė nukentėjusiajam bÅ«tinos pagalbos, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, palikdamas automobilio partrenktÄ ir sužalotÄ dviratininkÄ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Taigi V.

D. pagal BK 144 straipsnį atsako ir kaip eismo įvykyje, kurio metu nukentėjo žmonės, dalyvavusio automobilio vairuotojas, ir kaip asmuo, kuris pagal užimamas pareigas turėjo pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiuoju, palikęs nukentėjusįjį be pagalbos, nuvažiavo. Bylos duomenimis- kaltinamojo V. D., liudytojo P. K. parodymais nustatyta, kad V. D. padarius eismo įvykį, kurio metu buvo partrenktas ir sužalotas dviratininkas, kaltinamasis V. D. Å¡iam nukentėjusiajam nepadėjo, nesiėmė neatidėliotinų veiksmų padariniams suÅ¡velninti, neiÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbos, nepasirÅ«pino, kad kiti nugabentų nukentėjusįjį į ligoninę.

V. D. net nesidomėjo juo, prie jo nepriėjo, neapžiÅ«rėjo, t. y. pats neįsitikino jam padarytų sužalojimų sunkumu ir grėsmės gyvybei akivaizdumu, o prieÅ¡ingai , pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Jokių aplinkybių, trukdžiusių V. D. suteikti pagalbÄ nukentėjusiajam, t. y. nei pagalbos suteikimÄ ribojančių fizinių sužalojimų, nei psichinių sutrikimų nenustatyta. Kaip seka iÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados, paties kaltinamojo parodymų, eismo įvykio metu jis sužalojimų nepatyrė.

Aukščiau aptartais motyvais ir įrodymais teismas sprendė, kad kaltinamasis tiek eismo įvykio metu, tiek po jo buvo sÄ moningas ir pilnai orientuotas, kÄ patvirtina jo veiksmų seka ir pobÅ«dis. Nors kaltinamasis nurodė, jog jis iÅ¡girdęs barkÅ¡telėjimÄ Ä¯ jo automobilį nesuprato, į kÄ atsitrenkė, tačiau net iÅ¡ jo paties parodymų teisiamojo posėdžio metu seka, kad jis nesistengė tuo įsitikinti, nes iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, paėjęs kelis žingsnius, matydamas įvykio vietoje žmogų, jo net nepaklausė, kas atsitiko. Bylos duomenimis nustatyta, kad jis dviratininkÄ kliudė deÅ¡ine automobilio puse, dviratininkas po smÅ«gio ne kartÄ atsitrenkė į jo vairuojamÄ automobilį, automobilio apžiÅ«ros metu nustatyta, kad aiÅ¡kiai matosi automobilio priekinio stiklo pažeidimas, todėl Å¡ios aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamasis V.

D. melagingai nurodo, jog nesuprato ir nepamatė, kad atsitrenkė į dviratininkÄ . Teismas kaltinamojo parodymus Å¡ioje dalyje vertina kaip siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės, kadangi kaip seka iÅ¡ liudytojos V. M. parodymų, liudytojos V. D. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ( kurie buvo iÅ¡tirti teisiamojo posėdžio metu ir jų nepripažinti įrodymais teismas netiri jokio pagrindo, ) iÅ¡ karto po eismo įvykio, sugrįžęs į namus, kaltinamasis žmonai V. D. sakė, kad įvyko eismo įvykis ir jis nutrenkė žmogų, kaimynei V.

M. sakė, kad užmušė žmogų, kas atitinka nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Liudytoja V. D. parodymų keitimo negalėjo pagrįstai motyvuoti, ji yra artimas kaltinamajam žmogus ir yra suinteresuota palengvinti jo padėtį. Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. D. jam sakė, jog vyras, sugrįžęs į namus, pasakė, kad nutrenkė žmogų kelyje link Lukšių. Šie įrodymai leidžia spręsti, kad kaltinamasis jau eismo įvykio vietoje ir metu suprato, kad eismo įvykio metu partrenkė žmogų.

Kaip seka iÅ¡ liudytojo P. K., liudytojų T. P., K. K. parodymų, eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenų, eismo įvykio vietoje matėsi požymiai apie tai, kad eismo įvykyje dalyvavo žmogus- važiuojamojoje dalyje gulėjo batas, mobilaus ryÅ¡io telefonas, netoli važiuojamosios dalies dviratis, tik pats nukentėjusysis gulėjo jau didesniu atstumu nuo važiuojamosios dalies. Eismo įvykis įvyko Å¡viesiu paros metu, esant geram matomumui ir oro sÄ lygoms. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis, sukėlęs pavojų nukentėjusiųjų gyvybėms ir turėdamas pareigÄ jiems padėti, Å¡ios pareigos sÄ moningai nevykdė, suvokdamas, kad nukentėjusiajam gresia pavojus gyvybei, bei turėdamas galimybę jam padėti.

Aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko gana intensyvaus eismo kelyje, nukentėjusiajam pagalbÄ suteikė kiti žmonės, neturi reikÅ¡mės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Nusikaltimas, numatytas BK 144 straipsnyje, turi formaliÄ sudėtį, todėl laikomas baigtu nepagelbėjus nukentėjusiajam, turint galimybę suteikti pagalbÄ , neatsižvelgiant, sukėlė tai kokių nors padarinių nukentėjusiesiems ar nesukėlė ( ar bÅ«tų iÅ¡saugota gyvybė ), nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio vietoje buvo kitų asmenų, kurie galėjo suteikti pagalbÄ , ar vairuotojas yra kaltas dėl eismo įvykio ir ar jis tikėjosi arba buvo įsitikinęs, kad pagalbÄ nukentėjusiajam suteiks kiti.

Kaltinamojo V. D. veiksmai pagal BK 144 straipsnį kvalifikuoti teisingai ir jo kaltė Å¡ios nusikalstamos veikos padarymu įrodyta visiÅ¡kai. Civiliniai ieÅ¡kiniai BPK 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ , BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

V. D. nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodamas automobilį „Peugeot 407", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Å ios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta BTA Insurance Company Se filiale Lietuvoje. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymÄ asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalÄ atlyginti.

Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . Todėl nukentėjusiesiems -civiliniams ieÅ¡kovams padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti draudikas- BTA Insurance Company Se filiale Lietuvoje ir, tik nepakankant draudimo atlyginimo, kaltinamasis V. D. .IÅ¡ Kauno teritorinės ligonių kasos pateiktų duomenų seka, kad 2012-05-27 eismo įvykio metu sužaloto J.

Å . gydymo iÅ¡laidas ( 18183,56 Lt ) pilnai atlygino „BTA Insurance Company“SE filialas Lietuvoje ( III t., b. l. 6).Civilinis ieÅ¡kovas L. Å . ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo BTA Insurance Company Se filialo Lietuvoje 9036,02 Lt turtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ dalies atsisakė, nurodydamas, kad draudimo bendrovė dalį turtinės žalos atlygino, prašė tenkinti ieÅ¡kinį dėl 2025 Lt iÅ¡laidų už maitinimÄ keturnedėlio metu atlyginimo.

Taip pat civiliniai ieÅ¡kovai atsisakė ieÅ¡kinio civiliniam atsakovui BTA Insurance Company Se filialui Lietuvoje dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi draudikas jam tenkančiÄ neturtinės žalos atlyginimo dalį pilnai atlygino. Civiliniai ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. D. neturtinei žalai atlyginti: L. Å . ir G. Å . po 128 000 litų, L. Å ., G. Å ., P. Å . po 98 456 litus . Civilinio atsakovo BTA Insurance atstovas J. K. paaiÅ¡kino, kad transporto priemonės Peugeot valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta jų bendrovėje, todėl jie vykdė prievolę atlygini žalÄ - Valstybinei ligonių kasai atlyginta 18183,56 lt., L.

Å . iÅ¡mokėta 15523,62 lt. draudimo iÅ¡moka, kuriÄ sudaro: 289,52 lt.- kompensavimas už medikamentų įsigijimÄ , 201,21 lt -kompensavimas už transportavimÄ , kurÄ , 300 lt. –kompensavimas už sugadintÄ dviratį, 7140,89 lt.-laidojimo iÅ¡laidų kompensavimas, 8632 lt - maksimalus pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. numatytas neturtinės žalos atlyginimas. Taip pat jau bylos nagrinėjimo metu atlyginta 120 lt už sugadintÄ telefonÄ .

Nepripažįsta ieÅ¡kinio dalyje dėl 2025 lt. iÅ¡laidų už maitinimÄ keturnedėlio metu, kadangi tokių paminėjimų iÅ¡laidos nepriskiriamos laidojimo iÅ¡laidoms ir nėra bÅ«tinos, pagal teismų praktikÄ jos neatlyginamos. Atlygindami turtinę žalÄ Ä¯ atlygintÄ Å¾alÄ Ä¯skaičiavo ir iÅ¡mokėtÄ laidojimo paÅ¡alpÄ -1040 litų.Kaltinamasis civilinio ieÅ¡kinį pripažino iÅ¡ dalies, sutinka atlyginti bendrÄ 50000 litų neturtinę žalÄ . Nukentėjusiųjų –civilinių ieÅ¡kovų praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už maitinimÄ keturnedėlio metu pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais ( I t. , b. l. 111-112 ).

Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikÄ ( Lietuvos apeliacinio teismo 2006-05-18 nuosprendis Nr. 1A- 219/2006, Kauno apygardos teismo 2009-06-03 sprendimas civ.byloje Nr. 2-538-230/2009) pripažįsta, kad mirusiojo asmens paminėjimas per tam tikrus laikotarpius po mirties ( Å¡iuo atveju keturios savaitės) Lietuvoje yra paplitęs paprotys, todėl jam skirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakingų dėl mirusiojo žūties asmenų. Tai yra nusikalstama veika padaryta turtinė žala ir ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas, priteisiant iÅ¡ civilinio atsakovo BTA Insurance Company Se filialo Lietuvoje 2025 litus, kadangi draudimo iÅ¡mokos visiÅ¡kai pakanka Å¡iai žalai atlyginti ( CK 6.254 str., 6.263 str.).IeÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovai grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didžiulį stresÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, kadangi žuvo pats artimiausias žmogus- sÅ«nus, kuris buvo labai rÅ«pestingas, paslaugus, padėdavo įvairiuose namų ruoÅ¡os darbuose ir prižiÅ«rint kitus vaikus, su kuriuo siejo ramios ir užtikrintos senatvės viltis.

SÅ«nus žuvo prieÅ¡ pat tėvo dienÄ ir nesulaukęs savo gimtadienio, lauktų vasaros atostogų iÅ¡vykų. Visos pastangos jį auklėjant, auginant, visos jų viltys ir svajonės žlugo sÅ«nui mirus. Ypač jiems skaudu, kad avarijos kaltininkas, pats bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, įtariama avarijÄ padaręs neblaivus ir sužalojęs nepilnametį, pabėgo iÅ¡ įvykio vietos, nesuteikė pagalbos. SÅ«naus netektis ir jo laidotuvės sÄ lygojo jų emocinę depresijÄ , stiprų liÅ«desį ir fizinius sveikatos sutrikimus, negrįžtamai pažeidė jų dvasinę pusiausvyrÄ , patirti iÅ¡gyvenimai neigiamai paveikė jų likusį gyvenimÄ .

Jiems skaudu matyti, kad dėl brolio žūties kenčia ir kiti jų vaikai- jie pasidarė uždari, pradėjo mažiau bendrauti su aplinkiniais, yra emociÅ¡kai pažeisti, jiems sunkiau susikaupti, pasidarė nervingi, vis negali susitaikyti kad brolio jau nėra. Vaikai tarpusavyje ypač gerai sutarė, mėgo bendrauti ir leisti laisvalaikį kartu. NeaiÅ¡ku, kokiÄ Ä¯takÄ brolio netektis turės jų tolimesniam gyvenimui, nes jie vis pasigenda Jono. L. Å . su Jonu gyveno viename kambaryje, dėl ko jie artimai ir dažnai bendravo ir jau niekados nebus taip, kaip buvo kai Jonas buvo gyvas.

Jis dėl brolio žūties ypatingai iÅ¡gyvena, pakankamai gerai suvokia kaltininko netinkamÄ elgesį ir jo sukeltas neigiamas pasekmes. Brolio žūties ir jo laidotuvių metu L. Å . buvo baigiamieji egzaminai gimnazijoje, teko atkelti į kitÄ dienÄ lietuvių k. egzaminÄ , dėl patirto streso ir iÅ¡gyvenimų buvo sunku pasiruoÅ¡ti kitiems egzaminams, informacinių technologijų egzamino balai buvo mažesni negu tikėjosi pagal ankstesnį mokymÄ si. Nurodo, jog vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad V.

D. sukėlė ypač pavojingÄ situacijÄ , Å¡iurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, įtariama eismo įvykį padarė neblaivus, paliko be pagalbos nukentėjusįjį. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, į teismų praktikÄ , mano, kad kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų atskirai įvertintas ir reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis nėra per didelis. Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiųjų-civilinių ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniai tenkintini (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.).

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2d. ).

Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys Nr. 2K-25/2005, 2K–805/2007). Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , kurio pasekmė- nukentėjusiųjų ypatingai artimo žmogaus –sÅ«naus ir brolio– netikėta mirtis, Å¡i pasekmė skaudi ir mirusiųjų artimiesiems neįkainojama.

Neabejotinai aiÅ¡ku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusieji patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrėtimus. Žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė, todėl iÅ¡gyvenimai, sukelti dėl asmeniui labai artimo asmens mirties yra ypač dideli ir jie turi įtakos tolimesniam gyvenimui, todėl pagrįstai galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tai turėjo neigiamos įtakos dvasinei ir fizinei jų sveikatai, kÄ patvirtina ir medicininiai dokumentai. Nustatant patirtų iÅ¡gyvenimų, o tuo pačiu ir neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusieji neteko jauno sÅ«naus, su kuriuo santykiai buvo gana artimi ir kuris , kaip seka iÅ¡ nukentėjusiųjų paaiÅ¡kinimo, mokymosi įstaigos charakteristikos, buvo tinkamai iÅ¡auklėtas, drausmingas, paslaugus, turintis ateities planus vaikas, Å¡eimoje buvo labai mylimas ir pats mylintis kitus Å¡eimos narius.

Tačiau taip pat atsižvelgtina į tai, kad žuvusysis nebuvo vienintelis vaikas nukentėjusiųjų Å¡eimoje, dar yra du sÅ«nÅ«s ir dukra, J. Å . nebuvo vienintelis galintis užtikrinti jų priežiÅ«rÄ ateityje. Jis pats dar buvo nepilnametis, nukentėjusieji nebuvo materialiai ar kitaip priklausomi nuo žuvusiojo sÅ«naus ir brolio. Neabejotinai aiÅ¡ku, kad staigi ir netikėta brolio žūtis, patirtas stresas, turėjo neigiamos įtakos L. Å . ruoÅ¡iantis ir laikant baigiamuosius egzaminus, tačiau kaip paaiÅ¡kino teisiamojo posėdžio metu, jis įstojo ir mokosi norėtos specialybės. Dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimus taip pat patyrė ir patiria ir mažamečiai G.

Å . bei P. Å ., netekę vyresniojo brolio, nematydami jo kasdieniame gyvenime, kai tarp jų santykiai buvo labai draugiÅ¡ki ir vyresnysis brolis buvo jiems pavyzdys ir autoritetas. Tačiau teismas sprendžia, kad tėvų patirta neturtinė žala yra žymai didesnė negu brolių ir seserų. Vienas iÅ¡ kriterijų, reikÅ¡mingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalÄ padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. Neabejotinai nustatyta, kad V. D. padarė neatsargų nusikaltimÄ , tačiau jis vairavo transporto priemonę neblaivus, veikÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių eismo saugumo reikalavimus ir bendražmogiÅ¡kas vertybes, sukėlęs savo veiksmais pavojų kito asmens gyvybei, pats bÅ«damas policijos pareigÅ«nu net nesistengė suteikti pagalbos, savo kaltės pilna apimtimi nepripažįsta.

ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau jis negali bÅ«ti lemiamu, kai žala padaryta gyvybės atėmimo atveju. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, bei priteisus sumÄ , kuri dėl objektyvių priežasčių negalės bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lÅ«kesčių.

Kaltinamasis turi nekilnojamojo turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas, tačiau jis nėra pakankamas pareikÅ¡tiems civiliniams ieÅ¡kiniams atlyginti, kaltinamasis Å¡iuo metu nedirba, atsižvelgiant į jo amžių, kuris artimas pensijiniam, mažai tikėtina, kad jis turės galimybę įsidarbinti ir gauti dideles pajamas.Byloje nėra jokių duomenų, kad eismo įvykio metu mirtinai sužalotas vaikas pats bÅ«tų buvęs nepakankamai atsargus ar kad jo veiksmai toje kelio atkarpoje galėjo sudaryti sÄ lygas eismo įvykiui atsirasti.Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR CK 6.283 str. 1 d., objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ .Analizuojant teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių eismo saugumo taisyklių pažeidimų bylose, sukeliančiose analogiÅ¡kus padarinius, t. y. kai apsvaigęs nuo alkoholio asmuo padaro eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmogus, matosi, jog iÅ¡ kaltinamųjų priteisiamos įvairios sumos neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-151/2008 (priteista neturtinės žalos 100000 Lt);

Nr. 2K-431/2007 (priteista neturtinės žalos 50000 Lt; 2K-564/2006 (priteista neturtinės žalos 45 000 Lt; Nr. 2K-380/2008 (priteista neturtinės žalos 70 000 Lt); Nr. 2K-268/2007 (priteista neturtinės žalos, Å¡iuo atveju iÅ¡ UAB, 200000 Lt, ). Byloje Nr.2K-237/2009 priteista kiekvienam iÅ¡ tėvų po 150 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau Å¡ioje byloje atskirai žuvusiųjų broliai ir seserys ieÅ¡kinių dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo pareiÅ¡kę, tėvai neturtinę žalÄ grindė ir vaikų pergyvenimais).

Visų Å¡ių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes bei tai kad draudimo bendrovė BTA Insurance Company Se filialas Lietuvoje iÅ¡mokėjęs nukentėjusiesiems Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., numatytÄ maksimaliÄ draudimo iÅ¡mokÄ , teismas sprendžia, kad ieÅ¡kiniai tenkintini iÅ¡ dalies, nustatant tokius kiekvienam iÅ¡ civilinių ieÅ¡kovų kaltinamojo atlygintinus neturtinės žalos dydžius: tėvams civiliniams ieÅ¡kovams L.

Å . ir G. Å . po 100 000 tÅ«kstančių litų, broliams ir seseriai- L. Å ., G. Å ., P. Å .–po 35 tÅ«kstančius litų. Civilinių ieÅ¡kovų atsisakymas ieÅ¡kinio draudimo bendrovei BTA Insurance Company Se Lietuvos filialui dėl neturtinės žalos atlyginimo priimtinas ir tenkintinas.              Bausmės skyrimo motyvai K. V. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe ( LR BK 144 str. numatyta veika ) pripažįstama tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos jos padarymui.

V. D. neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo Marijampolės apskrities VPK Å akių rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio vadu. Tarnybos laikotarpiu charakterizuojamas patenkinamai, buvo skatintas ir baustas drausmine tvarka, tame tarpe 1991-11-07 už alkoholinių gėrimų vartojimÄ tarnybos metu, bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ tarnybos atleistas.Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Å io įstatymo dispozicija teismo teisės spręsti, kokios rÅ«Å¡ies ir kokio dydžio bausmę, nustatytÄ Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, skirti, neriboja, t. y. nenurodo, kad ji bÅ«tų tik didesnė arba mažesnė už sankcijoje numatytÄ vidurkį. Ä®statymas reikalauja sprendimÄ dėl bausmės dydžio motyvuoti bei bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio.Skiriant bausmę kaltinamajam V. D., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formÄ -padarė neatsargų ir nesunkų tyčinį nusikaltimus, į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , ypatingai atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos sunkias pasekmes- žuvo vienas jaunas žmogus.

V. D. neatsargų nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei nevykdė kitų nurodytų kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimų, dėl ko kilusio įvykio metu žuvo mažametis vaikas, todėl jo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Be to kaltinamasis pats sukėlęs pavojingÄ Å¾mogaus gyvybei bÅ«klę, jau tyčiniais veiksmais, nesiėmė jokių priemonių, kad sumažintų galimas nusikalstamos veikos pasekmes, o sÄ moningai pasiÅ¡alino ir įvykio vietos.

V. D. nusikalto bÅ«damas policijos pareigÅ«nas, tokiems asmenims taikomi griežtesni elgesio standartai tiek pagal tarnybinius, tiek pagal etikos reikalavimus, todėl jo veika dar pavojingesnė, nes sukėlė žalÄ ne tik nukentėjusiesiems, bet policijos tarnybai, taip jÄ diskredituodamas. Be to, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikas, duodamas parodymus buvo nenuoÅ¡irdus ir tokiu bÅ«du trukdė nustatyti tiesÄ byloje, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Visų Å¡ių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamajam V. D. skirtinos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, didesnės negu vidurkis. Nustatant bausmės pagal LR BK 281 str. 6 d. dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo veika sukėlė minimalias Å¡iame straipsnyje numatytas pasekmes- žuvo vienas žmogus, o įstatymų leidėjas nustatęs, kad pagal Å¡iame straipsnyje numatytas ribas skiriama bausmė ir už žymiai sunkesnes pasekmes. Nors kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau atsižvelgiant į jo padarytÄ veikÄ ir pasekmes, kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , bus pasiekta tik realiai atliekant paskirtas bausmes pataisos įstaigoje ir bausmės vykdymo atidėjimas dėl Å¡ių priežasčių bei dėl skirtinos bausmės dydžio, negali bÅ«ti taikomas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 90 straipsnyje nurodyta, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose.

BVK 71 straipsnyje nustatyta, kad pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai nuteistieji, kuriems teismas nustatė atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį konkrečiÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietÄ parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ ir paskirdamas nuteistam už neatsargų ar nesunkų tyčinį nusikaltimÄ bausmę atlikti pataisos namuose, turi nurodyti, kokios iÅ¡skirtinės nuteistojo asmenybės, amžiaus, sveikatos, elgesio darbe ir buityje, padaryto nusikaltimo pobÅ«džio ir pavojingumo aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti bausmę atliekant griežtesnėmis sÄ lygomis ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-05-25 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-208/2010).Teismas, parinkdamas V.

D. bausmės atlikimo vietÄ , sprendžia, kad iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas skirti bausmę atlikti griežtesnėmis sÄ lygomis negu nurodytos BVK 90 str., nėra. Kaltinamasis anksčiau neteistas, kelių eismo taisyklių nepažeidinėjo ir kitokių teisės pažeidimų nepadaręs. Kaltinamojo padarytų veikų pobÅ«dis ir pavojingumas įvertintas nustatant skirtinos bausmės dydį. Ä®vertinus kaltinamojo asmenybę iki nusikalstamų veikų padarymo, jo sveikatos bÅ«klę, teismas sprendžia, kad bausmę paskirtina atlikti atviroje kolonijoje.

Pagrindų, numatytų LR BK 76 str. , kad V. D. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės nenustatyta. BK 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti bÅ«tų per sunku. Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia įsitikinti, ar liga yra įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos bÅ«klių, dėl kurių nuteistieji gali bÅ«ti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d.

įsakymu Nr. 969/578. Byloje dalyvavusio teismo medicinos specialisto paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad V. D. diagnozuotos ligos ir sveikatos bÅ«klės nepriskiriamos nepagydomų ligų ir sveikatos bÅ«klių, dėl kurių nuteistieji gali bÅ«ti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sÄ raÅ¡ui, todėl V. D. ligos nelaikytinos pagrindu atleisti jį nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos nėra teismo pareiga. Teismas gali atleisti nuteistÄ jį nuo bausmės dėl ligos tik įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumÄ , nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas ir į atliktos (jei atlieka bausmę) bausmės dalį, taip pat į sunkios nepagydomos ligos įtakÄ bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir pan.

Be to, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimÄ , teismas atsižvelgia ir į tai, kada paaiÅ¡kėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai, nes jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokiÄ veikÄ padaryti, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistÄ jį nuo bausmės (kasacinės bylos Nr. 2K-438/2008, 2K-212/2011, 2K-160/2012). IÅ¡ bylos duomenų apie V. D. sveikatos bÅ«klę matyti, kad jam Å¡irdies veiklos sutrikimai konstatuoti ir buvo gydomi jau 2005 m., t. y. ir iki nusikalstamos veikos padarymo. 2012-05-31 nustačius sveikatos pablogėjimÄ buvo atlikta operacija- angioplastika ir stentavimas, jo bÅ«klė pagerėjo, jokių komplikacijų nenustatyta, pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu sveikatos pablogėjimo nėra, jaučiasi normaliai, laisvės atėmimo vietos ligoninėje , bÅ«damas suimtas nuo 2012 m. gegužės mėn. pabaigos, nesigydė.

Esant minėtoms aplinkybėms, taikyti V. D. LR BK 76 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Kaltinamojo padarytos veikos priskiriamos skirtingoms jų rÅ«Å¡ims ir kategorijoms ir jos labai skiriasi pagal pavojingumÄ , todėl bausmės bendrintinos LR BK 63 str.1 d., 2 d. 5 d. ir 2 p. pagrindu apėmimo bÅ«du. Taip pat LR BK 67 str.1 d. ir 3 d., 68 str. pagrindu kaltinamajam V. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam laikotarpiui-trejiems metams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-305 str., 307 str., 308 str., teismas              NUSPRENDĖ:              V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 6 d. ir paskirti laisvės atėmimÄ 6 ( Å¡eÅ¡eriems) metams ir 9 ( devyniems ) mėnesiams. LR BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str. pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 ( trejiems ) metams. Pripažinti kaltu pagal LR BK 144 str. ir paskirti laisvės atėmimÄ 1 ( vieneriems ) metams ir 6 ( Å¡eÅ¡iems ) mėnesiams.

LR BK 63 str. 1d., 2 d. ,5 d. 2 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 6 ( Å¡eÅ¡eriems ) metams ir 9 ( devyniems ) mėnesiams, LR BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str. pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 ( trejiems ) metams. Bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, LR BK 66 str. pagrindu į bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2012-05-28 iki 2012-11-07.Kardomosios priemonės suėmimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo BTA Insurance Company Se filialo Lietuvoje, į.k. 300665654, buveinė Verkių g. 29, 11 korpusas, Vilnius, civiliniam ieÅ¡kovui L. Å . 2025 Lt ( du tÅ«kstančius dvideÅ¡imt penkis litus ) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinio ieÅ¡kovo L. Å . atsisakymÄ ieÅ¡kinio civiliniam atsakovui BTA Insurance Company Se filialui Lietuvoje dėl turtinės žalos atlyginimo priimti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. D. neturtinei žalai atlyginti :-civiliniams ieÅ¡kovams L.

Å . ir G. Å . kiekvienam po 100 000 ( vienÄ Å¡imtÄ tÅ«kstančių ) litų;-civiliniams ieÅ¡kovams L. Å ., G. Å . ir P. Å . kiekvienam po 35 000 ( trisdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius ) litų. Civilinių ieÅ¡kovų atsisakymÄ ieÅ¡kinio civiliniam atsakovui BTA Insurance Company Se filialui Lietuvoje dėl neturtinės žalos atlyginimo priimti.                           Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:             -dviratį, automobilio nuolaužas, Å¡ukes bei batÄ , saugomus Marijampolės apskrities VPK, - sunaikinti;             -automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomÄ Marijampolės apskrities VPK , automobilio Peugeot 407 , valstybinis numeris registracijos liudijimÄ , draudimo liudijimÄ , saugomus byloje, grÄ Å¾inti savininkei N. S.;

             -daktiloskopines plokÅ¡teles su rankų pėdsakais, mikroobjektus, DNR pėdsakų nuopjovas saugomus Marijampolės apskrities VPK, sunaikinti;              -mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSony Ericsson“, saugomÄ Marijampolės rajono apylinkės teisme, grÄ Å¾inti savininkui K. Å .;             -V. D. marÅ¡kinėlius ir kelnes, grÄ Å¾inti kaltinamajam V. D.;                          -CD diskÄ , kuriame yra įraÅ¡as iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro;

CD diskÄ kuriame yra įvykio vietos, automobilio ir dviračio apžiÅ«rų, liudytojo P. K. parodymų patikrinimo vietoje nuotraukos, saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ .              LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , taikomÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2012-06-19 nutarimÄ , kuriuo laikinai apribotos V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į nutarime nurodytÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , taikyti iki bus įvykdytas teismo nuosprendis dėl civilinio ieÅ¡kinio priteisimo.Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o nuteitajam Vytautui dėmeniui šį terminÄ skaičiuojant nuo nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                  Audronė Å iupÅ¡inskaitė                         Â