2018-05-23 Nr. AB-10257-3-61-3-03288-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-775-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03288-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 48; 53.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ skundą atsakovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. M. dėl ekspertizės pažymos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kardiolita“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Kardiolita“) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – ir atsakovas, Vilniaus TLK) 2016 m. liepos 14 d. ekspertizės pažymą Nr. 1EP-133.

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiama ekspertizės pažyma yra priimta, atsakovui ištyrus UAB „Kardiolita“ pacientės G. M. (toliau – ir pacientė) 2016 m. gegužės 13 d. skundą ir patikrinus, kaip bendrovė laikosi tarp Vilniaus TLK ir UAB „Kardiolitos“ pasirašytos sutarties nuostatų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo srityje. Vilniaus TLK vienodai vertina asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir kitas susijusias paslaugas, kurios savo prigimtimi nėra asmens sveikatos priežiūros paslaugos, todėl atitinkamai neteisingai ir nepagrįstai ginčijamoje ekspertizės pažymoje konstatavo pažeidimus. Atsakovo kompetencijai nepriklauso teisė tikrinti ir reguliuoti visus apmokėjimo santykius tarp UAB „Kardiolitos“ ir paciento, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų. Nagrinėjamu atveju pacientė už asmens sveikatos priežiūros paslaugas nemokėjo, ji mokėjo už papildomas susijusias paslaugas (mokestis už komforto paslaugas). Šios paslaugos nėra atsiejamos nuo teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Apie teikiamų paslaugų tvarką pacientai informuojami viešai.

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas akcentavo, kad pacientė 2016 m. gegužės 13 d. skundu prašė Vilniaus TLK padėti išsiaiškinti, ar pagrįstai UAB „Kardiolita“ išrašė sąskaitą už jai suteiktas paslaugas. Siekiant išsiaiškinti pacientės skunde nurodytas aplinkybes, buvo atliktas patikrinimas dėl jos mokėjimo už PSDF biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas. Atlikus patikrinimą, patikrinimo rezultatai buvo aprašyti Vilniaus TLK 2016 m. gegužės 25 d. patikrinimo pažymoje Nr. 1VP-114/V. Ši pažyma su Vilniaus TLK 2016 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 3S-5959 buvo išsiųsta UAB „Kardiolita“. 2016 m. liepos 14 d. buvo surašyta ekspertizės pažyma Nr. 1EP-133 apie neplaninį UAB „Kardiolita“ patikrinimą. Pažyma yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjo teiginiai dėl neva piktavališkų bei sistemingai klaidinančių Vilniaus TLK reikalavimų vykdyti ekspertizės pažymą yra spekuliatyvūs ir teisiškai nepagrįsti, nes Vilniaus TLK tiek nagrinėjamos bylos, tiek ekspertizės pažymos atveju, kaip sveikatos draudimo srityje viešąjį administravimą atliekantis viešojo administravimo subjektas, laikosi ir laikėsi jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, įskaitant ir nustatančių konkrečią sankcijų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms skyrimo, apskundimo bei vykdymo tvarką.

5. Trečias suinteresuotas asmuo G. M. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 3 ir 5 dalimis.

8. Teismas nustatė, kad atsakovas atliko pareiškėjo neplaninį patikrinimą ir priėmė administracinį sprendimą (2016 m. liepos 14 d. ekspertizės pažyma Nr. 1EP-133) apie neplaninį UAB „Kardiolita“ patikrinimą. Pacientė atvyko į UAB „Kardiolita“ turėdama gydymo įstaigų siuntimus, t. y. pacientė atitiko visas įstatymo nustatytas sąlygas gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą nemokamai. Vilniaus TLK atliktos kontrolės procedūros metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pacientei buvo sudaryta galimybė gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą be jokios priemokos, nes ši paslauga yra apmokama PSDF biudžeto lėšomis. Dalis UAB „Kardiolita“ generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 26 įsakyme Nr. B-16-21 nurodytų komforto paslaugų yra įtrauktos į PSDF biudžeto apmokamą tokios paslaugos kainą (pvz., maitinimas ir pan.), didžioji dalis paslaugų pacientei akivaizdžiai nebuvo reikalinga (pvz., išvykų, ekskursijų, gido paslaugų, vertėjo paslaugų, visų rūšių transporto paslaugų organizavimas, bilietų rezervavimas ir kt.).

9. Teismas sprendė, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Kardiolita“ asmenims, turintiems teisę gauti vien tik PSDF biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas, tenka susimokėti už paslaugas, kurių nereikia, pacientams pateikiamoje pasirašyti sutartyje šios konkrečios paslaugos neįvardijamos ir tai leidžia pagrįstai teigti, kad pacientai nežino, už ką moka papildomai. Kontrolės procedūros metu buvo nustatyta, kad UAB „Kardiolita“ be jokio teisinio pagrindo iš pacientės paėmė 900 Eur.

10. Teismas akcentavo, kad skundžiamame atsakovo sprendime (pažymoje) nurodyta, kokiais konkrečiai veiksmais UAB „Kardiolita“ pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio reikalavimus ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintos Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 687 patvirtintos formos Nr. 066/a-LK „Stacionare gydomo asmens statistinė kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių reikalavimus. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju UAB „Kardiolita“ duomenų apie pacientės 300 Eur priemoką į informacinę Sveidros sistemą nesuvedė.

11. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamas sprendimas (pažyma) yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjui pagrįstai buvo skirta bauda, nes tai nustatyta sutartyje tarp Vilniaus TLK ir UAB „Kardiolita“. Kitus pareiškėjo argumentus, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktą teisės aktų analizę, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13. Pareiškėjas, iš esmės atkardomas skundo argumentus, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismo sprendimas, vien atkartojant ginčijamo sprendimo turinį, yra be motyvų. Atsakovas nepagrįstai ginčo sprendimą laiko administraciniu individualiu teisės aktu. Pacientės informavimo apie teikiamas papildomas susijusias paslaugas pareigą įvykdė tinkamai, todėl bauda jam skirta nepagrįstai. Be to, teisės aktai nenumato baudos skyrimo už informacijos pacientams nepateikimą. Bauda paskirta civilinės sutarties pagrindu, tačiau ją reikalaujama sumokėti administracine tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma Vilniaus TLK, nes Vilniaus TLK neatlieka įstaigų veiklos kontrolės, o atlieka įstaigų teikiamų paslaugų kontrolę, kiek tai susiję su PSDF lėšų naudojimu. Vilniaus TLK kontroliuoja tik pareiškėjo teikiamas paslaugas, o ne pačią įstaigą. Todėl reikalavimas vykdyti atsakovo sprendimus, nepaisant jų apskundimo, yra neteisėtas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 punktus. Nagrinėjamu atveju pacientei suteiktos papildomos paslaugos pačios savaime nėra asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Vilniaus TLK nepagrįstai nurodė, kad bet kokios paslaugos, kurios yra teikiamos UAB „Kardiolita“, privalo būti deklaruojamos kaip mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o susijusių paslaugų deklaracija privaloma, nors Vilniaus TLK nuostatuose nėra funkcijos tikrinti visą įstaigos veiklą.

14. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovo vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakankamai motyvuotas. Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teritorinių ligonių kasų priimami administraciniai aktai (tarp jų ir ekspertizės pažyma) yra privalomi sveikatos priežiūros įstaigoms ir joms sukuria teisines pasekmes. Paskirdamas pareiškėjui baudą, įgyvendino teisės aktuose, reglamentuojančiuose Vilniaus TLK veiklą, numatytą teisę skirti ekonominę sankciją, kuri buvo detalizuota tarp Vilniaus TLK ir pareiškėjo sudarytoje sutartyje. Teisės aktai priskiria jo kompetencijai išieškoti iš sveikatos priežiūros įstaigų bei vaistinių PSDF biudžetui padarytą žalą ir skirti nuobaudas. Nesutikdamas su pareiškėjo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatų aiškinimu, atsakovas pažymi, kad pagal šio įstatymo nuostatas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas patenka į bendrąją sveikatos priežiūros įstaigų veiklos sritį, nes būtent asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra esminė ir pagrindinė sveikatos priežiūros įstaigų veikla, todėl tokios veiklos kontrolė patenka į teritorinių ligonių kasų funkcijų sritį. Konkrečiu atveju Vilniaus TLK netikrino visos įstaigos veiklos, o tik tikrino pacientės skunde nurodytas aplinkybes dėl jai teiktų, PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų, asmens sveikatos priežiūros paslaugų, už kurias pacientė nepagrįstai turėjo mokėti papildomai. Pacientei jokių papildomų paslaugų nereikėjo ir ji jų negavo.

16. Atsakovo Vilniaus TLK direktorius V. M. 2018 m. gegužės 11 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo administracinėje byloje Nr. A-775-602/2018 bei pateikė UAB „Kardiolita“ ir Vilniaus TLK 2018 m. gegužės 10 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis). Atsakovo atstovas prašo 2018 m. gegužės 10 d. sudarytą Taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka, administracinę bylą Nr. A-775-602/2018 nutraukti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2016 m. liepos 14 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-133 teisėtumo.

18. Vilniaus apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2016 m. liepos 14 d. ekspertizės pažyma Nr. 1EP-133 yra teisėta, 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Atsakovo Vilniaus TLK direktorius V. M. 2018 m. gegužės 11 d. per elektroninių paslaugų portalą pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, prašydamas teismo šalių sudarytą 2018 m. gegužės 10 d. taikos sutartį patvirtinti ir šią administracinę bylą nutraukti.

20. Pasisakydama dėl galimybės patvirtinti pateiktą taikos sutartį teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.

21. Kaip matyti iš pateiktos Taikos sutarties, ja (duomenys neskelbtini). Į. T. sutarties tekstą ir joje aptartas sąlygas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ji išreiškia tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo valią taikiai išspręsti nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl tvirtintina.

22. Taikos sutartyje nurodyta, kad šalys patvirtina, jog joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės (Taikos sutarties 11 p.). Pagal ABTĮ 104 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad egzistuoja teisinės sąlygos patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį bei bylą nutraukti (ABTĮ 103 str. 5 p.).

24. ABTĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Bylos duomenimis pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį: 30 Eur už skundą ir 15 Eur už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog teismui pateikta pareiškėjo ir atsakovo sudaryta Taikos sutartis, kurią teismas tvirtina šia nutartimi, pareiškėjui grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 22,50 Eur (ABTĮ 38 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi, 51 straipsniu, 103 straipsnio 5 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kardiolita“ ir atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2018 m. gegužės 10 d. sudarytą tokio turinio Taikos sutartį:

„duomenys neskelbtini“

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Kardiolita“ 22,50 Eur (dvidešimt du eurus, 50 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan