Legislator Case Law & Legislation
da3b186b-0281-45fc-a2e1-8ed34aa68e4b AI generated

da3b186b-0281-45fc-a2e1-8ed34aa68e4b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number da3b186b-0281-45fc-a2e1-8ed34aa68e4b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Teikimas Nr. TS-50-1035/2020 Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas) Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. rugsėjo 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij LauÅ¡ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gynėjos advokatės S. B. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 59-120. Teismas n u s t a t ė : G. B.

Legislator headnote

AI generated

da3b186b-0281-45fc-a2e1-8ed34aa68e4b · Vilniaus miesto apylinkės teismas: BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, kuriÄ nuteistieji turi bÅ«ti faktiÅ¡kai atlikę, kad galėtų teikti praÅ¡ymÄ Komisijai dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali teikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės dalį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Teikimas Nr. TS-50-1035/2020 Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas) Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. rugsėjo 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij LauÅ¡ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gynėjos advokatės S. B. skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 59-120. Teismas n u s t a t ė : G. B.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 286 straipsnį ir jam paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi panaikintas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Bausmės atlikimo pradžia – 2019 m. kovo 27 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. lapkričio 6 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. liepos 23 d. – 1 metai 3 mėnesiai 14 dienų. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 59-120 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti G.

B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . Komisija atsižvelgė į vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ â€“ 84 balus (statinių – 45, dinaminių – 39), į tai, kad nuteistasis du kartus pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo instituto sÄ lygas, jam bÅ«dingas impulsyvumas, valingos savikontrolės stoka, ribotos galimybės racionaliai reaguoti stresinėse situacijose, neigiamos nuostatos į jo atžvilgiu vykdomÄ priežiÅ«rÄ ir visuomenės vertybes, neskatintas, baustas drausmine tvarka, nerodo pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme, todėl nusprendė, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals.

G. B. gynėja advokatė S. B. pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti NutarimÄ ir taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Skunde nurodyta, kad nors G. B. praeityje ir teistas, bet bausmes yra atlikęs, todėl Å¡ios aplinkybės neturėtų bÅ«ti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. 2010 metais G. B. taikius lygtinį paleidimÄ , jis nebuvo dar sukÅ«ręs Å¡eimos, neturėjo vaikų, tačiau nepažeidė lygtinio paleidimo sÄ lygų.

Å iuo metu G. B. yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , turi sutuoktinę, sÅ«nų, kitus artimuosius, prieÅ¡ kuriuos jaučiasi atsakingas ir nori jiems padėti. Taikius lygtinį paleidimÄ , G. B. laikytųsi lygtinio paleidimo sÄ lygų ir pakartotinai nesusikalstų. Be to, ta aplinkybė, kad G. B. bausmę atlieka panaikinus jam taikytÄ bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ , taip pat nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Bausmės vykdymo atidėjimas G. B. buvo panaikintas dėl to, kad jis nebuvo rastas namuose.

Tačiau Å¡iuo atveju G. B. praÅ¡o taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Tokiu bÅ«du Probacijos tarnyba turės visas galimybes pilnai kontroliuoti G. B. buvimo vietÄ , kontroliuoti G. B. elgesį ir lygtinio paleidimo sÄ lygų laikymÄ si. G. B. turi aiÅ¡kiÄ ateities vizijÄ , planuoja dirbti. Nuteistasis iÅ¡reiÅ¡kia poreikį po bausmės atlikimo gyventi socialiai, nedaryti nusikaltimų, nes supranta, kad tokiu bÅ«du nuvilia savo artimuosius ir gali prarasti pasitikėjimÄ .

Komisijai buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad G. B. darbo vieta yra iÅ¡saugota, taikius jam lygtinį paleidimÄ , jis galėtų dirbti ir prisidėti prie Å¡eimos ir (duomenys neskelbtini) sÅ«naus gerbÅ«vio. G. B. palaiko glaudžius ryÅ¡ius su artimaisiais, bendrauja tiek pasimatymų metu, tiek skambučiais ar laiÅ¡kais. G. B. išėjęs į laisvę turėtų gyvenamÄ jÄ vietÄ , gyvenamojoje vietoje yra galimybės taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ , turėtų darbų ir legalų pragyvenimo Å¡altinį.

Pažymi, kad nors G. B. ir buvo baustas drausmine tvarka, tačiau drausminės nuobaudos gautos ne už Å¡iurkščius tvarkos pažeidimus. G. B. bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, diskriminacinių nuostatų neiÅ¡sako, jam nėra svarbios nuteistųjų tradicijos, jis pagarbiai elgiasi su visu dirbančiu personalu bei kitais nuteistaisiais, yra mandagus. G. B. nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. vasario 27 d. dalyvavo individualiose psichologo konsultacijose, 2019 m. spalio 3 d. dalyvavo Konstitucijos egzamine.

G. B. stengiasi aktyviai dalyvauti pataisos namuose organizuojamose renginiuose, kursuose, tačiau dėl Lietuvoje esančios ekstremalios situacijos galimybės yra apribotos. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau nuteistasis pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ mažina, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones ir keičia savo elgesį tinkama linkme. Nuteistojo G. B. gynėjos advokatės S. B. skundas netenkintinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, kuriÄ nuteistieji turi bÅ«ti faktiÅ¡kai atlikę, kad galėtų teikti praÅ¡ymÄ Komisijai dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali teikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės dalį.

BVK 158 straipsnyje yra numatytas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant asmenys negali bÅ«ti paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai. Susipažinęs su nuteistojo G. B. asmens byla, Nutarime iÅ¡dėstytais pagrindais ir motyvais, teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nėra BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Nuteistasis G. B. jau yra atlikęs 1/3 teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatliktos bausmės dalis 2020 m. liepos 23 d. – 1 metai 3 mėnesiai 14 dienų, pateikė Komisijai praÅ¡ymÄ paleisti jį lygtinai su intensyvia priežiÅ«ra.

G. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 84 balai, vidutinė. Kita vertus, be Å¡ių BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo kriterijų, taikant lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, o taip pat ir į jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurios vienareikÅ¡miai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai (paskirtis) bus įgyvendinti nuteistÄ jį lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos.

IÅ¡ 2020 m. liepos 9 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad atlikdamas bausmę, nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje: nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. dalyvavo adaptacijos programoje; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse: 2019 m. liepos 25 d. dalyvavo Biologijos viktorinoje, kurioje užėmė 1 vietÄ , 2019 m. dalyvavo projekto „IÅ¡girsti. Suprasti. Keisti“ visuomenės nepakantumo korupcijai bei pilietiÅ¡kumo ugdymo, 4 val. trukmės, mokymuose. Pagal turimus duomenis, nuteistasis dalinai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones.

Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, jos rodo nuteistojo pastangas keisti savo elgesį, tačiau, įvertinus tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis tris kartus buvo baustas drausmine tvarka: 2019 m. spalio 2 d. už tai, kad pavėlavo į rytinį patikrinimÄ (nuteistųjų skaičiuotę); 2019 m. gruodžio 4 d. už tai, kad buvo pastebėtas savo miegamojoje vietoje gulintis ir žiÅ«rintis televizorių, o duotiems nurodymams iÅ¡jungti televizorių nepakluso; 2020 m. gegužės 21 d. už tai, kad miegamosios vietos pagalvėje buvo rastas mobilaus ryÅ¡io telefonas, neskatintas, jo elgesys bausmės atlikimo metu negali bÅ«ti vertinamas nei kaip iÅ¡skirtinai teigiamas, nei kaip iÅ¡skirtinai neigiamas.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Iš Nutarimo ir 2020 m. liepos 9 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. B. amžius pirmojo teistumo metu – (duomenys neskelbtini) metų, tai teismui leidžia teigti, jog netinkamas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo jauname amžiuje.

Asmuo anksčiau teistas 5 kartus Lietuvoje ir 2 kartus Olandijoje už tyčines nusikalstamas veikas, susijusias su nuosavybe, vieÅ¡Ä ja tvarka, disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, finansų sistema. Darytina iÅ¡vada, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam teigiamo poveikio nepadarė. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vėl nusikalto ir Å¡iuo metu atlieka subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę už trijų tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymÄ , susijusių su nežymaus sveikatos sutrikdymu, pasiprieÅ¡inimu valstybės tarnautojui.

Å ios aplinkybės atspindi nuteistojo požiÅ«rį į jo padarytas nusikalstamas veikas, nerodo jo sÄ moningumo ir noro prisiimti visiÅ¡kÄ atsakomybę už savo veiksmus. Taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad G. B. iÅ¡ ankstesnių teistumų teigiamų iÅ¡vadų nedaro, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti prieÅ¡ingus teisei veiksmus ir nenorÄ laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, bÅ«nant laisvėje.

Už anksčiau padarytus nusikaltimus G. B. vienÄ kartÄ buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau sÄ lygas pažeidė. Tai rodo, kad G. B. jau buvo suteikta galimybė iÅ¡ esmės pakeisti neteisėtÄ savo veikimo modelį – jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, taip iÅ¡reiÅ¡kiant jam pasitikėjimÄ , sudarant prielaidas reintegruotis į visuomenę ir gyventi laikantis įstatymų, tačiau, nepaisant to, G. B., nors ir suvokdamas įkalinimo pasekmes, pakartotinai darė nusikalstamas veikas.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtaka paauglystėje buvo nuteistojo socializacijos problema ir siejosi su jo nusikalstamu elgesiu. Asmenybė egocentriÅ¡ka, bÅ«dingas savo pozicijos padidintas racionalumas, padidintas kategoriÅ¡kumas. Sprendimams bÅ«dinga afektinė logika, socialinių-buitinių situacijų pervertinimas ir neadekvatus vertinimas, tai lemia polinkį konfliktiÅ¡kumui, afektiniam reagavimui net ir į nestiprius psichosocialinius stresorius. Perdėtas emocionalumas trukdo blaiviai įvertinti ir suvaldyti situacijÄ , todėl galimi iracionalÅ«s sprendimai, neapgalvoti poelgiai, ypač emocinės įtampos, streso, frustracijos sÄ lygomis.

G. B. konstatuoti organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ jo elgesiui psichologinio ir fizinio smurto metu, mažino valingÄ savikontrolę bei apribojo galimybę racionaliai reaguoti stresinėje situacijoje konflikto metu. G. B. bÅ«dingas impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas (iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto). Dėl impulsyvaus charakterio G. B. įsiveldavo į muÅ¡tynes. Nesugebėjimas efektyviai planuoti ir permÄ styti savo elgesio priežasčių ir pasekmių, esant stresinėms situacijoms, susijęs su nuteistojo teisės pažeidimais.

Pablogėjęs psichosocialinis teisės pažeidėjo funkcionavimas turėjo įtakos jo padidėjusiam suvokiamo streso lygiui bei smurtinio elgesio pasireiÅ¡kimui. Vertinant nuteistojo kriminalinę patirtį žymėtina, kad nusikalstamÄ elgesį palaikantis požiÅ«ris bei nuostatos egzistavo (pasikartojančios nusikalstamos veikos, kito asmens turtinių teisių nuvertinimas). G. B. nusikalstamas elgesys tiesiogiai susijęs su jo susiformavusiomis netinkamomis moralinėmis nuostatomis ir konkrečiomis situacijomis, kai jos pasireiÅ¡kia.

Teismo teigiamai vertinama aplinkybė, kad nuteistasis palaiko ryÅ¡ius su sutuoktine, vaikais, motina, tėvu, broliais, seserimis, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad tokiu bÅ«du turi veikti kiekvienas nuteistas asmuo, todėl tai nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistojo gynėja skunde atkreipia dėmesį į tai, kad G. B. turi aiÅ¡kiÄ ateities vizijÄ , planuoja dirbti, Komisijai buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad G. B. darbo vieta yra iÅ¡saugota ir galės toliau dirbti įmonėje, užimdamas ankstesnes (duomenys neskelbtini) pareigas.

Iš Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo matyti, kad asmuo šiuo metu pataisos įstaigoje nedirba, kas rodo, kad bausmės atlikimo metu jis nepasižymėjo teigiama darbine motyvacija. Nuteistojo teigimu, teismo nuosprendžiu priteistus civilinius ieškinius nukentėjusiesiems atlygino, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Teismo vertinimu, nors šiuo metu G. B. neturi jo esamai situacijai reikšmingų finansinių įsipareigojimų, tačiau jo pasikartojantys nusikaltimai susiję su lėšų pasiskirstymo įgūdžių stoka.

Kita vertus, socialinio tyrimo išvadoje finansiniai sunkumai nurodomi kaip vienas iš nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinančių veiksnių. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam adaptuotis visuomenėje bus gana sudėtinga, taip pat suteikia pagrindo teismui abejoti, ar nuteistasis iš tiesų yra pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, kad jis gali rinktis neteisėtus būdus, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui, juo labiau, kad praeityje buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei ir finansų sistemai.

Be to, nuteistasis G. B. Å¡iuo metu dar yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmės – daugiau nei 1 metus ir 2 mėnesius. Å iuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesÄ , kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačiÄ jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kuriÄ , įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Nuteistojo gynėjos nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , planuoja dirbti ir rÅ«pintis artimaisiais, yra reikÅ¡mingos, jos rodo teigiamas galimybes integruotis į visuomenę, tačiau jos, anaiptol, nėra nulemiančios lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų taikymÄ . Teismas pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir pasitikėti nuteistuoju, jeigu jis dėl ankstesnių teistumų ir sulaužyto pasitikėjimo lygtinio paleidimo (bausmės vykdymo atidėjimo) metu vėl darė nusikalstamas veikas.

Be to, kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, todėl nepakankama iÅ¡vadai, kad nuteistasis jau Å¡iuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali bÅ«ti lygtinai paleistas. Atsižvelgiama ir į tai, kad Komisija sprendimÄ netaikyti G. B. lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs Komisijos pateiktus duomenis, nuteistajam G. B. taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų įvykdymo rezultatus (nepilnai įvykdytos), taip pat, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio rizikÄ , nustatytÄ pagal OASys metodikÄ (priklauso vidutinės rizikos grupei), dinaminius veiksnius, kuriuos galima keisti, sudaro beveik pusę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų, vidutinę smurto rizikÄ , naudojant HCR-20 metodikÄ , impulsyvumÄ , savo elgesio pasekmių suvokimo stokÄ , emocinės kontrolės ir elgesio savireguliacijos stokÄ , neigiamÄ nuostatÄ Ä¯ priežiÅ«rÄ ir apribojimus, jo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nuteistojo G.

B. gynėjos skundas netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Atmesti nuteistojo G. B. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 59-120 netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Valerij Lauš