da2f7ea6-d9c8-4c59-88bb-b1521901b910 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-189-935/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29019-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.12.1; 2.1.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.16.2.12; 2.3.2.2.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorei Raimondai Mackevičienei, nuteistųjų gynėjams advokatams Kęstučiui Bieliauskui, Aušrai Ručienei, nuteistiesiems J.

G., Ž. Å ., nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui R. S. ir jo atstovei advokatei Marinai Gusauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. G., nuteistojo gynėjo advokato, nuteistosios Ž. Å ., nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo R. S. atstovės advokatės apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, J. G. paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirta 110 MGL (5500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamoj proceso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į J. G. paskirtÄ bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas ir paskirta galutinė 44 MGL (2200 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. G. paskirta 119 MGL (5950 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 12 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ nuteistojo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti automobilio „Audi Q7“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 8450 Eur. Ä® J. G. paskirtÄ bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį. Ž. Å . pripažinta kalta ir nubausta pagal BK 189 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, įpareigojant nuteistÄ jÄ per bausmės laikÄ atlyginti nusikalstama veika padarytÄ 3000 Eur žalÄ UAB „V.“ ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 30 valandų sveikatos priežiÅ«ros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. S. iš J. G. priteista 5332,73 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, taip pat 2589,36 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Civilinei ieškovei UAB „.“ iš J. G. ir Ž. Š. solidariai priteista 3300 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2021 m. kovo 18 d. iki visiško ieškinio įvykdymo. Iš J. G. ir Ž.

Å . valstybės naudai priteista po 576,76 Eur proceso iÅ¡laidų. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į automobilį Audi Q7 3.0 TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), registruotÄ O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, pratęstas iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl civilinių ieÅ¡kinių. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į 170 Eur, kurie priklauso J. G., pratęstas iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl civilinių ieÅ¡kinių.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. J. G. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. liepos 10 d., apie 10.40 val., vieÅ¡oje vietoje – kavinėje „Varnelė“, esančioje Lentupio g. 3C, Å venčionyse, Å venčionių rajono savivaldybėje, matant paÅ¡aliniams asmenims, įžūliais veiksmais, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu, aplinkinius Å¡okiruojančiu elgesiu, tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį deÅ¡inės rankos delnu T.

D. į veido sritį, padarydamas jai kairės ausies kauÅ¡elio sumuÅ¡imÄ , tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai T. D. sveikatÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams (baro lankytojams) ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tokiais savo veiksmais J. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

2. Taip pat J. G. nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas pažįstamas su R. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir bÅ«du pavogė raktÄ nuo namo, nuosavybės teise priklausančio L. S., kuris uzufrukto teisėmis priklauso R. S., esančio (duomenys neskelbtini), ir nuo 2020 m. vasario 11 d. 15.00 val. iki 2020 m. vasario 12 d. 00.30 val. įsibrovė į minėtÄ namÄ , iÅ¡ kambaryje spintoje kabėjusios striukės kiÅ¡enės pagrobė R. S. priklausančius 2400 Eur bei aukso dirbinius: auksinę grandinėlę, kurios svoris 30,33 g, vertė 820,73 Eur, auksinę grandinėlę, kurios svoris 137,66 g, vertė 4000 Eur, auksinį kryželį, kurio svoris 7 g, vertė 190 Eur, auksinį kryželį, kurio svoris 20 g, vertė 541 Eur, auksinį žiedÄ su deimantais, kurio svoris 10 g, vertė 1300 Eur, auksinį žiedÄ , kurio svoris 3 g, vertė 81 Eur, tokiu bÅ«du padarė R.

S. didelės vertės – 9332,73 Eur – turtinę žalÄ . Tokiais savo veiksmais J. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.

3. Ž. Å . nuteista už tai, kad ji iÅ¡ anksto žinodama, jog J. G., su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, nuo 2020 m. vasario 11 d. 15.00 val. iki 2020 m. vasario 12 d. 00.30 val., įsibrovė į R. S. nuosavybės teise priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur pagrobė R. S. priklausančius pinigus (2400 Eur) bei aukso dirbinius: 2020 m. kovo 16 d. pridavė į UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį lombardÄ â€žS.“, esantį (duomenys neskelbtini), nusikalstamu bÅ«du įgytÄ â€“ pagrobtÄ â€“ 585 prabos, 30,33 g svorio auksinę grandinėlę, kurios vertė 820,73 Eur, 2020 m. balandžio 18 d. pridavė į UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį lombardÄ â€žS.“, esantį (duomenys neskelbtini), nusikalstamu bÅ«du įgytÄ â€“ pagrobtÄ â€“ 137,66 g svorio auksinę grandinėlę, kurios vertė 4000 Eur, kitus nusikalstamu bÅ«du įgytus – pagrobtus – aukso dirbinius, t. y. auksinį kryželį, kurio svoris 7 g, vertė 190 Eur, auksinį kryželį, kurio svoris 20 g, vertė 541 Eur, auksinį žiedÄ su deimantais, kurio svoris 10 g, vertė 1300 Eur, realizavo tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, tokiu bÅ«du ji realizavo nusikalstamu bÅ«du įgytÄ â€“ pagrobtÄ â€“ turtÄ , kurio bendra vertė 6851,73 Eur.

Tokiais savo veiksmais Ž. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir J. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, taip pat panaikinti nuteistajam ir O. G. taikomus laikinus nuosavybės teisės apribojimus į jų turtÄ , o dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo nuteistajam taikyti susitaikymo institutÄ .

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo R. S. parodymais, kurie nebuvo nuoseklÅ«s. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu keitė savo paaiÅ¡kinimus, susijusius su turėto aukso verte, juvelyrinių dirbinių svoriu, vykstant procesui jis nurodydavo vis naujus aukso dirbinius, kurie iÅ¡ jo buvo pagrobti, o vienÄ Å¾iedÄ kaip pagrobtÄ nurodė tik po keturių mėnesių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Skunde tikinama, kad R. S. pateiktos nuotraukos niekaip nepatvirtina, jog jis turėjo juose užfiksuotus daiktus, Å¡ios nuotraukos nėra informatyvios, nėra aiÅ¡ku, kada jos buvo padarytos. IÅ¡ nuotraukų negalima nustatyti, iÅ¡ kokio metalo juvelyriniai dirbiniai buvo padaryti, jų svorio.

6. Nuteistojo gynėjas teigia, kad R. S. grÄ Å¾inta grandinėlė iÅ¡ tikrųjų nepriklauso nukentėjusiajam. Å iuo atveju abejonių kelia grandinėlės atpažinimo procedÅ«ra, nes R. S. buvo pateiktos atpažinti trys visiÅ¡kai skirtingos tiek spalva, tiek pynimu, galimai ir skirtingų metalų grandinėlės, todėl nukentėjusysis pasirinko panaÅ¡iausiÄ Ä¯ galimai jo turėtÄ grandinėlę. Nukentėjusiojo nurodytas neva iÅ¡skirtinis grandinėlės požymis iÅ¡ tikrųjų nėra niekuo iÅ¡skirtinis. Be to, nukentėjusysis iki grandinėlės atpažinimo negalėjo nurodyti tikslaus jos svorio, o grandinėlės svorį sužinojo iÅ¡ lombardo pakvitavimo, su kuriuo buvo supažindintas. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, iÅ¡ skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų argumentų matyti, kad ir pirmosios instancijos teismas suabejojo, ar aptariama grandinėlė iÅ¡ tikrųjų priklauso nukentėjusiajam.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra aiÅ¡ku, kada ant grandinėlės užsegimo atsirado liudytojo A. A., kuris tvirtino, jog nukentėjusiajam pagamino kryželį, apyrankę ir dvi grandinėles, inicialai, pagal kuriuos Å¡is liudytojas grandinėlę atpažino kaip jo pagamintÄ . Skunde tvirtinama, kad paminėti inicialai ant grandinėlės užsegimo galėjo bÅ«ti padaryti tik po to, kai grandinėlė buvo grÄ Å¾inta nukentėjusiajam, nes anksčiau apžiÅ«rint grandinėlę toks iÅ¡skirtinis žymėjimas nebuvo fiksuotas. Apie tokį požymį nieko nesakė ir R. S., kuriam daiktas buvo pateiktas atpažinti. Be to, liudytojo pateiktas dokumentas apie ženklo įteisinimÄ ir daiktų žymėjimÄ savo laikotarpiu nesutampa su jo ir R. S. paaiÅ¡kinimais apie užsakytos grandinėlės pagaminimo laikÄ . Taigi kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad grandinėlė iÅ¡ tikrųjų priklauso nukentėjusiajam.

8. Apeliantas tikina, kad nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog tik nuteistasis matė ir žinojo, kur yra slepiami pinigai, kur padėti namų raktai, kad bÅ«tent jis paėmė raktus ir panaudojo juos įsibrovimui į namÄ . Pats nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad J. G. kambaryje, kuriame yra drabužių spinta, nebuvo ir nematė, kas jame yra laikoma bei daroma, taip pat parodė, jog striukė, kurios kiÅ¡enėje buvo raktai nuo namų beveik visada buvo jo matomumo zonoje. Be to, baudžiamojoje byloje yra duomenų apie neidentifikuotus rankų pirÅ¡tų pėdsakus, rastus R. S. priklausančiame bute, taip pat kitus pėdsakus, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog turtÄ galėjo pagrobti nenustatyti asmenys.

9. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. S. yra aiÅ¡kinęs, jog aukso dirbinių jis niekam nerodė nuo 2019 m. spalio mėnesio. Vis tik liudytoja E. S. paaiÅ¡kino, kad ji matė aukso dirbinius prieÅ¡ dvi dienas iki vagystės, o dienÄ iki vagystės ji prašė Å¡iuos dirbinius duoti jai, tačiau R. S. jų nedavė. Tokie prieÅ¡taravimai parodymuose nebuvo įvertinti, todėl liko abejonės dėl to, kas ir kada matė vienus ar kitus aukso dirbinius, kas žinojo, kur jie sudėti, kas prie jų galėjo prieiti.

10. Advokato įsitikinimu, kaip nuteistojo kaltės įrodymas negali bÅ«ti vertinamas ir telefoninių pokalbių, kurie skundžiamame nuosprendyje buvo analizuojami tik epizodiÅ¡kai, turinys. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad juvelyrinius dirbinius buvo siekiama parduoti kaip įmanoma brangiau, prieÅ¡tarauja nuteistųjų pokalbių turiniui. Be to, Å¡iuo atveju daiktai nebuvo parduodami, jie buvo pateikti paskolai gauti, buvo planuojama Å¡iuos daiktus iÅ¡pirkti. Advokatas pažymi, kad J. G. laikini finansiniai trikdžiai buvo susiję su tuo, kad V. J. negalėjo grÄ Å¾inti nuteistojo paskolintų pinigų.

11. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad aplinkybė, jog J. G. 2020 m. vasario 12 d. kazino galimai atsiskaitinėjo 50 Eur kupiÅ«romis ir galimai turėjo apie 600 Eur, niekaip nepatvirtina fakto, jog Å¡ie pinigai galėjo bÅ«ti paimti iÅ¡ R. S. namų. Å iuo atveju kyla abejonių, ar nukentėjusysis galėjo turėti tokiÄ pinigų sumÄ , kuriÄ nurodė kaip pagrobtÄ . Liudytojas O. G. yra paaiÅ¡kinęs, kad jis savo sÅ«nui yra davęs pinigų tam, jog jis galėtų Å¡vęsti Å v. Valentino dienÄ , nupirkti dovanÄ . Be to, J. G. visada turėjo savus finansinius resursus, o R. S. iÅ¡ nuteistojo ir jo tėvo skolinosi pinigus. J. G. 2002 metais bei 2003 metais dirbo Italijoje, nuo 2006 m. gegužės 17 d. iki 2009 m. spalio 20 d. UAB „Ž.“, kurioje metinis atlyginimas siekė iki 40000 Lt, ir bendros pajamos sudarė iki 120000 Lt, ligos ir nedarbo iÅ¡mokos sudarė iki 20700 Lt, nuteistasis dirbo Vokietijoje bei Didžiojoje Britanijoje.

12. Nuteistojo gynėjas teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo nepagrįstai pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į O. G. priklausantį automobilį. O. G. ir anksčiau, ir Å¡iuo metu gauna pakankamas pajamas tam, kad galėtų įsigyti automobilį. Automobilis priklauso O. G. ir nei J. G., nei Ž. Å . jokių turtinių teisių į šį automobilį neturi. Automobilio techniniame pase naudotoju įraÅ¡ytas J. G., nes, esant reikalui, jis galėtų naudotis automobiliu ir nuvežti savo tėvÄ ten, kur jam reikia.

13. Advokatas tvirtina, kad Å¡ioje byloje nebuvo surinkta neginčijamų duomenų, patvirtinančių tai, jog J. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnyje 2 dalyje, todėl visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos nuteistojo naudai. SkundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas iÅ¡ esmės rėmėsi duomenimis, kurie nėra nuoseklÅ«s, yra prieÅ¡taringi bei keliantys daug abejonių. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neteisingai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, nepaÅ¡alino visų byloje kilusių abejonių, todėl skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas.

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir priimti jam iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes neįrodyta, jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ .

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai įvertinęs baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis, visiÅ¡kai ignoravo nuteistÄ jį teisinančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo parodymai keitėsi priklausomai nuo nustatytų faktų. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ne kartÄ keitė neva iÅ¡ jo pagrobtų aukso dirbinių svorius, jų vertes bei kiekį. Tuo pačiu R. S. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis turėjo aukso dirbinius, jis nenurodė aplinkybių, kuriomis esant įgijo ir laikė 2400 Eur.

16. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir visiÅ¡kai nepasisakė dėl liudytojos E. S. parodymų, netyrė, dėl kokių priežasčių Å¡i liudytoja nukentėjusiajam prieÅ¡ pat vagystę siÅ«lė pasaugoti aukso dirbinus. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių tam, kad nustatyti, kam priklauso pirÅ¡to pėdsakas, rastas nusikaltimo vietoje. Taip pat nebuvo vertinama tai, kad nukentėjusysis ne pirmÄ kartÄ apkalba apeliantÄ , nepagrįstai nurodo, jog Å¡is neva padarė nusikalstamas veikas. R. S. yra apkalbėjęs nuteistÄ jį, kad Å¡is iÅ¡ nukentėjusiojo pavogė piniginę. Baudžiamojoje byloje yra nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas dėl nurodytų aplinkybių buvo nutrauktas. Å is nutarimas bei prieÅ¡taringi nukentėjusiojo parodymai leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad R. S. parodymai yra nepatikimi.

17. Nuteistasis teigia, kad iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, jog jokių apgadinimų nei ant įėjimo į namÄ durų, nei ant spynų atrakto nebuvo aptikta. Jokie įrodymai nepatvirtina, kad nuteistasis turėjo nukentėjusiojo raktus arba žinojo, kur jie yra laikomi, jog jis žinojo, kad nukentėjusysis turi aukso dirbinių ar pinigų, žinojo, kur Å¡ie daiktai (jeigu tokie ir buvo) saugomi. PrieÅ¡ingai, nuteistasis visada žinojo, kad nukentėjusysis neturi pinigų, nes juos nuolat skolindavosi.

Aplinkybę, kad nukentėjusysis skolindavosi pinigus, patvirtino liudytojas O. G.. Be to, ilgÄ laikÄ pas nukentėjusįjį nei aukso dirbinių, nei pinigų niekas nematė, todėl byloje apskritai nėra įrodyta, kad jis Å¡iuos dirbinius bei pinigus įvykio dienÄ turėjo. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybių, kad nukentėjusysis yra neįgalus, todėl jo parodymai yra nepatikimi, jis taip pat loÅ¡ia kazino, todėl juvelyrinius dirbinius, jeigu juos ir turėjo, galėjo prarasti kitomis aplinkybėmis.

18. J. G. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, jog iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados matyti, kad ant atrakto abiejų sekcijų volelių raktų kanalų sienelių be eksploatacinių pėdsakų dar buvo aptikti keli silpnai išreikšti pėdsakai – būdingi paliekamiems pašaliniams įrankiams, kurių nepakanka teigti, jog pateiktas atraktas buvo rakintas ar atrakintas pašaliniais įrankiais.

19. Skunde aiÅ¡kinama, kad ant grandinėlės, kuri buvo grÄ Å¾inta nukentėjusiajam, jokių inicialų apžiÅ«ros metu nebuvo pastebėta. Inicialai atsirado vėliau, kai grandinėlė atsidÅ«rė nukentėjusiojo žinioje bei staiga atsirado juvelyras, kuris tariamai jÄ padarė. Be to, skundžiamame nuosprendyje nebuvo įvertintas faktas, kad aukso dirbinių turėjo ir nuteistojo tėvas bei nuteistojo sugyventinė Ž. Å .. Aukso dirbiniai iÅ¡ nuteistojo tėvo buvo pagrobti.

20. J. G. teigia, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, jog bÅ«tent jis nenustatytu laiku ir bÅ«du pagrobė raktÄ nuo namo, iÅ¡ kurio neva buvo pagrobtas nukentėjusiajam priklausantis turtas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad raktas nuo namo buvo pagrobtas. Ä® įvykio vietÄ 2020 m. vasario 12 d. atvykus policijos pareigÅ«nams, namas buvo užrakintas, raktÄ nuo namų turėjo pats nukentėjusysis, jokių įsibrovimo požymių nebuvo nustatyta. Be to, pats nukentėjusysis pirmosios apklausos metu patvirtino, kad jo namai buvo užrakinti.

Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad kartu su nukentėjusiuoju atvyko į Å¡io namus, kurie buvo užrakinti, namus raktu atrakino pats nukentėjusysis. Taigi, jei raktas nuo namo buvo pas asmenį, kuris tuose namuose gyvena, nėra pagrindo kaltinti nuteistojo, jog Å¡is pagrobė raktÄ . Duomenų, kurie leistų teigti, kad nuteistasis bÅ«tų turėjęs raktÄ nuo nukentėjusiojo namų, baudžiamojoje byloje nėra. Nuteistojo pirÅ¡tų antspaudų ant rakto nuo nukentėjusiojo R. S. namų nebuvo rasta.

21. Apeliaciniame skunde dar kartÄ nurodoma, kad nukentėjusiojo parodymais negalima vadovautis, nes jie yra nepatikimi. R. S. ikiteisminio tyrimo metu yra teigęs, kad jis nežino, kas galėjo padaryti vagystę, jis nieko neįtaria, kokiu bÅ«du buvo pateikta į namÄ , jis paaiÅ¡kinti negali. Vėliau nukentėjusysis jau teigė, kad J. G. galėjo perduoti A. Å . iÅ¡ namo pagrobtus pinigus ir auksÄ , kai Å¡is atvažiavo nuteistajam perduoti telefonÄ . Vis tik tokius nukentėjusiojo pamÄ stymus paneigė liudytojas A.

Å .. Tokie nukentėjusiojo parodymai patys savaime kelia daug abejonių, kurios nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teisme. Apeliantas pabrėžia, kad nukentėjusysis jį vagyste pradėjo kaltinti tik praėjus keturiems mėnesiams po Å¡ios vagystės, taip pat bendrininkavimu apkaltino ir A. Å .. Tuo atveju, jei nukentėjusiojo įtarimai bÅ«tų teisingi, juos turėjo patvirtinti A. Å . ar kiti byloje surinkti duomenys, tačiau taip nėra. Nukentėjusiojo iÅ¡keltÄ versijÄ paneigia ne tik paties J.

G. parodymai, bet ir A. Š. parodymai, iš kurių matyti, kad nuteistasis jam nėra perdavęs nei pinigų, nei aukso dirbinių.

22. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teiginiu, kad nuteistasis, pasinaudodamas nukentėjusiojo patiklumu, vienas nuvažiavo į jo namus, palikdamas nukentėjusįjį sesers namuose, vėliau, siekdamas, jog vagystė iÅ¡ karto nebÅ«tų pastebėta, tempė laikÄ , vilkino nukentėjusiojo grįžimÄ namo. Tokio pirmosios instancijos teismo teiginio nepatvirtina jokie byloje užfiksuoti duomenys. Byloje nebuvo nustatyta, kad J. G. vienas pats bÅ«tų R. S. namuose, kai tuo metu pats nukentėjusysis bÅ«tų savo sesers namuose.

23. J. G. atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. vasario 11 d. jis su R. S. susitiko bÅ«tent nukentėjusiojo iniciatyva, nes Å¡is paprašė jam padėti sutvarkyti santechnikÄ ir pakÅ«renti sesers namÄ . Å ios aplinkybės neginčija ir pats nukentėjusysis. Nuteistasis nieko neįtardamas nusprendė pagelbėti savo geram draugui R. S. ir sutiko nuvažiuoti pas Å¡io seserį į soduose esančius namus. Å ios aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo veiksmuose jokios iÅ¡ anksto planuotos tyčios nusikalsti nebuvo ir negalėjo bÅ«ti.

Nuteistajam su nukentėjusiuoju atvykus į Å¡io sesers namus, nuteistasis dėl trÅ«kusių detalių pats sutiko nuvykti į parduotuvę „RieÅ¡utas“ ir nupirkti reikiamas detales. Nupirkęs kranÄ , nuteistasis nuvažiavo pas savo tėvÄ ir paėmė tarpines, tuomet grįžo atgal pas R. S.. Sutvarkius kranÄ , nuteistasis su R. S. kartu nuvažiavo pas O. G. ir grÄ Å¾ino jam įrankius, tuomet grįžo pas nukentėjusiojo seserį į namus. Å ios aplinkybės patvirtina, kad J. G. niekuomet vienas pats nesilankė R.

S. namuose, o galiausiai, jei bÅ«tų prieÅ¡ingai, tikėtina, kad bent vienas kaimynas bÅ«tų pastebėjęs nepažįstamo asmens įėjimÄ Ä¯ gyvenamÄ sias patalpas ar bent nepažįstamo automobilio pastatymÄ prie R. S. gyvenamojo namo.

24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo versijÄ , jog J. G. tempė laikÄ , paneigia paties nuteistojo bei liudytojo A. Å . parodymai. IÅ¡ nuteistojo parodymų matyti, kad jis nukentėjusiojo sesers namuose užsibuvo bÅ«tent pastarojo iniciatyva, o iÅ¡ A. Å . parodymų matyti, jog nukentėjusysis jam pasiÅ«lė iÅ¡gerti arbatos, o Å¡is faktas rodo, kad nukentėjusysis niekur neskubėjo ir jokių veiksnių tam, jog iÅ¡važiuoti iÅ¡ sesers namų anksčiau, nesiėmė.

25. Nuteistojo įsitikinimu, nukentėjusysis R. S. nepateikė jokių duomenų, kad 2020 m. vasario 12 d. jis turėjo 2400 Eur ir aukso dirbinius. Abejonių kelia ir liudytojos E. S. parodymai apie tai, kad dienÄ prieÅ¡ vagystę ji nukentėjusiajam pasakė, jog aukso dirbinius bÅ«tų saugiau laikyti pas jÄ , kad nukentėjusysis mėnesį iki vagystės nebeneÅ¡iojo aukso dirbinių. Be to, abejones liudytojos parodymų patikimumu kelia ir faktai, jog ji maždaug žinojo, kur R. S. laiko aukso dirbinius, bei aiÅ¡kiai reiÅ¡kė nepagrįstus kaltinimus J. G..

26. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusysis viso proceso metu keitė savo parodymus dėl aukso dirbinių svorių bei Å¡ių dirbinių požymių. Nukentėjusysis pirmosiose keturiose apklausose nenurodė, kad iÅ¡ jo bÅ«tų pagrobtas žiedas. Apie žiedo pagrobimÄ jis nurodė tik apklausiamas 2020 m. gruodžio 2 d. Taigi R. S. parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip nuoseklÅ«s, todėl jais nėra jokio pagrindo vadovautis.

27. Nuteistasis mano, kad grandinėlė, kuri buvo grÄ Å¾inta R. S., iÅ¡ tikrųjų nukentėjusiajam nepriklauso. Nukentėjusysis atpažinimo metu nenurodė, kad ant Å¡ios grandinėlės yra inicialai, jie ir nebuvo rasti. Tik pirmosios instancijos teisme atsirado versija apie neaiÅ¡kiu bÅ«du atsiradusius inicialus ant grandinėlės. Nukentėjusysis Å¡iuo atveju, pasinaudodamas palankiai susiklosčiusia padėtimi, į teisiamÄ jį posėdį atsinešė grandinėlę ir pasikvietė sau palankų liudytojÄ tam, kad bÅ«tų patvirtinta jo sukurta įvykių versija.

Kito paaiÅ¡kinimo, kaip niekas iÅ¡ asmenų, kurių žinioje buvo minėta grandinėlė, nepastebėjo aiÅ¡kiai pavaizduotų inicialų, negali bÅ«ti. Svarbu ir tai, kad viso ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis negalėjo nurodyti juvelyro, kuris neva pagamino grandinėlę, vardo bei pavardės, tačiau praėjus daugiau nei metams nuo įvykusios vagystės, staiga surado juvelyrÄ ir jį atsivedė į teisiamÄ jį posėdį. Tokia situacija leidžia abejoti nukentėjusiojo duotais parodymais.

Abejonių kelia ir liudytojo A. A. parodymai apie tai, kad tokiÄ grandinėlę galėjo padaryti tik jis. Å is liudytojas teigė, kad atpažįsta auksinį kryželį kaip savo darbÄ , tačiau įvardijo visiÅ¡kai kitÄ jo svorį, o vėliau patvirtino, jog kryželio jis negamino, nes ant kryželio nėra jo inicialų. Nuteistajam yra akivaizdu, kad jei ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam bÅ«tų perduotas ir kryželis, tai inicialai bÅ«tų atsiradę ir ant jo.

28. Apeliaciniame skunde nesutinkama su iÅ¡vada, kad tik nuteistasis matė ir žinojo, kur yra slepiami pinigai. TokiÄ aplinkybę nurodė tik nukentėjusysis, kurio parodymų nepatvirtina jokie kiti duomenys. R. S. nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡ kokių pajamų jis galėjo sukaupti didelę pinigų sumÄ , kuri iÅ¡ jo neva buvo pagrobta. Nuteistajam kyla abejonių, ar apskritai nukentėjusysis R. S. savo žinioje turėjo grynųjų pinigų. Nukentėjusysis yra nurodęs, kad jis dirbo neilgÄ laiko tarpÄ , gavo tik minimalias iÅ¡mokas, be to, jis moka iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiam vaikui. Taigi nukentėjusysis neturėjo galimybės sutaupyti pinigų sumos, kuri neva buvo pagrobta. Taip pat iÅ¡ liudytojo O. G. parodymų matyti, kad nukentėjusysis niekada neturėjo pinigų.

29. Apelianto įsitikinimu, vien faktas, kad jis kazino pralošė apie 500-1000 Eur, jokiu bÅ«du nepatvirtina jo kaltės dėl vagystės. Be to, jis dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 7000 Eur buvo pasiskolinęs iÅ¡ O. G., dalį pasiskolintų pinigų pralošė. FaktÄ , kad apeliantas iÅ¡ savo tėvo pasiskolino pinigų, patvirtino ir liudytojas O. G., kuris nurodė, jog J. G. maždaug 2020 m. vasario mėnesį paskolino 1000 Eur.

30. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo V. J. parodymų, iš kurių matyti, kokie pinigai buvo panaudoti O. G. priklausančio automobilio įsigijimui.

31. Apeliaciniame skunde nuteistoji Ž. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir jÄ iÅ¡teisinti, nes nėra įrodyta, kad ji padarė nusikalstamÄ veikÄ .

32. Nuteistoji nurodo, kad jokie baudžiamojoje byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog ji realizavo nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ . Pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamÄ nuosprendį, ydingai atliko įrodymų tyrimÄ , klaidingai vertino įrodymus, o tai nulėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimÄ . Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistosios parodymai vertinami tik kaip jos gynybinė taktika, yra visiÅ¡kai nepagrįsta.

33. Apeliaciniame skunde aiÅ¡kinama, kad baudžiamojoje byloje yra nustatyta, jog Ž. Å . į lombardÄ pridavė aukso dirbinius. Nuteistoji neneigė, kad aukso dirbinius ji pridavė. Vis tik pirmosios instancijos teismas neįvertino, kokiomis aplinkybėmis nuteistoji minėtus aukso dirbinius įgijo. Ž. Å . vienÄ grandinėlę įsigijo už savo turėtas asmenines santaupas iÅ¡ nepažįstamos moters turgavietėje. Ant Å¡ios grandinėlės jokių inicialų nebuvo, nei Å¡iÄ grandinėlę įsigijus, nei jÄ pristatant į lombardÄ . TokiÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. D., kuris priėmė grandinėlę iÅ¡ apeliantės. Vien tai, kad nuteistoji neturėjo jokių objektyvių galimybių surasti iÅ¡ matymo pažįstamos moters, iÅ¡ kurios įsigijo minėtÄ grandinėlę, nevertintina kaip Ž. Å . kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo patvirtinanti aplinkybė.

34. Nuteistoji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo A. A. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, kurie paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad neįvardinta moteris siÅ«lė įsigyti R. S. priklausančius aukso dirbinius. Ant nuteistosios įsigytos grandinėlės jokių inicialų nebuvo. Liudytojas A. V., dirbantis lombardo paslaugomis užsiimančioje įmonėje, teigė, jog apžiÅ«rėjo į lombardÄ atneÅ¡tÄ Å½. Å . grandinėlę, tačiau jokių inicialų neidentifikavo.

Liudytojas A. D., dirbantis lombardo paslaugomis užsiimančioje įmonėje, nors įkeitimui priėmė auksinę grandinėlę, tačiau nenurodė jokių priduotos grandinėlės išskirtinių požymių. Taigi nei vienam iš lombardo darbuotojų neidentifikavus ant grandinėlės užsegimo inicialų, o nukentėjusiajam R. S. teigiant, kad jo turėta grandinėlė buvo su išskirtiniais inicialais ant užsegimo, darytina išvada, jog nuteistoji niekuomet neturėjo jokios grandinėlės priklausiusios nukentėjusiajam R.

S..

35. Ž. Å . tvirtina, kad ji pati turėjo aukso dirbinių ir tai patvirtina byloje esančios nuotraukos, kurių pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nevertino. Ji nurodė iÅ¡samias aplinkybes, dėl aukso dirbinių įsigijimo, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog buvo realizuojamas nusikalstamu bÅ«du įgytas turtas. Nuteistosios žinioje nebuvo jokių aukso dirbinių, kurie bÅ«tų įgyti nusikalstamu bÅ«du. Å is faktas reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, be pagrindo Ž. Å . pripažino kalta, nenustatęs objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių.

36. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas jos kaltę grindė tik savo teoriniais pamÄ stymais, visiÅ¡kai nekreipdamas dėmesio į tai, jog nėra jokių įrodymų, patvirtinančių faktÄ , kad ji padarė nusikalstamÄ veikÄ . Ä®vertinus visÄ bylos eigÄ teisminio nagrinėjimo metu, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas Ž. Å . atžvilgiu buvo nusiteikęs Å¡aliÅ¡kai.

37. Ž. Å . aiÅ¡kina, kad ji yra nurodžiusi, jog dirba pagal verslo liudijimÄ turguje, kur ir įsigijo grandinėlę iÅ¡ nepažįstamos moters. Kita grandinėlė buvo padovanota buvusio sutuoktinio. Ji viena augina tris vaikus, o už vaikų iÅ¡laikymÄ gauna tik 120 Eur, grandinėlės įsigijimas buvo galimybė užsidirbti pinigų. Ž. Å . tyčia daryti nusikaltimÄ nėra įrodyta. Be to, turėjo bÅ«ti atsižvelgta ir į tai, kad nuteistoji gauna pajamų dirbdama pagal verslo liudijimÄ .

38. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojų parodymai apie Ž. Š. yra melagingi, prieštaringi, nenuoseklūs ir iš esmės prieštaraujantys tyrimo metu gautiems kitiems duomenims. Nukentėjusysis R. S. aštuonis kartus keitė savo parodymus, pirmojo teisiamojo posėdžio metu jis net patikino, jog grandinėlę iš Vokietijos jam atvežė buvusi sutuoktinė. Priešingai nei liudytojo A. A. ir nukentėjusiojo R. S. parodymai, nuteistosios parodymai apie esmines aplinkybes buvo nuoseklūs viso proceso metu.

39. Ž. Å . yra įsitikinusi, kad telefoninių pokalbių turinys niekaip neįrodo jos kaltės padarius nusikaltimÄ . Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistoji įgijo, valdė, naudojosi ir nerealizavo turtÄ , žinodama, jog tas turtas įgytas nusikalstamu bÅ«du. Vien faktas, kad liudytojas A. D. nurodė, jog buvo atneÅ¡ta auksinė grandinėlė, kuri gali bÅ«ti panaÅ¡i į nuotraukoje pavaizduotÄ grandinėlę, Ž. Å . kaltės neįrodo. Lombardo paskolos kvitai taip pat nepatvirtina fakto, jog tai buvo bÅ«tent R. S. grandinėlė, tuo labiau, kad pagal nukentėjusiojo parodymus ant Å¡ios grandinėlės turėjo bÅ«ti juvelyro inicialai, tačiau jų nebuvo. Taigi darytina iÅ¡vada, kad Å¡i grandinėlė nėra niekuo susijusi su R. S..

40. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Ž. Å . kaltė dėl to, jog ji realizavo turtÄ neva žinodama, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, yra grindžiama tik prielaidomis, nesant jokių objektyvių įrodymų. Baudžiamojoje byloje apskritai nėra duomenų, kad nuteistoji bÅ«tų realizavusi turtÄ , kuris buvo įgytas nusikalstamu bÅ«du.

41. Nuteistoji mano, kad skundžiamu nuosprendžiu jai buvo paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino to, kad nuteistoji vienintelė rÅ«pinasi savo trimis vaikais, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra teigiamai charakterizuojama, jos socialiniai ryÅ¡iai labai stiprÅ«s.

42. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovė advokatė praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį dėl R. S. civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo ir civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, o nuteistajam J. G. paskirti realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

43. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog L. S. yra nukentėjusioji, nors toks procesinis statusas jai nebuvo suteiktas. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje galimai yra neteisingai nurodytas juridinio asmens, kuris Å¡ioje byloje yra civilinis ieÅ¡kovas, pavadinimas, be to, nuteistoji buvo įpareigota per nustatytÄ terminÄ Å¡iam civiliniam ieÅ¡kovui atlyginti mažesnę nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ , nei nurodoma nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje.

44. Apeliantei iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies nėra aiÅ¡ku, kokia galutinė bausmė buvo paskirta Ž. Å ., ar į bausmės laikÄ buvo įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime nuteistosios iÅ¡bÅ«tas laikas.

45. Nukentėjusiojo atstovė aiÅ¡kina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino akivaizdžių kaltinamojo akto trÅ«kumų. IÅ¡ baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų akivaizdžiai matyti, kad pagrobto turto realizavime aktyviai dalyvavo abu nuteistieji, t. y. nusikalstamÄ veikÄ atliko bÅ«dami bendrininkais. Šį pirmosios instancijos teismo ignoruotÄ faktÄ patvirtina elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Å iuo konkrečiu atveju abu nuteistieji veikė siekdami bendro tikslo. Pirmosios instancijos teismas kritiÅ¡kai vertino nuteistosios parodymus, pažymėdamas, kad bÅ«dama nuteistojo sugyventine, ji negalėjo nežinoti jo veiksmų ar pan., tačiau Å¡i aplinkybė buvo ignoruojama, kas lėmė neteisėto, nepagrįsto nuosprendžio priėmimÄ bei formalaus teisingumo vykdymÄ .

46. Skunde pažymima, kad BPK 257 straipsnyje yra nustatyta, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, paaiÅ¡kėjus, kad nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai praneÅ¡a prokurorui. Sugretinus O. G. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus bei duomenis, užfiksuotus elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, akivaizdu, kad liudytojas O. G. teisiamojo posėdžio metu davė tikrovės neatitinkančius (melagingus) parodymus. Advokatės nuomone, O. G. melagingai nurodė, jog skolino nuteistajam pinigus, kad nuteistasis O. G. internetu nupirko grandinėlę, kuri yra panaÅ¡i į nukentėjusiojo, kad liudytojas turi dvi grandinėles ir du kryželius, kuriuos galėjo neÅ¡ioti sÅ«nus ir kuriuos galėjo įkeisti.

47. Nukentėjusiojo atstovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiÅ¡kino, kodėl aukso dirbinių kainÄ skaičiavo kaip žaliavos kainÄ , o ne kaip meninio kÅ«rinio, t. y. juvelyrinio dirbinio (papuoÅ¡alo) kainÄ . Toks aukso dirbinių vertės nustatymas yra neteisingas, nes nukentėjusysis kai kuriuos juvelyrinius dirbinius (papuoÅ¡alus) gamino pagal užsakymÄ pas juvelyrÄ (tai yra vienetiniai darbai), prieÅ¡ tai įsigydamas aukso luitÄ . 585 prabos auksas nėra grynas auksas, tai specialus aukso ir kitų metalų lydinys, skirtas aukso papuoÅ¡alų gamybai, kurių vertė nustatoma ne tik pagal gryno aukso kiekį, bet ir įskaičiuojant papuoÅ¡alo meninę vertę. Taigi skaičiuojant juvelyrinių dirbinių (papuoÅ¡alų) vertę, nesant galimybės įvertinti paties juvelyrinio dirbinio vertės, siekiant sÄ Å¾iningo žalos atlyginimo nukentėjusiajam, turi bÅ«ti skaičiuojama gryno aukso kaina.

48. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtų juvelyrinių dirbinių vertę, taikė skaičiavimÄ , kurį atsakydama į nuteistojo gynėjos elektroninį laiÅ¡kÄ , pateikė Lietuvos prabavimo rÅ«mų Prabavimų ir įspaudavimo laboratorijos vedėja, tačiau teisiamojo posėdžio metu nepatikrino (neiÅ¡tyrė) tokio skaičiavimo pagrįstumo, teisingumo ir pan. Pateiktas atsakymas negali bÅ«ti vertinamas, kaip ekspertinis vertinimas. Tuo labiau, kad Lietuvos prabavimo rÅ«mai Tauriųjų metalų gaminio tyrimo akte nurodė, kad nenaujos 137,57 g masės grandinėlės vertė bÅ«tų – 4000 Eur (t. y. 29,08 Eur už gramÄ â€“ didesnė kaina, nei taikė teismas), o naujos – 10000 Eur (t. y. 72,69 Eur).

Baudžiamojoje yra duomenys, kurie leidžia teigti, jog 137,57 g juvelyrinio dirbinio (naujos grandinėlės) kaina yra 11000 Eur (t. y. 79,95 Eur). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepašalino neaiškumų dėl juvelyrinio gaminio vertės nustatymo, nenustatė, kaip ir pagal kokius kriterijus nustatoma juvelyrinio gaminio vertė, neteisingai išsprendė nukentėjusiojo civilinį ieškinį.

49. Apeliaciniame skunde aiÅ¡kinama, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė veiksmų iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybių dėl kryželio, kuris liko pas kaltinamojo tėvÄ O. G.. Liudytojas A. A. pažymėjo, kad kryželį pagamino galimai jis. Taip pat teigė, kad kryželio auselės galimai pakeistos, galimai skiriasi Å¡io kryželio svoris. Vis tik pirmosios instancijos teismas neįsitikinęs, ar kryželio auselė pakeista, t. y. neskyręs ekspertizės, užduoties specialistui, tiksliai nenustatęs kryželio svorio, nukentėjusiojo kryželį grÄ Å¾ino nusikaltimÄ padariusio asmens tėvui, kuris telefoninių pokalbių su nuteistuoju metu pripažino, kad jam žinoma apie padarytÄ vagystę. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad 30,33 g grandinėlė liko pas Ž. Å .. Å i grandinėlė, kuri buvo įkeista už 200 Eur paskolÄ , o vėliau buvo iÅ¡pirkta už 220 Eur, nebuvo apžiÅ«rėta ir tirta, nebuvo nustatoma, ar ji priklauso nukentėjusiajam.

50. Nukentėjusiojo atstovė tikina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. G. paskyrė neteisingÄ bausmę, netinkamai įvertino jo asmenybę. J. G. nusikalto tris kartus, toks jo elgesys akivaizdžiai parodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų, moralės normų, linkęs į piktnaudžiavimÄ alkoholiniais gėrimais ir linkęs nusikalsti. Skirdamas itin Å¡velniÄ bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios konkrečiai faktinės bylos aplinkybės, nuteistojo asmenybės bruožai ar pan., leidžia teigti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.

51. Advokatės įsitikinimu, faktÄ , kad nuteistajam buvo paskirta aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė patvirtina tai, jog jam buvo paskirta Å¡velnesnė bausmė nei nuteistajai, kuri viena augina tris vaikus, nėra teista, jos turtinė padėtis yra sunki.

52. Teismo posėdžio metu nuteistasis J. G. prašė jo ir jo gynėjo apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovės apeliacinį skundÄ atmesti. To paties prašė ir nuteistojo gynėjas. Nuteistoji Ž. Å . ir jos gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovės apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovė prašė jos apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistųjų ir nuteistojo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Prokurorė prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus, taip pat nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovės skundÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuteistojo J. G. gynėjo, paties nuteistojo bei nuteistosios Ž. Å . apeliaciniai skundai atmestini, o nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. S. atstovės advokatės apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

53. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis, kurie laikyti įrodymais, konstatuoja, jog J. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, o Ž. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 1 dalyje.

54. Nukentėjusysis R. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis su J. G. nuo 2020 m. vasario 11 d. 15.00 val. iki 2020 m. vasario 12 d. 00.30 val. buvo savo sesers L. S. name. Nuteistasis taisė kranÄ , o nukentėjusysis kÅ«rendamas Å¡ildė namus. R. S. teigė, kad, kai grįžo į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , pastebėjo, jog kambaryje buvusios spintos durys yra praviros. Patikrinęs spintoje kabėjusios tėvo striukės kiÅ¡enę, neberado joje laikomų aukso dirbinių. Buvo pagrobtos dvi grandinėlės, du žiedai ir du kryželiai.

Ant vienos grandinėlės kabėjo kryžius ir jo vestuvinis žiedas su trimis baltais deimantais. Å i grandinėlė maždaug 2008-2009 metais pagal užsakymÄ buvo gaminama Vilniuje, Rotundo g. Grandinėlės gamybai buvo naudojamas Å¡eimos auksas. Kartu su grandinėle buvo pagamintas ir kryželis. Vestuvinį žiedÄ darėsi prieÅ¡ 10 metų PC „Akropolis“, Vilniuje. Žiedas buvo pagamintas iÅ¡ tėvo duotų žiedų. KitÄ grandinėlę, kurios svoris apie 30,33 g, jam prieÅ¡ mirtį atidavė tėvas, tai buvo palikimas.

Ant Å¡ios grandinėlės taip pat kabėjo kryželis ir tėvo mamos žiedelis, kurio svoris buvo 2-3 g. Tėvas Å¡iÄ grandinėlę, kuriÄ atvežė iÅ¡ Ukrainos, kaip dovanÄ gavo iÅ¡ sutuoktinės. R. S. teigė, kad jam, įvertinus grÄ Å¾intÄ grandinėlę, iÅ¡ viso buvo padaryta 7700 Eur dydžio turtinė žala (t. 8, b. l. 161-163, t. 9, b. l. 95). IÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir protokole-pareiÅ¡kime (t. 1, b. l.

23) bei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 15-16, 19-20, 23-24, 32-33, 36-37).

55. IÅ¡ nukentėjusiojo R. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pagrobtų aukso dirbinių praba buvo 585. Vestuvinis žiedas, grandinėlė ir kryželis buvo pagaminti pagal užsakymÄ maždaug prieÅ¡ 10 metų. Å ie dirbiniai buvo pagaminti iÅ¡ nukentėjusiojo tėvo duoto Å¡eimos aukso, taip pat iÅ¡ auksinių žiedų, kuriuos buvo gavęs iÅ¡ savo močiučių, jo paties įsigytų smulkių aukso dirbinių. VienÄ kryželį nukentėjusysis gavo iÅ¡ tėvo. R.

S. teigė, kad iÅ¡ jo buvo pagrobta – grandinėlė, kuri svėrė 138 g, o jos vertė buvo 6200 Eur, grandinėlė, kuri svėrė 36 g, o jos vertė buvo 2000 Eur, vestuvinis žiedas, kuris svėrė 10 g, o jo vertė buvo 1500 Eur, žiedas, kuris svėrė 3 g, o jo vertė buvo 200 Eur, kryželis, kuris svėrė 20 g, o jo vertė buvo 1000 Eur, ir kryželis, kuris svėrė 7 g, o jo vertė buvo 500 Eur. IÅ¡ tikrųjų ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo R. S. parodymai dėl pagal užsakymÄ pagamintos ir pagrobtos grandinėlės svorio kito (nukentėjusysis, apklausiamas 2020 m. vasario 14 d., nurodė, kad grandinėlės svoris buvo 168 g, o, apklausiamas 2020 m. gegužės 21 d., jis nurodė, kad grandinėlė svėrė 138 g), taip pat kito jo parodymai ir dėl pagrobtų aukso dirbinių vertės. Taip pat pastebėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 32-33) nukentėjusysis nurodė, kad tėvo grandinėlė, kuriÄ jis gavo kaip palikimÄ , buvo pirkta Vokietijoje, o pirmosios instancijos teisme aiÅ¡kino, kad tėvas grandinėlę atsivežė iÅ¡ Ukrainos.

Nukentėjusysis tik 2020 m. gruodžio 2 d. vykusios apklausos metu (t. 2, b. l. 36-37) nurodė, kad be dviejų grandinėlių, vestuvinio žiedo ir dviejų kryželių buvo pagrobtas ir iš tėvo gautas močiutės vestuvinis žiedas. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokia R. S. parodymų kaita nėra pagrindas tvirtinti, jog nukentėjusiojo parodymai dėl pagrobtų aukso dirbinių laikytini nepatikimais. Aptarti nukentėjusiojo parodymų pokyčiai yra vertintini tik kaip anksčiau jo nurodytų aplinkybių patikslinimas bei papildymas.

56. Nėra pagrindo sutikti su teiginiu, kad R. S. parodymus dėl pagal užsakymÄ pagamintos ir iÅ¡ jo pagrobtos grandinėlės svorio pakeitė tuomet, kai jis susipažino su lombardo, kuriame buvo užstatyta minėta grandinėlė, kvitu, t. y., kad nukentėjusysis savo parodymus derino su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. IÅ¡ baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad nukentėjusiojo atstovei su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat ir minėtu lombardo kvitu, buvo leista susipažinti 2020 m. gegužės 25 d. (t. 2, b. l. 50), o nukentėjusysis parodymus dėl grandinėlės svorio patikslino 2020 m. gegužės 21 d. (t. 2, b. l. 23-24).

Pastebėtina, kad nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 36-37) nurodė, kad patikslino pagrobtų aukso dirbinių vertę, nes iÅ¡ pradžių jų kainÄ nurodė ne kaip papuoÅ¡alų, o kaip laužo. Apie pagrobtÄ Å¾iedelį, kuris anksčiau priklausė močiutei, jis buvo pamiršęs, nes jo nesureikÅ¡mino dėl vertės, kuri yra nedidelė, lyginant su kitų pagrobtų aukso dirbinių verte. Taigi įvertinus, kas buvo aptarta, nukentėjusiojo parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, ypač atsižvelgus į tai, kad juos dalyje dėl aukso dirbinių turėjimo patvirtina ir liudytojų E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, taip pat A.

A. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo nesivadovauti.

57. IÅ¡ liudytojos E. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad Å¡i liudytoja nurodė, jog R. S. jai paskambino apie 05.30-06.00 val. ir pranešė, kad jį apvogė. Nukentėjusysis vagystės faktÄ pastebėjo tik naktį. Liudytoja teigė, kad jai yra žinoma, kokie dirbiniai buvo pagrobti iÅ¡ nukentėjusiojo. IÅ¡ R. S. buvo pagrobta grandinėlė su kryželiu, tėvo grandinėlė, ant kurios buvo kryželis ir žiedelis. Taip pat R. S. turėjo vestuvinį žiedÄ su trimis briliantais.

PagrobtÄ grandinėlę R. S. įgijo prieÅ¡ 7-8 metus. Liudytoja nuolatos matė nukentėjusiojo aukso papuoÅ¡alus, nes Å¡is Å¡iuos dirbinius neÅ¡iojo (t. 10, b. l. 1-2). IÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad R. S. turto vagystė buvo padaryta 2020 m. vasario mėnesį. Viena iÅ¡ pagrobtų grandinėlių, pakabukas ir vestuvinis žiedas buvo gaminti pagal užsakymÄ . Kiek liudytojai žinoma, aukso dirbinius nukentėjusysis laikė kažkur spintoje (t. 2, b. l. 127-128).

IÅ¡ liudytojo A. A. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad Å¡is liudytojas paaiÅ¡kino, jog jis yra juvelyras, dirba Rotundo g. Jis pažįsta R. S., nes Å¡is yra senas jo klientas, darė jam grandinėles, apyrankes. Liudytojas patvirtino, kad grandinėlę, kuri buvo pagrobta, o vėliau grÄ Å¾inta R. S., prieÅ¡ 10 metų pagamino jis. Grandinėlę liudytojas atpažino, nes tuo metu niekas tokio tipo grandinėlių negamino. Grandinėlės pynimo tipas vadinamas „sauro“. Minėtos grandinėlės svoris yra 130-150 g.

R. S. yra gaminęs ir kryželį, kurio svoris 15-20 g. Ant grandinėlės yra išgraviruoti liudytojo inicialai „(duomenys neskelbtini)“, dėl šios priežasties grandinėlę taip pat identifikavo kaip savo gaminį (t. 9, b. l. 95-96). VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ pažymėjimas patvirtina, kad liudytojas A. A. nuo 2002 m. liepos 9 d. turi teisę užsiimti mažmenine prekyba juvelyriniais tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiais, juvelyrinių tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių gamyba, juvelyrinių tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių taisymu (t. 9, b. l. 84).

IÅ¡ negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad minėtÄ veiklÄ nuo 2011 m. kovo 4 d. iki 2013 m. kovo 4 d., kaip nurodė ir nukentėjusysis, liudytojas vykdė patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 85-89). PraÅ¡ymo dėl atsakomybės ženklo perregistravimo, skirto VÄ® „Lietuvos prabavimo rÅ«mai“, turinys patvirtina, kad nuo 2012 m. birželio 6 d. atsakomybės ženklas „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruotas liudytojo A. A. vardu. Baudžiamojoje byloje esančios nuotraukos (t. 2, b. l. 139-143, t. 9, b. l. 166-183) patvirtina, kad R.

S. turėjo jo nurodytus papuoÅ¡alus, juos neÅ¡iojo, taip pat jo tėvas turėjo nukentėjusiajam vėliau paliktÄ grandinėlę su kryželiu. Taigi atsižvelgus į visa tai, kas aparta, apeliacinės instancijos teismui, nekyla abejonių, kad nukentėjusysis disponavo dviem grandinėlėmis, dviem kryželiais ir dviem žiedais, kuriuos laikė name, esančiame (duomenys neskelbtini).

58. Kaip jau buvo minėta anksčiau, „(duomenys neskelbtini)“ ženklas buvo registruotas 2012 metais. Nukentėjusysis ir liudytojas A. A. nurodė ankstesnį grandinėlės, ant kurios yra minėti inicialai/ženklas, pagaminimo laikÄ . Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡i aplinkybė nėra pagrindas tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymų, kurie sutampa dėl esminių aplinkybių, vertinti kaip nepatikimų. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nurodė tik apytikslį laikÄ , kada galėjo bÅ«ti pagaminta pagrobta grandinėlė. Kita vertus, aptariamas ženklas galėjo bÅ«ti liudytojo naudojamas gaminant juvelyrinius dirbinius ir jo neregistravus.

59. Apeliacinės instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kad nukentėjusysis savo gyvenamojoje vietoje laikė juvelyrinius dirbinius, nekeičia ir faktas, jog liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. S. aukso dirbinius paskutinį kartÄ matė maždaug prieÅ¡ mėnesį iki vagystės, o R. S. mirusio tėvo grandinėlės ji nematė nuo buvusio uoÅ¡vio mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 127-128). Pažymėtina, kad tiek nukentėjusysis R. S. pirmosios instancijos teisme (t. 8, b. l. 162), tiek liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, kad nukentėjusysis papuoÅ¡alų neneÅ¡iojo nuo spalio mėnesio, nes jį pradėjo berti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek nukentėjusysis (t. 8, b. l. 162), tiek minėta liudytoja (t. 10, b. l.

1) pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jie matydavosi tik savaitgaliais. Taip pat liudytoja E. S. pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l.

1) nurodė, kad, prasidėjus COVID-19 pandemijai, su nukentėjusiuoju matydavosi retai. Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, yra akivaizdu, kodėl liudytoja tam tikrÄ laiko tarpÄ galėjo nematyti ir nematė, kad nukentėjusysis neÅ¡ioja turimus aukso dirbinius.

60. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis R. S. taip pat nurodė, kad buvo pagrobti ne tik anksčiau aptarti aukso dirbiniai, bet ir 2400 Eur, kuriuos jis laikė toje pačioje vietoje kaip ir papuoÅ¡alus (t. 8, b. l. 161). TokiÄ aplinkybę nukentėjusysis nurodė ir protokole-pareiÅ¡kime (t. 1, b. l.

23) bei apklausų, vykusių ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 15-16, 19-20, 23-24). R. S. teigė, kad pagrobti 2400 Eur buvo 50 Eur nominalo kupiūromis. Pažymėtina, kad liudytoja E. S. tiek pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l. 2), tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 127-128) nurodė, kad jai nėra žinoma, ar R. S. turėjo santaupų. Vis tik teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad R. S. galėjo disponuoti ir disponavo nurodyta pinigų suma.

61. Nukentėjusysis R. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jam finansiÅ¡kai padėjo mama ir sesuo, kurios atvažiuodavo ir duodavo pinigų arba kartais pervesdavo pinigų į banko sÄ skaitÄ . Taip pat jis santaupų sukaupė ir iÅ¡ tėvo duotų pinigų. Jis prieÅ¡ karantinÄ keletÄ metų dirbo „J.I.S.K.“, esančiame Å venčionyse, darbo užmokestis buvo apie 555 Eur (t. 8, b. l. 162). Liudytoja E. S. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad R. S. dirbo treneriu sporto klube Å venčionyse (t. 10, b. l. 2). Taigi atsižvelgus į tai, kas aptarta, net ir žinant tai, kad R. S. savo dukros iÅ¡laikymui kas mėnesį moka po 130 Eur (t. 8, b. l. 162, t. 10, b. l. 2), 2400 Eur nelaikytina tokio dydžio suma, kurios nukentėjusysis per ilgesnį laikÄ nebÅ«tų galėjęs susitaupyti (sukaupti). Ä®vertinęs tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. S. įvykio metu galėjo turėti ir turėjo 2400 Eur.

62. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo J. G. ir jo gynėjo advokato teiginiai, jog nukentėjusysis tiek pinigus, tiek aukso dirbinius galėjo pralošti kazino, yra nepagrįsti jokiais duomenimis. Nukentėjusysis R. S. pirmosios instancijos teisme neneigė, kad lošdavo kazino, tuo pačiu jis aiškino, kad tai buvo prieš daug metų (t. 8, b. l. 163). Liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad maždaug prieš keturis metus R. S. lankydavosi kazino. Jai taip pat žinoma, jog 3-4 metus nukentėjusysis tikrai kazino nebuvo. Taigi, atsižvelgus į aptartus nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus, nėra pagrindo tvirtinti, kad minėti nukentėjusiajam priklausantys juvelyriniai dirbiniai ir pinigai galėjo būti naudojami lošimams bei pralošti kazino.

63. Pažymėtina, kad tiek iÅ¡ nuteistojo J. G. parodymų, tiek iÅ¡ liudytojo O. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisme, matyti, jog nukentėjusysis nuolat neturėdavo pinigų. J. G. pirmosios instancijos teisme aiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ R. S. norėjo iÅ¡ jo tėvo pasiskolinti pinigų (t. 10, b. l. 3). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, kad R. S. ne kartÄ skolinosi dideles pinigų sumas iÅ¡ O. G.. Ä®vykio dienÄ nukentėjusysis net neturėjo savo cigarečių rÅ«kymui. R. S. į skolÄ iÅ¡ žmonių imdavo baltarusiÅ¡kas cigaretes (t. 5, b. l. 138-141). Liudytojas O. G. pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l.

18) ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 101) patvirtino J. G. nurodytas aplinkybes. Vis tik Å¡ioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek nuteistasis, tiek liudytojas nurodė, kad skolas nukentėjusysis visuomet grÄ Å¾indavo. J. G. ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 138-141) nurodė, kad skolinti pinigai bÅ«davo atiduodami greitai. Taigi aptarti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis galimai susidurdavo su piniginių lėšų trÅ«kumu, kas nulemdavo poreikį skolintis pinigus, tačiau tuo pačiu konstatuotina, kad Å¡i aplinkybė neleidžia tvirtinti, jog nukentėjusiojo finansinė padėtis buvo bloga, todėl jis negalėjo turėti sutaupęs 2400 Eur bei disponuoti aukso dirbiniais.

Å ioje vietoje pažymėtina ir tai, kad asmenims nėra visiÅ¡kai neįprasta turėti santaupų, kurios visos ar nustatyta jų dalis be didesnės bÅ«tinybės nėra naudojamos net ir finansiÅ¡kai sunkesniu laikotarpiu. Be to, kaip jau minėta, pats nuteistasis yra teigęs, kad nukentėjusysis skolas grÄ Å¾indavo greitai, o tai rodo, jog finansiniai sunkumai bÅ«davo trumpalaikiai, nukentėjusysis gaudavo reikiamų pajamų tam, kad galėtų grÄ Å¾inti skolas.

64. Ä®vertinęs visa tai, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iÅ¡ tikrųjų R. S. nuo 2020 m. vasario 11 d. 15.00 val. iki 2020 m. vasario 12 d. 00.30 val. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė jam priklausančius aukso dirbinius, t. y. grandinėlę, kurios svoris 137,66 g, grandinėlę, kurios svoris 30,33 g, žiedÄ , kurio svoris 10 g, žiedÄ , kurio svoris 3 g, kryželį, kurio svoris 20 g, ir kryželį, kurio svoris 7 g, bei 2400 Eur grynųjų pinigų.

65. Nukentėjusysis R. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis aukso papuoÅ¡alus ir pinigus tikrindavo kiekvienÄ dienÄ (t. 8, b. l. 161). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad paskutinį kartÄ aukso dirbinius matė 2020 m. vasario 11 d., apie 09.00-10.00 val. IÅ¡ namų įvykio dienÄ iÅ¡vyko apie 15.00 val. Namo grižo 2020 m. vasario 12 d., apie 00.30 val. (t. 2, b. l. 15-16, 23-24). Taigi atsižvelgus į nukentėjusiojo parodymus, yra neginčytinai nustatyta, kad pinigai ir aukso dirbiniai iÅ¡ nukentėjusiojo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), galėjo bÅ«ti pagrobti tik tuo metu, kai jo nebuvo namuose, t. y., nuo 2020 m. vasario 11 d. 15.00 val. iki 2020 m. vasario 12 d. 00.30 val.

66. Nuteistasis J. G. viso proceso metu (t. 5, b. l. 138-141, t. 10, b. l.

2) aiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ pas nukentėjusįjį R. S. buvo atvykęs tik tuomet, kai nukentėjusysis jam pranešė apie vagystę ir jie laukė policijos. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek nukentėjusiojo, tiek paties nuteistojo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad aukso papuoÅ¡alus ir pinigus, kurie, kaip jau minėta, buvo laikomi R. S. gyvenamojoje vietoje, pagrobė bÅ«tent J. G..

67. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis R. S. aiÅ¡kino, kad J. G. kiekvienÄ dienÄ bÅ«davo pas jį namuose. Nukentėjusysis pasakydavo J. G., kad jis ketina nuvažiuoti nusipirkti cigarečių ar ko nors kito. Nuteistasis matydavo, kaip nukentėjusysis nueidavo į kambarį ir po poros minučių grįždavo, matydavo, kur R. S. nueidavo paimti pinigų (t. 8, b. l. 161, 163). FaktÄ , kad nuteistasis žinojo, jog R. S. turėjo aukso papuoÅ¡alų, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti nuotrauka (t. 9, b. l. 166). IÅ¡ Å¡ios nuotraukos matyti, kad joje užfiksuoti ant tilto stovintys J. G. ir R. S., kuris dėvi aukso grandinėles, ant kurių matyti kabantys kryželiai. Taigi, įvertinus tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nuteistajam buvo žinoma apie tai, kad R. S. turi aukso dirbinių, kurie potencialiai gali bÅ«ti laikomi nukentėjusiojo gyvenamoje vietoje, taip pat jis apytiksliai galėjo numanyti, kur nukentėjusysis laiko turimas pinigines lėšas.

68. Nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 23-24) ir pirmosios instancijos teisme (t. 8, b. l. 161-162) paaiÅ¡kino, kad raktus nuo namų įsidėjo į striukės iÅ¡orinę kiÅ¡enę, kuriÄ sesers namuose pakabino ant kėdės, buvusios virtuvėje. J. G. tvarkė kranÄ , o jis kÅ«reno židinį, buvo išėjęs malkų, taip pat ir į kitus kambarius. Taigi iÅ¡ aptartų nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad striukė, kurios kiÅ¡enėje buvo laikomas raktas nuo R.

S. namų, visÄ laikÄ nebuvo nukentėjusiojo matymo zonoje. Tokį faktÄ nukentėjusysis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 23-24). Nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 19-20, t. 2, b. l. 27-28) ir pirmosios instancijos teisme (t. 8, b. l. 161-162) taip pat parodė, kad J. G., tvarkant kranÄ , buvo porÄ kartų iÅ¡važiavęs iÅ¡ jo sesers namų. PirmÄ kartÄ J. G. iÅ¡važiavo į parduotuvę „RieÅ¡utas“ nupirkti kranÄ . Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad J.

G. buvo iÅ¡važiavęs apie pusvalandį laiko (t. 2, b. l. 19-20). Byloje esantis čekis patvirtina, kad 2020 m. vasario 11 d. 16.32 val. minėtoje parduotuvėje buvo pirktas kranas (t. 2, b. l. 31). Pasak nukentėjusiojo R. S., J. G. antrÄ kartÄ buvo nuvykęs pas savo tėvÄ O. G. paimti dar kažkokių raktų, instrumentų, detalių. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nurodė, kad ir šį kartÄ nuteistasis užtruko apie pusvalandį (t. 8, b. l. 162). Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 138-141) ir pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l.

2) neneigė, kad įvykio dienÄ buvo iÅ¡važiavęs iÅ¡ nukentėjusiojo sesers namų, kuriuose pasiliko nukentėjusysis. Liudytojas O. G. pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l.

18) patvirtino, kad J. G. įvykio dienÄ pas jį vienÄ kartÄ buvo atvažiavęs ir be nukentėjusiojo R. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 138-141) J. G. nurodė, kad, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ parduotuvės „RieÅ¡utas“, sumaišė puses ir prie Å¡viesoforo pasuko ne į CirkliÅ¡kio pusę, o į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur ir yra R. S. gyvenamoji vieta. Čia apsisuko ir grįžo į nukentėjusiojo sesers namÄ . Nukentėjusysis R. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nuo sesers namų, kur jie buvo su J.

G., iki jo namų yra 3-4 km atstumas (t. 8, b. l. 162). Iš viešai internete skelbiamos informacijos matyti, kad atstumas nuo nukentėjusiojo sesers namų, esančių (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 19-20), iki nukentėjusiojo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), yra apytiksliai 3,2 km. Šis atstumas automobiliu gali būti įveiktas per 8 minutes. Pakeliui tarp nukentėjusiojo sesės namų ir jo gyvenamosios vietos yra parduotuvė „Riešutas“, esanti A. Rymo g. 8, Švenčionyse, bei (duomenys neskelbtini), kur gyvena nuteistojo tėvas.

Taigi atsižvelgus į tai, kas aptarta, konstatuotina, kad J. G. turėjo pakankamai laiko pagrobti ir pagrobė iš nukentėjusiojo namų šiam priklausančius aukso dirbinius bei pinigus.

69. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis R. S. nurodė, kad įvykio dienÄ grįžęs namo įsilaužimo požymių į namÄ nerado (t. 8, b. l. 161). Tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 15-16) bei protokole-pareiÅ¡kime (t. 1, b. l. 23). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis aiÅ¡kino, kad, prieÅ¡ iÅ¡vykstant pas seserį, įsitikino, jog namo durys užrakintos, langai uždaryti. Grįžęs namo, įsilaužimo požymių nepastebėjo, durys buvo užrakintos, neiÅ¡laužtos, langai uždaryti (t. 2, b. l. 15-16).

Nuteistasis J. G. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad į R. S. namus atvykę policijos pareigÅ«nai įsilaužimo požymių nenustatė (t. 10, b. l. 3). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis teigė, kad, atvykus pas nukentėjusįjį į namus, R. S. namo duris atrakino raktu (t. 5, b. l. 138-141). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokole (t. 1, b. l. 106-107, 110-119) užfiksuotų duomenų matyti, kad ant įėjimo į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), durų bei jų spynos atrakto matomų apgadinimų nėra.

Apgadinimų neaptikta ir ant visų namo langų. Durys, vedančios į gyvenamojo namo pirmÄ jį aukÅ¡tÄ , yra atrakintos, jų spynos atraktas bei pačios durys be apgadinimų. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad ant atrakto nuo R. S. gyvenamojo namo lauko durų abiejų sekcijų volelių raktų kanalų sienelių buvo aptikti keli silpni pėdsakai, kuriuos iÅ¡tyrus, nepakanka teigti, kad pateiktas atraktas buvo atrakintas paÅ¡aliniais įrankiais (t. 3, b. l. 55-57). Taigi aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad į nukentėjusiojo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo įsibrauta mechaniÅ¡kai nepaÅ¡alinus kliūčių (nesugadinus, neiÅ¡laužus durų spynos ar pan.) tokiam įsibrovimui.

Ä®vertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjimu atveju tokiÄ galimybę turėjo tik J. G., t. y. paimdamas ir panaudodamas R. S. gyvenamojo namo raktÄ , kuris buvo laikomas nukentėjusiojo striukės kiÅ¡enėje.

70. Pirmosios instancijos teisme liudytoja M. G. (buvusi pavardė V.) parodė, kad ji dirbo naktinėje pamainoje kazino. Jos pamainos metu į loÅ¡imo namus atėjo J. G. ir pralošė 600 Eur, kurie buvo 50 Eur nominalo kupiÅ«romis (t. 9, b. l. 17). IÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes minėta liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. G. parodė, kad ji dirbo „T.A.T.“ kazino loÅ¡imų automatų salone, esančiame (duomenys neskelbtini). Ä® loÅ¡imų salonÄ 2020 m. vasario 12 d., apie 22.00 val., užėjo vyras, kurio vardas pagal asmens tapatybės dokumentÄ buvo „J.“, gimimo metai – (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini).

Jų salone eurai keičiami į geležines monetas ir tuomet yra žaidžiama. Nurodytas vyras pralošė apie 600 Eur. Keitimui pateikė kupiūras po 50 Eur. Be to, liudytoja matė, kaip vyras du ar tris kartus keitė 50 Eur nominalo kupiūras ir lošimų salėje stovinčiame pinigų keitimo aparate (t. 2, b. l. 73). Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodytas liudytojos aplinkybes iš esmės patvirtina kitų objektų apžiūros protokole (t. 3, b. l. 95-96) užfiksuoti duomenys.

IÅ¡ Å¡iame protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad buvo peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ UAB „T.A.T.“ kazino loÅ¡imo automato salono, esančio (duomenys neskelbtini). IÅ¡ vaizdo įrašų nustatyta, kad J. G. 2020 m. vasario 12 d. 22.59.56 val. stovi prie kasos langelio ir keitimui pateikia oranžinės spalvos kupiÅ«rÄ . Gavęs monetas nueina prie žaidimų automatų ir žaidžia. Nustatyta, kad J. G. per vakarÄ dar penkis kartus kasos langelyje pakeičia pinigus į monetas, kiekvienÄ kartÄ pateikdamas po vienÄ oranžinės spalvos kupiÅ«rÄ .

Taip pat vienÄ kartÄ pinigus į žaidimo monetas pakeičia salėje esančiame pinigų keitimo automate. Taigi atsižvelgus į aptartas aplinkybes, o bÅ«tent tai, kad neužilgo po to, kai buvo pagrobtas nukentėjusiojo R. S. turtas, t. y., praėjus maždaug pusei paros nuo vagystės, J. G. užfiksuotas žaidžiantis žaidimų automatų salone, jis loÅ¡imui iÅ¡keitė apie 600 Eur, kurie buvo 50 Eur nominalo kupiÅ«romis, ir Å¡ias aplinkybes siejant su tuo, kad iÅ¡ nukentėjusiojo R. S. pagrobti pinigai buvo 50 Eur kupiÅ«romis, bei atsižvelgus į visas anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai dar kartÄ patvirtina, jog vagystę įsibraunant į nukentėjusiojo gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), padarė J.

G..

71. Pažymėtina, kad J. G. tiek pirmosios instancijos teisme (t. 10, b. l. 3), tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 147-148) aiÅ¡kino, kad kazino naudojo pinigus, kuriuos buvo pasiskolinęs iÅ¡ tėvo. IÅ¡ tėvo pasiskolino 1000 Eur prieÅ¡ Å v. Valentino dienÄ , nes norėjo padaryti staigmenÄ savo sugyventinei Ž. Å .. Å ias nurodytas nuteistojo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 96-98) ir pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l.

18) patvirtino liudytojas O. G.. Vis tik tai, kad J. G. kazino žaidė tėvo skolintais pinigais, paneigia elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (t. 4, b. l. 40-44) užfiksuotas pokalbis tarp nuteistojo J. G. ir O. G.. Iš 2020 m. balandžio 5 d. 13.05 val. vykusio pokalbio tarp O. G., besinaudojančio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), ir J. G., besinaudojančiu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), turinio matyti, kad, J. G. atsisakius darbo, O. G. nurodo, jog sūnus dabar gali ilsėtis, nes turi pinigų, gali pažaisti žaidimo automatais.

Tėvas taip pat nurodo, kad sÅ«nui gyvenimas geruoju nesigaus, jam kada nors nukirs rankas. O. G. pokalbio metu teigia, kad jis nevagia. Taip pat nurodo, jog viskÄ Å¾ino, tačiau niekam nesakys. Aptarto pokalbio turinys, vertinant jį kitų anksčiau aptartų duomenų kontekste, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis pinigines lėšas, kurias naudojo ir loÅ¡imams, gavo neteisėtu bÅ«du, apie kurį O. G. nurodė, jog nieko neinformuos.

72. FaktÄ , kad nukentėjusiojo pinigus ir aukso papuoÅ¡alus, įsibraunant į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , pagrobė bÅ«tent J. G., patvirtina ir liudytojų A. D., A. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, duomenys, užfiksuoti daiktų ir objektų parodymo atpažinti, taip pat elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose.

73. IÅ¡ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, protokolų turinio matyti, kad nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. J. G. ir Ž. Å . tarpusavyje susiskambina ir bendrauja apie aukso dirbinių pridavimÄ Ä¯ lombardÄ , siÅ«lomas aukso dirbinių supirkimo ir įkeitimo, gaunant paskolÄ , kainas, privalomas mokėti palÅ«kanas įkeistų dirbinių iÅ¡pirkimo atveju, tariasi, kur geresnės pardavimo ir supirkimo kainos, ar smulkius aukso dirbinius priduoti kartu su didžiÄ ja grandinėle, ar Å¡iÄ grandinėlę priduoti atskirai.

Taip pat nustatyta, kad minėtu laikotarpiu J. G. porÄ kartų susisiekia su moterimi, besinaudojančia telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kurios taip pat klausinėja apie aukso supirkimo ir pardavimo kainas lombarduose jos gyvenamajame mieste, nurodydamas, kad nori priduoti grandinėlę. Liudytojas A. D. pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l. 94-95) nurodė, kad jis dirba UAB „V.“, kuri užsiima juvelyrinių gaminių prekyba bei lombardo paslaugomis. Ž. Å . atnešė stambiÄ grandinėlę, kuri svėrė virÅ¡ 130 g, užstatymui.

Jis už grandinėlę davė 3000 Eur. Iki tol, kol Ž. Å . pridavė grandinėlę ir atvyko policijos pareigÅ«nai aiÅ¡kintis dėl priduotos grandinėlės, panaÅ¡ių grandinėlių į lombardÄ nebuvo atneÅ¡ta ir įkeista. Tokias pačias aplinkybes liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas A. D. teigė, kad UAB „V.“ priklausantis lombardas yra įsikÅ«ręs (duomenys neskelbtini). Ž. Å . grandinėlę įkeitė 2020 m. balandžio 18 d. Tai buvo vyriÅ¡ka auksinė grandinėlė, aukso praba buvo 585, grandinėlė svėrė 137,66 g (t. 2, b. l. 77).

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. taip pat paaiÅ¡kino, kad Ž. Å . ir anksčiau, t. y., 2020 m. kovo 16 d. buvo pridavusi mažesnio dydžio auksinę grandinėlę, aukso praba buvo 585, grandinėlė svėrė 30,33 g, ir gavo 200 Eur paskolÄ . TÄ dienÄ , kai Ž. Å . atsiėmė minėtÄ grandinėlę, ji paprašė pasverti ir kitus turimus aukso dirbinius. Liudytojas patvirtino, kad priduota grandinėlė, kuri svėrė 30,33 g, yra labai panaÅ¡i į vienoje iÅ¡ nuotraukų užfiksuotų R. S. turėtų grandinėlių (t. 2, b. l. 80-81, 84).

Liudytojo A. D. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina lombardo kvituose (t. 2, b. l. 148,199) užfiksuoti duomenys. Iš šių duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 18 d. Ž. Š. UAB „V.“ užstatė grandinėlę, aukso praba buvo 585, grandinėlė sveria 137,66 g, o 2020 m. kovo 16 d. buvo užstačiusi grandinėlę, aukso praba 585, kuri svėrė 30,33 g. Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo (t. 2, b. l. 158-161) matyti, kad R.

S. grandinėlę, kuriÄ Å½. Å . pridavė į UAB „V.“ lombardÄ ir kuri svėrė 137,66 g, atpažino kaip jam priklausančiÄ grandinėlę, kuri buvo pagrobta iÅ¡ jo gyvenamosios vietos. Å ioje vietoje pažymėtina, kad liudytojas A. V. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad moteris, panaÅ¡i į Ž. Å ., lombarde, kuriame jis dirbo, 2020 m. kovo mėnesį norėjo parduoti storÄ , „baraka“ pynimo, geltono su baltu aukso grandinėlę. NorėtÄ priduoti grandinėlę atpažino policijos pareigÅ«nų pateiktose nuotraukose (t. 9, b. l. 17).

IÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 86-87). Liudytojas A. V. parodė, kad jis dirba UAB „A.V.“, esančioje (duomenys neskelbtini), kuri vykdo lombardo, aukso supirkimo veiklÄ . Moteris 2020 m. kovo mėnesį atnešė į lombardÄ auksinę grandinėlę ir kryželį. Grandinėlė ir kryželis yra labai panaÅ¡Å«s į papuoÅ¡alus, kurie užfiksuoti policijos pareigÅ«nų parodytuose nuotraukose, kuriose užfiksuoti R. S. pagrobti aukso papuoÅ¡alai, o bÅ«tent „sauro baraka“ pynimo grandinėlę ir didesnį kryželį.

Ä®vertinęs visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nekyla jokių abejonių, jog J. G. ir Ž. Å . tarpusavyje bendravo apie iÅ¡ R. S. pagrobtų aukso papuoÅ¡alų pridavimÄ , kuriuos Ž. Å . bandė parduoti arba įkeisti, o dalį jų ir pridavė į lombardÄ .

74. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad R. S. galėjo atpažinti ir atpažino bÅ«tent iÅ¡ jo pagrobtÄ grandinėlę. IÅ¡ daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo turinio matyti, kad R. S. atpažino iÅ¡ jo pagrobtÄ grandinėlę pagal užsegimÄ bei tai, jog viduje yra arkliuko ženklas. Å ioje vietoje pažymėtina, kad dar prieÅ¡ grandinėlės atpažinimÄ , kuris vyko 2020 m. birželio 1 d., apklausiamas 2020 m. gegužės 21 d. (t. 2, b. l. 23-24), nukentėjusysis R.

S. nurodė, kad iÅ¡ jo pagrobta 137,66 g svorio grandinėlė iÅ¡siskiria užsegimu, nes yra du užsegimai. Reikia nuimti kabliukÄ , tuomet paspausti mygtukÄ . Be to, ant užsegimo iÅ¡ vidaus yra pavaizduotas arkliukas. Aplinkybė, kad R. S. grandinėlės atpažinimo metu, prieÅ¡ingai nei pirmosios instancijos teisme teigė liudytojas A. A., nenurodė, jog ant grandinėlės yra juvelyro, gaminusio grandinėlę pagal užsakymÄ , inicialai „(duomenys neskelbtini)“, nėra pagrindas teigti, kad negalima remtis daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuotais duomenimis.

Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas A. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad Ž. Å . parodyta grandinėlė, kuriÄ jis atpažino policijos pareigÅ«nų pateiktose nuotraukose, yra gaminama pagal užsakymÄ , tokių grandinėlių nėra labai daug (t. 9, b. l. 18). Liudytojas A. D. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad Ž. Å . užstatyta 137,66 g svorio grandinėlė buvo neįprasta, nebÅ«dingai geltonos spalvos (t. 9, b. l. 95). Taigi atsižvelgus į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėtame protokole užfiksuoti duomenys laikytini patikimais, patvirtinančiais, jog R.

S. atpažino bÅ«tent jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ , kuris buvo iÅ¡ jo pagrobtas.

75. J. G. viso proceso metu (t. 5, b. l. 147-148, t. 10, b. l.

3) aiÅ¡kino, kad O. G. 2019 m. sausio mėnesio pradžioje automobilio pirkimui davė 5000 Eur. Tėvo duotus pinigus su palÅ«kanomis jis paskolino V. J.. V. J. 2019 m. sausio pabaigoje – vasario pradžioje iÅ¡ nuteistojo pasiskolino 2500 Eur su 600 Eur palÅ«kanomis. Vasarį V. J. vėl iÅ¡ J. G. pasiskolino 2500 Eur. V. J. nuteistajam viso turėjo grÄ Å¾inti virÅ¡ 6000 Eur. V. J. sutartu laiku pinigų negrÄ Å¾ino, todėl nuteistasis nutarė užstatyti tėvo aukso dirbinius ir gauti pinigų automobilio pirkimui, o V. J. turėjo iÅ¡pirkti Å¡iuos aukso dirbinius. Tuomet nuteistieji ir pradėjo skambinėti į lombardus bei domėtis aukso supirkimo kainomis. Vis tik tėvo aukso dirbiniai nebuvo įkeisti, nes problemos su pinigais iÅ¡sisprendė. V. J. skolÄ grÄ Å¾ino. Tokias J. G. nurodytas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme patvirtino liudytojai O. G. (t. 2, b. l. 92-93, 101, t. 9, b. l.

18) bei V. J. (t. 2, b. l. 133-134, t. 9, b. l. 94). IÅ¡ pakvitavimų (t. 3, b. l. 29-30, 31) matyti, kad J. G. per du kartus V. J. paskolino po 2500 Eur. PirmÄ kartÄ paskolino pinigus už 600 Eur palÅ«kanas, o antrÄ kartÄ â€“ už 550 Eur palÅ«kanas. Abi skolos su palÅ«kanomis buvo grÄ Å¾intos 2020 m. balandžio 17 d. Liudytojas O. G. taip pat ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 96-98) ir pirmosios instancijos teisme (t. 9, b. l. 18-19) patvirtino, kad jis turi aukso dirbinių, t. y. du kryželius, tris grandinėles, kuriuos prireikus visada galėjo paimti J.

G.. FaktÄ , kad O. G. turėjo nurodytus aukso dirbinius, patvirtina ir byloje esančios nuotraukos (t. 5, b. l. 149-154). Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. G. teiginius, kuriuos patvirtina liudytojų V. J. ir O. G. parodymai, paneigia elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti pokalbiai tarp J. G. ir Ž. Å ., O. G. ir J. G., Ž. Å . ir O. G., nelogiÅ¡ki liudytojo O. G. bei paties nuteistojo parodymai.

76. IÅ¡ 2020 m. kovo 3 d. 10.01 val. pokalbio turinio, vykusio tarp Ž. Å . ir J. G., matyti, kad nuteistasis reiÅ¡kia priekaiÅ¡tus Ž. Å ., kai pastaroji klausia apie papuoÅ¡alo/papuoÅ¡alų svorį, nurodo, kad ji tokių dalykų telefonu nekalbėtų. Taip pat iÅ¡ 2020 m. balandžio 18 d. 14.47 val. pokalbio, vykusio tarp nuteistųjų, matyti, kad Ž. Å . kalbant apie aukso dirbinių pridavimÄ ir kainos kėlimÄ , J. G. nurodo, jog tai yra nesvarbu, nes pinigai „na chaliavu ateis“. Be to, J. G. nurodo, kad, jei kažkas nesigaus, paliks ir viskas, nieko nepraranda (t. 4, b. l. 35-38).

O. G. 2020 m. balandžio 22 d. 11.54 val. siuntė nuteistajam žinutę, kurioje nurodoma, kad jis pergyvena, jog, kai neįvardijami asmenys sužinos, kad J. G. nusipirko automobilį, bus daug kalbų (t. 4, b. l. 40-44). Tokius pat nuogÄ stavimus O. G. iÅ¡reiÅ¡kia ir pokalbio metu su Ž. Å .. IÅ¡ 2020 m. balandžio 22 d. 16.04 val. vykusio pokalbio tarp O. G. ir Ž. Å . matyti, kad O. G. jaudinasi, jog bus daug kalbų dėl automobilio, jį gali sudeginti, nes dingo R. S. grandinėlės ir pinigai, o čia atsirado automobilis (t. 4, b. l. 46-47).

Taigi iš aptarto bendravimo turinio yra akivaizdu, kad automobilis buvo perkamas ne iš O. G. duotų pinigų, o piniginių lėšų, kurios buvo gautos nusikalstamu būdu.

77. FaktÄ , kad automobilis buvo perkamas ne iÅ¡ O. G. nuteistajam duotų pinigų, visiÅ¡kai patvirtina ir 2020 m. balandžio 17 d. 12.37 val. vykęs pokalbis tarp O. G. ir J. G., kurio metu nuteistasis teiraujasi O. G., ar Å¡is gali užregistruoti automobilį jo vardu, nes transporto priemonę iÅ¡ jo ir Ž. Å . gali atimti (t. 4, b. l. 40-44). Aplinkybę, kad įsigytas automobilis nepriklausė O. G., visiÅ¡kai patvirtina ir Ž. Å . parodymai, duoti teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo.

Å io posėdžio metu Ž. Å . nurodė, kad automobilis buvo registruotas J. G. tėvo vardu, nes buvo pigesnis draudimas (t. 7, b. l. 29-30). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme liudytojas O. G. nurodė, kad jis, prieÅ¡ sÅ«nui nuperkant automobilį „Audi Q7“, turėjo du automobilius, t. y. „Audi“ ir „Passat“. Jis pats automobiliu niekur toli nevažinėja. Automobilį pirko, kad sÅ«nus galėtų nuvežti jį į Vilnių (t. 9, b. l. 18). Taigi yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, jog asmuo, turėdamas du automobilius, dar pirktų trečiÄ automobilį, kurį naudotų retoms tolimesnėms iÅ¡vykoms, pavyzdžiui į Vilnių.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog paskolintus pinigus J. G. grÄ Å¾ino 2020 m. balandžio 17 d. Tokius parodymus atitinka ir jau anksčiau minėti pakvitavimai. Vis tik iÅ¡ pokalbių tarp J. G. ir Ž. Å ., užfiksuotų elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, turinio matyti, kad jie ir po skolos grÄ Å¾inimo kalba apie aukso papuoÅ¡alų pridavimÄ , siÅ«lomas kainas ir pan. Taigi atsižvelgus į visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas dar kartÄ konstatuoja, kad J.

G. versija dėl aukso dirbinių kilmės nepasitvirtino, o byloje yra visiÅ¡kai įrodyta, jog į lombardÄ buvo ketinama priduoti iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtus juvelyrinius dirbinius, o dalis Å¡ių dirbinių ir buvo priduota.

78. IÅ¡ Ž. Å . parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 186-187, t. 7, b. l. 5-6, t. 10, b. l. 3), tiek pirmosios instancijos teisme matyti, kad ji UAB „V.“ lombarde įkeitė dvi grandinėles. VienÄ grandinėlę ji nusipirko Konarskio turgelyje iÅ¡ moters už 1000 Eur, o kita grandinėlė priklausė pačiai nuteistajai, Å¡iÄ grandinėlę jai padovanojo buvęs sutuoktinis. Vis tik Å¡iuos nuteistosios teiginius paneigia ne tik jau anksčiau aptartų aplinkybių visuma, bet ir pačios nuteistosios prieÅ¡taringi ir nelogiÅ¡ki paaiÅ¡kinimai.

79. Nuteistoji Ž. Å . ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad grandinėlę už 1000 Eur ji įsigijo 2020 m. balandžio 14 d., gal Å¡iek tiek anksčiau, iÅ¡ moters Konarskio turgelyje (t. 6, b. l. 186-187). Pirmosios instancijos teisme nuteistoji jau nurodė, kad Å¡iÄ grandinėlę nusipirko 2020 m. gruodžio mėnesio viduryje. Grandinėlę pirko, nes ketino jÄ parduoti, o iÅ¡ gautų pinigų padengti turimas skolas (t. 10, b. l. 3). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad posėdyje, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo Ž.

Å ., nuteistoji nurodė, kad už butÄ ji moka paskolÄ , be to, turi virÅ¡ 1000 Eur skolų už komunalines paslaugas. Vis tik, į lombardÄ pridavusi įsigytÄ grandinėlę ir gavusi 3000 Eur, ji nė kiek turimų skolų nepadengė, o pinigus iÅ¡leido vaikams, maistui bei 2000 Eur davė J. G.. Pasak nuteistosios, ji Å¡iuos pinigus davė J. G., nes jie kartu norėjo pirkti automobilį. Å ioje vietoje pažymėtina, kad to paties posėdžio metu nuteistoji aiÅ¡kino, jog ji turi nuosavÄ automobilį, už kurį moka lizingo įmokas.

Taigi tokie nuteistosios nenuoseklÅ«s bei nelogiÅ¡ki parodymai (turėdama finansinių įsipareigojimų ir įsiskolinimų, gavusi už priduotÄ grandinėlę didelę pinigų suma, ji Å¡iuos pinigus panaudojo, ne kaip neva planavo – savo įsipareigojimų mažinimui, o didžiÄ ja gautos pinigų sumos dalimi ji neva prisidėjo prie automobilio pirkimo, nors pati turėjo transporto priemonę, už kuriÄ mokėjo lizingo įmokas) paneigia jos versijÄ dėl aukso dirbinių, kuriuos ji pridavė į lombardÄ , įgijimo aplinkybių.

80. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartų duomenų bei iÅ¡dėstytų argumentų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. G. nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o Ž. Å . nuteisė pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad BK 189 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtÄ Å¾inodamas, jog tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du. Å is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir nori taip veikti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2010, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016).

Å io procesinio sprendimo 73-79 pastraipose aptartos aplinkybės be jokių abejonių patvirtina, kad Ž. Å . suvokė, jog ji į lombardÄ priduoda nusikalstamu bÅ«du gautus, t. y., iÅ¡ R. S. pagrobtus aukso dirbinius. Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina tik tai, jog Ž. Å . į UAB „V.“ lombardÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pridavė iÅ¡ R. S. pagrobtÄ grandinėlę, kurios svoris 137,66 g, ir grandinėlę, kurios svoris 30,33 g. Baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad Ž.

Å . realizavo iÅ¡ nukentėjusiojo R. S. pagrobtus aukso papuoÅ¡alus, o bÅ«tent auksinį kryželį, kuris svėrė 7 g, auksinį kryželį, kuris svėrė 20 g, ir auksinį žiedÄ su deimantais, kuris svėrė 10 g. Taigi Å¡ios aplinkybės dėl trijų aukso papuoÅ¡alų realizavimo Ž. Å . Å¡alintinos kaip nepasitvirtinusios. Tuo pačiu konstatuotina, kad paÅ¡alinus minėtas aplinkybes, Ž. Å . neteisėtų veiksmų kvalifikavimas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį nesikeičia.

81. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. Å . bausmę už jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , laikėsi BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Tvirtinti, kad nuteistajai paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, nėra pagrindo.

82. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. Å . bausmę, nurodė, kad ji padarė apysunkį nusikaltimÄ , nors yra visiÅ¡kai akivaizdu, jog BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika jos padarymo metu buvo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vis tik konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog pirmosios instancijos teismo padaryta klaida turėjo įtakos bausmės paskyrimui, t. y. jos rÅ«Å¡ies parinkimui ir dydžio nustatymui.

83. Ž. Å . atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Nuteistoji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ nuosavybei, nusikalstamu bÅ«du gauto ir realizuoto turto vertė keliolika kartų virÅ¡ija 5 MGL ribÄ , nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Ž. Å . anksčiau nėra teista, ji buvo traukiama administracinėn atsakomybėn, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad Ž.

Å . dirba pagal verslo liudijimÄ , rÅ«pinasi trimis vaikais, iÅ¡ kurių vienas yra pilnametis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus aplinkybių, reikÅ¡mingų bausmės skyrimui, visumÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas Ž. Å . už jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę, kuri nėra tinkama BK 41 straipsnyje numatytų tikslų kompleksiniam įgyvendinimui. Faktai, kad Ž. Å . turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra teigiamai charakterizuojama, jos socialiniai ryÅ¡iai stiprÅ«s, nėra pagrindas Å¡velninti jai paskirtos bausmės, ypač atsižvelgus į tai, kad nuteistajai už jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri yra mažesnė, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas Å¡ios bausmės vidurkis.

84. Ä®vertinusi nuteistosios asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Ž. Å . yra bÅ«tina įpareigoti neatlygintinai iÅ¡dirbti 30 valandų sveikatos priežiÅ«ros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei UAB „V.“ atlyginti dalį priteistinos nusikaltimu padarytos turtinės žalos – 3000 Eur. Å ie įpareigojimai drausmins nuteistÄ jÄ bei užtikrins, kad civilinei ieÅ¡kovei bus atlyginta didžioji dalis nusikaltimu padarytos turtinės žalos.

85. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistÄ jį J. G. charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. G. bausmę už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, nesilaikė BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Nuteistajam paskirta bausmė už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ yra per Å¡velni, todėl neteisinga.

86. J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo nėra nustatyta. J. G. nusikalstamÄ veikÄ nuosavybei, numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, kuri priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarė veikdamas tiesiogine tyčia. J. G. iki nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo Lietuvos Respublikoje nebuvo teistas, tačiau jis 2013 metais buvo traukiamas teisinėn atsakomybėn Norvegijos Karalystėje, 2012 metais jis, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, be to, nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, nuteistasis padarė praėjus mažiau nei pusei metų po nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, o 2020 m. liepos 11 d. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

J. G. yra baustas administracine tvarka. Nuteistasis Å¡iuo metu užsiima individualia veikla, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo. Atsižvelgusi į J. G. asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumÄ bei pobÅ«dį, padarytos turtinės žalos dydį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo skirti Å¡velniausios minėtos normos sankcijoje numatytos bausmės, t. y. baudos. Å ioje vietoje pažymėtina ir tai, kad nuteistajai Ž.

Å ., kuri anksčiau nebuvo nusikaltus, pirmÄ kartÄ padarė nesunkų nusikaltimÄ , buvo paskirta griežtesnė bausmė, nei nuteistajam J. G.. Taigi atsižvelgus į visa, kas buvo aptarta, J. G. yra skiriamas laisvės apribojimas ir nustatytinas maksimalus Å¡ios bausmės dydis, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje.

87. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, J. G. yra tikslinga skirti įpareigojimus, o bÅ«tent įpareigoti visÄ bausmės vykdymo laikÄ dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Å¡is įpareigojimas užtikrins, kad kaltinamasis turės pajamų, iÅ¡ kurių galės tenkinti savo bÅ«tiniausius poreikius, atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , jį drausmins, sulaikys nuo neteisėtų veiksmų nuosavybei darymo) (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ (Å¡is įpareigojimas užtikrins, kad nukentėjusiajam bus atlyginta nusikaltimu padaryta žala bei skatins laikytis įpareigojimo, numatyto BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte) (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Keisti skundžiamÄ nuosprendį dėl J. G. paskirtos bausmės už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymÄ ir tuo labiau atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo nėra jokio pagrindo.

88. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 4 dalimi, J. G. paskirta laisvės apribojimo bausmė visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du bendrinama su bausme, kuri paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymÄ ir dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme (71 MGL dydžio bauda). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu ir 66 straipsniu, į J. G. paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. birželio 15 d., vienÄ sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį.

89. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu visiÅ¡kai nepagrįstai nusprendė J. G. paskirti BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. trejiems metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 12 d., ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. 8450 Eur.

Å iÄ pinigų sumÄ kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ buvo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu. Taip pat minėtu nuosprendžiu jau buvo nuspręstÄ uždrausti J. G. naudotis anksčiau minėta specialiÄ ja teise nuo 2020 m. liepos 12 d. Pakartotinis minėtų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas yra nepagrįstas ir negalimas, todėl Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis yra naikinama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 ir 72 straipsnyje, privalės būti vykdomos taip, kaip numatyta galiojančiuose teisės aktuose.

90. BPK 115 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Taigi baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti patenkintas ar iÅ¡ dalies patenkintas tais atvejais, kai, vadovaujantis BPK nustatytomis taisyklėmis ir joms neprieÅ¡taraujančioms kitų teisės aktų nuostatomis, nustatoma, jog atsakovas byloje yra tinkamas, o ieÅ¡kinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pagrobtų daiktų vertę, o tuo pačiu ir nukentėjusiajam R. S. nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį.

91. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ , taip grÄ Å¾inant jį į padėtį, buvusiÄ iki delikto padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-99-701/2017, e3K-3-357-313/2019 ir kt.).

Sprendžiant dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka, atlyginimo, taikytinas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, reiÅ¡kiantis, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę.

92. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali bÅ«ti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainÄ , turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo), įsigijimo kaÅ¡tus. Daikto vertė – didmeninė, rinkos, komiso kaina – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Kilus abejonėms ar kaltinamajam reiÅ¡kiant prieÅ¡taravimus dėl pagrobto turto vertės, pasitelkiama Å¡ios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-697/2016, Nr. 2K-147-511/2016).

93. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad J. G. savo nusikalstamais veiksmais padarė turtinės žalos nukentėjusiajam R. S.. IÅ¡ nukentėjusiojo byloje pateikto civilinio ieÅ¡kinio turinio matyti, kad be grÄ Å¾intos grandinėlės jam buvo padaryta 7600 Eur turtinė žala, kuriÄ sudaro pagrobti 2400 Eur, auksinė grandinėlė, kuri sveria 30,33 g ir kurios vertė 2000 Eur, kryželis, kuris sveria 20 g ir kurio vertė 1000 Eur, kryželis, kuris sveria 7 g ir kurio vertė 500 Eur, žiedas su trimis deimantais, kurio vertė 1500 Eur, žiedas, kurio vertė 200 Eur.

Pažymėtina, kad nukentėjusysis nepateikė duomenų, pagrindžiančių iÅ¡ jo pagrobtų aukso dirbinių vertę. Vis tik Å¡ioje vietoje pažymėtina, kad vien Å¡i aplinkybė nepaneigia nukentėjusiojo teisės gauti patirtos žalos atlyginimÄ . Tokiu atveju turtinės žalos padarymo faktas gali bÅ«ti įrodinėjamas ir kitomis BPK nurodytomis priemonėmis, pavyzdžiui, remiantis nukentėjusiojo parodymais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18/2014).

Taip pat pabrėžtina ir tai, kad, be jokių abejonių, nustatant padarytos turtinės žalos pagrįstumÄ , privalu vadovautis ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais.

94. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad iÅ¡ R. S. pagrobti aukso dirbiniai buvo 585 prabos, nenauji, dalis aukso dirbinių buvo įsigyta prieÅ¡ maždaug deÅ¡imt metų, o dalis aukso dirbinių buvo įsigyti nukentėjusiojo tėvo bei močiutės, jų neÅ¡iojami, konstatuoja, kad nukentėjusiojo nurodyta pagrobtų daiktų vertė atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtų daiktų vertę, vadovavosi 585 prabos aukso 1 g verte, kuri buvo nustatyta 2020 m. vasario 11-12 d.

Vis tik sutiktina su nukentėjusiojo atstovės pozicija, kad toks vertės skaičiavimas nėra teisingas, nes pagrobti aukso dirbiniai turi bÅ«ti vertinami ne tik kaip aukso lydinys, bet ir kaip juvelyrinis dirbinys. Taigi atsižvelgus į tai, kad R. S. praÅ¡oma priteisti turtinė žala yra adekvati ir protinga, iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteistina 7600 Eur turtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atlikti pagrobtų daiktų ekspertizę ir tokiu bÅ«du nustatyti jų vertę, nėra galimybės. Akivaizdu, kad realiai nedisponuojant juvelyriniais dirbiniais, taip pat nesant jų įsigijimo dokumentų, atlikti specialių žinių reikalaujantį tyrimÄ nėra galimybės.

95. Atsižvelgus į nustatytÄ iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtų aukso dirbinių vertę, tikslintinos ir J. G. padaryto nusikaltimo aplinkybės, nurodant, kad J. G. iÅ¡ R. S. pagrobė auksinę grandinėlę, kurios svoris 30,33 g, o vertė 2000 Eur, auksinį kryželį, kurio svoris 7 g, o vertė 500 Eur, auksinį kryželį, kurio svoris 20 g, o vertė 1000 Eur, auksinį žiedÄ su deimantais, kurio svoris 10 g, o vertė 1500 Eur, auksinį žiedÄ , kurio svoris 3 g, vertė 200 Eur. Bendra nukentėjusiajam padaryta turtinė žala yra 11600 Eur (įskaitant pagrobtus 2400 Eur ir grandinėlę, kurios vertė 4000 Eur).

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . IÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 matyti, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo 50 Eur. Taigi atsižvelgus į tai, kad J. G. pagrobto turto vertė nevirÅ¡ija 250 MGL, pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog R. S. buvo padaryta didelės vertės turtinė žala, yra Å¡alintina. Pakeitus pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, J.

G. nusikalstamų veiksmų kvalifikacija pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nesikeičia.

96. Ä®vertinus tai, kas buvo aptarta Å¡io procesinio sprendimo 95 pastraipoje, konstatuotina, jog tikslintinos ir Ž. Å . padaryto nusikaltimo aplinkybės, nurodant, kad nuteistoji realizavo nusikalstamu bÅ«du gautÄ grandinėlę, kurios svoris 30,33 g, o vertė 2000 Eur, bendra realizuoto turto vertė 6000 Eur (įskaitant grandinę, kurios vertė 4000 Eur). Pažymėtina, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, Ž. Å . nusikalstamų veiksmų kvalifikacija pagal BK 189 straipsnio 1 dalį nesikeičia.

97. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui.

Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes ir iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajam priteisė tinkamÄ pinigų sumÄ patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo atstovės apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių argumentų, kodėl priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti galėtų ir turėtų būti vertinama kaip neteisinga.

98. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad į UAB „V.“ lombardÄ , esantį (duomenys neskelbtini), auksinę grandinėlę, kuri vėliau buvo paimta policijos pareigÅ«nų bei grÄ Å¾inta nukentėjusiajam R. S., pridavė Ž. Å .. UAB „V.“ dėl nuteistosios nusikalstamų veiksmų patyrė 3300 Eur turtinę žalÄ , t. y. 3000 Eur buvo sumokėti už grandinėlę, kuriÄ pridavė nuteistoji, taip pat bendrovė negavo 300 Eur palÅ«kanų.

Taigi Å¡i civilinės ieÅ¡kovės patirta turtinė žala priteisiama tik iÅ¡ Ž. Å ., o ne iÅ¡ abiejų nuteistųjų. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismai, priimdami apkaltinamÄ jį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palÅ«kanas nuo momento, kuris negali bÅ«ti ankstesnis nei nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Taigi atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nurodant, kad UAB „V.“ naudai iš nuteistosios Ž. Š. penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 3300 Eur skaičiuotinos nuo Vilniaus rajono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

99. Šioje baudžiamojoje byloje pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniųjų tyrėjų 2020 m. vasario 14 d. (t. 3, b. l. 51-52), 2020 m. vasario 17 d. (t. 3, b. l. 59-60), 2020 m. gegužės 21 d. (t. 3, b. l. 68-69), 2020 m. birželio 16 d. (t. 3, b. l. 76-77) ir 2020 m. rugsėjo 8 d. (t. 3, b. l. 84-85) užduotis atlikti objektų tyrimus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre buvo atlikti daktiloskopiniai ir trasologinis tyrimai bei pateiktos specialistų išvados (t. 3, b. l. 55-57, 63-65, 72-74, 80-82, 88-89).

Bendra atliktų tyrimų kaina yra 1153 Eur. Skundžiamu nuosprendžiu paminėtÄ pinigų sumÄ lygiomis dalimis kaip proceso iÅ¡laidas valstybės naudai buvo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ abiejų nuteistųjų, t. y., po 576,76 Eur iÅ¡ kiekvieno nuteistojo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. 100. BPK 103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, jog proceso iÅ¡laidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jie Å¡ias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį.

Taigi nekyla abejonių, kad iÅ¡laidos, kurios yra patiriamos tais atvejais, kai ekspertas ar specialistas atlieka tyrimÄ kaip tarnybinę užduotį, negali bÅ«ti vertinamos kaip proceso iÅ¡laidos, kurios, vadovaujantis BPK 105 straipsnio nuostatomis, gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistųjų. Nagrinėjamu atveju daktiloskopiniai ir trasologinis tyrimai, po kurių buvo pateiktos specialistų iÅ¡vados, buvo atlikti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų iniciatyva. Å iuos tyrimus kaip tarnybinę užduotį, vykdydami savo tarnybines pareigas, atliko Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro vyriausieji tyrėjai, todėl priteisti tyrimams iÅ¡leistÄ pinigų sumÄ kaip proceso iÅ¡laidas iÅ¡ nuteistųjų J.

G. ir Ž. Å . nebuvo pagrindo. 101. Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 104 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad proceso iÅ¡laidos ekspertui ar specialistui atlyginamos iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros ar teismo lėšų. BPK 104 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Toks proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

Kaip jau buvo minėta, užduotis atlikti objektų tyrimÄ buvo paskirta ikiteisminį tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų iniciatyva, o ne nuteistųjų ar jų gynėjų iniciatyva, tyrimÄ atliko specialių žinių turintys vyriausieji tyrėjai, kurie vykdė savo tarnybines pareigas. Taigi iÅ¡ J. G. ir Ž. Å . valstybės naudai negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡laidos, kurios buvo patirtos dėl tyrimų atlikimo, tuo labiau, kad Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡koti bylos nagrinėjimo metu niekas ir neprašė. 102.

BPK 151 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali bÅ«ti taikomas, siekiant užtikrinti civilinį ieÅ¡kinį. IÅ¡ VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡e (t. 3, b. l. 106) užfiksuotų duomenų matyti, kad automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas O. G., kuris Å¡ioje byloje yra liudytojas, vardu. Vis tik Å¡ioje vietoje pažymėtina, kad teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Atliekant teisinę registracijÄ , tik įregistruojami nuosavybės atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybė kaip tokia atsiranda kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais.

Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, aptarti Å¡io procesinio sprendimo 77 pastraipoje, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tikrasis automobilio savininkas yra J. G., o O. G. kaip automobilio savininkas yra tik įregistruotas. Taigi skundžiamu nuosprendžiu visiÅ¡kai pagrįstai buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į automobilį Audi Q7 3.0 TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat visiÅ¡kai pagrįstai, siekiant užtikrinti civilinį ieÅ¡kinį, buvo pratęstas laikino nuosavybės apribojimo terminas į J.

G. priklausančias pinigines lėšas, t. y. 170 Eur. 103. Iš anksčiau aptartų duomenų, užfiksuotų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, nustatyta, kad Ž. Š. ir J. G. intensyviai bendravo apie aukso dirbinius, jų pardavimo ir supirkimo lombarduose kainas, tarėsi, kuriame lombarde ir kaip būtų naudingiau užstatyti šiuos dirbinius. Taigi sutiktina su nukentėjusiojo atstove, kad J. G. aktyviai veikė ir galimai prisidėjo prie aukso dirbinių, kurie buvo pagrobti iš R.

S., realizavimo. Vis tik Å¡ioje vietoje pažymėtina, kad esminis BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra iÅ¡ anksto nepažadėtas svetimo nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimas, naudojimasis arba realizavimas. Turtas yra įgytas nusikalstamu bÅ«du, jeigu gaunamas iÅ¡ neteisėto valdytojo, padariusio vagystę arba kitÄ savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2008). Taigi akivaizdu, kad pagal BK 189 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn negali bÅ«ti traukiami asmenys, kurie patys padarė nusikalstamÄ veikÄ ir pasisavino svetimÄ turtÄ .

Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. G. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti tik pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. 104. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje N. S. įvardino nukentėjusiÄ ja. Pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens Å¡eimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos.

IÅ¡ bylos medžiagos yra akivaizdu, kad N. S. dėl nuteistųjų J. G. ir Ž. Å . veiksmų jokios fizinės, turtinės ar neturtinės žalos nepatyrė. Duomenų, kurie leistų teigti, kad N. S. buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja, baudžiamojoje byloje nėra. N. S. Å¡iuo atveju vertintina kaip nukentėjusįjį lydintis asmuo, numatytas BPK 561 straipsnyje. 105. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog Ž. Å . yra įpareigojama per laisvės apribojimo bausmės laikÄ atlyginti UAB „V.“ nusikalstama veika padarytÄ 3000 Eur turtinę žalÄ .

Teisėjų kolegijai yra akivaizdu, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas subjekto, kuriam turi bÅ«ti atlyginta padaryta turtinė žala pavadinimÄ , todėl Å¡is raÅ¡ymo apsirikimas yra taisytinas, nurodant, kad minėta žala turi bÅ«ti atlyginta UAB „V.“. 106. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nukentėjusiojo atstovės dėmesį į tai, kad pagal BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktÄ , skiriant laisvės apribojimo bausmę, galima asmenį įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ar jos dalį.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė Ž. Å . per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigoti nuteistÄ jÄ atlyginti dalį UAB „V.“ padarytos turtinės žalos, t. y. 3000 Eur. 107. Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad Ž. Å . buvo sulaikyta nuo 2020 m. gegužės 13 d. (t. 6, b. l. 175), o nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. buvo suimta (t. 7, b. l. 26-28, 34).

Taigi bÅ«tent Å¡is laikas, iÅ¡bÅ«tas sulaikyme ir suėmime yra įskaitytinas į Ž. Å . paskirtos bausmės laikÄ . 108. Nukentėjusysis R. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad O. G. kryželis yra lygiai toks pat kaip kryželis, kurio svoris 20 g, kuris buvo pagrobtas iÅ¡ jo namų. MinėtÄ kryželį nukentėjusysis yra taisęs PC „Akropolis“ „Aukso centas“. Jis sportuodavo ir kilnodavo Å¡tangÄ , todėl kryželio skersinė juostelė atÅ¡oko, nulūžo. Minėtame „Aukso centras“ taisė visÄ kryželio vidų, įdėjo naujÄ detalę (t. 9, b. l. 95).

IÅ¡ VÄ® „Lietuvos prabavimo rÅ«mai“ tyrimo akto matyti, kad kryželio, kuris priklauso O. G., detalių pavirÅ¡ius, iÅ¡skyrus žiedelį, yra lygus, litavimo kokybė gera, remonto požymių nėra (t. 9, b. l. 91). Taigi iÅ¡ to, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad O. G. priklausantis kryželis nėra tas pats kryželis, kuris buvo pagrobtas iÅ¡ R. S.. Dar kartÄ atlikti minėto kryželio ekspertizę nėra jokios prasmės. Ž. Å . į lombardÄ priduota 30,33 g grandinėlė, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasta ir paimta.

Taigi Å¡ios grandinėlės iÅ¡tirti, prieÅ¡ingai nei teigia nukentėjusiojo atstovė, nėra galimybės. Ä®pareigojant nuteistÄ jÄ pateikti minėtÄ grandinėlę, kuri pasak Ž. Å ., yra jos buvusio sutuoktinio dovana, nėra galimybės objektyviai užtikrinti, kad bus patekta bÅ«tent lombardui užstatyta grandinėlė. Taigi atsižvelgus į tai, kas aptarta, nukentėjusiojo atstovės apeliacinio skundo teiginiai dėl minėtų papuoÅ¡alų tyrimo, laikytini nepagrįstais. 109. BPK 257 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kėja, kad kaltinamasis gali bÅ«ti padaręs kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneÅ¡a prokurorui.

Minėta norma apima ir tuos atvejus, kai ikiteisminiame tyrime ar teisme apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis galimai davė melagingus parodymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja Å¡iuo atveju, įvertinus baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų visumÄ , nėra pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog O. G. vykusio proceso metu davė tikrovės neatitinkančius parodymus apie bylai reikÅ¡mingas esmines aplinkybes. Pažymėtina, kad faktÄ , jog liudytojas O. G. turėjo jo nurodytus aukso dirbinius, patvirtina ne tik paties liudytojo ir nuteistojo J.

G. parodymai, bet ir baudžiamojoje byloje pateiktos nuotraukos. Å iais įrodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti. Taip pat nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad liudytojas negalėjo skolinti ir neskolino nuteistajam grynųjų pinigų. Tuo pačiu čia dar kartÄ pabrėžtina, kad liudytojo O. G. nurodytos aplinkybės niekaip nepaneigia nei nusikaltimų padarymo fakto, nei nuteistųjų kaltės padarius nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktais, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo J.

G. gynėjo advokato, nuteistojo J. G. ir nuteistosios Ž. Å . apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. S. atstovės advokatės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus rajono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti ir J. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskirti laisvės apribojimÄ dvejiems metams, įpareigojant nuteistÄ jį visÄ bausmės vykdymo laikÄ dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam R.

S. padarytÄ 7600 Eur turtinę žalÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 4, 9 dalimis, už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymÄ bei dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme (71 MGL dydžio bauda), bei J. G. paskirti laisvės apribojimÄ dvejiems metams, įpareigojant visÄ bausmės vykdymo laikÄ dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam R.

S. padarytÄ 7600 Eur turtinę žalÄ ir 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudÄ , į paskirtÄ bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu ir 66 straipsniu, į J. G. paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę, įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. birželio 15 d., vienÄ sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vilniaus rajono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 68 straipsniu, buvo nuspręsta J. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 12 d., ir dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ J. G. buvo nuspręsta konfiskuoti automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 8450 Eur, panaikinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo J. G. R. S. priteista 5332,73 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, pakeisti ir iš nuteistojo J. G. R. S. priteisti 7600 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Vilniaus rajono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo J. G. ir Ž. Š. solidariai UAB „V.“ priteista 3300 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2021 m. kovo 18 d. iki visiško ieškinio įvykdymo, pakeisti ir iš Ž.

Š. UAB „V.“ priteisti 3300 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vilniaus rajono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria iš J. G. ir Ž. Š. valstybės naudai buvo priteista po 576,76 Eur proceso išlaidų, panaikinti. Vilniaus rajono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti:

1) nustatyti, kad J. G. pagrobtos auksinės grandinėlės, kurios svoris 30,33 g, vertė yra 2000 Eur, auksinio kryželio, kurio svoris 7 g, vertė yra 500 Eur, auksinio kryželio, kurio svoris 20 g, vertė yra 1000 Eur, auksinio žiedo, kurio svoris 10 g, su deimantais vertė yra 1500 Eur, auksinio žiedo, kurio svoris 3 g, vertė yra 200 Eur, bendra iš nukentėjusiojo R. S. pagrobto turto vertė yra 11600 Eur;

2) nustatyti, kad Ž. Å . realizavo nusikalstamu bÅ«du gautÄ grandinėlę, kurios svoris 30,33 g, o vertė 2000 Eur, bendra nusikalstamu bÅ«du įgyto – pagrobto – turto, kuris buvo realizuotas, vertė yra 6000 Eur;

3) paÅ¡alinti aplinkybes, kad Ž. Å . tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje realizavo nusikalstamu bÅ«du įgytus – pagrobtus – aukso dirbinius, t. y. auksinį kryželį, kurio svoris 7 g, vertė 190 Eur, auksinį kryželį, kurio svoris 20 g, vertė 541 Eur, auksinį žiedÄ su deimantais, kurio svoris 10 g, vertė 1300 Eur. Vilniaus rajono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį patikslinti ir nustatyti, kad Ž. Å ., vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę įskaitomas nuteistosios laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. gegužės 25 d., vienÄ sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

IÅ¡taisyti Vilniaus rajono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ ir nurodyti, kad Ž. Å . per paskirtos bausmės terminÄ Ä¯pareigojama atlyginti žalÄ UAB „V.“. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Rasa Paužaitė Ugnius Trumpulis