da37a2db-93ad-4f3f-80d8-7eaf97bb49d7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-247-330/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00622-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.11. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 15 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2939-431/2016 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ ieÅ¡kinį atsakovams V.

B., S. B., A. B. ir uždarajai akcinei bendrovei (šiuo metu – bankrutavusi) „Natural North Caviar“ dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė Ieškovė BUAB „Šiaurės kompanija“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. B., S. B., A. B. ir UAB „Natural North Caviar“ 140 418,58 Eur žalos atlyginimo, 14 733,11 Eur metinių palūkanų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad 2013 m. gegužės 3 d.

UAB „Šiaurės kompanija“ pardavė atsakovei UAB „Natural North Caviar“ Å¡aldymo ir kitÄ Ä¯rangÄ , biuro baldus ir įrengimus bei apmokėjimui iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Pagal Å¡ias ir kitas sÄ skaitas fiksuota, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. birželio 3 d. UAB „Šiaurės kompanija“ perleido atsakovei 140 418,58 Eur vertės įvairaus turto, kurį atsakovė iki Å¡iol naudoja, tačiau už perleistÄ turtÄ neatsiskaitė. UAB „Šiaurės kompanija“ ir atsakovė UAB „Natural North Caviar“ buvo susijusios įmonės:

UAB „Šiaurės kompanija“ vieninteliu akcininku buvo atsakovas S. B., kuris iki 2013 m. kovo 13 d. buvo ir įmonės vadovu, o faktiniu įmonės vadovu liko ir po 2013 m. kovo 13 d. S. B. tėvui – atsakovui A. B. priklausė visos atsakovės UAB „Natural North Caviar“ akcijos, kurios vėliau perleistos S. B.. Aplinkybė, kad UAB „Šiaurės kompanija“, kontroliuojama S. B., realiai neatlygintinai perleido turtÄ atsakovei UAB „Natural North Caviar“, t. y. to paties asmens (S. B.) kontroliuojamam susijusiam juridiniam asmeniui, parodo, kad sistemingai ir tikslingai buvo ruoÅ¡iamasi UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotui, kuris Vilniaus apygardos teismo nutartimi iÅ¡keltas apytiksliai po metų nuo neatlygintinių sandorių sudarymo.

UAB „Šiaurės kompanija“ vadovų V. B. ir S. B. neteisėti veiksmai pasireiškė šiai įmonei nenaudingų sandorių sudarymu – neatlygintiniu turto perleidimu susijusiai įmonei, t. y. įmonės turto perkėlimu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui S. B. iš BUAB „Šiaurės kompanija“ administravimui skirtų lėšų 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nusprendė, kad byloje pateikti įrodymai ir jų pagrindu atliktos teismo ekspertizės išvados paneigia ieškinyje dėstomas aplinkybes dėl atsakovės UAB „Natural North Caviar“ neatsiskaitymo su ieškove.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pagal ieÅ¡kinyje nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras su ieÅ¡kove yra atsiskaičiusi, kad ieÅ¡kovei Å¡ie sandoriai buvo pelningi. Teismas nurodė, kad iÅ¡ ekspertiniam tyrimui pateiktų UAB „Šiaurės kompanija“ ir UAB „Natural North Caviar“ buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, jog ieÅ¡kovės ir atsakovės tarpusavio sandoriai (pirkimo, pardavimo, prekių grÄ Å¾inimo, mokėjimo, skolų įskaitymo) buvo atvaizduoti įmonių buhalterinėje apskaitoje per laikotarpį nuo 2011 m. spalio 3 d. iki 2014 m. birželio 30 d. (2014 m. liepos 2 d.).

Ekspertas nustatė, kad 2011 m. spalio 3 d. – 2013 m. sausio 1 d. laikotarpiu UAB „Šiaurės kompanija“ pardavimai atsakovei UAB „Natural North Caviar“ sudarė 12 214 214,70 Lt (įskaitant PVM, atėmus grÄ Å¾inimus - 52,37 Lt) arba 3 537 481,09 Eur, atsakovė UAB „Natural North Caviar“ sumokėjo ieÅ¡kovei UAB „Šiaurės kompanija“ 7 849 806,68 Lt arba 2 273 461,16 Eur, atsakovės UAB „Natural North Caviar“ pardavimai ieÅ¡kovei UAB „Šiaurės kompanija“ sudarė 1 488 801,70 Lt (įskaitant PVM) arba 431 186,78 Eur, ieÅ¡kovė UAB „Šiaurės kompanija“ atsakovei UAB „Natural North Caviar“ sumokėjo 36 046,89 Lt arba 10 439,90 Eur.

Bendrovės atliko pirkimų ir pardavimų užskaitas 1 452 754,81 Lt arba 420 746,88 Eur sumai ir 2013 m. sausio 1 d. atvaizdavo 2 911 653,21 Lt arba 843 273,06 Eur atsakovės UAB „Natural North Caviar“ skolÄ UAB „Šiaurės kompanija“. Pagal pateiktus UAB „Natural North Caviar“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir pagal pateiktus UAB „Šiaurės kompanija“ buhalterinės apskaitos dokumentus, jeigu teigti, kad UAB „Natural North Caviar“ skola ieÅ¡kovei UAB „Šiaurės kompanija“ 2013 m. sausio 1 d. buhalterinės apskaitos registruose atvaizduota tiksliai ir buvo lygi 2 911 653,21 Lt arba 843 273,06 Eur, tai 2014 m. liepos 2 d. ieÅ¡kovės UAB „Šiaurės kompanija“ skola atsakovei UAB „Natural North Caviar“ sudarė 699 107,01 Lt arba 202 475,39 Eur.

Teismas pažymėjo, kad eksperto iÅ¡vadas patvirtina ir byloje pateiktas atsakovės UAB „Natural North Caviar“ ir ieÅ¡kovės UAB „Šiaurės kompanija“ pasiraÅ¡ytas 2014 m. birželio 30 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas, iÅ¡ kurio matyti, kad tÄ dienÄ ieÅ¡kovė UAB „Šiaurės kompanija“ buvo skolinga atsakovei UAB „Natural North Caviar“ 699 107,02 Lt. Toks aktas patvirtina, kad pagal prie ieÅ¡kinio pridėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už parduodamÄ turtÄ su ieÅ¡kove buvo atsiskaityta, todėl žala nebuvo padaryta.

Be to, ekspertas padarė iÅ¡vadas, kad UAB „Šiaurės kompanija“ buhalterinės apskaitos registre „Dokumentų padengimai“ (pardavimai, laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 2 d., kliento kodas „nnc“) ne tik atvaizduotos (tame tarpe ir bylai aktualios) pardavimo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, bet ir fiksuota, kad už įsigytÄ turtÄ ir paslaugas atsakovė UAB „Natural North Caviar“ atsiskaitė. Atsiskaitymas su ieÅ¡kove buvo vykdomas taip: 438 869,73 Lt arba 127 105,46 Eur UAB „Natural North Caviar“ sumokėjo į banko sÄ skaitÄ ir į kasÄ , 1 916 720,47 Lt arba 555 120,62 Eur (atsakovės UAB „Natural North Caviar“ skolos) UAB „Šiaurės kompanija“ įskaitė, atliekant tarpusavio skolų užskaitas, tame skaičiuje 20 901,60 Lt (6 053,52 Eur) sumÄ â€“ su pirkimais iÅ¡ atsakovės UAB „Natural North Caviar“, 1 895 818,87 Lt (549 067,10 Eur) – su atsakovei UAB „Natural North Caviar“ perduoto reikalavimo į ieÅ¡kovės kreditorinį įsiskolinimÄ bendrovei „Auksinis erÅ¡ketas“ suma (viso perduotas įsiskolinimas – 4 712 720,74 Lt arba 1 364 898,27 Eur) pagal 2013 m. balandžio 10 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo ir skolos padengimo.

Teismas konstatavo, kad bylai aktualios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo apmokėtos Å¡alių tarpusavio prievolių užskaitų bÅ«du, o ekspertas pateikė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės UAB „Šiaurės kompanija“ įrengimų perleidimo (turto, kurio pardavimo sandoriai pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras yra vardijami ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime) sandoriai buvo pelningi.Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė BUAB „Šiaurės kompanija“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovės apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Teismas, vadovaudamasis iÅ¡imtinai ekspertizės aktu, o taip pat netiesiogiai remdamasis ir reikalavimo teisės perleidimo sutartimi bei skolų suderinimo aktu, padarė netinkamas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumo. Teismas privalėjo įvertinti ekspertizės akto, reikalavimo teisės perleidimo sutarties, o taip pat skolų suderinimo akto, kaip įrodymų, teisėtumÄ bei pagrįstumÄ visų byloje pateiktų įrodymų kontekste.

IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovų pasiÅ«lytos ekspertės atliktos ekspertizės aktu, parengtu pagal atsakovo S. B. pateiktus dokumentus. IeÅ¡kovė kreipėsi į audito įmonę – UAB „Audito sistemos“ tam, kad jos specialistai įvertintų ekspertizės aktÄ . 2016 m. liepos 22 d. buvo parengta jų ataskaita apie faktinius pastebėjimus. Ataskaitos parengimo poreikis atsirado jau teismui priėmus skundžiamÄ sprendimÄ , kadangi teismas, turėjęs bÅ«ti aktyviu vieÅ¡o pobÅ«džio byloje, Å¡ios pareigos nevykdė, netinkamai įvertino ekspertizės aktÄ (CPK 314 straipsnis).

IeÅ¡kovė kartu su apeliaciniu skundu teikia auditorės parengtÄ ekspertizės akto vertinimo ataskaitÄ , kuri patvirtina ekspertizės akto nepagrįstumÄ bei neteisėtumÄ .Apeliacinės instancijos teismui teikiamose auditorės iÅ¡vadose nustatytos aplinkybės, patvirtinančios reikalavimo teisės perleidimo sutarties neteisėtumÄ bei nepagrįstumÄ , taip pat nurodyta, kad Å¡i sutartis sudaryta neegzistuojant ieÅ¡kovės skolai tariamai kreditorei UAB „Auksinis erÅ¡ketas“. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje eB2-4932-450/2015) pripažino BUAB „Šiaurės kompanija“ bankrotÄ tyčiniu, o Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. e2-82-241/2016) nutartį dėl tyčinio bankroto paliko nepakeistÄ .

Teismai tose bylose nustatė teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingus prejudicinius faktus (CPK 182 straipsnio 2 punktas), jog ieÅ¡kovė BUAB „Šiaurės kompanija“ ir atsakovė UAB „Natural North Caviar“ buvo susijusios įmonės; kad ieÅ¡kovė neatlygintinai perleido savo veikloje naudotÄ Ä¯vairų turtÄ , įskaitant, bet neapsiribojant, ir visÄ Å¡ioje civilinėje byloje nurodytÄ turtÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė BUAB „Natural North Caviar“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime pateikti tokie pagrindiniai argumentai:Atsakovai pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras su ieÅ¡kove buvo atsiskaityta (UAB „Natural North Caviar“ pažymÄ apie Å¡alių vykdytas Å«kines operacijas nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., UAB „Natural North Caviar“ ir UAB „Šiaurės kompanija“ 2014 m. birželio 30 d. tarpusavio skolų suderinimo aktÄ , UAB „Valskaita“ auditorės 2015 m. rugsėjo 11 d. sudarytÄ UAB „Šiaurės kompanija“ buhalterinių duomenų patikrinimo aktÄ ).

Be to, atsakovų argumentus dėl atsiskaitymo fakto pagrindžia ir teismo ekspertizės iÅ¡vados. Teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi ne tik ekspertizės aktu, bet ir visais kitais į bylÄ pateiktais įrodymais. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovė nekėlė klausimo dėl reikalavimo perleidimo sutarties bei dėl ekspertizės akto teisėtumo, nors ji turėjo visas galimybes ginčyti reikalavimo perleidimo sutartį bei ekspertizės aktÄ . Su skundu teikiama auditorės nuomonė dėl ekspertizės akto negali bÅ«ti vertintina kaip įrodymas, galintis turėti įtakos bylos eigai arba teismo sprendimo priėmimui.

Auditorės nuomonė ir pastebėjimai dėl ekspertizės akto teismui nėra privalomi. Be to, auditorės nuomonė pateikta nesavalaikiai. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovė ekspertizės akto neginčijo, nesikreipė dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo. Å ioje byloje teismas neturėjo atlikti reikalavimo teisės perleidimo sutarties teisinio vertinimo. Å iuo atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos nepamokėjus PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, atlyginimo. Reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo nuginčyta teisme, todėl yra galiojanti.

Remiantis 2013 m. balandžio 10 d. sutartimi, UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ turėjo reikalavimo teisę į UAB „Šiaurės kompanija“ už 5 932 706,12 Lt sumÄ , todėl UAB „Auksinis erÅ¡ketas“, kaip pradinė kreditorė, perleido reikalavimo teisę 4 712 720,74 Lt sumai naujai kreditorei UAB „Natural North Caviar“ (CK 6.107 straipsnio 1 dalis).Prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikÅ¡minga ne tik tai, kad sprendimas yra įsiteisėjęs ir priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose.

Å ioje byloje pateikti įrodymai dėl UAB „Natural North Caviar“ atsiskaitymo pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, o ieÅ¡kovės nurodytose kitose bylose tokios aplinkybės nebuvo tiriamos bei vertinamos, todėl jose priimtose Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartyje nustatyti faktai negali bÅ«ti laikomi prejudiciniais Å¡ioje byloje.Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, 2013 m. sausio 31 d. sudarytas tarp UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ ir UAB „Šiaurės kompanija“, patvirtina, kad ieÅ¡kovės UAB „Šiaurės kompanija“ įsiskolinimas UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ sudarė 5 932 706,12 Lt sumÄ .

Sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje atmestas kaip nepagristas, priimtas 2016 m. liepos 4 d., o nutartis dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Natural North Caviar“ iÅ¡kėlimo įsiteisėjo tik 2016 m. liepos 21 d. (po apskųsto sprendimo priėmimo). Kadangi UAB „Natural North Caviar“ bankroto administratorė neturėjo galimybės teikti įrodymų bei paaiÅ¡kinimų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl su atsiliepimu teikiami įrodymai, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė UAB „Šiaurės kompanija“ turėjo įsiskolinimÄ UAB „Auksinis erÅ¡ketas“, priimtini apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovai V.

B., S. B. ir A. B. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime pateikti tokie pagrindiniai argumentai:Teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi ne tik ekspertizės aktu, bet rėmėsi ir iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus. Kaip to reikalauja CPK 270 straipsnio 4 dalis, teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma nurodė, kokios yra teismo nustatytos aplinkybės, pateikė įrodymų vertinimÄ , kuriuo grindė savo iÅ¡vadas, o taip pat iÅ¡dėstė argumentus, dėl kurių atmetė atitinkamus įrodymus.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde kelia naujÄ reikalavimÄ , nurodydama, kad nagrinėdamas bylÄ dėl žalos atlyginimo, teismas privalėjo nagrinėti ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį, vertinti jos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nors pati tokio reikalavimo ieÅ¡kinyje nereiÅ¡kė.

Aplinkybės dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties teisėtumo negali bÅ«ti keliamos apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).Auditorės nuomonė dėl ekspertizės iÅ¡vadų nėra dokumentas (įrodymas), galintis turėti įtakos bylos eigai arba sprendimo priėmimui. Tai yra tik auditorės nuomonė, jos pastebėjimai. Be to, Å¡iuos pastebėjimus ieÅ¡kovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme dar iki priimant sprendimÄ , nes procesas vyko nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2016 m. liepos 4 d., o ekspertizė byloje atlikta dar 2016 m. kovo 16 d.

Ekspertas tyrė dokumentus, kurie buvo pateikti tyrimui. Ieškovei nebuvo kliūčių aktyviai dalyvaujant byloje užduoti ekspertui klausimus, pateikti dokumentus ekspertiniam tyrimui. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. „savo iniciatyva“) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å iuo atveju dalyvaujantys byloje asmenys nenurodo, o teisėjų kolegija savo iniciatyva taipogi nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismeÅ ioje byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos neapmokėjus PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, iÅ¡raÅ¡ytų už ieÅ¡kovės turto perleidimÄ , atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje aktualios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo apmokėtos Å¡alių atliktų tarpusavio įskaitų bÅ«du, todėl turto pardavimo sandoriai, kurių pagrindu iÅ¡raÅ¡ytos ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, apeliantei BUAB „Šiaurės kompanija“ nebuvo nuostolingi (nenaudingi). Apeliantė nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir, visų pirma, jį kvestionuoja remdamasi naujais, pirmosios instancijos teisme netirtais ir tik apeliaciniam teismui teikiamais įrodymais, kuriuos praÅ¡o priimti bei vertinti apeliacinės instancijos teisme.Apeliantė BUAB „Šiaurės kompanija“ 2015 m. kovo 25 d. pirmosios instancijos teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų UAB „Natural North Caviar“ ir V.

B., S. B., A. B. (buvusių ieÅ¡kovės ir atsakovės vadovų bei akcininkų) 155 151,69 Eur žalos atlyginimÄ (į kurį įskaičiuota ir 14 733,11 Eur palÅ«kanų suma), įrodinėdama, kad už atsakovei UAB „Natural North Caviar“ perleistÄ kilnojamÄ jį turtÄ su ieÅ¡kove BUAB „Šiaurės kompanija“ nebuvo atsiskaityta, t. y. nebuvo sumokėta. Kadangi Å¡alių tarpusavio atsiskaitymai buvo grindžiami ne tik tiesioginiais mokėjimais pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, bet ir mokėjimais kitiems BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditoriams, o taip pat įskaitant ankstesnes ieÅ¡kovės skolas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡alių tarpusavyje vykdytų operacijų esmės įvertinimui reikalingos specialios žinios, todėl, atsižvelgęs į ieÅ¡kovės ir atsakovų praÅ¡ymus, 2015 m. spalio 28 d. nutartimi paskyrė teisminę ekspertizę, kuriÄ pavedė atlikti atsakovų pasiÅ«lytai ir atitinkamÄ kvalifikacijÄ turinčiai teismo ekspertei D.

J.. 2016 m. kovo 25 d. atliktos ekspertizės aktÄ Nr. 1-2016 pateikus į bylÄ , pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimÄ , 2016 m. kovo 30 d. nutartimi skyrė jÄ nagrinėti žodiniame teismo posėdyje ir nustatė posėdžio datÄ â€“ 2016 m. birželio 9 d. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje patalpintas 2016 m. birželio 9 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o protokolas leidžia nustatyti, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ ekspertizės aktÄ parengusiÄ ekspertę apklausti teismo posėdyje.

Teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino, nustatęs, kad ieÅ¡kovės atstovo formuluojami klausimai ekspertei (dėl ieÅ¡kovės skolos UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ susidarymo aplinkybių) nepateko į ekspertizės objektÄ , tačiau, įvertinęs ieÅ¡kovės atstovo poreikį susipažinti su visa ekspertizės tyrimo atlikimui pateikta ekspertei medžiaga, paskelbė byloje pertraukÄ iki 2016 m. birželio 14 d., o 2016 m. liepos 4 d. priėmė sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti. Teikdama apeliacinį skundÄ , apeliantė prašė priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ jos iniciatyva užsakytÄ ir UAB „Audito sistemos“ 2016 m. liepos 22 d. parengtÄ dokumentÄ â€žAtaskaita apie faktinius pastebėjimus“, kurio bÅ«tinybė, apeliantės teigimu, iÅ¡kilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kadangi teismas esÄ nevykdė pareigos vieÅ¡o pobÅ«džio byloje bÅ«ti aktyviu ir netinkamai įvertino teismo paskirtos ekspertės pateiktÄ ekspertizės aktÄ .Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Ä®rodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir iÅ¡samaus bylos iÅ¡tyrimo, bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos Å¡alių lygiateisiÅ¡kumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos Å¡alies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus.

Be to, skatinamas bylos Å¡alių sÄ Å¾iningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme.Proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principai (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami iÅ¡spręsti ginÄÄ , bendradarbiautų, kad per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atkurtas civilinių santykių stabilumas. BÅ«tent todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi bÅ«ti aktyvÅ«s rinkdami įrodymus, teikdami teismui praÅ¡ymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus.

Tačiau byloje dalyvaujantys asmenys turi bÅ«ti aktyvÅ«s viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas. BÅ«tent todėl CPK 314 straipsnis ir nustatė ribotos apeliacijos modelį, draudžiantį remtis naujais įrodymais, jei jie galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teisme yra įrodinėjamos tam tikros aplinkybės, kurios yra aiÅ¡kiai žinomos ir kurių vertinimÄ jau yra atlikęs teismo paskirtas ekspertas, tai teismas, spręsdamas dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų – kitos, ne CPK tvarka atliktos ekspertizės akto – priėmimo, turi įvertinti, ar bylos Å¡alis pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę įrodinėti atitinkamas aplinkybes, ar jos jai buvo žinomos, ar buvo pakankamai laiko įrodymams teikti, ar teismas nesuvaržė bylos Å¡alies teisių teikti byloje įrodymus, ar kooperavosi su Å¡alimis renkant įrodymus (iÅ¡duodavo liudijimus jiems gauti, teikė paklausimus, skyrė ekspertizes ir kt.).

Jeigu teismas kooperavosi su Å¡alimis proceso metu, nevaržė Å¡alies procesinių teisių, o pati Å¡alis nerodė iniciatyvos (teikė praÅ¡ymus dėl įrodymų tik teismo posėdžio dienÄ , neprašė skirti ekspertizės per pakankamÄ bylos nagrinėjimo laikÄ ir pan.), tai gali sudaryti pagrindÄ nepriimti vėliau pateiktų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017 32 punktÄ ).Jau aptarta, kad 2016 m. kovo 16 d. ekspertizės aktas Nr. 1-2016 pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2016 m. kovo 25 d.

Nors 2016 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas kalbėjo apie ekspertizės akto trÅ«kumus, tačiau konkrečiai jų nedetalizavo. Tuo atveju, kai ekspertinis tyrimas atliktas netinkamai, byloje dalyvaujantys asmenys gali praÅ¡yti teismÄ skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė galėtų bÅ«ti efektyvi, kai teismui kyla abejonių dėl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieÅ¡taravimų tarp kelių ekspertų iÅ¡vadų ir pan. (CPK 219 straipsnio 2 dalis).

Analizuojamu atveju ieškovės atstovas prašymų, susijusių su papildomos ir (ar) pakartotinės ekspertizės skyrimu, taip pat nereiškė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės atstovo prašymo apklausti teismo ekspertę. Ieškovės atstovo suformuluota problema ir klausimas dėl ekspertizės akto išvadoje Nr. 4 nustatytų aplinkybių (ieškovės skolos kreditorei UAB „Auksinis eršketas“ susidarymo pagrindo), kurį ieškovės atstovas siekė iškelti, šiuo atveju nepateko į ekspertės atlikto tyrimo sritį, be to, iš esmės visose baigiamosiose ekspertės išvadose, be kita ko, konstatuotas ir dokumentų nepakankamumo faktas, neleidžiantis išsamiai atskleisti tiriamojo pobūdžio aplinkybių.

Taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės atstovo abstraktaus pobÅ«džio praÅ¡ymo apklausti ekspertę, pateikto teismo posėdžio dienÄ , netenkinimas taip pat nėra priežastis, suponuojanti bÅ«tinybę apeliacinės instancijos teisme priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus – teismo ekspertizės akto kritinį vertinimÄ â€“ kurie nebuvo teikti nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, kad apelianto teikiama 2016 m. liepos 22 d. UAB „Audito sistemos“ parengta „Ataskaita apie faktinius pastebėjimus“ yra naujas raÅ¡ytinis įrodymas jo atsiradimo (sukÅ«rimo) laiko prasme, bet Å¡ioje ataskaitoje yra vertinami duomenys, kurie ginčo Å¡alims buvo žinomi ar galėjo bÅ«ti žinomi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pasibaigus bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės atsakovės iniciatyva gautas teismo ekspertizės (atliktos CPK nustatyta tvarka) akto įvertinimas yra ne laiku pateiktas įrodymas, negalintis padėti nustatyti naujų faktinių aplinkybių, kurios teismui ar bylos Å¡alims nebuvo žinomos anksčiau.

Tokiu atveju nenustačius ir Å¡ios nutarties 16 punkte apibrėžtų aplinkybių, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad Å¡is apeliantės naujai teikiamas įrodymas į bylÄ nepriimtinas (CPK 314 straipsnis). PrieÅ¡ingos iÅ¡vados dėl apeliantės teikiamų įrodymų priėmimo nesuponuoja ir apeliacinio skundo argumentas, susijęs su tuo, kad teismas, turėjęs bÅ«ti aktyvus vieÅ¡Ä jį interesÄ turinčiame procese, Å¡ios pareigos esÄ nevykdė. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali bÅ«ti tinkamai įgyvendinta tik kai bankrutuojančios įmonės administratorius iÅ¡ esmės įvykdo pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigÄ , bendra tvarka jam nustatytÄ CPK 178 straipsnyje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai dėl įrodymų rinkimo ir pateikimo vėlesniame (apeliaciniame) bylos procese aktualÅ«s sprendžiant ir atsakovės BUAB „Natural North Caviar“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikto įrodymo – 2013 m. sausio 31 d. atsiskaitymų suderinimo akto – priėmimo klausimÄ . Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

Bet kuriuo atveju naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).Atsakovė BUAB „Natural North Caviar“ praÅ¡ymÄ priimti naujai teikiamÄ Ä¯rodymÄ motyvavo tuo, kad nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo įsiteisėjo jau po teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo (2016 m. liepos 21 d.), todėl atsakovės atstovas – bankroto administratorius neturėjo galimybės įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju aplinkybė, kad pasikeitė atsakovės BUAB „Natural North Caviar“ atstovas, t. y. juo tapo bankroto administratorius, savaime nesudaro pagrindo manyti, kad 2013 m. sausio 31 d. sudarytas aktas, kaip įrodymas, negalėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Nustatyta, kad atsakovė BUAB „Natural North Caviar“ byloje buvo atstovaujama profesionalių teisininkų (advokatų). 2016 m. birželio 9 d. nutraukus sutartinio atstovavimo teisinius santykius, atsakovė liko atstovaujama jos vienasmenio valdymo organo – S. B., įstatymu įgalioto vesti bylÄ juridinio asmens vardu (CPK 55 straipsnis).

Tokios nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ir BUAB „Natural North Caviar“ praÅ¡ymas neatitinka naujiems įrodymams apeliacinės instancijos teisme priimti keliamų kriterijų, todėl Å¡is praÅ¡ymas atmetamas (CPK 314 straipsnis). Dėl (ne)atsiskaitymo už perleistÄ turtÄ faktoByloje sprendžiama, ar atsakovų V. B., S. B., A. B. ir UAB „Natural North Caviar“ bendrais (solidariais) veiksmais ieÅ¡kovei BUAB „Šiaurės kompanija“ buvo padaryta žala, kuomet per laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. birželio 3 d. iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu buvo perleistas ieÅ¡kovės kilnojamasis turtas atsakovei UAB „Natural North Caviar“, už kurį, apeliantės įsitikinimu, nebuvo atsiskaityta.

Taigi Å¡iuo atveju ginčas kilo dėl žalos (skolos), padarytos neapmokėjus PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos Å¡alių nurodytas aplinkybes, kuriomis remiantis buvo grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai ir atsikirtimai, susiję su neatsiskaitymo už perleistÄ turtÄ faktu, nusprendė, kad byloje nėra prielaidų ieÅ¡kinio reikalavimus pripažinti pagrįstais. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados ginčijamos netinkamu byloje surinktų įrodymų, be kita ko, ir teismo ekspertizės akto, iÅ¡tyrimu bei įvertinimu.Ekspertizės aktas (ekspertinė iÅ¡vada) yra specifinė įrodinėjimo priemonė tuo, jog jame daromos iÅ¡vados iÅ¡ kitų faktinių duomenų, todėl iÅ¡ dalies tai yra iÅ¡vestinis įrodymas.

SpecialiÄ kompetencijų turintis ekspertas turi atlikti civilinėje byloje paprastai jau esančių duomenų objektyvų ir neÅ¡aliÅ¡kÄ vertinimÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ekspertizę tikslinga skirti tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir Å¡ioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – bÅ«tinybė iÅ¡siaiÅ¡kinti tam tikrÄ byloje kilusį klausimÄ , kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis).

Ekspertizės skyrimas turi bÅ«ti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2005). Remiantis CPK 213 straipsnio nuostatomis, kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto iÅ¡vadÄ .Eksperto iÅ¡vada kaip ir kiti byloje esantys įrodymai vertinama pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (CPK 218 straipsnis).

Didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turi tik CPK nustatyta tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (iÅ¡vada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas neÅ¡aliÅ¡kas ekspertas, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo iÅ¡vadomis ir, esant reikalui, praÅ¡yti atlikti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę.Dėl CPK 218 straipsnio taikymo kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimo taisykles.

Turi bÅ«ti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimÄ atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio iÅ¡vados didele dalimi priklauso bylos baigtis.

Atsižvelgiant į tai, eksperto skyrimo procedÅ«ra civilinėse bylose turi atitikti esminius civilinio proceso principus, be kita ko, garantuojančius Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 17 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 49 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė nekelia klausimų dėl ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trÅ«kumų siÅ«lant (parenkant) ekspertės kandidatÅ«rÄ , užduodant (suformuluojant) ekspertei klausimus ir pan.

Tačiau, apeliantės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad ekspertės vertinimai atlikti neturint visos keliamų klausimų iÅ¡sprendimui bÅ«tinos dokumentacijos, kÄ pripažino ir pati ekspertė, ekspertizės iÅ¡vados yra nepatikimos ir nėra pagrindo Å¡iuo ekspertizės aktu remtis, kaip įrodomÄ ja priemone. Jau aptarta, kad eksperto iÅ¡vada nėra neginčijama įrodinėjimo priemonė ar turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ Ä¯rodymas (CPK 218 straipsnis). Pasisakydama dėl 2016 m. kovo 16 d. ekspertizės akto Nr. 1-2016 įrodomosios reikÅ¡mės Å¡io ginčo situacijoje, teisėjų kolegija iÅ¡ dalies pritaria apeliantės argumentams ir pripažįsta, kad Å¡iuo atveju teismo ekspertės iÅ¡vados, susijusios su atsakovės BUAB „Natural North Caviar“ kurių nors pareigų buvimu ar nebuvimu, yra labiau netiesioginio pobÅ«džio.

Vis dėlto, objektyvių kliūčių remtis ekspertės akte užfiksuota informacija teisėjų kolegija nenustatė. Kaip matyti iÅ¡ akto, teismo ekspertė, atsakydama į teismo pateiktus klausimus (ar UAB „Šiaurės kompanija“ buhalterinėje apskaitoje atvaizduotas turto ir paslaugų pardavimas pagal ginčo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras; ar UAB „Natural North Caviar“ apmokėjo arba kitaip atsiskaitė už turtÄ ir paslaugas pagal Å¡ias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras; ar atsiskaitymo operacijos atvaizduotos UAB „Šiaurės kompanija“ buhalterinėje apskaitoje), ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nustatė, jog UAB „Šiaurės kompanija“ apskaitos registre atvaizdavo, kad už turtÄ ir paslaugas pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras UAB „Natural North Caviar“ atsiskaitė taip: 438 869,73 Lt (127 105,46 Eur) sumokėjo į banko sÄ skaitÄ ir į kasÄ , o 1 916 720,47 Lt (555 120,62 Eur) atsakovės UAB „Natural North Caviar“ skolos ieÅ¡kovė UAB „Šiaurės kompanija“ įskaitė, atliekant tarpusavio skolų užskaitas, tarp kurių: 1) 20 901,60 Lt (6 053,52 Eur) sumÄ â€“ su pirkimais iÅ¡ UAB „Natural North Caviar“; 2) 895 818,87 Lt (549 067,10 Eur) – su atsakovei UAB „Natural North Caviar“ perduoto ieÅ¡kovės kreditorinio įsiskolinimo kreditorei UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ suma (iÅ¡ viso perduotas įsiskolinimas – 4 712 720,74 Lt, t. y. 1 364 898,27 Eur) pagal 2013 m. balandžio 10 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo ir skolos padengimo.Ä® bylÄ pateiktame UAB „Natural North Caviar“ ir UAB „Šiaurės kompanija“ 2014 m. birželio 30 d. sudarytame tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte nurodyta, kad UAB „Šiaurės kompanija“ kredito suma sudarė 699 107,02 Lt, o iÅ¡ UAB „Natural North Caviar“ atsiskaitymų su UAB „Šiaurės kompanija“ vykdant prekybÄ per 2013 m. pažymos matyti, kad UAB „Natural North Caviar“ skola 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 760 206,41 Lt. 2015 m. rugsėjo 11 d.

UAB „Valskaita“ auditorės V. Å . duomenų patikrinimo akte nustatyta, kad pirkėjos UAB „Natural North Caviar“ skola už jai 2013 m. balandžio 2 d. – 2013 m. gegužės 31 d. iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu perduotÄ turtÄ ieÅ¡kovės UAB „Šiaurės kompanija“ buhalteriniuose apskaitos registruose fiksuota, kaip padengta (pasibaigus finansiniams metams taisymų ir koregavimų nenustatyta). Taigi ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nustatytas aplinkybes apie tarp įmonių įvykdytus atsiskaitymus, tarp jų ir atliekant tarpusavio skolų įskaitas, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

Apeliantė, nesutikdama su ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis dėl UAB „Natural North Caviar“ atsiskaitymo pagal UAB „Šiaurės kompanija“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, t. y. su tuo, kad jos (sÄ skaitos) apmokėtos ir atlikus įskaitymÄ dalies reikalavimo, kurį ieÅ¡kovės UAB „Šiaurės kompanija“ atžvilgiu atsakovė UAB „Natural North Caviar“ perėmė iÅ¡ UAB „Auksinis erÅ¡ketas“ pagal 2013 m. balandžio 10 d. sudarytÄ sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo ir skolos padengimo, kelia Å¡io reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ .

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios reikalavimo perleidimo sutarties (ne)galiojimo klausimas nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, byloje nepateikta, o ir apeliantė nenurodo duomenų apie Å¡ios sutarties nuginčijimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka, tokios iÅ¡vados nepatvirtina ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi Å¡ios reikalavimo perleidimo sutarties nenuginčijus įstatymų nustatyta tvarka, nėra prielaidų spręsti apie įskaitymų, atliktų reikalavimo įgijimo Å¡ios sutarties pagrindu, neteisėtumÄ .

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pareiÅ¡kusi reikalavimo ir neįrodinėjo 2013 m. balandžio 10 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo ir skolos padengimo, atsakovės sudarytos su UAB „Auksinis erÅ¡ketas“, ydingumo (CPK 13 straipsnis, 141 straipsnis). Vadinasi, apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo įvardintos ir įrodinėtos pirmosios instancijos teisme, kaip sudarančios ieÅ¡kinio reikalavimų faktinį pagrindÄ ir į kurias atsakovai bÅ«tų galėję pareikÅ¡ti atsikirtimus (CPK 12 straipsnis, 142 straipsnis).

Apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), o CPK 312 straipsnyje imperatyviai draudžiama apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta bÅ«tent pirmosios instancijos teisme, ir bÅ«tent Å¡iam teismui pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

Tokiu atveju apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl 2013 m. balandžio 10 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo ir skolos padengimo (ne)teisėtumo, Å¡ioje byloje teisiÅ¡kai neaktualÅ«s ir apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini, kadangi pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje Å¡iomis aplinkybėmis, kaip faktiniu ieÅ¡kinio pagrindu, nebuvo remiamasi.Teismo ekspertė, atsakydama į klausimÄ , koks pelnas buvo gautas (atsižvelgiant į BUAB „Šiaurės kompanija“ duomenis apie savikainÄ ) iÅ¡ turto, prekių ir paslaugų pardavimo pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodė, kad lyginant parduodamo turto savikainÄ , atvaizduotÄ bendrovės buhalterinės apskaitos registre, ir jo pardavimo kainÄ , UAB „Šiaurės kompanija“, pardavusi turtÄ UAB „Natural North Caviar“ pagal aukščiau nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, patyrė 305 398,25 Lt (88 449,45 Eur) nuostolio.

Visi UAB „Šiaurės kompanija“ turto pardavimo atsakovei UAB „Natural North Caviar“ sandoriai buvo pelningi – bendrovė iÅ¡ Å¡ių pardavimų uždirbo 102 063,79 Lt (29 559,72 Eur) pelno (iÅ¡skyrus sandorius: žemės sklypo pardavimo pagal 2013 m. gegužės 3 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. Å KOl 115, kur sandorio rezultatas minus 407 400 Lt (117 991,20 Eur) nuostolio, komplektavimo medžiagų pardavimo pagal 2013 m. birželio 3 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. Å KO1131, kur sandorio rezultatas minus 62,04 Lt (17,97 Eur) nuostolio).CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiÅ¡kia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas.

Teismas, vykdydamas savo pareigÄ teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , nustatyti subjektinės teisės pažeidimÄ ir jÄ ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieÅ¡kiniu nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatymų numatytas iÅ¡imtis, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiÅ¡kusio ieÅ¡kinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu bÅ«du jie gintini. Taigi, jei įstatyme nenustatyta kitaip, teismas neturi teisės pažeisti ieÅ¡kovo dispozicijos (CPK 13 straipsnis) ir nurodyti, kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ jam pasirinkti bei kokiu pagrindu ir dalyku reikÅ¡ti ieÅ¡kinį (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).Nagrinėjamoje byloje apeliantė, atstovaujama bankroto administratoriaus, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, tačiau jį grindė neatsiskaitymo už perleistÄ turtÄ faktu, t.y. iÅ¡ esmės reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Vadinasi, nuostolių, kurie galėjo susidaryti lyginant parduodamo turto savikainÄ ir jo pardavimo kainÄ , nustatymas neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo, nes atsakovų civilinės atsakomybės pagrindai – fiduciarinių pareigų veikti maksimaliai atidžiai, protingai, rÅ«pestingai, iÅ¡imtinai bendrovės interesais ir kt., Å¡iuo aspektu byloje nebuvo įrodinėjami.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantė yra laisva pasirinkti bÅ«dÄ , kuriuo gina tiek savo, tiek visų įmonės kreditorių interesus, neperžengdama apeliantės suformuluoto faktinio ieÅ¡kinio pagrindo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 265 straipsnio 2 dalis), laikosi nuostatos, kad neįrodžius atsakovės UAB „Natural North Caviar“ neatsiskaitymo su ieÅ¡kove už perleistÄ turtÄ fakto, apeliantė tokio pažeistų teisių gynimo bÅ«do reikalauja nepagrįstai (CPK 265 straipsnio 1 dalis).Dėl tyčinio bankroto byloje nustatytų faktų prejudicialumo pakankamumoApeliantė taip pat nurodo, kad sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo buvo privalu vadovautis prejudiciniais faktais, nustatytais Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje eB2-4932-450/2015, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-82-241/2016, kuriomis BUAB „Šiaurės kompanija“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

Teisėjų kolegija taipogi aptaria kitoje byloje nustatytų faktų dėl tyčinio įmonės bankroto reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai ir toje byloje nustatytų faktų pakankamumÄ atsakovų civilinei atsakomybei taikyti.Vilniaus apygardos teismas spręsdamas dėl BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu, 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje pripažino, kad egzistuoja visi Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai, t. y.

įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas); turtas perleistas neatlygintinai ar parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, su kuriais įmonę siejo glaudÅ«s ryÅ¡iai (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas); įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas); teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Be to, apygardos teismas nustatė, kad BUAB „Šiaurės kompanija“ veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ susijusiÄ Ä¯monę UAB „Natural North Caviar“, todėl vadovavosi ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto prezumpcija, kad įmonės bankrotas yra tyčinis. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartyje konstatavo, kad apygardos teismas tinkamai įvertino tyčinio bankroto byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatė reikÅ¡mingas aplinkybes, sudarančias pagrindÄ spręsti apie visų Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintų tyčinio bankroto požymių buvimÄ .

Nurodė ir tai, kad suinteresuotų asmenų kryptingas siekis perkelti veiklÄ ir turtÄ iÅ¡ UAB „Šiaurės kompanija“ į naujai įsteigtÄ Ä¯monę – UAB „Natural North Caviar“ leidžia preziumuoti, jog UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotas buvo tyčinis (Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį bankroto byloje Nr. 3K-3-657/2015).Nors nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės BUAB „Šiaurės kompanija“ ieÅ¡kinyje įvardintas pagrindas atsakovų civilinės atsakomybės taikymui (neatsiskaitymas už perleistÄ turtÄ ) tam tikra apimtimi galėtų bÅ«ti siejamas ir su minėtose teismų nutartyse kitoje byloje konstatuotomis aplinkybėmis, tačiau įrodinėjimo dalykas toje byloje nėra tapatus įrodinėjimo dalykui ar esmingai į jį panaÅ¡us Å¡ioje nagrinėjamoje byloje.

Civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytÄ Å¾alÄ klausimas kiekvieno atskiro subjekto atžvilgiu, kuriam toks reikalavimus pareikÅ¡tas, turi bÅ«ti vertinamas ir sprendžiamas individualiai, t. y. turi bÅ«ti nustatomi atlikti arba neatlikti konkretÅ«s veiksmai, teisės požiÅ«riu vertintini kaip neteisėti, žalos faktas bei jos dydis, priežastinis ryÅ¡ys tarp nustatytų veiksmų ir atsiradusių padarinių (žalos). Å iuo atveju apeliantės rėmimasis byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytomis aplinkybėmis tokio individualizuoto teisinio vertinimo neatitinka, todėl prieÅ¡tarauja byloje esančių įrodymų, kaip visumos, vertinimo taisyklėms (CPK 185 straipsnis).Be to, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nagrinėjančiam bylÄ teismui privalomÄ reikÅ¡mę turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės, tačiau tai nevaržo teismo kitaip negu ankstesnėje byloje aiÅ¡kinti taikytinÄ nagrinėjamoje byloje įstatymÄ ar kitaip teisiÅ¡kai kvalifikuoti ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013). Antai, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartyje iÅ¡vadÄ , kad bendrovės (BUAB „Šiaurės kompanija“) gamybinei veiklai vykdyti reikalingas turtas faktiÅ¡kai taip pat buvo perleistas neatlygintinai, grindė tuo, jog buhalteriniai duomenys nepatvirtina aplinkybių, kad už prekes buvo atsiskaityta sumokant sÄ skaitose nurodytas sumas. Atsižvelgęs į tai, jog abi kompanijos (Å¡ios bylos ieÅ¡kovė ir atsakovė) buvo susiję juridiniai asmenys (valdomi giminystės ryÅ¡iais susijusių asmenų), apeliacinės instancijos teismas nurodė ir tai, kad atsiskaitymo fakto negali patvirtinti tarpusavio skolų suderinimo aktas.

Kita vertus, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartyje pripažino, kad pagrįsta yra manyti, jog už prekes taip pat buvo apmokama atliekant prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ (atsižvelgiant į tai, kad UAB „Natural North Caviar“ turėjo virÅ¡ 4,5 mln. Lt reikalavimo teisę į UAB „Šiaurės kompanija“), tačiau pažymėjęs, kad BUAB „Šiaurės kompanija“ skolos UAB „Natural North Caviar“ realumas kelia abejonių, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad bendrovės gamybinei veiklai vykdyti reikalingas turtas faktiÅ¡kai buvo perleistas neatlygintinai.Taigi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties, priimtos kitoje byloje, turinys leidžia įsitikinti ir tuo, jog spręsdamas dėl tyčinio bankroto požymių visumos teismas visa apimtimi neatskleidė faktinių aplinkybių, susijusių su UAB „Šiaurės kompanija“ ir UAB „Natural North Caviar“ vykdytais tarpusavio atsiskaitymais, nors Å¡iuo aspektu nuspręsti dėl bankroto pripažinimo tyčiniu požymių buvimo, teismo vertinimu, pakako.

Vadinasi, dėl įrodinėjimo dalyko netapatumo tyčinio bankroto byloje ir Å¡ioje nagrinėjamoje byloje buvo aktualu nustatyti tyčinio bankroto byloje įrodinėjimo dalyku nebuvusias aplinkybes bei jas įvertinti bÅ«tent civilinės atsakomybės instituto taikymo kontekste, juolab kad, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje apeliantės įrodinėjamų faktinių aplinkybių nustatymui buvo reikalingos specialiosios žinios. Tuo tikslu Å¡ioje byloje buvo paskirta teismo ekonominė ekspertizė, o daugelį nustatytų faktų, nulėmusių sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai siejo su ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodytais duomenimis.Ä®vertinus, jog teismo iÅ¡vados tyčinio bankroto byloje buvo iÅ¡ dalies nulemtos ir faktinių duomenų trÅ«kumo, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad tyčinio bankroto byloje nustatytų faktų pakanka civilinės atsakomybės instituto pagrindų taikymui Å¡ioje civilinėje byloje.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Teisėjų kolegija nenustatė teisinių prielaidų pakeisti ar panaikinti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Tokiu atveju apeliantės praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už jai suteiktas teisinės pagalbos paslaugas, atsižvelgiant į Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka procesinį rezultatÄ , negali bÅ«ti tenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis 1 dalis).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                         Goda Ambrasaitė-BalynienėDanguolė MartinavičienėGintaras Pečiulis