2021-02-10 Nr. AB-3173-3-62-3-02538-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-5-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02538-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-1488-644/2018 (Nr. eI2-3100-554/2020) pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Kelių policijos valdybos viršininko 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 20-5-115143 (2.2) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininką suteikti pareiškėjui leidimą naudoti transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas yra mažesnis negu leistina.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad po 2009 metais patirtos traumos juda neįgaliojo vežimėliu. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjui nustatė 20 proc. darbingumą. Su traumos pasekmėmis pareiškėjas susiduria kasdien, nes vienintelis tinkamas šlapinimosi būdas – (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini). Kad pareiškėjas galėtų patenkinti savo poreikius be didesnių nepatogumų, atsirado būtinybė tamsinti transporto priemonės langus daugiau nei leistina. Pareiškėjas susiduria su situacija, kai praeiviai, pastebėję jį šlapinantis, sėdint vairuotojo vietoje, sustoja prie automobilio, rodo pirštais, beldžia į automobilio langą, vadina iškrypėliu, grasina iškviesti policiją. Toks aplinkinių elgesys pareiškėją žeidžia.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad kitos priemonės šlapintis, kaip galimos alternatyvos, pavyzdžiui nuolatinis kateteris (cistostoma), šlapinimasis į sauskelnes, jam yra netinkamos, nes, pabandęs šias priemones, patyrė (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas negali pakentėti ir nuvykti iki namų, artimiausios degalinės ar kitos vietos, kur yra neįgaliesiems pritaikytas tualetas, nes pajutęs poreikį šlapintis, turi tai padaryti per kelias minutes, stipriai nesijudindamas (neperlipdamas į vežimėlį iš automobilio).

4. Pareiškėjas nurodė, kad, neapkęsdamas patiriamų patyčių, psichologinio smurto ir nepatogumų, 2014 metais kreipėsi į Kauno AVPK Kauno policijos valdybos viršininką dėl galimybės užtamsinti jam priklausančios transporto priemonės priekinius šoninius langus daugiau nei leistina. Šis, atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktus medicininius dokumentus, susidariusią situaciją, bei tenkindamas ne tik pareiškėjo, bet ir visos visuomenės interesus, išimties tvarka priėmė sprendimą leisti užtamsinti pareiškėjui priklausančios transporto priemonės priekinius šoninius langus. Vėliau leidimą naudoti kelių transporto priemonę, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina gavo pakartotinai. Tačiau 2017 metais, pasikeitus Kauno miesto kelių policijos valdybos viršininkui, buvo pareikalauta leidimą grąžinti, motyvuojant tuo, kad leidimas gautas nepagrįstai. Pareiškėjas leidimą grąžino, tačiau, pateikus naują prašymą dėl leidimo suteikimo, gavo neigiamą atsakymą.

5. Pareiškėjas pripažino, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose bei juos įgyvendinančiuose aktuose nenustatyta išimtinė galimybė suteikti leidimą naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas yra mažesnis negu leistina, tačiau, vadovaujantis visuotinai pripažintais teisės principais, taip pat Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir jos fakultatyviajame protokole (toliau – ir Konvencija) įtvirtintomis nuostatomis, prašė panaikinti skundžiamą sprendimą ir tokiu būdu patenkinti jo, kaip Lietuvos valstybės piliečio, interesus, suteikti jam pilnavertę galimybę integruotis į visuomenę. Priešingu atveju pasunkėtų jo padėtis, didžiąją laiko dalį būtų priverstas būti namuose, atsisakyti mėgstamo darbo.

6. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Kauno AVPK paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1V-319 „Dėl leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo instrukcija (toliau – ir Instrukcija), leidimas šioje instrukcijoje nustatyta tvarka gali būti išduodamas, esant Instrukcijos 4 punkte nurodytoms aplinkybėms. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme numatyti policijos veiklos teisiniai pagrindai t. y. policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei kitais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, Kauno AVPK Kelių policijos valdyboje 2017 m. lapkričio 16 d. buvo priimtas sprendimas neišduoti privačiam asmeniui leidimo naudoti kelių transporto priemonės, kurios stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, kadangi galiojantis teisės aktas nenumato tokios galimybės.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes ir Instrukcijoje įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatavo, jog Instrukcijos nuostatose išvardintas atvejų sąrašas, kada gali būti išduodamas leidimas, yra baigtinis ir jame nenustatyta galimybė išduoti leidimą tamsinti automobilio langus dėl asmens neįgalumo. Pažymėjęs, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurio naikinti nebuvo teisinio pagrindo, teismas netenkino ir išvestinio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą suteikti pareiškėjui leidimą naudoti transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas yra mažesnis negu leistina.

III. 10. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininko 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 20-5-115143(2.2) ir įpareigoti Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininką pareiškėjui suteikti leidimą naudoti transporto priemones, kurių šviesos laidumas yra mažesnis negu leistina.

11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui ir akcentavo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nepaisė pareiškėjo, kaip visuomenės nario teisėtų interesų, nesirėmė visuotinai suformuotais ir įstatymuose įtvirtintais teisės principais bei Konvencija. Pareiškėjo įsitikinimu, Instrukcijoje egzistuoja teisės spraga, kuri trukdo įgyvendinti fundamentalias žmogaus teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Konvencijoje ir kituose teisės aktuose. Pareiškėjo manymu, nediskriminavimo principo įgyvendinimas, pritaikant tinkamas sąlygas integruotis į visuomenę pagal pareiškėjo, kaip neįgaliojo individualius poreikius, esmingai nepažeistų viešojo administravimo principų, o kaip tik užtikrintų Konvencijos nuostatų įgyvendinimą.

12. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Kauno AVPK palaikė atsiliepime į skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus.

IV. 13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą patenkinto iš dalies – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

14. Vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo, bylos nagrinėjimo metu turėjo tiek patikrinti jo reiškiamų reikalavimų faktinį pagrįstumą įrodymų pakankamumo aspektu, tiek patikrinti prašymo apginti pažeistas teises konkrečiu būdu pagrįstumą bei teisines galimybes. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimus atmetė formaliais pagrindais, konstatavęs, kad įstatymą įgyvendinančiame akte (Instrukcijoje) nėra konkrečios teisės nuostatos, numatančios pareiškėjo prašomų priemonių taikymo galimybę, ir iš esmės liko netirtos kitos paminėtos aplinkybės, kurios būtų reikšmingos teisingo ir teisėto sprendimo priėmimui byloje.

15. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas leidimą naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, siekė gauti, remdamasis aplinkybėmis apie savo sveikatos būklę bei individualius poreikius, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas šias aplinkybes turėtų pagrįsti atitinkamais įrodymais (prašymo pateikimo metu aktualiais išrašais iš medicininių dokumentų ir pan.), kadangi byloje esančių įrodymų, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakako reikšmingoms aplinkybėms, kurios jos susiję su būtinybe tenkinti fiziologinius poreikius automobilyje, alternatyvių priemonių egzistavimu ir pan., pagrįsti.

16. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Instrukcijos 4 punkte išvardytas aplinkybių sąrašas, kada gali būti išduodamas leidimas, yra baigtinis ir jame nenumatyta galimybė išduoti leidimą tamsinti automobilio langus dėl asmens neįgalumo. Tačiau teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog Instrukcija yra aukštesnės galios teisės aktus – įstatymus, įgyvendinantis aktas, todėl priimant sprendimą, turėjo būti atsižvelgiama ir į kitų, ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų, nuostatas. Lietuva 2010 m. gegužės 27 d. ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją (įsigaliojo 2010 m. rugsėjo 17 d.), kurios tikslas skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 str. 3 d.), t. y. šios Konvencijos nuostatos tiesiogiai taikomos Lietuvos teisinėje sistemoje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2–3 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, taip pat nurodė, kad teismas šių nuostatų netaikė, nors, spręsdamas, ar galimas aplinkos veiksnių poveikis nėra neproporcinga ar nepagrįsta našta konkrečiu atveju pareiškėjo neįgaliojo individualioms socialinės integracijos galimybėms, turėjo jas įvertinti, o nustatęs, kad įrodytas faktinis reikalavimo ginti pažeistas teises tam tikru būdu pagrįstumas, vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio, 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies nuostatomis.

17. Pripažinęs, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnyje nustatytų reikalavimų, t. y. pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino, o bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

V. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti (duomenys neskelbtini) leidimą naudoti transporto priemones, kurių priekinių šoninių stiklų šviesos laidumas yra mažesnis negu leistina teisės aktais, o likusią skundo dalį atmetė.

19. Teismas nustatė, kad atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. lapkričio 14 d. prašymą Nr. 20-AP-28534 dėl leidimo užtamsinti jam priklausančios transporto priemonės priekinius šoninius langus, 2017 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti leidimą naudoti kelių transporto priemonę, kurios stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina. Atsakovas atsisakymą išduoti leidimą motyvavo tuo, kad Instrukcijoje nėra numatyta galimybė išduoti leidimą tamsinti automobilio langus dėl asmens neįgalumo.

20. Teismas vadovavosi Instrukcijos 4.1–4.3 punktų nuostatomis ir nurodė, jog pagal 4.3 punktą leidimas naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina išduodamas fiziniams asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirtos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, naudoti jų nuosavybės ar patikėjimo teise valdomas ar nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais naudojamas kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina

21. Teismas darė išvadą, kad Instrukcijos 4 punkte išvardintas aplinkybių sąrašas, kada gali būti išduodamas leidimas, yra baigtinis ir jame tiesiogiai nenumatyta galimybė išduoti leidimą tamsinti automobilio langus dėl asmens neįgalumo. Atsižvelgęs į išdėstytą ir nurodęs, kad atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektas ir vykdydamas savo veiklą privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais ir jam privalomais principais (įstatymo viršenybės, objektyvumo ir lygiateisiškumo), teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl jo naikinti nebuvo jokio pagrindo.

22. Vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą išduoti leidimą naudoti transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas yra mažesnis negu leistina, teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus. Iš į bylą pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės privalo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsakovas šiems argumentams paneigti jokių įrodymų nepateikė. Įvertinęs tai, kad dėl sveikatos būklės pareiškėjas negali atlikti tam tikrų fiziologinių poreikių (šlapintis) įprastu būdu, pareiškėjui yra nustatytas 20 proc. darbingumas, teismas darė išvadą, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumento, kad automobilio langų užtamsinimas, jog aplinkiniai negalėtų stebėti šlapinimosi procedūros atlikimo, iš esmės yra vienintelė įgyvendinama išeitis pareiškėjui toliau aktyviai tęsiant savo darbinę, kultūrinę ir kitą kasdienę socialinę veiklą.

23. Vadovaudamasis Konvencijos, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis, įvertinęs pareiškėjo sveikatos būklę, aktyvią darbinę veiklą ir siekį integruotis į visuomenę, teismas pritarė skundo argumentams, jog aplinkos veiksnių poveikis yra neproporcinga našta pareiškėjo (kaip neįgaliojo) individualioms socialinės integracijos galimybėms – siekiui dirbti, mokytis, naudotis transporto priemone, būtinybe patenkinti fiziologinius poreikius, nepatiriant aplinkinių reakcijos (taip pat ir neigiamame kontekste). Lietuvos valstybė, ratifikuodama Konvenciją įsipareigojo skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.

24. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra kitų efektyvių techninių galimybių, kurios leistų pareiškėjui patenkinti savo natūralius poreikius be didesnių nepatogumų. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas, vairuodamas automobilį, kurio priekiniai šoniniai stiklai užtamsinti, galėtų kelti kokią nors grėsmę aplinkiniams. Teismo vertinimu, Instrukcijos 4 punkto nuostatų analizė leido daryti išvadą, kad ši norma iš dalies yra formali – nėra aiškiai įvardinta (taip pat ir logiškai suprantama), kodėl policijos pareigūnui persekiojant įtariamą transporto priemonę reikalingas stiklų tamsinimas, taip pat kokiam tikslui palydos ar prokuratūros automobiliui leidžiama tamsinti transporto priemonės langus. Teismas išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą suteikti leidimą naudoti transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas yra mažesnis negu leistina, tenkino.

VI. 25. Nesantis proceso šalimi Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-1488-644/2018.

26. Policijos departamentas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir nurodo, kad 2020 m. spalio 7 d. buvo informuotas apie Regionų apygardos teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, kuriuo Kauno AVPK įpareigotas pareiškėjui suteikti leidimą naudoti transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina.

27. Policijos departamentas nurodo, jog Instrukcijos 5 punkte nustatyta, jog leidimus išduoda ir jų apskaitą tvarko teritorinės policijos įstaigos pagal kelių transporto priemonės registracijos vietą; leidimus išduoti taip pat gali ir policijos generalinio komisariato įgaliota kita policijos įstaiga. Iš minėtų nuostatų akivaizdu, jog Policijos departamento vadovui suteikta teisė įgalioti bet kurią kitą policijos įstaigą, o tai reiškia, kad Policijos departamentas yra betarpiškai susijęs su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakyme nustatyta leidimų išdavimo tvarka. Todėl Policijos departamentas turėjo būti įtrauktas į bylą bent jau trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

28. Teismo pareiga būti aktyviam įtvirtinta ABTĮ 80 straipsnyje. Iš teismo sprendimo matyti, jog teismas vadovavosi Instrukcija, t. y. žinojo joje nustatytą teisinį reguliavimą, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių teismas neįtraukė Policijos departamento į bylą, todėl teismo sprendimas neteisėtas. Be to, ABTĮ 53 straipsnio nuostatos nustato, kad teismas gali pakeisti valstybės atstovą.

29. Iš bylos medžiagos matyti, kad Policijos departamentas be jokio teisinio pagrindo nebuvo niekaip informuotas apie galimus jo interesų pažeidimus, todėl teismo sprendimu yra keičiama Instrukcijoje nustatyta leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo tvarka. Kadangi Policijos departamentas nebuvo įtrauktas į bylą jokia šalimi, o Kauno AVPK buvo netinkamas atsakovas nuo Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2019 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 5-V-455 įsigaliojimo datos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., teismo sprendimas naikintinas, o šioje administracinėje byloje procesas atnaujintinas, atsakovu įtraukiant Policijos departamentą.

30. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į Policijos departamento prašymą atnaujinti procesą sutinka su jame nurodytais argumentais ir nurodo, kad Policijos departamentas turėjo būti įtrauktas į bylą bent trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

31. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) atsiliepime į Policijos departamento prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jo netenkinti.

32. Pareiškėjo teigimu, Policijos departamentas nėra laikytinas atskiru subjektu nuo Kauno AVPK. Pareiškėjas skundė teismui būtent Kauno AVPK veiksmus, skundo teismui padavimo dieną atsakovui buvo suteikta kompetencija išduoti leidimus naudoti transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas yra mažesnis nei leistina.

33. Be to, atsakovas Kauno AVPK teismo procese dalyvavo nuo 2018 metų, teikė procesinius dokumentus, Regionų apygardos administraciniam teismui paskutinį kartą procesinį dokumentą teikė 2020 m. gruodžio 15 d., todėl darytina išvada, kad po Policijos departamento minimų teisės aktų pakeitimų atsakovas aktyviai dalyvavo ir neinformavo teismo apie pasikeitusį teisinį reguliavimą ir aplinkybes.

34. Pareiškėjo įsitikinimu, pasikeitusi leidimų išdavimo tvarka ir funkcijų perskirstymas teismo sprendimo vykdymui įtakos neturi, nes Policijos departamentas ir atsakovas laikytini vienu subjektu. Priešingu atveju teismo sprendimas, nors ir palankus pareiškėjui, būtų neįvykdomas, kadangi Policijos departamentas turi kompetenciją pavesti leidimų išdavimą vis kitam savo struktūriniam vienetui. Pasikeitus vidiniam teisiniam reguliavimui, atsakovas teismo sprendimą vykdyti turėtų perduoti šiuo metu atsakingam Policijos departamento struktūriniam padaliniui. Šio veiksmo neatlikdamas atsakovas ne tik nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, tačiau ir pažeidžia viešojo administravimo veikloje taikomą vieno langelio principą. Taigi Policijos departamento nurodomi pagrindai dėl neįtraukimo į bylą yra neteisėti ir nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 35. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

36. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog, atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-146-17/2012).

37. Policijos departamentas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje, vadovaudamasis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu.

38. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punktu, šis pagrindas skirtas užtikrinti vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam, todėl šiuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-78-858/2017; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-224/2011). Taigi procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą; 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

39. Vertinant, ar Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendime pasisakyta dėl Policijos departamento teisių ir pareigų, pažymėtina, jog pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-57/2011), todėl vien tik tokio subjekto paminėjimas teismo sprendime nereiškia, kad dėl tokio asmens buvo pasisakyta (2009 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-272/2009). Pabrėžtina ir tai, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį.

40. Policijos departamentas prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžia tuo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendime, įpareigodami Kauno AVPK išduoti pareiškėjui ginčo leidimą naudoti transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, nusprendė dėl Policijos departamento teisių ir pareigų. Instrukcijos 5 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, kurioje nurodyta, kokios policijos įstaigos išduoda leidimus, reiškia, kad Policijos departamento vadovui suteikta teisė įgalioti bet kurią kitą policijos įstaigą, o tai reiškia, kad Policijos departamentas yra betarpiškai susijęs su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakyme nustatyta leidimų išdavimo tvarka. Policijos departamentas taip pat nurodo, kad Kauno AVPK buvo netinkamas atsakovas nuo Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2019 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 5-V-455 įsigaliojimo datos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.

41. Dėl Policijos departamento teiginio, kad jis turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ar atsakovu, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis ginčas, be kita ko yra asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Ginčo šalys yra pareiškėjas ir atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami) (ABTĮ 46 str. 1–2 dalys). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininko 2017 m. lapkričio 16 d. Sprendimą ir įpareigoti Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininką suteikti pareiškėjui leidimą naudoti transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas yra mažesnis negu leistina. Teismo priimto skundo dalykas ir pagrindas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudarė jokio pagrindo spręsti, kad pareiškėjo reikalavimai adresuoti ne tik Kauno AVPK bet ir kitam viešojo administravimo subjektui. Taip pat pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrą kartą, ją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui perdavus nagrinėti iš naujo, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. iki 2020 m. birželio 18 d., ginčo šalims nebuvo suvaržytos galimybės teikti paaiškinimus ir įrodymus, tačiau Kauno AVPK nei karto neinformavo teismo (nekėlė klausimo) dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu ar būtinybės proceso šalimi įtraukti į bylą Policijos departamentą.

42. Atsakant į Policijos departamento teiginį, kad Instrukcijos 5 punkte nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, kad Policijos departamentas yra betarpiškai susijęs su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakyme nustatyta leidimų išdavimo tvarka, teisėjų kolegija pažymi, kad šiame punkte yra nustatyta, kad Instrukcijos 4 punkte nurodytoms valstybės institucijoms, įstaigoms, privatiesiems juridiniams asmenims ar fiziniams asmenims leidimus išduoda ir jų apskaitą tvarko teritorinės policijos įstaigos pagal kelių transporto priemonės registracijos vietą; Leidimus išduoti taip pat gali ir policijos generalinio komisaro įgaliota kita policijos įstaiga. Taigi minėtoje Instrukcijos nuostatoje įtvirtinta bendra taisyklė, kad leidimus išduoda teritorinės policijos įstaigos, o tai, kad policijos generaliniam komisarui suteikta diskrecija įgalioti leidimus išduoti ir kitas policijos įstaigas (pvz., Policijos departamento struktūrinį padalinį), šios taisyklės ir teritorinės policijos įstaigos kompetencijos išduoti leidimus ir tvarkyti jų apskaitą nepaneigia.

43. Kartu pastebėtina, kad Policijos departamentas kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 5-V-445 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 5V-179 „Dėl įgaliojimų išduoti leidimus kelių transporto priemonėms, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, suteikimo“ pakeitimo“, kuriuo 1.1 punktu generalinis komisaras įgaliojo išduoti leidimus naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyrių Instrukcijos 4.1 ir 4.3 papunkčiuose nurodytais atvejais. Aptariamo įsakymo 2 punktu nustatyta, kad šis įsakymas įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. Teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar nurodomas teisės aktas yra oficialiai paskelbtas, kadangi duomenų apie šio teisės akto paskelbimą Teisės aktų registre nenustatyta.

44. Apibendrindama išdėstytus argumentus, atsižvelgusi į išnagrinėto administracinio ginčo pobūdį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kilęs ginčas nebuvo susijęs su Policijos departamento teisėmis ir pareigomis, teismo sprendime nėra jokių privalomų nurodymų departamentui, o bendro pobūdžio kompetencija, susijusi su ginčo leidimų išdavimu, nepatvirtina, kad į šią bylą proceso šalimi privalėjo būti įtrauktas Policijos departamentas.

45. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti Policijos departamento prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Netenkinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-1488-644/2018 (Nr. eI2-3100-544/2020).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė