Legislator Case Law & Legislation
da3e4124-b771-4cc2-ac16-e330e2bdaa45 AI generated

da3e4124-b771-4cc2-ac16-e330e2bdaa45 · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number da3e4124-b771-4cc2-ac16-e330e2bdaa45
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

aukÅ¡taÅ«giai medžiai, aukÅ¡tesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuosklypo ribos; Å¡iaurinėje sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos tokius medžiussodinti galima tik gavus raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimÄ ;

Legislator headnote

AI generated

da3e4124-b771-4cc2-ac16-e330e2bdaa45 · Klaipėdos apylinkės teismas: Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nesutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais, nurodė, kad atsakovo gyvatvorė pasodinta atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o ne bendro naudojimosi žemės sklype. Kartu sukalti riboženkliai, kurie yra iÅ¡saugoti. Atsakovas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku tapo tik 2016 metais ir gyvatvorė jau buvo pasodinta. Sodininkų bendrijos „Laistai" vidaus tvarkos taisyklėse nurodyta, kad važiavimo greitis turi bÅ«ti 20 kilometrų per valandÄ , todėl jei visi vairuotojai laikytųsi nurodyto važiavimo greičio reikalavimų, nebÅ«tų problemų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-1116-642/2018                            (Proceso Nr. 2-06-3-14079-2017-2)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1;2.4.2.9.1;2.4.2.12.2;2.2.2.3.1.10;3.1.7.8; 3.2.3.1;3.2.6.5(S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 2 d.Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Danutė Žvinklytėsekretoriaujant Joanai Runelienei, Ingai Borusevičienei ir Linai Vaitkutei, dalyvaujant ieškovės sodininkų bendrijos „Laistai“ atstovams pirmininkui Raimondui Praleikai ir A.

P., atsakovui S. L. (S. L.), atsakovo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės sodininkų bendrijos „Laistai“ 2018 m. sausio 23 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui S. L. (S. L.) dėl gyvatvorės panaikinimo Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė 2018 m. sausio 23 d. patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama įpareigoti atsakovÄ iÅ¡kirsti arba kitais bÅ«dais panaikinti esamÄ gyvatvorę tarp atsakovo sklypo ir Laistų l-osios bei Laistų 2-osios gatvių, Klaipėdoje.

Nurodė, kad atsakovas yra sodininkų bendrijos „Laistai" teritorijoje esančio sklypo adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Å alia savo sklypo, bendro naudojimo žemės sklype atsakovas yra įsirengęs gyvatvores, kurios neatitinka tokiems sodiniams keliamu reikalavimų. Gyvatvorės yra įrengtos, pažeidžiant galiojančias taisykles bei Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo reikalavimus. Minėtos gyvatvorės užstoja kelio posÅ«kį, sudaro nepatogumus vairuotojams ir daro keliÄ nesaugiu, kuo yra pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 5 punktu nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti:

1) krūmų ir gyvatvorių - ne mažiau kaip l m;

2) žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, - 2 m;

3) kitų medžių - 3 m.Medžių ir krÅ«mų veisimÄ sodininkų bendrijų teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, kurioje pasakyta, kad medžius ir krÅ«mus mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiÅ«ri savo nuožiÅ«ra. Atskirti sodo sklypÄ nuo kaimyninio sklypo gyvatvore per Å¡ių sklypų ribÄ galima turint raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimÄ , o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija - raÅ¡ytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimÄ . Sodo sklype medžiai ir krÅ«mai sodinami ir auginami laikantis Å¡ių reikalavimų:

1) aukÅ¡taÅ«giai medžiai, aukÅ¡tesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuosklypo ribos; Å¡iaurinėje sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos tokius medžiussodinti galima tik gavus raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimÄ ;

2) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos;

3) krūmai sodinami ne mažesniu kaip l m atstumu nuo sklypo ribos;

4) mažesniais, negu nurodyta Å¡ios dalies l, 2 ir 3 punktuose, atstumais sodiniai gali bÅ«ti sodinami turint raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimÄ .Medžių ir krÅ«mų veisimÄ valstybinėje žemėje reglamentuoja Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. Dl-717:4. Medžiai ir krÅ«mai veisiami: 4.5. krÅ«mai - ne arčiau kaip l m, medžiai iki 3 m aukščio ir krÅ«mai, užaugantys iki 3 m, ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai - 3 m. atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų; 4.6. sklypo Å¡iaurinėje, Å¡iaurės rytų ir Å¡iaurės vakarų pusėje - ne aukÅ¡tesnės kaip 1,3 m gyvatvorės;"Atsakovo auginamos gyvatvorės virÅ¡ija leidžiamÄ riba 0,5 m. ir yra įrengta bendro naudojimo zonoje, kuo yra pažeidžiami aukščiau iÅ¡dėstyti norminiai reikalavimai.Atsakovas buvo ne kartÄ Ä¯spėtas dėl minėto pažeidimo. 2017 m. balandžio 1 d. sodininkų bendrijos „Laistai" valdybos sprendimu atsakovui buvo suteiktas l mėnesio terminas paÅ¡alinti pažeidimus. 2017 m. balandžio 4 d. atsakovui buvo iÅ¡siųstas oficialus įspėjimas. 2017 m. balandžio 28 d. atsakovui buvo iÅ¡siųstas pakartotinis įspėjimas.

Atsakovas nereagavo į perspėjimus, todėl 2017 m. rugsėjo 26 atsakovui buvo iÅ¡siųstas dar vienas pakartotinis įspėjimas.Atsakovas yra gerai informuotas apie bendrijos reikalavimus dėl gyvatvorių sutvarkymo ir turėjo pakankamai laiko pažeidimams paÅ¡alinti, bet neparodė geros valios ir vieÅ¡ojo intereso supratimo. 2018 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovė atsisakė ieÅ¡kinio dalies įpareigoti atsakovÄ iÅ¡kirsti arba kitais bÅ«dais panaikinti esamÄ gyvatvorę tarp atsakovo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei Laistų 2-osios gatvės, Klaipėdoje.Byla dalyje įpareigoti atsakovÄ iÅ¡kirsti arba kitais bÅ«dais panaikinti esamÄ gyvatvorę tarp atsakovo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei Laistų 2-osios gatvės, Klaipėdoje, nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293, 294, 295 straipsniai).

Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nesutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais, nurodė, kad atsakovo gyvatvorė pasodinta atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o ne bendro naudojimosi žemės sklype. Kartu sukalti riboženkliai, kurie yra iÅ¡saugoti. Atsakovas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku tapo tik 2016 metais ir gyvatvorė jau buvo pasodinta. Sodininkų bendrijos „Laistai" vidaus tvarkos taisyklėse nurodyta, kad važiavimo greitis turi bÅ«ti 20 kilometrų per valandÄ , todėl jei visi vairuotojai laikytųsi nurodyto važiavimo greičio reikalavimų, nebÅ«tų problemų.

Be to, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovo gyvatvorė pasodinta bendro naudojimo žemėje. Liudytoja T. G. paaiÅ¡kino, kad ji prieÅ¡ 20 metų, t.y. 1998 metais pirko žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir ten jau buvo pasodinta gyvatvorė. Ankstesniems sodininkų bendrijos pirmininkams gyvatvorė netrukdė, naujajam - trukdo. Gyvatvorė yra privačiame žemės sklype ir yra apie pusė metro atstumu nuo sklypo ribos. Gyvatvorės aukÅ¡tis apie 1,40 m – 1,50 m. Teismas k o n s t a t u o j a :  iÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. birželio 30 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn perduotos gatvės, esančios Klaipėda, Laistų 2-oji ir 3-oji. Žemės sklypai, esantys Klaipėda, Laistų 1-oji ir 2-oji, gatvei eksploatuoti nėra suformuoti. Klaipėda, Laistų 2-oji gatvė įregistruota vieÅ¡ajame registre kaip susisiekimo komunikacijos - Laistų 2-oji gatvė, savininkas Klaipėdos miesto savivaldybė. Atsakovas 2016 m. rugsėjo 17 d. įgijo daiktines (nuosavybės) teises į žemės sklypÄ ir nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini).

Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl to, ar gyvatvorė, esanti Laistų l-osios gatvėje, Klaipėda, pažeidžia sodininkų bendrijos teises.Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad medžius ir krÅ«mus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiÅ«ri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypÄ nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per Å¡ių sklypų ribÄ galima turint raÅ¡ytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimÄ , o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, – raÅ¡ytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimÄ .

IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡alia savo sklypo, bendro naudojimo žemės sklype atsakovas yra įsirengęs gyvatvores, kurios neatitinka tokiems sodiniams keliamu reikalavimų. Atsakovas atsikirto, kad žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) įsigijo jau su įrengta gyvatvore, o be to, gyvatvorė įrengta jam priklausančiame žemės sklype, o ne bendro naudojimo žemės sklype. Be to, gyvatvorė visiÅ¡kai nesiriboja su jokia gatve. Sprendžiant klausimÄ , privačiame, t.y. atsakovui priklausančiame žemės sklype, ar bendrojo naudojimo žemės sklype pasodinta gyvatvorė, teismas analizuoja Å¡iuos įrodymus.

IÅ¡ 2017 m. gruodžio 19 d. valstybės įmonės registrų centro Klaipėdos filialo raÅ¡to Nr. (4.6.11.)-RA-5522 nustatyta, kad žemės sklypas, esantis Laistų 1-oji, Klaipėdoje, nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. IÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 1 d. raÅ¡to Nr. (4.28.)-22-399 nustatyta, kad žemės sklypas, esantis Laistų 1-oji, gatvei eksploatuoti nėra suformuota. Vadinasi, ieÅ¡kovė neturi daiktinių teisių į gatvę Laistų 1-oji, Klaipėdoje, nėra užfiksuotos ir gatvės raudonosios linijos, t.y. linijos, nužyminčios žemės juostÄ , kuri skiria gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui (Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:201 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai.

Bendrieji reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533). Nesant žemės juostos nužymėjimo, teismas negali patvirtinti ieškovės teiginių, kad šalia savo sklypo, bendro naudojimo žemės sklype, atsakovas yra įsirengęs gyvatvores. Priešingai, iš atsakovo pateiktų byloje spalvotų fotonuotraukų, kurių autentiškumo ieškovė neginčijo, matyti, kad atsakovo gyvatvorės auga atsakovui priklausančioje teritorijoje, nedideliu atstumu nuo atsakovo žemės sklypo ribas žyminčio įrengto riboženkio.Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktai nustato, kad sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:

1) aukÅ¡taÅ«giai medžiai, aukÅ¡tesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuosklypo ribos; Å¡iaurinėje sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos tokius medžiussodinti galima tik gavus raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimÄ ;

2) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos;

3) krÅ«mai sodinami ne mažesniu kaip l m atstumu nuo sklypo ribos. IÅ¡ byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ieÅ¡kovės įvardijama gyvatvorė yra krÅ«mai, t.y. tai sumedėję, neilgaamžiai augalai, iÅ¡gyvenantys maždaug iki 100 metų amžiaus, priklausomai nuo augalo rūšies ir kitų tai įtakojančių veiksnių. Jei medžiai paprastai turi vienÄ kamienÄ , iÅ¡ kurio tam tikrame aukÅ¡tyje iÅ¡siÅ¡akoja Å¡akos, tai krÅ«mai gali turėti keletÄ kamienų nuo pat Å¡aknų, kurių amžius skirtingas, nes Å¡alia seno kamieno iÅ¡auga jauni. Taigi, ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad atsakovo žemės sklype augantys krÅ«mai pasodinti ne mažesniu kaip l m. atstumu nuo sklypo ribos. IeÅ¡kovė tokių įrodymų nepateikė. IeÅ¡kovė nurodė, kad gyvatvorės aukÅ¡tis 1,80 m., atsakovas Å¡ias aplinkybes neigė. IeÅ¡kovė dėl gyvatvorės buvimo vietos teikė prieÅ¡taringus įrodymus;

1) ieškinyje nurodė, kad „šalia savo sklypo, bendro naudojimo žemės sklype atsakovas yra įsirengęs gyvatvores“;

2) teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas pirmininkas Raimondas Praleika paaiÅ¡kino, kad „krÅ«mai pasodinti atsakovo žemės sklypo ribose“.Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, iÅ¡skyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektÄ ar teritorijų planavimo dokumentÄ ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).IeÅ¡kovė nepateikė jokio teritorijų planavimo dokumento, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti, kaip teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektÄ ar teritorijų planavimo dokumentÄ ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikÅ¡telės, pliažai, miÅ¡kai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat Å¡ie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė, o 4 dalyje nurodyta, kad bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä ir prireikus jį papildyti arba pakeisti.

Å iame apraÅ¡e turi bÅ«ti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė bÅ«klė. IeÅ¡kovė nepateikė bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡o, kuriame bÅ«tų nurodyta, kad žemės sklypas, esantis Laistų 1-oji, Klaipėdoje, yra bendro naudojimo žemė. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad sodininkų bendrijos „Laistai" vidaus tvarkos taisyklėse įteisinta, jog sodininkų bendrijos teritorijoje važiavimo greitis turi bÅ«ti 20 kilometrų per valandÄ . IeÅ¡kovė, nors nepateikė teismui vidaus tvarkos taisyklių, tačiau ir neginčijo minėto atsakovo teiginio dėl greičio ribojimo.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovo gyvatvorės, sÄ lygojančios blogÄ matomumÄ , bÅ«tų įvykę eismo įvykiai ar kitaip bÅ«tų pažeistos kitų asmenų teisės. IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad bendrijos teritorijoje nėra pastatyta greitį ribojančių kelio ženklų, tačiau nurodė, kad sodininkų bendrijos įstatyme numatyta, kad sodininkų bendrijose ribojamas greitis 20 kilometrų per valandÄ , o savivaldybė žadėjo pastatyti kelio ženklus.

Svarbu paminėti tai, kad liudytoja T. G. paaiÅ¡kino, jog ji prieÅ¡ 20 metų, t.y. 1998 metais pirko žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir ten jau buvo pasodinta gyvatvorė, ieÅ¡kovė neginčijo ir nepaneigė Å¡ių liudytojos parodymų. Vadinasi, gyvatvorė buvo įrengta dar negaliojus Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymui (redakcija IX-1934), kuris buvo priimtas 2003 m. gruodžio 18 d., o įsigaliojo 2004 m. sausio 7 d.  Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai ji remiasi aplinkybėmis, kurių pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

IeÅ¡kovė teigė, kad Å¡alia savo sklypo, bendro naudojimo žemės sklype atsakovas yra įsirengęs gyvatvores, kurios neatitinka tokiems sodiniams keliamu reikalavimų, o gyvatvorės yra įrengtos, pažeidžiant galiojančias taisykles bei Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo reikalavimus. Vadinasi, ji Å¡iÄ aplinkybę turėjo įrodyti, nes tai nėra aplinkybė, kuri neturi bÅ«ti įrodinėjama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Teismas galėtų patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ tik konstatavęs Å¡iÄ aplinkybę, prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimas nebÅ«tų pagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 straipsnio 1 dalis).

Ar ieÅ¡kovė įrodė ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančiÄ aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Jeigu atsakovas įrodo atsikirtimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, tai jis paneigia ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes. Jeigu atsakovas neįrodo atsikirtimo į ieÅ¡kinį, tai savaime nereiÅ¡kia ir neturi bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių aplinkybių įrodymas. Å i iÅ¡vada grindžiama tuo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179, 185 straipsniuose tokios nuostatos nėra.

PrieÅ¡ingai, pripažinus, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės vertinamos kaip įrodytos dėl to, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų, atsirastų galimybė pripažinti įrodytomis aplinkybes, kurios niekuo nepagrįstos ir iÅ¡ tikro nėra niekuo patvirtintos.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, iÅ¡tyrus Å¡ioje civilinėje byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus at kitų asmenų teisėtų interesų, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 – 179 straipsniai).  Pažymėtina, kad teismas ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kino Å¡alims apie Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ , siÅ«lė tiek ieÅ¡kovei tiek atsakovei teikti įrodymus, grindžiančius ieÅ¡kinį ir atsikirtimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį.

Dar atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovę atstovauja teisininkas, asmuo turintis aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , todėl teismas negali pripažinti, kad ieÅ¡kovė neturi teisinės pagalbos. Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas, jai nepriteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo atstovas pateikė raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstas 283,86 Eur antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 283,86 Eur antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi iÅ¡laidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 293, 294, 295, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : nutraukti bylÄ dalyje įpareigoti atsakovÄ iÅ¡kirsti arba kitais bÅ«dais panaikinti gyvatvorę tarp atsakovo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei Laistų 2-osios gatvės, Klaipėdoje. IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės sodininkų bendrijos „Laistai“ valstybės naudai 283,86 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is euro centus) antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ akcinė bendrovė „Swedbank“, Nr. LT 78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ akcinė bendrovė „Citadele“, Nr. LT 74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ akcinė bendrovė DNB bankas, Nr. LT 05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ akcinė bendrovė SEB bankas, Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ â€žDanske Bank A/S“, Lietuvos filialas, Nr. LT 42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis –įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .  Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja                                                                                              Danutė Žvinklytė