2013-03-15 Nr. CB-439-2-01-3-02255-2012-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-149/2013

Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-02255-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3.2.5; 110.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio I. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis I. G. ir L. K. .

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių juridinių asmenų atsakomybę pagal savo prievoles (CK 2.50 straipsnis), taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš individualių (personalinių) įmonių turto sąlygas (CPK 673 straipsnis) ir nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą (CPK 152 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

Išieškotojos L. K. atstovas 2011 m. rugsėjo 19 d. pateikė antstoliui I. G. vykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį (civilinė byla Nr. 2-16574-599/2011), kuria atsakovės D. G. firmai „Preilė“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Antstolis priėmė pateiktą nutartį ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0008/11/02594, areštavo D. G. turtą. Ši, teigdama, kad nors yra juridinio asmens savininkė, tačiau antstolis neturėjo pagrindo areštuoti jos turto, nes teismo nutartimi aiškiai nurodyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių subjektas yra tik D. G. firma „Preilė“, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolis skundo netenkino. Pareiškėja prašė teismo panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo areštuotas pareiškėjos turtas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 20 d. nutartimi tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino vykdomojoje byloje Nr. 0008/11/02594 antstolio 2012 m. sausio 30 d. priimtą Turto aprašą dėl D. G. turto. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) objektas gali būti ir neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio turtas, kai ginčas kilęs dėl tokio juridinio asmens piniginės prievolės nevykdymo, tačiau tik kai reikalavimas (taip pat dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pareikštas neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui ir jo dalyviui. Įmonės savininkė D. G. nebuvo įtraukta į bylą; teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tik D. G. firmos „Preilė“ turtui. Vadinasi, teismo teigimu, antstolis neturėjo teisės 2011 m. rugsėjo 12 d. teismo nutarties vykdymo nukreipti į byloje nedalyvaujančio asmens, t. y. pareiškėjos turtą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal antstolio atskirąjį skundą, 2012 m. birželio 28 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kolegija nurodė, kad individuali įmonė yra atskiras juridinis asmuo ir jo negalima sutapatinti su jo savininko asmeniu, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių negalima, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis). Kolegija pažymėjo, kad teismo nutartyje buvo nurodyta areštuoti tik individualios įmonės turtą, todėl antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, turėjo nepažeisti vykdomajame dokumente nurodyto arešto masto ir nutartį vykdyti tik dėl joje nurodytų asmenų. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos atsakovės D. G. firmai „Preilė“, tai arešto taikymas fiziniam asmeniui pažeidė CPK 586 straipsnio 2 dalį, nes vykdymo veiksmai dėl šio fizinio asmens buvo atliekami nesant vykdomojo dokumento. Kolegija, nustačiusi, kad nebuvo pateikta prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones individualios įmonės savininkės turtui, padarė išvadą, kad antstolis viršijo įgaliojimus ir peržengė vykdomojo dokumento ribas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis I. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl CK 2.50 straipsnio, kuriame nustatyta neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles, CPK 673 straipsnio netinkamo aiškinimo, nesivadovavimu CPK 266 straipsniu dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, taip pat CPK 586 straipsnio 2 dalimi. Įstatyme esant įtvirtintai neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio pareigai atsakyti už juridinio asmens prievoles, teismai nepagrįstai nesivadovavo CPK 152 straipsnio 6 dalimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CK 2.50 straipsnio 4 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo. Šioje teisės normoje įtvirtinta įmonės savininko prievolė atsakyti už įmonės skolas asmeniškai savo turtu, nesant galimybės įvykdyti prievolę iš įmonės turto. Aplinkybė, kad įmonės savininkė nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą kaip atsakovė, nagrinėjamoje byloje neturėjo reikšmės, nes įmonės savininkės dalyvavimas ar nedalyvavimas procese vis tiek galėtų sukelti jai pareigą įvykdyti prievolę esant atitinkamoms aplinkybėms, t. y. galutinis teismo sprendimas dėl įmonės gali turėti esminę įtaką, ieškinį tenkinus, vykdyti prievolę, taip pat juridinio asmens dalyvio pareigoms. Teismai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga, nes joje nepateikta konkretaus teismo išaiškinimo panašioje byloje. Be to, remiantis apžvalga, nėra draudžiama areštuoti juridinio asmens dalyvio turtą, vykdant skolos išieškojimą iš neribotos atsakomybės juridinio asmens.

2. Dėl CPK 152 straipsnio 6 dalies pažeidimo. Pareiškimą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė šios teisės normos ir CPK 673 straipsnio, nes, nesant įmonei priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, lėšų, aprašomas įmonės savininkui priklausantis turtas tokia pat eilės tvarka, kuri nurodyta nutartyje. Kasatoriaus teigimu, susidarytų neteisinga situacija, kai, personalinei įmonei negalint įvykdyti prievolės, kreditorius turėtų papildomai kreiptis į teismą dėl personalinės įmonės savininko atsakomybės, kuri jau yra apibrėžta teisės normose, ir tai neatitiktų proceso ekonomiškumo, protingumo principų.

3. Dėl CPK 587 straipsnio 4 punkto pažeidimo. Kadangi teismo nutartys ir institucijų ir pareigūnų nutarimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomieji dokumentai, tai, kasatoriaus teigimu, vykdymo veiksmų atlikimą dėl pareiškėjos reglamentuoja CPK 673 straipsnis, nes vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos privalo būti taikomos vienodai nepriklausomai nuo to, koks vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nesigilino į šių teisės normų visetą, nepagrįstai pabrėžė tik tai, kad pareiškėja nebuvo įtraukta į bylą kaip atsakovė, todėl jokie vykdymo veiksmai dėl jos buvo negalimi. Pagal teismų praktiką yra galimi atvejai, kai taikant laikinąsias apsaugos priemones asmenų teisės netiesiogiai gali būti suvaržytos ir jiems nesant byloje atsakovais. Kasatoriaus nuomone, šioje byloje pareiškėjos atsakomybė ir vykdymo veiksmų atlikimas reglamentuoti įstatymų.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 673 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimo iš individualių (personalinių) įmonių turto tvarką, aiškinimo ir taikymo

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, atliktų vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto, kaip ieškinio įvykdymo užtikrinimo jį tenkinus būdo, teisėtumo.

Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šiuo klausimu, ne kartą yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymą reglamentuojančios teisės normos reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires) ir bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S. , bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. , bylos Nr. 3K-7-277/2008). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas ar nutartis (ar bet koks kitas vykdomasis dokumentas) būtų kuo greičiau ir racionaliau įvykdytas, aktyviai padėti ginčo šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, suinteresuotai šaliai, manančiai, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti teismui antstolio procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja D. G. , nesutikdama su antstolio patvarkymu areštuoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, pasinaudojo nurodyta teise ir apskundė antstolio veiksmus. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad teisme buvo priimtas ieškovės (išieškotojos) L. K. ieškinys atsakovui D. G. firmai „Preilė“ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo. Ieškovė 2011 m. rugsėjo 8 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog yra grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, todėl prašė teismo areštuoti atsakovui (D. G. firmai „Preilė“) nuosavybės teise priklausantį turtą arba lėšas už 89 228 Lt ir taip užtikrinti ieškinį. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi areštavo atsakovui D. G. firmai „Preilė“ nuosavybės teise priklausantį 89 228 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždrausdamas juo disponuoti, o nesant ar esant nepakankamam firmai priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti firmos lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose. Nutarties vykdymą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui. Antstolis nustatė, kad firmos vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo, o lėšų firmos sąskaitose nepakako ieškiniui užtikrinti, todėl, vadovaudamasis CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, aprašė firmos savininkei D. G. priklausantį turtą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje yra aktualu teisiškai atriboti ir įvertinti antstolio veiksmus, kuriuos jis atlieka taikydamas turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę, ir veiksmus, kuriuos jis atlieka, vykdydamas galutinį teismo sprendimą, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės ir nustatytos konkrečios ir apibrėžtos šalių teisės ir pareigos. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino ieškinio patenkinimo. Laikinosios apsaugos priemonės yra grynai procesinio poveikio priemonė. O antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal teismo priimtą galutinį sprendimą, privalo vadovautis ne tik proceso teisės, bet tam tikrais atvejais – materialiosios teisės normomis (pvz., CK 2.50 straipsniu).

CPK 586 straipsnyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Kas priskiriama vykdomiesiems dokumentams, nustatyta CPK 587 straipsnyje, kurio 4 punkte nurodyta, kad vykdomieji dokumentai yra teismo nutartys ir institucijų bei pareigūnų nutarimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. CPK 152 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (turto aprašo sudarymo metu galiojusi CPK 152 straipsnio redakcija). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje konstatuota, kad antstolis neturi teisės be teismo procesinio sprendimo keisti teismo nutartimi nustatytos taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos ir sąlygų. CPK nustatyta, kad vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita arba jas panaikinti gali tik teismas. Antstoliui tokios teisės įstatyme nenustatyta. Minėta, kad antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktais suteiktų įgaliojimų. Tai reiškia, kad antstolis yra įgaliotas atlikti tik tuos vykdymo veiksmus ir tik dėl tų asmenų, kurie kaip skolininkai yra nurodyti CPK 587 straipsnyje išvardytuose vykdomuosiuose dokumentuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. L. v. antstolis J. K. , bylos Nr. 3K-3-268/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Universalios valdymo sistemos“ v. antstolis V. Č. , bylos Nr. 3K-3-351/2008).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė proceso teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priėmė teisėtus sprendimus. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 2.50 straipsnio ir CPK 673 straipsnio taikymo yra nepagrįsti, nes, taikant laikinąsias apsaugos priemones, kai firmos savininkė nebuvo patraukta byloje dalyvaujančiu asmeniu, o teismo nutartyje nurodžius, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik atsakovo D. G. firmos „Preilė“ turtui, nebuvo pagrindo vadovautis nurodytomis teisės normomis. Jomis remtis būtų pagrindas tik vykdant galutinį teismo sprendimą, jeigu ieškinys būtų patenkintas ir firmos lėšų nepakaktų teismo sprendimui įvykdyti.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad suinteresuoto asmens antstolio I. G. kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti, nes bylą nagrinėję teismai nepažeidė pirmiau nurodytų teisės normų, todėl nėra pagrindo naikinti teismų priimtus procesinius dokumentus kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 34,83 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus suinteresuoto asmens kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens antstolio I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 34,83 Lt (trisdešimt keturis litus 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė

Egidijus Laužikas