2016-04-13 Nr. AB-8163-3-61-3-00128-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-269-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00128-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. sausio 11 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 70389 (pranešimas Nr. 94480) dėl sumažinto dydžio socialinės pašalpos skyrimo tą dalį, kuri susijusi su paskirtos piniginės socialinės paramos dydžio sumažinimu 20 procentų, bei išspręsti visus ginčo dėl teisės susijusius klausimus iš esmės; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar nauja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jos 52 straipsniui ir, ar Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 22 straipsnio 6 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jos 52 straipsniui; 3) priteisti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos subjektų neteisėtų veikų/neveikimo, kuri preliminariai yra lygi 131 967,20 Eur.

Pareiškėjas prie skundo taip pat pridėjo prašymą dėl praleisto termino skundui pateikti atnaujinimo. Pareiškėjas nurodė, kad apie skundžiamą sprendimą buvo informuotas paprastu laišku, kuris gautas tik 2015 m. gruodžio 3 d., o socialinė išmoka išmokėta 2015 m. gruodžio 12 d. Iki 2016 m. sausio 4 d. skundo pateikti negalėjo ne tik dėl Kalėdų ir naujų metų šventinio laikotarpio, tačiau taip pat dėstė aplinkybes ir dėl to, kad, AB LESTO nutraukus elektros tiekimą pareiškėjo butui, jis neturėjo tinkamų sąlygų skundui pateikti nepraleidęs termino skundui pateikti. Elektros tiekimas jam yra nutrauktas nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad šiuo metu ruošia daug procesinių dokumentų teismams, taip pat teikia raštus Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje įstaigai, įvairioms ministerijoms, Vilniaus teritorinei darbo biržai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Europos Žmogaus Teisių Teismui ir kitoms institucijoms. Prašyme nurodė, kad dėl didelio kiekio teismams pateiktų skundų ir institucijoms pateiktų raštų jis nespėjo laiku, nepraleidęs įstatymų nustatyto termino, pateikti skundą dėl ginčijamo sprendimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas ginčą teisme kelia dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 70389 dalies, kuria pareiškėjui paskirta piniginė socialinė parama buvo sumažinta 20 procentų. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl 2015 m. lapkričio 13 d. priimto sprendimo pateikė 2016 m. sausio 11 d. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžia sprendimą, kuris jam nebuvo įteiktas. Pareiškėjas nurodo gavęs tik pranešimą Nr. 94480, kuriame jam buvo nurodyta apie priimtą sprendimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pranešimą Nr. 94480 gavo tik 2015 m. gruodžio 3 d. ir prašė teismo išreikalauti skundžiamą sprendimą. Teismas nurodė, kad, vertinant, ar pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, visų pirma, turi būti nustatyta, kada pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) apie skundžiamą sprendimą.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui nebuvo įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012, LVAT 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas apie skundžiamą sprendimą sužinojo 2015 m. gruodžio 3 d., gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. pranešimą Nr. 94480. Pranešime Nr. 94480 pareiškėjui buvo nurodyta, kad pagal jo 2015 m. lapkričio 3 d. pateiktą prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 70389 paskirta sumažinto dydžio socialinė pašalpa nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.

Iš pranešimo Nr. 94480 turinio matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas apie skundžiamo sprendimo priėmimo datą ir jį priėmusią instituciją. Pareiškėjui pranešime Nr. 94480 taip pat buvo nurodyta, kad sprendimu jam paskirta sumažinto dydžio socialinė pašalpa nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. Iš minėtų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas apie skundžiamo sprendimo priėmimą ir turinį sudarančius elementus sužinojo 2015 m. gruodžio 3 d. gavęs pranešimą Nr. 94480.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prie skundo pridėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju vertintinos tik tos priežastys, kurios egzistavo laikotarpiu nuo sužinojimo apie ginčijamą sprendimą iki kreipimosi į teismą dienos ir objektyviai galėjo kliudyti kreiptis į teismą nustatytu terminu, t. y. per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie skundžiamą aktą dienos. Pagal LVAT praktiką svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti tik išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes.

Pagal LVAT praktiką, pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011). Sprendžiant termino skundui pateikti atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Vadovaujantis LVAT praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjai, būdami atidūs ir rūpestingi, gavę jiems nepalankų sprendimą, turi neatidėliodami pasirūpinti dėl jo apskundimo per įstatymu nustatytą terminą (LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-18/2012).

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad dėl didelio kiekio teismams pateiktų skundų ir institucijoms pateiktų raštų jis nespėjo laiku, nepraleidęs įstatymų nustatyto termino, pateikti skundą dėl ginčijamo sprendimo. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su pareiškėjo nepakankamu atidumu, LVAT praktikoje negali būti laikomos pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Šiuo atveju tai, kad pareiškėjas yra pateikęs daug skundų ir raštų, negali būti laikoma objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe, todėl dėl šios aplinkybės teismas neturi pagrindo atnaujinti terminą skundui pateikti.

Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad, dėl AB Lesto neteisėtų veiksmų nutraukus elektros tiekimą pareiškėjo butui, jis neturėjo galimybės laiku, nepraleidęs įstatyme nustatyto termino, pateikti skundo. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad elektros tiekimas jam yra nutrauktas nuo (duomenys neskelbtini). iki šiol, taigi akivaizdu, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu, pranešimo Nr. 94480 apie priimtą sprendimą gavimo metu ir skundo teismui pateikimo metu minėtos pareiškėjo aplinkybės dėl elektros tiekimo nutraukimo nepasikeitė, todėl minėta aplinkybė negali būti laikoma objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe, sutrukdžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą.

Pareiškėjas prašyme nurodė, jog prašymo pateikimo terminu buvo šventinės dienos. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjo užimtumas ar poilsio dienos savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Termino praleidimas negali būti pateisintas švenčių dienomis (LVAT 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-127/2012; LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-32/2012). Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad pareiškėjas, 2015 m. gruodžio 3 d. susipažinęs su pranešimo Nr. 94480 turiniu, turėjo realią galimybę laiku ir tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į teismą savo teisių gynybos.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepagrindė svarbių nuo jo valios nepriklausančių termino praleidimo priežasčių, prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą Pareiškėjas skunde taip pat reikalauja priteisti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos subjektų neteisėtų veikų/ neveikimo, kuri preliminariai yra lygi 131 967,20 Eur. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildiną iš ginčijamo sprendimo jam sukeliančių teisinių pasekmių.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą ir jis negali būti nagrinėjamas atskirai, todėl, atsisakius priimti pareiškėjo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsisakyta priimti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar nauja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 2 dalis ir 22 straipsnio 6 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jos 52 straipsniui laikytinas procesiniu prašymu, kuris negali būti laikomas skundo reikalavimu, todėl jo priėmimo klausimas negali būti sprendžiamas atskirai.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti įvardytas priežastis, lėmusias termino praleidimą. Teismas klaidingai aiškino pateiktus faktinius duomenis, kadangi termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra nepaneigiamai išimtinės, tikrai svarbios, ekstraordinarios, objektyvios ir nuo jo valios nepriklausančios bei pagrįstos objektyviais duomenimis, įrodymais.

2. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar nauja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 2 dalis ir 22 straipsnio 6 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jos 52 straipsniui. Šis klausimas turi būti išspręstas nedelsiant.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Tikrinamoje byloje pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir šiuo pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymų numatytu terminu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje priėjo prie išvados, kad pareiškėjas apie skundžiamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 70389 sužinojo 2015 m. gruodžio 3 d., gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. pranešimą Nr. 94480. Teismas termino paduoti skundą dėl ginčijamo sprendimo eigos pradžią skaičiavo atitinkamai nuo 2015 m. lapkričio 13 d. pranešimo gavimo bei, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi tik 2016 m. sausio 11 d., pripažino, jog jis praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas apie sprendimą skirti jam sumažinto dydžio socialinę pašalpą buvo informuotas 2015 m. lapkričio 13 d. pranešimu dėl socialinės pašalpos skyrimo. Įvertinus 2015 m. lapkričio 13 d. pranešimo Nr. 94480 turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtu pranešimu pareiškėjui buvo suteikta esminė informacija apie ginčijamo akto turinį, todėl nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai būtent nuo pranešimo gavimo skaičiavo terminą skundui dėl sprendimo Nr. 70389 pateikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjas, į teismą su skundu kreipęsis tik 2016 m. sausio 11 d., pagrįstai pripažintas praleidusiu terminą skundui paduoti.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (LVAT 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1375-146/2015).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti grindė tuo, kad dėl AB Lesto neteisėtų veiksmų nutraukus elektros tiekimą pareiškėjo butui jis neturėjo tinkamų sąlygų skundui pateikti, taip pat dėl didelio kiekio teismams pateiktų skundų ir institucijoms pateiktų raštų jis nespėjo laiku pateikti skundą, be to, kaip termino praleidimo priežastį nurodė šventines dienas skundo parengimo laikotarpiu.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, todėl pareiškėjo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo pagrįstai netenkintas ir reikalavimą dėl 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 70389 panaikinimo pagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Tikrinama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu dėl Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 6 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai laikytinas procesiniu prašymu, todėl tik išsprendus pareiškėjo skundo, paduoto Vilniaus apygardos administraciniam teismui, priėmimo klausimą, teismas, esant pagrįstoms abejonėms dėl kokio nors konkrečiai šioje nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, galėtų spręsti dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą vertino kaip išvestinį iš reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą ir tuo pagrindu atsisakė jį priimti.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 19 d. aprobuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimą, „Administracinė jurisprudencija“, 2012 m. Nr. 23; LVAT 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012 ir kt.) nusistovėjusi pozicija, kad reikalavimas atlyginti žalą, kai sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti skundžiamą aktą ar pan. (LVAT 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1434-662/2015; 2015 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1229-143/2015).

Taigi prašymas priteisti turtinę žalą gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme kaip savarankiškas reikalavimas, todėl šią skundo dalį nepagrįstai atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjo skundo reikalavimą dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo atsisakyta priimti kaip išvestinį, naikintina ir šios skundo dalies priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį pakeisti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius