da3feaf8-abb7-45db-a290-2744def8ea6f · Vilniaus apygardos teismas

                             Civilinė byla Nr. 2A-2054-450/2016                  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24531-2015-2   Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 2.1.6.3.; 2.5.39.2.6.1.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Å vedienės,teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo If P&C Insurance AS apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J.

T. ieÅ¡kinį atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS“ filialÄ Lietuvoje, dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, ir              n u s t a t ė:                                                                         I.Ginčo esmė            IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialÄ , 3 733,59 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡alys sudarė draudimo sutartį, kuria apdraudė ieÅ¡kovui priklausančiÄ transporto priemonę VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo 2013 m. rugsėjo 19 d., 23.00 val. iki 2013 m. rugsėjo 20 d., 7.30 val. Pasvalio mieste buvo apvogtas ieÅ¡kovo automobilis, stovėjęs (duomenys neskelbtini) sankryžoje, iÅ¡daužus priekinį keleivio pusės durelių stiklÄ . Dėl vagystės ieÅ¡kovas kreipėsi į policijÄ ir 2013 m. rugsėjo 20 d. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 77-1-00489-13 pagal LR BK 178 str. 2 d. (vagystė).

Pagal draudimo sutarties ir Draudimo taisyklių reikalavimus apie vagystę buvo praneÅ¡ta atsakovui ir jis, 2013 m. rugsėjo 23 d. pradėjo įvykio bylÄ Nr. IF/TP/0017287. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti žalÄ dėl įvykio. Atsakovas 2013 m. birželio 12 d. praneÅ¡imu kreipėsi į VPK dėl galimų ieÅ¡kovo įvykdytų draudiminių sukčiavimų, įvykusių 2013 m. sausio 11 d., 2013 m. balandžio 2 d., 2013 m. balandžio 27 d. ir 2013 m. birželio 7 d. VPK pradėjo ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-669-13.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas dėl ieÅ¡kovo galimai padarytų draudiminių sukčiavimų - 2013 m. sausio 11 d., 2013 m. balandžio 27 d. ir 2013 m. birželio 7 d. 2013 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2014 m. kovo 20 d. nutarimu nutrauktas. Dėl 2013 m. balandžio 2 d. įvykio ir dėl Å¡iame ieÅ¡kinyje nurodyto draudiminio įvykio, baudžiamoji byla ieÅ¡kovo atžvilgiu kaltinant jį pagal BK 22 str. 1 d., l82 str. 1 d. (pasikėsinimas įvykdyti sukčiavimÄ ), 236 str. 1 d. (melagingas praneÅ¡imas apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ ) ir 235 str. 1 d. (melagingi parodymai) buvo perduota nagrinėti į Pasvalio rajono apylinkės teismÄ . 2014 m. lapkričio 21 d.

Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ieÅ¡kovas iÅ¡teisintas pagal BK 22 str. 1 d., l82 str. 1 d., 236 str. 1 d., 235 str. 1 d. (dėl ieÅ¡kinyje nurodyto draudiminio įvykio). Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi minėtas Pasvalio rajono apylinkės teismo paliktas galioti ir įsiteisėjo. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 77-1-00489-13 pradėtas pagal ieÅ¡kovo 2013 m. rugsėjo 20 d. pareiÅ¡kimÄ dėl nurodyto draudiminio įvykio buvo toliau tęsiamas Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK, o 2014 m. vasario 6 d.

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros 2014 m. vasario 5 d. nutarimu - sustabdytas, nes nepavyko nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens, tačiau prokuratÅ«ros 2014 m. vasario 6 d. praneÅ¡imu Nr. 3790 ieÅ¡kovas informuotas, kad VPK tyrėjams pavesta tęsti nusikalstamos veikos padariusio asmens paieÅ¡kÄ ir paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, ikiteisminis tyrimas bus atnaujintas. Ä®siteisėjus 2014 m. lapkričio 21 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo iÅ¡teisinamajam (dėl 2013-09-20 draudiminio įvykio) nuosprendžiui, 2015 m. balandžio mėn. pabaigoje ieÅ¡kovas raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas sumokėti draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

Atsakovas 2015 m. gegužės 29 d. praneÅ¡imu Nr. IF/TP/0017287 „Dėl 2013-09-20 įvykio“, pranešė, kad nemokės ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokos dėl 2013 m. rugsėjo 20 d. įvykio, nes neva draudėjas bandė suklaidinti draudikÄ , nurodydamas klaidingas įvykio aplinkybes, klastodamas faktus ar dokumentus, kurie turi ar gali turėti įtakos draudžiamojo įvykio priežastims ar (ir) draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti, o kaip draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo atsisakymo teisinis pagrindas nurodytas Taisyklių 99.2. punktas.

Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialÄ , su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad ieÅ¡kovas pranešė atsakovui apie vagystę iÅ¡ automobilio. Atlikus minėtos žalos tyrimÄ , paaiÅ¡kėjo, jog ieÅ¡kovas pagal tÄ pačiÄ Draudimo sutartį, tais pačiais metais, yra užregistravęs dar 4 (keturis) draudiminius įvykius, kurių aplinkybės kone identiÅ¡kos.

Kilus pagrįstiems įtarimams dėl galimų draudiminių sukčiavimų, atsakovo pareiškimu Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00669-13 pagal BK 182 str. 1-2 d., 22 str. (dėl apgaule įgyto svetimo turto). Atsižvelgiant į tai, ieškovas buvo informuotas, jog sprendimas dėl draudimo išmokos mokėjimo bus priimtas gavus ikiteisminio tyrimo išvadas. 2014 m. lapkričio 21 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-139-205/2014 ieškovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 str. (sukčiavimas), kadangi apgaule iš atsakovo įgijo pinigines lėšas dėl 2013 m. balandžio 1 d.

įvykio, pateikdamas dėl Å¡io įvykio melagingus duomenis. Minėtoje baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovas taip pat buvo kaltinamas dėl pasikėsinimo padaryti nusikalstamÄ veikÄ (apgaule įgyti svetimÄ turtÄ ) dėl praneÅ¡imo apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , t.y. apie 2013 m. rugsėjo 20 d. įvykį (dėl kurio ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė šį ieÅ¡kinį), kurio metu, anot ieÅ¡kovo, buvo apvogtas jo automobilis, bei melagingų parodymų davimo. Nors baudžiamojoje byloje, nesurinkus pakankamai įrodymų, Å¡iame epizode ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, tačiau nuosprendyje yra nurodyta, jog iÅ¡ ikiteisminio tyrimo duomenų galima daryti prielaidÄ , kad ieÅ¡kovas rengėsi imituoti draudžiamÄ jį įvykį (dėl 2013-09-20 neva įvykusios vagystės).

IÅ¡teisinamasis nuosprendis nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas neatliko įstatymo ir Draudimo sutarties draudžiamų veiksmų ir turi teisę į draudimo iÅ¡mokÄ . Tai, kad pritrÅ«ko įrodymų baudžiamojoje byloje (baudžiamosios teisės prasme), nereiÅ¡kia, kad Å¡ios bylos baigtis tiesiogiai įtakoja draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ pagal Draudimo sutartį. PrieÅ¡ingai, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kad nenustatyta, jog ieÅ¡kovas padarė nusikalstamÄ (as) veikÄ (as), nepaneigia reikÅ¡mingų Å¡iai bylai iÅ¡spręsti aplinkybių - ieÅ¡kovas pateikė atsakovui klaidinančiÄ , neteisingÄ , melagingÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie draudiminį įvykį, iÅ¡ esmės pažeidė Draudimo sutartį, dėl ko atsakovas pagrįstai atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Prašė ieÅ¡kinį atmesti. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas atsisakė dalies ieÅ¡kinio reikalavimų. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad po vagystės, kitÄ dienÄ , kad galėtų grįžti namo į Vilnių, Panevėžyje pakeitė iÅ¡daužtÄ stiklÄ . Automobilio bagažinėje rado veidrodėlių stiklus, todėl nereiÅ¡kia reikalavimo priteisti už juos žalÄ . Iki automobilio konfiskavimo buvo perkamos dalys (kurios 2013-09-19 buvo pavogtos), nes tikėjosi, kad automobilis bus grÄ Å¾intas ir ieÅ¡kovas jį suremontuos.

Å iuo metu dalys yra parduotos, nes automobilis konfiskuotas. PaaiÅ¡kino, kad atsisako žalos, susijusios su remonto darbais, tvarkant automobilio apgadinimus, nes automobilis konfiskuotas ir tokie darbai nebus atlikti. Palaiko ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir praÅ¡o priteisti apie 10 000 Lt, atėmus PVM mokestį.  Atsakovo atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovas nepatyrė praÅ¡omos priteisti žalos, realÅ«s jo nuostoliai yra Å¡oninio stiklo įsigijimas – 293,66 Lt (pagal atsakovo pateiktÄ sÄ matÄ ) ir stiklo nuėmimas ir uždėjimas pagal sÄ matÄ â€“ 54 Lt.

IeÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, nes automobilis konfiskuotas ir realÅ«s nuostoliai, kuriuos patyrė ieÅ¡kovas yra 121,60 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialÄ , ieÅ¡kovo J. T. naudai 2 511,68 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 207,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovo J. T. atsisakymÄ nuo reikalavimų atsakovui „If P&C Insurance AS“, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialÄ , dalyje dėl 575,37 Eur priteisimo priėmė ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukė.

GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 15 Eur žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad Å¡alys sudarė Transporto priemonių draudimo liudijimÄ Nr. 00089407, kuriuo vienerių metų laikotarpiui nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. automobilis VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas transporto priemonių draudimu. Sutarties galiojimo laikotarpiu 2013 m. rugsėjo 22 d. draudėjas J. T. pranešė, kad nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. jo automobilis, stovėjęs (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Pasvalio mieste, iÅ¡daužius priekinį keleivio durelių stiklÄ , buvo apvogtas.

Apie įvykį buvo praneÅ¡ta policijai ir draudikui. 2013 m. rugsėjo 20 d. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 77-1-00489-13 pagal LR BK 178 str. 2 d. Atsakovas 2013 m. spalio 1 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovÄ , kad gavo Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus praneÅ¡imÄ , jog dėl minėto įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas ir sprendimas dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo bus priimtas gavus tyrimo iÅ¡vadas. 2015 m. gegužės 29 d. praneÅ¡imu atsakovas atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes baudžiamojoje byloje Nr. 1-139-205/2014 ieÅ¡kovas buvo kaltinamas dėl pasikėsinimo padaryti nusikalstamÄ veikÄ (apgaule įgyti svetimÄ turtÄ ), dėl praneÅ¡imo apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ (apie 2013-09-20 įvykį), bei melagingų parodymų davimo, nors dėl Å¡io epizodo J.

T. buvo iÅ¡teisintas, tačiau 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendyje nurodyta, jog iÅ¡ ikiteisminio tyrimo duomenų galima daryti prielaidÄ , kad J. T. rengėsi imituoti draudžiamÄ jį įvykį (dėl 2013-09-20 neva įvykusios vagystės). Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiasis baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2014 m. kovo 20 d. prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl J. T. inkriminuojamų (2011-08-29, 2011-11-04, 2012-01-12, 2013-01-11, 2013-04-27, 2013-06-07) galimai padarytų nusikalstamų veiksmų.

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu J. T. pripažino kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir iÅ¡teisino pagal BK 22 str. 1 d./182 str. 1 d., 236 str. 1 d., 235 str. 1 d. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi nuosprendis paliktas nepakeistas. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiÅ¡kinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai - draudiko pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Dėl skirtingų, sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sÄ lygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau - DÄ®) redakcijos, kuri galiojo įvykio metu, 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ .

Draudimo sutartyje Nr. 00089407 yra nurodyta, kada draudimo sutarties dalis yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 001 (redakcija galioja nuo 2010-11-08). Pagal jų nuostatas, draudimo iÅ¡moka nemokama jei draudėjas bando suklaidinti draudikÄ , nurodydamas klaidingas įvykio aplinkybes, klastodamas faktus ar dokumentus, kurie turi arba gali turėti įtakos draudžiamojo įvykio priežastims ar (ir) draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti (99.2 punktas). Atsakovas nesutikimÄ su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu argumentuoja, kad nors baudžiamojoje byloje dėl 2013 m. rugsėjo 20 d.

įvykio ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, tačiau jam dėl Å¡io įvykio buvo pareikÅ¡ti įtarimai ir tik nesant pakankamos informacijos ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas. Taisyklių 51.2 punktas numato, kad draudėjas privalo apie draudžiamÄ jį įvykį nedelsiant praneÅ¡ti policijai, kitoms įstaigoms. Byloje nustatyta, kad Pasvalio rajono PK ieÅ¡kovo 2013 m. rugsėjo 20 d. pareiÅ¡kimu apie apvogtÄ automobilį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 77-1-00489-13 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. 2014 m. vasario 5 d. nutarimu minėtas ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas, nes atlikus visus reikiamus proceso veiksmus, nepavyko nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį.

IÅ¡ pateikto Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2014 m. kovo 20 d. prokuroro nutarimo matyti, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-669-13, ir jam įteiktas praneÅ¡imas dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnyje 1 dalyje, 236 straipsnyje 1 dalyje numatytų veikų padarymo, t.y. kad jis 2011 m. rugpjūčio 29 d., 2011 m. lapkričio 4 d., 2012 m. sausio 12 d., 2013 m. sausio 11 d., 2013 m. balandžio 1 d., 2013 m. balandžio 27 d., 2013 m. birželio 7 d., 2013 m. rugsėjo 20 d. apgaule užvaldė ir pasikėsino apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ (gauti draudimo iÅ¡mokÄ ).

Ankščiau minėtu nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl J. T. inkriminuojamų 2011 m. rugpjūčio 29 d., 2011 m. lapkričio 4 d., 2012 m. sausio 12 d., 2013 m. sausio 11 d., 2013 m. balandžio 27 d., 2013 m. birželio 7 d. galimai padarytų nusikalstamų veiksmų nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Pažymėjo, kad dėl nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl 2013 m. rugsėjo 20 d. įvykio, ieÅ¡kovas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu buvo iÅ¡teisintas, nesant objektyvių, nenuginčijamų įrodymų, jog ieÅ¡kovas padarė nusikalstamÄ veikÄ , t.y. siekdamas apgaule įsigyti atsakovo turtÄ â€“ draudimo iÅ¡mokÄ už 2013 m. rugsėjo 20 d. apvogtÄ automobilį.

Nors, atsakovo teigimu, jam kyla abejonių dėl 2013 m. rugsėjo 20 d. įvykio, o ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys leidžia įtarti, kad ieÅ¡kovas galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teismo vertinimu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ nebuvo konstatuota, kad ieÅ¡kovas pats inicijavo jam priklausančio automobilio sugadinimÄ ir detalių vagystę, ar kitais neteisėtais bÅ«dais siekė gauti draudimo iÅ¡mokÄ už 2013 m. rugsėjo 20 d.

įvykį. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė savo teiginių, kad ieÅ¡kovas suklastojo ar pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius, kad naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudikÄ klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis. Nors atsakovas inicijavo ikiteisminį tyrimÄ dėl minimų veiksmų, kurie savo esme laikytini nusikalstamais, tačiau neskundė nei Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2014 m. kovo 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 10-1-669-13 dėl atskirų nusikalstamų veiksmų nei Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas dėl 2013 m. rugsėjo 20 d.

įvykio. Atsakovui neįrodžius, kad ieÅ¡kovas imitavo įvykį ar suklastojo jo padarinius, t. y. neįrodžius ieÅ¡kovo kaltų veiksmų, atsakovo procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu iÅ¡dėstytus teiginius atmetė. Nustačius, kad vagystės iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančios transporto priemonės įvykis laikytinas draudžiamuoju, sprendė klausimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio. Atsakovas nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu argumentuoja aplinkybe, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovui priklausantis automobilis VW Touareg, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su dokumentais ir užvedimo rakteliu yra konfiskuoti, kaip kaltinamojo panaudota priemonė apgaulės bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ , t. y. draudimo iÅ¡mokÄ . Todėl ieÅ¡kovas realiai jokio automobilio neremontuos ir jo patirtus nuostolius sudaro priekinių keleivio durelių stiklo pakeitimas.Teismas nesutiko su nurodytais argumentais, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog draudimo iÅ¡moka apskaičiuojama ir iÅ¡mokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintÄ turtÄ ar ne.

Be to, draudimo iÅ¡mokÄ draudėjas gali naudoti savo nuožiÅ«ra, t. y. draudėjas gali draudimo iÅ¡mokÄ panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (pvz., naujam daiktui įsigyti, turimoms skoloms grÄ Å¾inti ir kt.).Susipažinus su baudžiamosios bylos Nr. 1-139-205/2014 medžiaga nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarties dėl poėmio pagrindu leista daryti automobilio VW TOUAREG, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) poėmį iš J. T. (baudž. b. 4 t., b. l. 176-177). Iš 2013 m. rugsėjo 25 d. poėmio protokolo su foto lentele ir 2013 m. rugsėjo 25 d. apžiūros protokolo su foto lentele matyti, kad automobilio VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, jog automobilis yra be stogo laikiklių, stiklai yra visi, šoniniai veidrodėliai su stiklais (veidrodžiais), priekyje nėra dviejų pagrindinių žibintų ir apdailos grotelių, automobilio salone konsolėje nėra navigacinės sistemos, likę tik laidai, atvėrus bagažinės dangtį, nėra lentynos, bagažinėje ant kilimo yra atjungta navigacinė sistema „Pioneer AVIC-F930BT“ (baudž. b. 4 t., b. l. 178-189).

Pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 77-1-00489-13 matyti, kad 2013 m. rugsėjo 20 d. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Kriminalinės policijos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 77-1-0048913, pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje. J. T. protokolu - pareiÅ¡kimu pranešė, kad 2013 m. rugsėjo 20 d. pastebėjo, jog iÅ¡daužus priekinių keleivio durelių stiklÄ iÅ¡ automobilio VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidaus pavogta originali navigacinė sistema, bagažinės palangė.

Taip pat nuo automobilio pavogtos detalės: du priekiniai žibintai, priekinės apdailos grotelės, stogo bagažinė, du iÅ¡orinių veidrodėlių stiklai, bei apgadintas priekinis bamperis ir priekinės keleivio durelės. Nustatyta, kad pagal J. T. praneÅ¡imÄ dėl vagystės iÅ¡ jam priklausančio automobilio ir automobilio detalių pagrobimÄ 2013 m. rugsėjo 20 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas bei 2013 m. rugsėjo 25 d. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams atlikus ieÅ¡kovui priklausančio automobilio poėmį, kurio metu dalis pagrobtų automobilio detalių, t.y. iÅ¡orinių veidrodėlių stiklai bei priekinis keleivio durelių iÅ¡daužytas stiklas buvo vietoje.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. automobilio VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu surasta ir paimta multimedia „Pioneer“ (baudž. b. 4 t., b. l. 178-189), kuri buvo ištirta. 2014 m. kovo 18 d. apžiūros metu nustatyta, kad minėtame automobilyje, panelėje (konsolėje) vietoje skirtoje automobilinei multimediai, yra įvairūs pajungimo laidai ir „Pioneer AVIC-F930BT“ galima (tinka) pajungti dalį laidų, o priekinės panelės nišoje yra sumontuotas instaliacijos perėjimas pajungimui negamykliniam įrenginiui, tačiau nustatyta, kad šis instaliacijos perėjimas netinka pajungti įrenginį „Pioneer AVIC-F930BT“ (baudž. b. 4 t., b. l. 191-192).

Nustatyta, kad atsakovas 2013 m. rugsėjo 24 d. sudarė ekspertizę/sÄ matÄ Nr. IF/TP/0014 ir apskaičiavo, kad draudimo iÅ¡mokÄ sudaro 3 087,05 Eur (10 658,97 Lt) ir PVM sudaro 648,28 Eur (2 238,38 Lt), viso 3 735,33 Eur (12 897,35 Lt). Posėdžio metu ieÅ¡kovas patvirtino, kad veidrodėlių stiklus rado automobilio bagažinėje ir pareiÅ¡kė, jog atsisako ieÅ¡kinio reikalavimo Å¡ioje dalyje bei atsisako ieÅ¡kinio dalies reikalavimo dėl transporto priemonės remonto darbų, apskaičiuotų pagal atsakovo pateiktÄ sÄ matÄ ir sumažino reikalavimÄ PVM mokesčio dalimi.

IÅ¡ pateiktos sÄ matos matyti, kad remonto/ardymo - surinkimo/kėbulo darbų kaina yra 74,72 Eur (258 Lt) be PVM, kairio veidrodžio stiklo kaina – 181,78 Eut (627,64 Lt) be PVM ir deÅ¡inio veidrodžio stiklo – 217,78 Eur (751,95 Lt) be PVM, iÅ¡ viso 575,37 Eur. IeÅ¡kovo atsisakymÄ savo reikalavimų dalyje dėl 575,37 Eur skolos priteisimo priėmė ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukė. IeÅ¡kovui mažinant ieÅ¡kinio reikalavimÄ PVM mokesčio dalimi, laikė, kad jo galutinis reikalavimas - 2 511,68 Eur draudimo iÅ¡moka.                          III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1) Pirmos instancijos teismas sprendimÄ nepagrįstai grindė argumentu, jog nei Vilniaus apskrities VPK ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00669-13 metu, nei Pasvalio rajono apylinkės teismui iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-139-205/2014 nebuvo konstatuota, kad ieÅ¡kovas pats inicijavo jam priklausančio automobilio sugadinimÄ ir detalių vagystę, ar kitais neteisėtais bÅ«dais siekė gauti draudimo iÅ¡mokÄ už 2013 m. rugsėjo 20 d. įvykį. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ yra pasisakyta, kad iÅ¡teisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi Å¡ių bylų įrodinėjimo dalykas bei žala padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J.

B.-W. Ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip raÅ¡ytiniai įrodymai pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. U. Ir kt. v. D. N. Ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008). Civiliniame procese įrodymai vertinami pagal kitas taisykles, nei baudžiamajame procese - administracinėje ir baudžiamojoje byloje teismui manant, kad yra bent mažiausia tikimybė, kad kaltinamasis yra nekaltas, yra pagrindas jį iÅ¡teisinti, civilinėje byloje prieÅ¡ingai, asmens kaltei konstatuoti pakanka spręsti, jog yra labiau tikėtina, jog asmuo yra kaltas, nei nekaltas, t.y. taikoma vadinamoji tikėtinumo taisyklė.

Tu pačiu faktiniu aplinkybių pagrindu teismas gali padaryti skirtingas iÅ¡vadas dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Pirmos instancijos teismas iÅ¡ naujo turėjo įvertini baudžiamojoje byloje, ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei civilinėje byloje esančius įrodymus bei spręsti dėl jų visumos įrodomosios vertės pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles, tačiau to nepadarė.

2) Pirmos instancijos teismas savo sprendimÄ nepagrįstai grindė argumentu, jog atsakovas neskundė 2014 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl galimai ieÅ¡kovo padarytų draudiminių sukčiavimų bei nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kuriuo ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas dėl 2013 m. rugsėjo 19 d. įvykio. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad jo metu nepavyko surinkti pakankamai duomenų kaltinti ieÅ¡kovÄ padarius nusikalstamas veikas.

Atsakovas minėto nutarimo neskundė ne dėl to, kad susipažinęs su juo nusprendė, kad ieškovas yra nekaltas, o todėl, kad manė, jog visos galimybės surinkti papildomus ieškovo kaltės įrodymus jau yra išnaudotos, todėl ikiteisminio tyrimo tęsimas yra netikslingas. Nuosprendžio atsakovas neskundė ne dėl to, kad susipažinęs su juo nusprendė, kad ieškovas yra nekaltas, o todėl, kad sprendė, jog nesant akivaizdžių ieškovo kaltės įrodymų, tačiau esant nemažai netiesioginių įrodymų, ir atsižvelgiant į įrodinėjimo civiliniame procese ir baudžiamajame procese skirtumus, atsakovui yra tikslingiau savo interesus toliau ginti civiliame procese.

3) Žemiau iÅ¡vardinti ikiteisminio tyrimu medžiagoje ir baudžiamojoje byloje, taip pat civilinėje byloje esantys įrodymai įrodo, jog yra labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovas vagystę inscenizavo, nei kad vagystė įvyko be ieÅ¡kovo žinios: 3.1.) Liudytojo A. B. 2013 m. rugsėjo 27 d. parodymai Vilniaus apskrities VPK Ikiteisminio tyrimo medžiagoje (Ikiteisminio tyrimo t. 1, b. l. 185), kur jis nurodė, jog „Tuomet J. užsiminė, kad galbÅ«t jam reikėtų padaryti dar vienÄ draudiminį įvykį ir tuomet parduoti automobilį pigiau.

J. T. sakė, kad pabandys padaryti tokį patį įvykį, kuris įvyko Å akiuose su mano tėvo automobiliu, tik Panevėžyje“. 2014 m. sausio 21 d. apklausos metu Å¡is liudytojas davė iÅ¡ esmės tokius pat parodymus (Tomas 1, b. l. 187).3.2.) 2013 m. liepos 15 d. ieÅ¡kovo pokalbis telefonu su A. B., kuriame ieÅ¡kovas, pasakodamas apie gautÄ iÅ¡ atsakovo darbuotojo informacijÄ apie ieÅ¡kovui planuojamos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos paskaičiavimÄ , nurodo, kad paskui darys dar kartÄ vėl tÄ patį, maždaug kaip buvo padaręs, nes draudimas iki žiemos atrodo dar galioja, o po to automobilį parduos už mažesnę kainÄ (Ikiteisminio tyrimo bylos t. 3, b. l. 119 antra pusė). 3.3.) 2013 m. liepos 20 d. ieÅ¡kovo pokalbis telefonu, kurio metu jis paÅ¡nekovui pasako, kad nesulaukęs per mėnesį skambučio, padarys dar viena „draudimukÄ â€œ (Ikiteisminio tyrimo bylos t. 3, b. l. 120 antra pusė).3.4.) 2013 m. rugpjūčio 19 d. ieÅ¡kovo pokalbis su A.

B., kur jis pasako, kad važiuos į Panevėžį daryti to paties, kaip Å akiuose (Ikiteisminio tyrimo bylos t. 3, b. l. 173). 3.5.) 2013 m. rugpjūčio 28 d. ieÅ¡kovo pokalbis su A. B., kur jis, pasakodamas apie nesėkmingÄ bandymÄ parduoti automobilį, paÅ¡nekovui pasako, kad tai, kÄ planavo padaryti Panevėžyje, nepadarė, todėl darys rugsėjo mėnesi Pasvalyje per metines, kai sugrįš J. (Ikiteisminio tyrimo bylos t. 3, b. l. 158 antra pusė, b. l. 159). 2013 m. rugsėjo 19 d., po pokalbio praėjus vos 2 savaitėms, ieÅ¡kovas pranešė atsakovui apie Pasvalyje (į kurį jis vyko su giminaičiu J. dalyvauti pusbrolio metinėse), įvykusiÄ jo automobilio VW Touareg automobilio dalių vagystę. 3.6.) IeÅ¡kovas tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tiek civilinėje byloje paaiÅ¡kino, kad kalbėdamas su liudytojais apie planuojamÄ vagystės inscenizavimÄ juokavo.

IeÅ¡kovo juokavimo fakto nepatvirtina jokie įrodymai, todėl Å¡i aplinkybė civilinėje byloje pripažintina neįrodyta. IeÅ¡kovo atstovas civilinės bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kė, kad juokavimo faktÄ patvirtina pokalbių intonacijos, tačiau juoko intonacijų užfiksavimo pokalbių stenogramose nėra (stenogramose intonacijos paprastai fiksuojamos įraÅ¡ais „cha cha“, „girdisi juokas“ ir pan.), o praÅ¡ymo iÅ¡klausyti pačius pokalbių įraÅ¡us ieÅ¡kovas civilinėje byloje nereiÅ¡kė).

4) Atsakovo į civilinę bylÄ pateikta Lietuvoje veiklÄ vykdančių draudimo bendrovių Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, Ergo Insurance SE Lietuvos filialo ir AB „Lietuvos draudimas“ informacija apie analogiÅ¡kų, kaip ieÅ¡kovo automobilių (2004 m. gamybos VW Touareg) dalių vagysčių dažnį 2013 metais įrodo, kad tokių automobilių vagysčių dažnis buvo labai nedidelis (pas visus minėtus draudikus buvo 2 įvykiai, iÅ¡ 138 apdraustų automobilių, atitinkamai vagysčių dažnis yra tik 1,4%), t. y. Å¡ių automobilių dalys juodojoje rinkoje neturi iÅ¡skirtinės paklausos, kuria bÅ«tų galima paaiÅ¡kinti neįtikėtinai didelį ieÅ¡kovo analogiÅ¡ko automobilio dalių vagysčių dažnį (4 atvejai per vienerius metus, atitinkamai ieÅ¡kovo automobilio vagysčių dažnis yra 400%., 286 kartus didesnis nei rinkoje). Dėl Å¡ių atsakovo pateiktų įrodymų pirmos instancijos teismas sprendime nepasisakė.

5) IÅ¡ baudžiamosios byloje esančios medžiagos bei ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nors tiek pas atsakovÄ ieÅ¡kovo apdraustas automobilis VW Touareg, tiek anksčiau turėtas ir AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas automobilis Mercedes Benz, buvo kas kelis mėnesius „apvagiami“, ieÅ¡kovas sÄ moningai palikdavo automobilius nesaugiose vietose - tokiose, kurios nebÅ«tų nei stebimos vaizdo kameromis (tokių vietų kiekviename mieste yra labai daug - kameros yra prie visų bankų, degalinių, didesnių parduotuvių, daugumos biurų pastatų), nei matomos pro langus iÅ¡ gyvenamųjų namų.

6) IeÅ¡kovo po 2013 m. birželio 7 d. „vagystės“ įsigyta multimedija „Pioner“ kratos metu buvo rasta automobilyje, o kitos (pasak ieÅ¡kovo vėliau įsigytos) multimedijos įsigijimÄ patvirtinančių dokumentÄ ieÅ¡kovas nepateikė. Ä®sigyjant naujÄ multimedija jai taikoma gamintojo/pardavėjo garantija, todėl ieÅ¡kovas, jeigu tikrai bÅ«tu įsigijęs naujÄ multimedija, labai tikėtina bÅ«tu iÅ¡saugojęs ir tokios įrangos įsigijimo dokumentus (svarbi aplinkybė, kad ieÅ¡kovas draudimo iÅ¡mokos už multimedija reikalauja žalos atlyginimo naujos (ne dėvėtos) originalios multimedijos verte).

Tikėtina jog ieÅ¡kovas po 2013 m. birželio 7 d. įvykio nebuvo įsigijęs naujos originalios multimedijos, tai įrodo ir faktas, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma, jog įsigijus naujas originalias dalis ir pateikus atsakovui jų įsigijimo dokumentus, atsakovas iÅ¡mokės ieÅ¡kovui papildomÄ draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau ieÅ¡kovas nedėjo jokių pastangų iÅ¡saugoti naujos multimedijos įsigijimo dokumentus ir juos pateikti atsakovui. Byloje nesant ieÅ¡kovo juokavimo kalbant apie planuojamÄ vagystės inscenizavimÄ Ä¯rodymų, o vagystės laikui ir aplinkybėms sutampant su ieÅ¡kovo pokalbių metu minėtos planuojamos vagystės aplinkybėmis (Pasvalio miestas, dalyvaujant J., per pusbrolio metines, panaÅ¡i vagystė, kaip Å akiuose su A.

B. tėvo automobiliu), civilinėje byloje buvo pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadai, jog mažai tikėtina, kad kalbėdamas apie planuojamÄ vagystės inscenizavimÄ ieÅ¡kovas tik juokavo.Pasvalio rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje nurodė, kad “iÅ¡ Å¡ių duomenų galima daryti prielaidÄ , kad J. T. rengėsi imituoti draudiminį įvykį, tačiau vien prielaidomis, kaltinimas negali bÅ«ti pagrįstas (nekaltumo prezumpcija)“. Civilinėje byloje nekaltumo prezumpcija netaikoma, todėl civilinėje byloje teismas turėjo iÅ¡ naujo įvertinti baudžiamojoje byloje esančius ir civilinėje byloje atsakovo pateiktus įrodymus pagal tikėtinumo taisyklę.

Nagrinėjamu atveju visuma įrodymų ir nustatytų aplinkybių leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog yra labiau tikėtina, kad IeÅ¡kovas jo automobilio dalių vagystę inscenizavo, nei kad vagystė įvyko be ieÅ¡kovo žinios.

8) Dėl žalos dydžio Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog 2014 m. lapkričio 21 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ieÅ¡kovo automobilis, dėl kurio dalių vagystės ieÅ¡kovas reikalauja draudimo iÅ¡mokos Å¡ioje civilinėje byloje, buvo konfiskuotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė, neįrodo, jog ieÅ¡kovas praÅ¡omos priteisti žalos nepatyrė. Pirmos instancijos teismas atsakovo argumentus, jog ieÅ¡kovas nepatyrė iÅ¡laidų automobilio bÅ«klės atstatymui (iÅ¡skyrus durelių stiklo remontÄ ) ir nepatirs ateityje, nepagrįstai atmetė tuo pagrindu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog draudimo iÅ¡moka apskaičiuojama ir iÅ¡mokama nepaisant to, ketina asmuo atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintÄ turtÄ , ar ne.

Tokie pirmos instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti, nes atitinkami kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, kuriais teismas remiasi, buvo pateikti bylose, kuriose faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skirtingos - tose bylose ieÅ¡kovai po draudžiamųjų įvykių sugadinto turto nebuvo praradę ir konfiskuojant, t.y. tose bylose ieÅ¡kovai buvo patyrę realiÄ Å¾alÄ , nes jie turėjo po draudžiamojo įvykio sugadintÄ turtÄ , kurį galėjo savo pasirinkimu arba remontuoti (žala lygi remonto vertei atskaičius nusidėvėjimÄ ), arba parduoti (žala taip pat lygi remonto kainai, nes sugadinto turto vertė panaÅ¡ia suma yra mažesnė).

Å ioje civilinėje byloje situacija yra kita - ieÅ¡kovo sugadintas turtas buvo konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn ieÅ¡kovui dar nespėjus patirti iÅ¡laidų turto remontui (iÅ¡skyrus stiklo pakeitimÄ ), todėl ieÅ¡kovas nuostolio nepatyrė ir jau nepatirs. Dėl 2013 m. rugsėjo 19 d. automobilio sugadinimų nukentėjo tik valstybė, nes jai buvo perduotas sumažėjusios vertės turtas. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ apsiribojo tik baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio ir nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo rezoliucinių dalių įvertinimu, netyrė ir nevertino įrodymų visumos pagal civilinio proceso taisykles, neatskleidė civilinės bylos esmės, ir tai sÄ lygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

9) Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų netinkamo paskirstymo Nors ieÅ¡kovas atsisakė dalies ieÅ¡kinio reikalavimų, pirmos instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo visÄ ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , jos proporcingai nemažindamas. Toks CPK 93 str. 2 d. taikymas prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, nes taip aiÅ¡kinant ir taikant minėtÄ teisės normÄ , bÅ«tų sudaroma galimybė ieÅ¡kovams bylos nagrinėjimo eigoje pamačius, kad jų ieÅ¡kiniai tam tikroje dalyje yra nepagrįsti, savo reikalavimų atsisakyti, ir taip pasiekti pilno jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, ir iÅ¡vengti kitos Å¡alies patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. K. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „IF draudimas“, bylos Nr. 3K-3-275/2012, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad „ <...> ieÅ¡kovui sumažinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ , pripažintina, jog ieÅ¡kinys yra patenkintas iÅ¡ dalies, o bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 d.“.

Kadangi pirmos instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl net jeigu apeliacinės instancijos teismas nekeistų pirmos instancijos teismo sprendimo dalyje dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo keistinas, jas paskirstant iÅ¡ naujo. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas J. T. su apeliaciniu skundu nesutiko, praÅ¡o jį atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme .Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 1)Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmes pakartojamas atsakovo nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentavimas, pateiktas pasiruoÅ¡imo nagrinėti bylÄ teisme procesiniuose dokumentuose bei teisme (atsiliepimas, triptikas), kad įvykis nėra draudiminis, nes ieÅ¡kovas neva nurodė klaidingas įvykio aplinkybes.2) Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas įvykdė visus iÅ¡ jo reikalautus pagal draudimo sutartį ir įstatymus draudiko įsipareigojimus, o atsakovas kaip draudėjas neįrodė aplinkybes, pagrindžiančias, jog įvykis yra nedraudžiamasis, bei nepasinaudojo įstatymais suteiktomis teisinėmis priemonėmis apskųsti atsakovo manymu neteisėtus sprendimus.3) Atvirkščiai nei teigia apeliantas, teisine prasme nėra jokio skirtumo, ar daiktas buvo konfiskuotas ar ne, nes sutinkamai su draudimo sutartimi ir įstatymų reikalavimais, draudikas privalo iÅ¡mokėti draudiminę iÅ¡mokÄ , nes bÅ«tent toks draudiko įsipareigojimas yra numatytas sutartyje ir draudiko bei draudėjo abipusiame susitarime.

             IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmos instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta. Sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytoms priemonėms ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotos bylai turinčios reikšmės aplinkybės. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neiÅ¡tyrė ir nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, o dėl to galėjo bÅ«ti priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.

Byloje kilo ginčas, ar iÅ¡ viso buvo draudiminis įvykis, nustačius tokį faktÄ , kokio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ turi pareigÄ iÅ¡mokėti draudikas. IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka nustatyta, kad Å¡alys sudarė Transporto priemonių draudimo liudijimÄ Nr. 00089407, kuriuo vienerių metų laikotarpiui nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. automobilis VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu. 2013 m. rugsėjo 22 d. draudėjas J.

T. pranešė, kad nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. jo automobilis, stovėjęs (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Pasvalio mieste, iÅ¡daužius priekinį keleivio durelių stiklÄ , buvo apvogtas. 2013 m. spalio 1 d. praneÅ¡imu draudikas pranešė draudėjui, kad įvykis užregistruotas ir pradėta žalos reguliavimo procedÅ«ra. 2015 m. gegužės 29 d. praneÅ¡imu draudėjas informuotas, kad buvo pažeista Å¡alių sudaryta draudimo sutartis, kadangi draudiko nuomone, buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie įvykusį draudimo įvykį, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Baudžiamoji byla J. T. atžvilgiu iÅ¡nagrinėta ir 2014 m. lapkričio 21 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal kitÄ epizodÄ (sukčiavimas), tačiau epizode dėl 2013 m. rugsėjo 20 d. vagystės iÅ¡ automobilio buvo iÅ¡teisintas. Nors ieÅ¡kovas dėl praneÅ¡imo apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ (2013-09-20 įvykį), siekiant apgaule įgyti draudimo iÅ¡mokÄ , buvo iÅ¡teisintas, tačiau draudikas atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , teigdamas, kad draudėjas bandė suklaidinti jį, nurodydamas klaidingas įvykio aplinkybes, klastodamas faktus ar dokumentus, kurie galėjo turėti įtakos draudžiamojo įvykio priežastims ar draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti.

Draudimo įstatymo 96 str. 3 d. 1 p. numato, kad draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Draudimo taisyklių 99.2 p. numatyta, kad draudimo iÅ¡moka nemokama, jei draudėjas bando suklaidinti draudikÄ , nurodydamas klaidingas įvykio aplinkybes, klastodamas faktus ar dokumentus, kurie gali turėti įtakos draudžiamojo įvykio priežastims ar 9ir) draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti. Å iuo gi atveju, nustatyta, kad draudimo sutarties galiojimo metu, dėl transporto priemonės VW Touareg, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų (vagystės bÅ«du) iÅ¡ ieÅ¡kovo J. T. buvo gauti net penki praneÅ¡imai apie įvykius, galimai pripažintinus draudžiamaisiais. Tai savaime suprantama sukėlė draudiko įtarimus, todėl jis kreipėsi į policijÄ , praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tame tarpe ir dėl 2013 m. rugsėjo 19 – 20 d. d. įvykio. Dėl 2013 m. rugsėjo 19- 20 d. įvykio, ieÅ¡kovas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu buvo iÅ¡teisintas, nesant objektyvių, nenuginčijamų įrodymų, jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , t. y. siekdamas apgaule įsigyti atsakovo turtÄ â€“ draudimo iÅ¡mokÄ už 2013 m. rugsėjo 20 d. apvogtÄ automobilį.

Pasvalio rajono apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, kad „Liudytojas A. B. apklausų metu nurodė, jog tik iš J. T. pasakojimo apie dažnai apvagiamus pastarojo automobilius, susidarė nuomonę, kad J. T. galėjo imituoti draudiminį įvykį, tačiau nenurodė jokių konkrečių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Parodė, jog J. T. jam pasisakė, kad Pasvalyje apvogė jo automobilį ir tai žinodamas pamanė, jog J. T. galėjo imituoti vagystę, kad gautų draudimo išmokas.

A. B. nedavė parodymų, kad J. T. jam pasakė imitavęs vagystę Pasvalio mieste, ar iÅ¡ kitų Å¡altinių žinojęs apie tokiÄ J. T. nusikalstamÄ veikÄ . Liudytoja apklausta tyrėja I. U. patvirtino, kad A. B. apklausos metu nurodė tik numanęs, jog J. T. kalbėjo, kad imituos draudiminį įvykį ir galvojo, kad jis galėjo tokį draudiminį įvykį imituoti. Liudytojos J. T. duoti parodymai neinformatyvÅ«s. Ji nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad J. T. imitavo savo automobilio „Volkswagen Touareg“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) dalių vagystę Pasvalio mieste. Ikiteisminio tyrimo metu kontroliuojant elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ 2013 m. liepos 20 d. įraÅ¡e yra duomenys, kad pokalbio metu J. T. pasakė <...> palauksiu, pažiÅ«rėsiu, jei skambučių nebus, po mėnesio ten padarysiu dar draudimukÄ <....>, ( t. 5, b. l. 140-148). IÅ¡Â Å¡ių duomenų galima daryti prielaidÄ , kad J. T. rengėsi imituoti draudiminį įvykį, tačiau vien prielaidomis kaltinimas negali bÅ«ti pagrįstas (nekaltumo prezumpcija)“.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai faktai, jie vertintini kaip raÅ¡ytiniai įrodymai pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Ä®rodymų įvertinimas yra sunkiausiai formalizuotam reglamentavimui pasiduodanti teismo procesinės veiklos dalis, nes tai iÅ¡ esmės yra logikos dėsniais grindžiamas mÄ stymo procesas.

Ä®statymas nustato tik tai, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais bei nesuteikiant jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis, iÅ¡ anksto nustatytos galios (CPK 185 str.). Galutinis įrodinėjimo tikslas yra nustatyti objektyviÄ tiesÄ . Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Taigi civiliniame procese įrodymai vertinami pagal kitas taisykles nei baudžiamajame procese - administracinėje ir baudžiamojoje byloje teismui manant, kad yra bent mažiausia tikimybė, kad kaltinamasis yra nekaltas, yra pagrindas jį išteisinti, civilinėje byloje priešingai, asmens kaltei konstatuoti taikoma taip vadinama tikėtinumo taisyklė.

Tuo pačiu faktiniu aplinkybių pagrindu teismas gali padaryti skirtingas iÅ¡vadas dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Vertinant aplinkybes tikėtinumo aspektu, sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas galimai formaliai vertino aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (kituose epizoduose) bei priimto teismo nuosprendžio (ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimo pagal bylos epizodÄ ).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad byloje nustatytas pagrįstas manymas, kad ieÅ¡kovas tikėtinai inscenizavo vagystę iÅ¡ automobilio, kas beje nurodyta ir iÅ¡teisinamajame nuosprendyje (jo dalyje). Prie civilinės bylos prijungtoje baudžiamosios bylos Nr. 10-1-00669-13 medžiagoje yra duomenys, patvirtinantys ieÅ¡kovo ketinimus apie planuojamÄ vagystės inscenizavimÄ . Tokie duomenys niekaip nepaneigti ir niekaip nepaaiÅ¡kinami ieÅ¡kovo „juokavimu“. Vien aplinkybė, kad dėl iÅ¡ to paties automobilio vagysčių per gana trumpÄ laikÄ , ieÅ¡kovas kreipėsi dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo į draudimo kompanijÄ kelis kartus per metus (keturi atvejai), įvertinus ir faktÄ , kad ieÅ¡kovas draudimo iÅ¡mokas yra gavęs ir ankstesniu laikotarpiu, kai jam priklausė kitas automobilis, su kuriuo taip pat buvo įvykę panaÅ¡ios rÅ«Å¡ies įvykiai, leidžia baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje nurodytÄ tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas rengėsi imituoti draudžiamÄ jį įvykį, kuris teismo nuosprendyje buvo pagrįstas baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymais, bei telefono pokalbių iÅ¡klotinėmis, vertinti kaip įrodytÄ civilinėje byloje faktÄ , jog ieÅ¡kovas įvykį inscenizavo.

Pažymėtina ir tai, kad Å¡io įvykio vieta ir kitos aplinkybės sutampa su baudžiamojoje byloje esančiuose įrodymuose fiksuotais faktais: įvykio inscenizavimas buvo planuotas Pasvalio mieste, per pusbrolio metines ir kt. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad byloje surinkti raÅ¡ytiniai duomenys leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad toks įvykis buvo paties ieÅ¡kovo inscenizuotas, t. y. pripažinti, kad nėra nustatytas draudimo įvykis. Kaip jau pasisakyta, civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; ir kt.).

Taigi, įvertinus padarytÄ iÅ¡vadÄ bei atsižvelgiant į tai, kad Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 001 54 p. numatyta, kad draudėjas privalo pateikti draudikui visus dokumentus ir visapusiÅ¡kÄ , tiksliÄ , iÅ¡samiÄ ir trikovės atitinkančiÄ informacijÄ apie draudžiamojo įvykio aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad draudikas neturėjo pagrindo iÅ¡mokėti draudėjui draudimo iÅ¡mokos, kadangi sudaryta Å¡alių Draudimo sutartis buvo pažeista – nėra nustatyta draudiminio įvykio, o pagal Taisyklių 99.2 p. draudimo iÅ¡moka nemokama, jei draudėjas suklaidina draudikÄ , nurodydamas klaidingas įvykio aplinkybes.

Padarius iÅ¡vadÄ , kad nenustatytas draudimo įvykis, teisėjų kolegija nepasisako dėl žalos dydžio pagrįstumo. IÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, neteisingai vertino įrodymus, bei neteisingai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, bei taikė teisės normas, reglamentuojančias draudimo įvykį, be pagrindo priteisė iÅ¡ draudiko draudimo iÅ¡mokÄ , todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Patenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ , perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmos instancijos teisme.

IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 str.).Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmos instancijos teisme nepateikė. Atsakovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 57 Eur žyminio mokesčio, kuris priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai (CPK 193 str.). IÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos už procesinių dokumentų iÅ¡siuntimÄ Å¡alims pirmos instancijos teisme, viso 4,20 Eur valstybės biudžetui [CPK 93, 88 str. str.].Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimÄ Â panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo J. T. ieÅ¡kinį atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS“ filialÄ Lietuvoje, dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, atmesti. Priteisti atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS“ filialÄ Lietuvoje (įm. k. 302279548) iÅ¡ ieÅ¡kovo J. T. (a/k (duomenys neskelbtini) 57 Eur (penkiasdeÅ¡imt septynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminį mokestį).

Priteisti iš ieškovo J. T. 4,20 Eur (keturis eurus 20 cnt.) bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui. Teisėjai                                                    Laima Gerasičkinienė                                                                                                                      Asta Radzevičienė Neringa Švedienė