2025-02-12 Nr. AB-2726-3-61-3-05929-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-151-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05929-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 44.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ skundą atsakovei I. P. (tretieji suinteresuoti asmenys – Y. M., V. M., S. M., L. K., A. M., J. M., G. J. ir J. J.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės I. P. (toliau – ir atsakovė) 97,05 Eur bendrą rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei delspinigių įsiskolinimą.

Regionų administracinis teismas, įvertinęs, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą ir delspinigius atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus, 2024 m. spalio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui septynių kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą pašalinti prašymo trūkumus, t. y. įpareigojo VASA pateikti skolos apskaičiavimą ir sumos detalizaciją; nurodyti, kokie konkrečiai pranešimai buvo siunčiami atsakovei ir juos pateikti; pateikti gyvenamųjų namų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendraturčių rekvizitus ir juos įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Teisme 2024 m. spalio 31 d. buvo gautas pareiškėjo pranešimas dėl trūkumų šalinimo, tačiau pareiškėjas pirmiau nurodytų bendraturčių rekvizitų nenurodė, prašė teismo į bylos nagrinėjimą įtraukti juos trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Teismas, vertindamas, kad pareiškėjas nepašalino visų trūkumų, 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjui nustatė pakartotinį terminą pašalinti prašymo trūkumus – pateikti gyvenamųjų namų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendraturčių rekvizitus ir juos įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir skyrė pareiškėjui 50 Eur baudą už įpareigojimų nevykdymą (ABTĮ 83 str. 1 d. 1 ir 6 p.).

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ skundą.

Teismas nurodė, kad 2024 m. lapkričio 18 d. buvo gautas pareiškėjo pranešimas dėl trūkumų šalinimo, kuriame VASA trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė V. B. (mirė (duomenys neskelbtini)). Teismas nustatė, kad iš su prašymu pateiktų įrodymų matyti, kad ginčo turtas, už kurį skaičiuojama vietinės rinkliavos skolos suma priklauso atsakovei ir kitiems asmenims, taip pat ir V. B., todėl byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimas galėtų turėti įtakos jo, kaip bendraturčio, teisėms ir pareigoms. Kadangi V. B. yra miręs, trečiuoju suinteresuotu asmeniu trauktini jo ginčo turto paveldėtojai. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie ginčo turto paveldėjimo faktą ir paveldėtojus, nenurodė, kad būtų kreipęsis į subjektus, kurie turtą paveldi valstybės vardu. Teismas, apžvelgęs ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies ir 46 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir įvertinęs tai, kad nagrinėjamo ginčo išsprendimas galėtų turėti įtakos asmens, kuris yra miręs teisėms ir pareigoms, ir tai, kad pareiškėjas nenurodė mirusio asmens teisių perėmėjų, atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad šia nutartimi neužkertamas kelias pareiškėjui kreiptis į teismą reiškiant reikalavimus atsakovei ir į bylos nagrinėjimą, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis be kita ko įtraukiant V. B. teisių perėmėjus, jei teisių perėmimas yra galimas.

III. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį ir priimti pareiškėjo prašymą (priteisti iš atsakovės I. P. nesumokėtą vietinę rinkliavą ir delspinigius) nagrinėti.

Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1817 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) 11 punktu, VASA tvarko Komunalinių atliekų turėtojų registrą (toliau – ir Registras). Registro duomenys, reikalingi Rinkliavai administruoti, renkami ir tvarkomi naudojantis Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro, Juridinių asmenų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis (Rinkliavos nuostatų 15 p.).

Pareiškėjas pažymi, kad dažniausiai VASA gali turėti tik rinkliavos mokėtojo valdomo nekilnojamo turto objekto (-ų) duomenis ir Gyventojų registro duomenis, neturi jokių papildomų duomenų, jei tie duomenys nėra susiję tiesiogiai su pačiu rinkliavos mokėtoju, be to, negali rinkti ir turėti visos informacijos apie trečiuosius asmenis pagal teisės aktus, reglamentuojančius duomenų apsaugą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad šiuo atveju ginčo dėl turto nėra, t. y. atsakovė turtą valdo asmeninės nuosavybės teise, jos turtas yra atidalintas nuo kitų bendraturčių ir skola susidarė išimtinai dėl jai priklausančios nekilnojamo turto dalies, todėl, pasak pareiškėjo, šiuo atveju nėra pagrindo pagrįstai teigti, kad ginčo išsprendimas gali turėti įtakos kitų bendraturčių teisėms ir pareigoms.

Pareiškėjas akcentuoja, jog jau buvo nurodęs turimus bendraturčių duomenis bei paaiškinęs, kad daugiau jokių bendraturčių duomenų neturi, jais nedisponuoja. Pasak pareiškėjo, V. B. turto paveldėtojų neįvardijimas šiuo atveju objektyviai netrukdė pirmosios instancijos teismui priimti prašymą ir toliau jį nagrinėti, kadangi pats sprendimas byloje niekaip negali daryti įtakos su prievole nesusijusių asmenų, įskaitant ir V. B. įpėdinių, teisėms ir pareigoms.

Pareiškėjo vertinimu, keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti reikalavimo dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš VASA jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Prašymo pareiškime pareiškėjas turi nurodyti, bet ne įrodyti reikalavimo pagrindą, todėl atsisakyti priimti prašymą dėl skolos priteisimo teismas gali tik tuo atveju, jeigu prašyme pateikta informaciją ir duomenys neleidžia pradėti bylos nagrinėjimo. Nurodytu atveju pareiškėjas pateikė pakankamai duomenų, kurių reikalavo pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgiant į tai, kad jau dalis iš pateiktų papildomų duomenų nėra svarbūs bylos nagrinėjimui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas pranešimu dėl trūkumų šalinimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė mirusį asmenį, nepateikė duomenų apie ginčo turto paveldėjimo faktą ir paveldėtojus, nenurodė, kad būtų kreipęsis į subjektus, kurie turtą paveldi valstybės vardu.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji yra neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos laikytis teisės aktuose įtvirtintos skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo tvarkos ir terminų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra analizuotos situacijos, kai pirmosios instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą, nes jis nenurodė trečiųjų suinteresuotų asmenų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-357-556/2024; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-233-261/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjui nustatė pakartotinį terminą pašalinti prašymo trūkumus – pateikti bendraturčių rekvizitus ir juos įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2024 m. lapkričio 18 d. pranešimu dėl trūkumų šalinimo nurodė bendraturčių, kuriuos prašė įtraukti į bylos nagrinėjimą, vardus ir pavardes, t. y. nesibaigus nustatytam terminui, pašalino pirmosios instancijos teismo nutarties nurodytą trūkumą. Pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas tai, kad pareiškėjas į bylos nagrinėjimą prašė įtraukti ir mirusį fizinį asmenį kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį, atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, vadovaudamasi ABTĮ ir nurodyta teismų praktika, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų bei jų duomenų nenurodymas (nenurodymas, kad V. B. yra miręs ir kas yra jo teisių perėmėjai) yra toks skundo trūkumas, kuris trukdo priimti pareiškėjo skundą, todėl vertina, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė skundo priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Be to, pažymėtina, jog ABTĮ 33 straipsnio 5 dalis suteikia teismui teisę priimti nutartį priimti skundą (prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys), tuo atveju, jeigu skunde pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas. Teismas dėl šalies pakeitimo tinkama galutinai nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.

Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad, nors pareiškėjas savo skunde nenurodė, kad turto bendrasavininkas V. B. yra miręs, tačiau savo skunde aiškiai suformulavo tiek ginčo dalyką (nurodė prašomą priteisti sumą už vietinės rinkliavos nesumokėjimą), tiek atsakovę, iš kurios prašo priteisti minėtą sumą. Konstatuoti pareiškėjo prašymo trūkumai nėra esminiai, todėl jie nėra kliūtis priimti prašymą.

Papildomai pastebėtina ir tai, kad, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, šioje bylos stadijoje neaišku, ar bylos išsprendimas gali turėti įtakos bendraturčių teisėms ar pareigoms. Pareiškėjas teigia, kad atsakovė turtą valdo asmeninės nuosavybės teise, jos turtas yra atidalintas nuo kitų bendraturčių ir skola susidarė išimtinai dėl jai priklausomo nekilnojamo turto dalies. Byloje šiuos pareiškėjo teiginius būtina patikrinti. Šiuo metu byloje pateikti duomenys apie prašomas priteisti sumas už tam tikrą plotą (Mokėjimo pranešime nurodyta, kad objekto (duomenys neskelbtini), plotas 40,69 m²; (duomenys neskelbtini), plotas 54,36 m²), tačiau Nekilnojamojo turto registro išraše objekto (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo – nurodytas naudingas plotas – 109,96 m², gyvenamasis plotas 66,37 m², pareiškėja 2010 m. sausio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 37/100 pastato; 2015 m. lapkričio 25 d. įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Objekto (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo – nurodytas naudingas plotas – 163,07 m², gyvenamasis plotas 129,36 m², pareiškėjos sudarytos dvi pirkimo-pardavimo sutartys – 2010 m. sausio 28 d. sutartis Nr. 14-187 ir Nr. 14-189, kuriomis pirkta 1/6 pastato, nuo 1980 m. vasario 26 d. iki 2024 m. gegužės 8 d. galiojo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Taigi, teismas turi nustatyti faktinę aplinkybę, ar bylos išsprendimas gali turėti įtakos bendraturčių teisėms ar pareigoms. Esant poreikiui traukti trečiuosius suinteresuotus asmenis į bylos procesą, galima svarstyti bylų pagal atskirus nekilnojamojo turto objektus išskyrimo klausimą pagal ABTĮ 68 straipsnį.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso normas, skundžiama nutartimi nurodytais motyvais atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis