da2d85c5-2a03-4d43-baf6-06e73fe498bd · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baud?iamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-372-890/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34758-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.4.6.2.2; 1.2.5.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 30 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Ingai Sandu (ankstesnė pavardė – Borusevičienė), Svajonei Krakienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, kaltinamajam V.

D., jo gynėjai advokatei Nataljai Fočenkovai, nukentėjusiesiems R. L., A. T. (A. T.), įstatyminei nukentėjusiojo A. Ž. atstovei Z. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vedęs, užsiimantis individualia veikla, teistas: 1. 2008-01-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2. 2008-06-03 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 264 str. 2 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams; 3. 2012-01-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 4. 2019-09-30 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų pagal BK 140 str. 2 d. - 1 m. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs; kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Teismas n u s t a t ė: V. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ mažamečiui A. Ž., o bÅ«tent jis 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, diržu ne mažiau kaip du kartus sudavė mažamečiui A. Ž. į kairę Å¡launį ir taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ atitinkančius sužalojimus, dvi poodines kraujosruvas kairės Å¡launies Å¡oniniame pavirÅ¡iuje. Be to, V. D. nesunkiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent jis 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 22.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė R.

L. į veidÄ , tokiu bÅ«du padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ atitinkančius sužalojimus, tai yra deÅ¡inio antakio ir nosies muÅ¡tines žaizdas, virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inio žandinio ančio, deÅ¡inės akiduobės ir nosies kaulų lūžius, kraujo iÅ¡siliejimÄ deÅ¡iniame žandiniame antyje ir deÅ¡inėje akiduobėje. Taip pat V. D. grasino nužudyti žmogų bei dėl chuliganiÅ¡kų paskatų padarė žmogui nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra jis 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 15.00 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančio daugiabučio gyvenamojo namo penkto aukÅ¡to bendro naudojimo koridoriuje, bÅ«damas neblaivus, rankoje laikydamas peilį, atlenkęs jo geležtę, artėjo link A.

T., grasindamas jį papjauti, dėl ko nukentėjusysis A. T. turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad Å¡is grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , V. D. Å¡iurkščiai pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje, be aiÅ¡kios priežasties, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, tyčia ranka sugriebė A.

T. už kaklo ir jį smaugė, po to koja užlipo jam ant deÅ¡inės kojos ir vienÄ kartÄ kumščiu sudavė A. T. į nosį, taip, padarydamas A. T. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ atitinkančius sužalojimus, tai yra nosies kaulų lūžį, nosies nugarėlės kairės pusės įdrėskimÄ , nosies nugarėlės, Å¡oninių pavirÅ¡ių ir akių vokų vidinių kampų poodines kraujosruvas, smulkias kraujosruvas sprando odoje, poodines kraujosruvas deÅ¡inės čiurnos - pėdos nugariniame pavirÅ¡iuje.

Dėl 2020 m. rugpjūčio 29 d. mažamečio nukentėjusiojo A. Ž. nežymaus sveikatos sutrikdymo Kaltinamasis V. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl Å¡io jam inkriminuojamo nusikaltimo neigė. PaaiÅ¡kino, kad 2020-08-29 su žmona V. D. iÅ¡gėrė alkoholio, namie buvo trise – jis, žmona V-a ir žmonos vaikas. Kilo konfliktas su žmona, nes ji jam prikiÅ¡a nebÅ«tus dalykus. Žmona pradėjo jį draskyti, vaikas tuo metu kambaryje ramiai žaidė kambaryje ir viskÄ matė.

Jis iÅ¡bėgo į laukÄ iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nų, kad prie jo nekibtų žmona, o jo žmona tuo metu iÅ¡kvietė savo mamÄ Z. P.. Atvykus pareigÅ«nams, žmona pradėjo sakyti, kad jis muÅ¡a jÄ ir vaikÄ . Mano, kad žmona jį apkalbėjo, nes norėjo iÅ¡sisukti iÅ¡ padėties, kadangi jai buvo iÅ¡kviesta policija. Jo uoÅ¡vienė jį kaltino, kad skriaudžia vaikÄ , muÅ¡a jį ir jos dukrÄ V. D.. A. Ž. yra V. D. sÅ«nus iÅ¡ kitų santykių, jam dabar 9 metai. Nežino, iÅ¡ kur pas A.

Ž. atsirado mėlynės, pas jį jokių sužalojimų jis nematė. Turi dirÅ¾Ä , kuris visada bÅ«na džinsuose, tas diržas turi sagtį su buliumi. Tuo metu jo diržas buvo džinsuose, o kelnės buvo „MAXIMA“ maiÅ¡e. Kai atvyko pareigÅ«nai, jis tas kelnes su diržu užsidėjo ir iÅ¡važiavo su policijos pareigÅ«nais. V-a iÅ¡kvietė mamÄ , kad Å¡i pabÅ«tų su vaiku, kad neatimtų vaiko. Vaikas jį vadina vardu „V.“, kartais vadina „S.“. Turi ir savo vaikÄ , kuris yra pas seserį Vokietijoje.

Su vaiku nebendrauja, nes neleidžia. Apklaustas įtariamuoju, V. D. parodė, kad 2020-08-29, apie 21.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tarp jo ir jo sutuoktinės kilo žodinis konfliktas, kadangi ji jam pradėjo priekaiÅ¡tauti, jog jis paslėpė alų, nors ji pati buvo kažkur pasidėjusi ir nerado. Tuomet ji pradėjo jį draskyti nagais, todėl jis išėjęs iÅ¡ buto iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Ä®vykio metu namuose buvo ir V-os sÅ«nus, kuris matė visÄ Ä¯vykį (t.1, b.l. 155-157).

Papildomos apklausos metu V. D. parodė, kad V-os vaiko A. Ž. jis nemušė. Jam ant kojų buvo ne mėlynės. Vaikas kojas buvo iÅ¡sipiešęs su flomasteriu. Jis turi dirÅ¾Ä su metaline sagtimi, ant kurio pavaizduotas jautis. Jį turi jau kokius 5 ar 6 metus ir nuolat naudoja. A. Ž. su Å¡iuo diržu nėra mušęs. Å is diržas tÄ vakarÄ buvo įkiÅ¡tas į jo džinsus, o džinsai buvo padėti kambaryje maiÅ¡e. Kodėl A. Ž. sako, kad jis jį mušė, nežino. Mano, kad gal supyko dėl to, kad jis jo mamai iÅ¡kvietė policijÄ (t.1, b.l. 169).

Mažamečio A. Ž. įstatyminė atstovė Z. P., teisme apklausta kaip liudytoja, parodė, kad V. D. yra jos dukros V. D. vyras. A. Ž. yra jos anÅ«kas. Jos santykiai su V. D. nekokie, kaltinamasis yra muÅ¡eika, chuliganas. Dukros santykiai su V-u nekokie, mano, kad dukra bijo kaltinamojo, jis ne kartÄ yra pakėlęs rankÄ prieÅ¡ jÄ . Ji pati yra mačiusi, kaip V. D. pakėlė rankÄ prieÅ¡ V-Ä . TÄ dienÄ dirbo, 21.30 val. jai paskambino dukra ir paprašė greitai atvažiuoti, nes V- muÅ¡a jÄ ir vaikÄ .

Ji dukros klausė, kur Å¡iuo metu yra V. D., ji pasakė, kad jis apačioje. Kai ji atvažiavo, dukra su vaiku buvo bute, o kaltinamÄ jį sutiko apačioje. Jai atvažiavus, policijos pareigÅ«nai jau buvo atvykę, kalbėjo su kaltinamuoju. Kai visi su pareigÅ«nais pakilo į butÄ , jos dukra buvo apsiverkusi, anÅ«kas sėdėjo su Å¡ortukais, ant anÅ«ko kojos pamatė labai didelę tamsiÄ mėlynę. V-a pareigÅ«nams sakė, kad jÄ ir vaikÄ sumušė V-. Dukra pakėlė savo sijonÄ , jos visas užpakalis buvo mėlynas.

AnÅ«kas pasakė, kad kai V. pradėjo mamÄ muÅ¡ti, jis užšoko V-ui ant kupros, nes nenorėjo, kad V- muÅ¡tų mamÄ , tada V. mamÄ stipriai pastÅ«mė ir ji nukrito. AnÅ«kas pareigÅ«nams paklausus, aks jį sumušė, parodė ir pasakė, kad jį sumušė V. diržu su sagtimi. Ji matė ant anÅ«ko blauzdos priekinės dalies giliÄ Å¾aizdÄ , kuri atsirado nuo sagties, sagtis buvo su ragais. AnÅ«kas buvo labai piktas. AnÅ«kas V. D. vadina „V-u“, kartais „dėde“. TÄ vakarÄ jos dukra ir V. buvo stipriai iÅ¡gėrę.

AnÅ«kas nesakė, kodėl V. jį sumušė. Å iuo metu anÅ«kas gyvena su ja ir nenori grįžti pas mamÄ . Dukra net nepaskambino savo sÅ«nui, tik su gimtadieniu pasveikino. Iki rugsėjo mėnesio su anÅ«ku lankysis pas psichiatrÄ , rugsėjo mėnesį vyks posėdis, kuriame svarstys, ar galės vaikÄ grÄ Å¾inti į Å¡eimÄ . Jos dukra jai yra pasiguodusi, kad jÄ mušė ir anksčiau, o anÅ«kas jai sakė, kad anksčiau V. jį muÅ¡davo, gnaibydavo. Ji matydavo ant anÅ«ko kÅ«no mėlynes. Kaimynai sakė, kad labai dažnai V. kviečiama policija.

Å iuo metu jos dukra gyvena su V. D.. V. tik nesenai pradėjo dirbti, nežino, iÅ¡ kokių lėšų jie gyvena. Jeigu jie negertų, viskas bÅ«tų gerai. Liudytoja A. V. teisme parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje. Gavo iÅ¡ policijos praneÅ¡imÄ , tuo metu greičiausiai buvo užimti kitame įvykyje, davė sutikimÄ perduoti vaikÄ asmeniui, su kuriuo vaikui bÅ«tų saugu. Atsimena, kad vyko pas močiutę patikrinti, ar vaikui saugu. Pas močiutę buvo du kambariai, berniukas buvo apkÅ«nus, močiutė sakė, kad vaiko Å¡eimoje nuolat smurtaujama prieÅ¡ berniukÄ .

VaikÄ apie įvykį buvo sunku prakalbinti, jis parodė sužalotÄ kojÄ . Ä®sitikino, kad vaikÄ palikti pas močiutę yra saugu. Pamena, kad berniukas sakė, jog jam sudavė, rodė savo kojÄ , bet nesakė, su kuo jam sudavė. Klausė berniuko, ar jis nori likti su močiute, vaikas pasakė, kad nori likti su močiute. Vaikas buvo linksmas, lakstė, viskÄ rodė, vaikas pasakė, kad jam trenkė, tada nusmaukęs kelnytes parodė lyg kairę kojÄ . Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. nurodė iÅ¡samesnes apsilankymo pas Z. P. aplinkybes ir teigė, kad iÅ¡ berniuko pavyko sužinoti, jog tiek mama, tiek jos vyras smurtauja prieÅ¡ jį, t.y. A. Ž. nurodė, kad jo mamos V-os vyras V. tÄ dienÄ su diržo sagtimi jam trenkė per kojÄ . PapraÅ¡ius vaiko parodyti, kur jam trenkė, berniukas ant kairės kojos Å¡launies parodė mėlynę (t. 1, b.l. 85-86). Liudytojas D. S. teisme parodė, kad pagal praneÅ¡imÄ nuvyko į butÄ , kur buvo mama lyg vardu V-a, jos sÅ«nus ir jos vyras.

Vaikas buvo nedidelio amžiaus, nekalbus. Vaiko mama pasakė, kad konfliktavo su vyru ir kad jis sudavė vaikui diržu su sagtimi. Vaikas parodė sužalotÄ kojÄ , paties sužalojimo neprisimena. Ä® klausimÄ kas jam sudavė, vaikas parodė pirÅ¡tu į kaltinamÄ jį. Vaikas puolė prie kaltinamojo, trankė jį kumščiu, kaltinamasis tik stovėjo, nieko nedarė. Atsimena, kad pas tÄ vyrÄ ant kaklo buvo įbrėžimų. PareigÅ«nas nurodė, kad yra buvęs toje Å¡eimoje pagal iÅ¡kvietimÄ ir anksčiau, bet neatsimena, kas tais kartais buvo nukentėję asmenys.

Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. nurodė iÅ¡samesnes vykimo pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ V. D. ir V. D. butÄ aplinkybes ir teigė, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, prie namo laiptinės juos pasitiko vyriÅ¡kis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo V. D.. VyriÅ¡kis nurodė, kad jo žmona, V. D. žodinio konflikto metu nagais subraižė jam nugarÄ . Ä® įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti medikai, kurie apžiÅ«rėjo V.

D.. Sužalojimai nebuvo rimti, todėl po apžiÅ«ros medikai iÅ¡vyko. Vėliau kartu su V. D. jis nuėjo į jo butÄ , kur bendravo su jo žmona V. D. bei jos vaiku A. Ž.. V. D. nurodė, kad tÄ pačiÄ dienÄ jÄ bei jos vaikÄ A. Ž. mušė jos vyras V. D.. V. D. parodė kairę kojÄ . Ant jos Å¡launies matėsi kraujosruva. Nurodė, jog V. D. jai spyrė koja. Kiek kartų spyrė, nenurodė. Taip pat V. D. nurodė, kad V. D. tÄ pačiÄ dienÄ mušė ir jos vaikÄ A. Ž. diržu per kojas.

A. Ž. ant kairės Å¡launies matėsi kraujosruvos. Paklausus vaiko, kas jį mušė, vaikas pirÅ¡tu parodė į tarpdury stovintį V. D.. Konkrečių įvykio aplinkybių vaikas nenurodė. Tiek V. D., tiek V. D. buvo neblaivÅ«s. Apie įvykį praneÅ¡ta Vaiko teisių apsaugos atstovams. Taip pat, į įvykio vietÄ buvo atvykusi A. Ž. močiutė. Ji buvo blaivi, jai ir buvo perduotas vaikas. V. D. dėl įvykio buvo pristatytas į komisariatÄ , o V. D. liko bute. Kitų asmenų, mačiusių įvykį, nebuvo (t.1, b.l. 79-80).

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad kalbės apie tai, kas jam buvo. Kai į namus atvažiavo policija, namuose buvo „E.“ ir mama. „E.“ tikras vardas V. P.. Dabar jis gyvena pas močiutę. Anksčiau gyveno su mama ir V-u. V. ir mama gėrė alų, grojo muzika, jis gulėjo. V. atsistojo, paėmė mamos alų ir kažkur jį paslėpė. Kai mama atsikėlė, alaus nebuvo. Mama tampė V-Ä už marÅ¡kinėlių. Tada jis paėmė telefonÄ ir norėjo paskambinti močiutei, bet mama telefonÄ paėmė.

Po to V. paskambino policijai. V. su juo elgėsi negerai, jį mušė su diržu prieÅ¡ atvažiuojant policijai. Diržo sagtis buvo su jaučio galva ir ragais. Kai jam sudavė diržu, skaudėjo. Diržu sudavė vienÄ kartÄ . Jis V-ui spyrė į kojÄ . Ant kojos buvo keturios mėlynės. Nuo ko atsirado mėlynės, nežino. Mėlynės ant kojų jau buvo iki tol, kai V. jam trenkė diržu. Ant kairės Å¡launies priekyje buvo dvi mėlynės. V. jam trenkė kažkokia juoda virve, kuri yra prie diržo.

Jis niekam apie tai nepasakojo. Parodė mamai. Mama V-ui pasakė nelįsti prie jo. Mama matė, kaip V. trenkė jam diržu, tada ir pasakė V-ui, kad negalima taip daryti. Mama delnu trenkė V-ui į veidÄ . V. su juo taip elgėsi vienÄ kartÄ . V. su mama elgiasi gerai. BÅ«na kad jie susipyksta, tada mama iÅ¡eina pas močiutę. Matė, jog V. negerai elgėsi ir su mama. Nepamena kÄ V- yra padaręs mamai. V- su mama negerai pasielgė tÄ pačiÄ dienÄ , kai jam trenkė diržu, V. mušė mamÄ , kumščiu trenkė vienÄ kartÄ mamai į krÅ«tinę.

Mama V-ui trenkė atgal taip pat į krÅ«tinę. Policijai papasakojo, kad V. jį mušė (t.1, b.l. 39-41). Liudytoja V. D. teisme atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ savo sutuoktinį, tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-08-29 vakare, apie 22 val. ji kartu su V-u namuose vartojo alkoholinius gėrimus ir susiginčijo, nes V. yra pavydus ir pradėjo jai priekaiÅ¡tauti dėl buvusių vyrų. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Vienas kitÄ pastÅ«mė rankomis, gal netyčia jį stumdama ir galėjo jam kur nors įbrėžti nagais, tačiau to padarė netyčia.

V. susinervino ir pasiėmęs savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ išėjo iÅ¡ buto, sakydamas, kad iÅ¡kvies jai policijÄ . Konfliktas vyko virtuvėje, jos vaikas tuo metu buvo kambaryje, gulėjo lovoje, per jos telefonÄ Å¾iÅ«rėjo filmukus ir įvykio nematė. V. išėjo į laukÄ , užtruko apie 20 min. Ji tuo metu paskambino mamai ir paprašė atvykti, nes norėjo, kad ji pasiimtų vaikÄ . Maždaug už 20 min. į butÄ kartu su V-u, bei policija parėjo jos mama Z. P.. Policijos pareigÅ«nai paklausė, kas įvyko ir ji jiems nurodė, kad susipyko su V-u ir jie apsistumdė.

Kad bÅ«tų sakiusi, jog V- įspyrė jai ir jos vaikui į kojÄ , ji neprisimena. KÄ konkrečiai sakė policijos pareigÅ«nams, neprisimena, nes buvo nemažai iÅ¡gėrusi. Ar pareigÅ«nams rodė mėlynes ant savo kÅ«no, bei ant sÅ«naus kÅ«no, neprisimena. Ant jos vaiko kairės kojos Å¡launies yra sumuÅ¡imas ar kraujosruva, nes jis prieÅ¡ 4 dienas lakstydamas namuose su Å¡unimi, nukrito prie balkono ir įsidaužė į plastikinių durų slenkstį. Po to, jam ir atsirado mėlynė. V. D. jos sÅ«naus nemušė.

Kad V. D. grįžtų namo, ji neprieštarauja. Tokia situacija gavosi, dėl per didelio alkoholio kiekio suvartojimo (t.1, b.l. 54-55). Iš 2020-08-30 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad apie įvykį pranešė V. D.. V. D. nustatytas 3,14 promilių girtumas, V. D. - 1,66 promilių girtumas. V. D. paaiškino, kad jos vyras V. D. spyrė jai ir jos vaikui iš kojos. Ant moters kairės kojos matėsi kraujosruvos. Ant vaiko kairės kojos taip pat matėsi kraujosruvos (t.1, b.l. 9-12).

Iš 2020-09-07 apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėti policijos pareigūnų "body" kamerų vaizdo įrašai matyti, kad policijos pareigūnai bendrauja su V. D.. Jis policijos pareigūnams nurodo, kad konfliktas su žmona kilo dėl alaus, kurio ji nerado ir puolė jį draskyti. V. D. nurodė, kad V. D. koja spyrė jai ir jos vaikui į kojas. (t.1, b.l. 98-110) Iš 2020-12-07 apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad į BPC skambino V.

D., kuris pranešė, jog girta jo žmona yra namuose su vaiku. Taip pat pasakė, jog ji sudraskė jam nugarÄ , dėl to, kad nerado savo alaus. (t.1, b.l. 130-131) IÅ¡ 2020-09-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G1485/2020 (03) matyti, kad apžiÅ«rėjus A. Ž. rastos dvi poodinės kraujosruvos kairės Å¡launies šoniniame ir vidiniame pavirÅ¡iuje. Galėjo gautis du kartus suduodant diržu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . (t.1, b.l.

92) IÅ¡ 2020-08-29 d. PRÄ®R duomenų matyti, kad iÅ¡kart po nusikalstamos veikos padarymo V. D. nurodė, kad prieÅ¡ jÄ ir jos nepilnametį vaikÄ A. Ž. smurtavo jos vyras V. D.. Ant vaiko kairės kojos matėsi kraujosruvos. (t.1, b.l. 94-97) 2020-10-01 apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas iÅ¡ įtariamojo V. D. paimtas diržas matyti, jog ant diržo sagties yra pavaizduotas metalinis jautis. (t.1, b.l. 122). Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2014, 2K-474-489/2016, 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019). Veika Å¡iuo atveju objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Kaltinamasis V. D. savo kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos neigė tvirtindamas, kad jokių sužalojimų A. Ž. nepadarė, jo nemušė. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ ir jais netiki, kadangi iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo kaltė dėl Å¡ios veikos yra įrodyta ir kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymius.

Kaltinamojo V. D. parodymus paneigia ne tik nukentėjusiojo A. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ir nuoseklÅ«s liudytojų (įstatyminės A. Ž. atstovės) Z. P., D. S. ir A. V. parodymai, tarnybinis praneÅ¡imas, apžiÅ«rų protokolai, specialisto iÅ¡vada, PRÄ®R duomenys ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai. Visų pirma, nukentėjusysis mažametis A. Ž., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ aiÅ¡kiai nurodė, kad buvo sužalotas bÅ«tent V. D.. Mažametis nurodė, kokiu bÅ«du ir aplinkybėmis buvo sužalotas.

Nukentėjusiajam A. Ž. buvo parodytas atpažinti V. D. diržas ir nukentėjusysis nurodė, kaip kaltinamasis laikė dirÅ¾Ä ir kaip jam diržu buvo suduoti smÅ«giai. Minėtas diržas buvo rastas ir apžiÅ«rėtas. Teismo medicinos ekspertai, apžiÅ«rėję mažametį nukentėjusįjį, nustatė sužalojimus, t. y. dvi poodines kraujosruvas kairės Å¡launies Å¡oniniame pavirÅ¡iuje bei nurodė, jog Å¡ie sužalojimai galėjo gautis du kartus suduodant smÅ«gius diržu užduotyje nurodytu įvykio laiku.

Liudytoja (nukentėjusiojo įstatyminė atstovė) Z. P. įvykio dienÄ atvykusi pasiimti A. Ž., girdėjo, kad anÅ«kas pareigÅ«nams nurodęs, jog buvo sumuÅ¡tas diržu ir parodęs vietÄ ant kojos, kur jam buvo suduota, taip pat nurodęs, kad sužalojimus jam padarė V. D.. Aplinkybę, jog berniukas buvo sužalotas, teisme patvirtino ir liudytojas D. S., taip pat liudytoja A. V., kuriems mažametis A. Ž. vienodai nurodė jo sužalojimo aplinkybes. Nors liudytoja V. D. teisme atsisakė duoti parodymus, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jos vaikas A.

Ž. maždaug prieÅ¡ keturias dienas iki įvykio susižalojo atsitrenkęs į balkono durų slenkstį, tačiau tokias aplinkybes paneigia specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodytas galimas sužalojimų atsiradimo laikas, be to, ir pati V. D. iÅ¡ karto po to, kai į įvykio vietÄ atvyko pareigÅ«nai, tvirtino, jog prieÅ¡ jÄ ir jos mažametį vaikÄ smurtavo V. D. (t. 1, b.l. 94), Å¡i aplinkybė taip pat užfiksuota pareigÅ«nų darytuose vaizdo įraÅ¡uose bei jų apžiÅ«ros protokole. Aptartų įrodymų visuma paneigia kaltinamojo parodymus, ir patvirtina, jog jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ mažamečiui A.

Ž., diržu ne mažiau kaip du kartus sudavęs mažamečiui į kairę Å¡launį, padarė jam dvi poodines kraujosruvas kairės Å¡launies Å¡oniniame pavirÅ¡iuje. Minėti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad aptarti kaltinamojo V. D. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, jo kaltė padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta. Dėl 2020 m. rugsėjo 5 d. nesunkaus nukentėjusiojo R. L. sužalojimo Kaltinamasis V.

D. teisme savo kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo neigė. PaaiÅ¡kino, kad iki konflikto R. L. buvo jo pažįstamas. Jis pamatė R. L. lauke su sulaužyta ranka ir norėjo pasidomėti, kas jam nutiko. Todėl apie 21 val. su žmona užėjo pas R. L. į svečius, Å¡is buvo prigėręs su savo sugyventine, jis su žmona buvo tik truputį iÅ¡gėrę. R. L. buvo per daug iÅ¡gėręs, pas jį pabuvo apie 10 minučių, bandė sužinoti, kaip susižalojo rankÄ . R. L. nieko neatsakė, nes buvo per daug iÅ¡gėręs. Tada jis su žmona išėjo namo.

Kitų sužalojimų, be sužalotos rankos, ant R. nepastebėjo. Kai užėjo į svečius, bute buvo R. ir jo sugyventinė, jis su R. sugyventine nekalbėjo. Anksčiau R. sugyventinę buvo matęs kelis kartus, su ja nebendrauja. Jokių fizinių veiksmų R. atžvilgiu neatliko. Negali paaiškinti, kaip pas R. L. atsirado sužalojimai. R. turi pagrindo jį apkalbėti, nes kasdien geria, gal pavydi, kad jis dirba ir gerai uždirba. Jis su žmona tik užėjo ir ramiai pasikalbėjo. Nežino, kad po jų pokalbio buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Girdėjo, kad V-a kalbėjo su R. sugyventine. Matė, kad R. ranka buvo langetėje. Kitų sužalojimų nepastebėjo. V-a matė ir jam pasakė, kad R. akys buvo mėlynos. Tarp V-os ir R. L. sugyventinės jokio konflikto nebuvo, jos tik kalbėjosi. V-a su R. anksčiau gyveno kaip sugyventiniai. Dėl Å¡ios veikos apklaustas įtariamuoju V. D. kiek kitaip pasakojo apsilankymo pas nukentėjusįjį aplinkybes ir parodė, kad įvykio dienÄ , vakare, jis ėjo pas R. į butÄ su savo žmona V. D., nes norėjo R. paklausti, kur jis buvo pradingęs, kadangi jo ilgai nematė.

Sutikęs bendrus draugus girdėjo, kad R. traumuota ranka. R. telefono numerį jis turėjo, bet kitame telefone, kurį buvo sudaužęs, todėl nutarė pas jį nueiti. Įėjus pas R. į butÄ , R. gulėjo lovoje suluoÅ¡inta ranka, matė, kad jam ant rankos buvo uždėta langetė. Užėjęs į kambarį, R. paklausė, kur jis buvo dingęs, Å¡is atsakė: „kad ne tavo reikalas“. Suprato, kad su R. beprasmiÅ¡ka kalbėti, nes jis ir jo draugė buvo iÅ¡gėrę, todėl jie su žmona pabuvo pas juos apie 10 minučių ir išėjo.

Kai atėjo pas R., jis nebuvo sumuÅ¡tas, jam ant kaktos buvo kažkoks randas, jokio kraujo nebuvo. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis R. patyrė įtarime minimus sužalojimus, negali paaiÅ¡kinti. Jis R. nemušė, jokių smÅ«gių jam nesudavė. Kartu su juo ir jo žmona kitų asmenų į butÄ Ä¯Ä—ję nebuvo (t. 2, b.l. 127-128). Nukentėjusysis R. L. teisme parodė, kad nepamena tikslios dienos, tačiau viskas įvyko jo bute, jo kambaryje. Iki to įvykio su V. D. apskritai nebendraudavo. Buvo V-os ir V-o vestuvėse liudininku.

Gyvena bendrabutyje, koridoriaus duris užrakina. Jo sugyventinė S. nuėjo iki tualeto, tuo metu kažkas atidarė laukines duris, o jis tuo metu iÅ¡gėręs gulėjo lovoje. Gavo „bankių“, bet nesuprato, už kÄ . „Bankes“ trenkė V-. V. D. įėjo į jo kambarį kartu su V-a ir dar vienas žmogus buvo, kuris prašė V-o ramintis. Prie jo lovos priėjo tik V-, tada „bam, bam“ su kumščiu į akį. Jis nieko nedarė, jokių veiksmų nesiėmė, nebandė apsiginti.

Nepamena, kiek kartų jam trenkta. Jam smarkiai bėgo kraujas, buvo sužalota sveikata, akimi nematė visÄ mėnesį. Jam buvo prakirstas akies vokas, kuris susiÅ«tas 8 siÅ«lėmis ir nosyje yra siÅ«lė. Be abejo, jam smarkiai skaudėjo. Kaimynė iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , tačiau pirma atvyko policija. KÄ grįžusi kalbėjo S., nepamena, tik matė, kad V-a su S. barėsi. Po to įvykio su V. D. nebendravo, gyvena viename kieme. Pas jį kaltinamasis nebuvo atėjęs, neatsiprašė, tačiau pretenzijų kaltinamajam neturi.

Jis V. D. nebijo, tiesiog nenori vaikščioti į teismÄ . Kitų jokių įvykių nebuvo. Policija viskÄ užfiksavo. Tvirtina, kad sužalojimus jam padarė V. D.. Liudytoja S. G. teisme parodė, kad R. L. yra jos draugas, kartu gyvena 8 metus. TÄ Ä¯vykį pamena, ji išėjo iki tualeto, nerakino durų. Parėjusi pamatė, kad R. sudaužytas. Kaimynė iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , atvyko ir policija. Buvo V-a, V. ir dar kitas žmogus. PrieÅ¡ jai iÅ¡einant į tualetÄ , R. nebuvo sudaužytas. Kai parėjo iÅ¡ tualeto, R. gulėjo praskelta akimi, bėgo daug kraujo.

M. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . TÄ dienÄ vyko iÅ¡gertuvės jų kambaryje. M. buvo išėjusi į savo kambarį pinigų pasiimti, nes pritrÅ«ko gėrimams. Negali pasakyti, ar M. matė, kaip R-Ä sumušė. M. kvietė policija, tačiau pati atsisakė teikti paaiÅ¡kinimus. IÅ¡gertuvėse nedalyvavo nei V., nei V-a. Tas tamsaus gymio vyras atvyko kartu su V-u ir V-a. Tamsus vyras pradėjo raminti V-Ä , siÅ«lė eiti lauk ir jie tyliai visi trys išėjo. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. G. parodė, kad 2020-09-05 vakare kartu su sugyventiniu R.

L. buvo bute, iÅ¡gėrę alkoholio. Apie 22.20 val. į butÄ užėjo V. ir V-a, kurie iÅ¡stÅ«mė jÄ iÅ¡ buto, tuo metu ji už buto Å¡aukė prašė, kad atidarytų duris. Vėliau jai patekus į butÄ , pastebėjo, kad jos sugyventinis R. L. yra sumuÅ¡tas, tuo metu V-a stipriai suėmusi rankomis pradėjo jÄ smaugti ir nuvertė ant žemės. Vėliau paÅ¡alinis asmuo, tamsaus gymio (galimai buvęs kartu su V-a ir V-u) pradėjo juos ginti ir nutraukė muÅ¡tynes. V-Ä ir V-Ä iÅ¡tempė iÅ¡ buto.

Tuo metu kaimynė M. iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ , kuri atvykusi R. L. iÅ¡sivežė į ligoninę. Ji iÅ¡vyko kartu, tačiau jos į ligoninę neįsileido (t.2, b.l. 44-45). Liudytoja V. D. teisme sutiko duoti parodymus dėl Å¡ios nusikalstamos veikos ir paaiÅ¡kino, kad R-Ä pažinojo iÅ¡ seniau, Å¡is dalyvavo jos vestuvėse. TÄ dienÄ su V. D. pas R-Ä Ä—jo norėdami pasiÅ«lyti jam darbÄ . S. jų neįleido, buvo girta, pradėjo Å¡aukti. R. gulėjo lovoje, jam buvo iÅ¡narintas petys, sudaužytas veidas, matė peties įtvarÄ , R-o akys buvo sužalotos, nosis sudaužyta.

Nieko daugiau kambaryje nebuvo. Jokio kraujo kambaryje nebuvo, o ant R-o veido kraujas pridžiÅ«vęs buvo. Negali pasakyti, kodėl R. sako, jog V- jį sužalojo, gal pinigų nori užsidirbti. Kai su vyru užėjo, R. jau buvo sužalotas. Ji su vyru buvo iÅ¡gėrę. Ji R-ui siÅ«lė darbÄ , nes geriau su juo sutaria ir su juo bendrauja. Kambaryje buvo tik S. ir daugiau nieko nebuvo. 2020-09-05 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad iÅ¡ karto po įvykio buvo apžiÅ«rėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

ApžiÅ«ros metu ant kambaryje buvusios lovos matyti padėta rudos spalvos pagalvė, ant kurios matėsi raudonos spalvos medžiaga, galimai kraujas. Ant R. L. veido buvo matomos kraujo dėmės, kairioji akis kraujuojanti, matomas patinimas (t.2, b.l. 22-23). 2020-09-05 tarnybinio praneÅ¡ime nurodyta, kad 2020-09-05 gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra sumuÅ¡tas vyras. Jį sumušė pažįstami asmenys ir pasiÅ¡alino, trenkė jam į veidÄ , praskėlė antakį. Ä®vykio vietoje S. G. nurodė, kad jos sugyventinį R.

L. sumušė V-a ir V., kurie gyvena (duomenys neskelbtini), penktame aukÅ¡te. Ji nurodė, kad minėti asmenys atėjo pas juos į butÄ ir V. galimai sumušė R. L.. V-a tuo metu buvo su S. G.. Kodėl jie Å¡itaip pasielgė, nežino (t. 2, b.l. 11). 2020-09-24 apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas policijos pareigÅ«nų „body“ kamerų vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti, kad atvykusius pareigÅ«nus pasitinka moteris, kuri nusiveda į kambarį. Kambaryje ant sofos sėdi vyras. Vyrui sumuÅ¡ta ir iÅ¡tinusi deÅ¡inė akis, deÅ¡inė ranka su įtvaru.

Paklausus, kas įvyko, vyras paaiÅ¡kina, kad jį sumušė bute. Paklausus kas įvyko, moteris nurodo, kad asmenis įsileido kaimynai. Ji tuo metu buvo tualete, kai į kambarį, kurio durys buvo atrakintos, įėjo iÅ¡ matymo pažįstami asmenys (vyras su moterimi). Jie iÅ¡stÅ«mė moterį iÅ¡ kambario ir sumušė jos vyrÄ . Kaip mušė vyrÄ - ar rankomis, ar kojomis - moteris nematė, nes buvo iÅ¡stumta iÅ¡ kambario. Vyras paaiÅ¡kino, kad Å¡ie asmenys buvo V-a ir V., jų pavardės nežino.

Jie gyvena (duomenys neskelbtini), 5-ame aukÅ¡te. Paklausus, dėl ko buvo sumuÅ¡tas jos vyras, moteris paaiÅ¡kina, kad dėl to, jog jiems atėmė vaikÄ ir jie galvoja, jog kažkÄ pasakė jos vyras, o iÅ¡ tikrųjų vyras nieko nesakė. Vyras nurodo, kad jį mušė tik V-, o V-a nieko jam nedarė. Moteris tvirtina, kad V-a paėmė jÄ už gerklės, dėl ko jai atsirado mėlynė (t.2, b.l. 100-101). 2020-12-11 apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įraÅ¡as, iÅ¡ kurio nustatyta, jog į BendrÄ jį pagalbos centrÄ skambina moteris, kuri praneÅ¡a, jog reikalinga pagalba, nes yra sumuÅ¡tas kaimynas.

Po to telefono ragelį perima kita moteris, kuri nurodo, jog sumuštas yra jos vyras. Nurodo, kad jam yra sumušta akis ir kad jį užpuolė namuose. Užpuolė pažįstami, kurie jau išėjo (t. 2, b.l. 106-108). BIRT ataskaitų žiūryklės 2020-09-05 duomenimis nustatyta, kad 2020-09-05, 22:24 val. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra sumuštas vyras. Nuvykus, R. L. nurodė, kad iš matymo pažįstami žmonės apkaltino jį šmeižtu, sumušė ir pasišalino iš buto.

Jų vardai V-a ir V. (t. 2, b.l. 110-115). 2020-10-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1682/2020(03) nurodyta, kad R. L. nustatyti deÅ¡inio antakio ir nosies muÅ¡inės žaizdos, virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inio žandinio ančio, deÅ¡inės akiduobės ir nosies kaulų lūžiai, kraujo iÅ¡siliejimas deÅ¡iniame žandiniame antyje ir deÅ¡inėje akiduobėje. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir aplinkybes (2020-09-05, 22.20 val.), padaryti sumuÅ¡us veidÄ , mažiausiai - trimis smÅ«giais.

R. L. padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Vertinant atskirai, veido kaulų lūžiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kiti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (t. 2, b.l. 97). BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nors kaltinamasis V. D. tvirtino, kad jis nukentėjusiojo R. L. nesužalojo, teisme nurodė, kad pas nukentėjusįjį buvo atėjęs tik pasiteirauti, kur Å¡is buvo dingęs, o nukentėjusysis jį galimai apkalba, nes jam pavydi dėl to, kad erai gyvena, dirba ir uždirba, tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ ir jais netiki, kadangi iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo kaltė dėl Å¡ios veikos yra įrodyta ir kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamojo V. D. parodymus, kad jis jokio fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, visų pirma paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo R. L. parodymai, kuriuos patvirtina liudytojos S. G. parodymai, specialisto išvada, vaizdo įrašai, apžiūrų protokolai, tarnybinis pranešimas, ataskaitų žiūryklės duomenys ir kiti duomenys, kuriuos ištyręs teismas pripažįsta įrodymais. Nukentėjusysis R. L. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai parodė, kad jį sužalojo V.

D.. Nukentėjusysis R. L. neneigė, jog įvykio metu buvo iÅ¡gėręs ir gulėjo lovoje, tačiau nuosekliai nurodė jo sužalojimo aplinkybes tiek iÅ¡ karto po įvykio pagal praneÅ¡imÄ Ä¯ jo namus atvykusiems pareigÅ«nams, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Nukentėjusysis R. L. nurodė, kad jo sugyventinei S. G. išėjus į tualetÄ , į jų bendrabučio kambarį įėjo V. D. su žmona, V. D. priėjo prie lovos ir sudavė jam kumščiu į akį. Jis nesigynė ir jokių veiksmų nesiėmė, nors jam labai skaudėjo.

Kodėl taip pasielgė V., nežino. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. L. parodymais ar jų patikimumu, jo parodymai iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s - tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme, nukentėjusysis apibÅ«dino konkrečius kaltinamojo atliktus veiksmus, konkrečias įvykio aplinkybes. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis bÅ«tų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti kaltinamÄ jį. Be to, tokius nukentėjusiojo parodymus teisme patvirtino liudytoja S. G., kuri nurodė, kad iÅ¡eidama į tualetÄ , paliko nerakintas kambario duris, R. iki tol sumuÅ¡tas nebuvo.

Kai grįžo į kambarį, ji pamatė sudaužytÄ R-Ä , kambaryje buvo V. D., V. D. ir kažkoks tamsaus gymio vyras. Tamsaus gymio vyras pradėjo raminti V-Ä , siÅ«lė eiti lauk ir jie tyliai visi trys išėjo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. G. tvirtino, jog ji iÅ¡ kambario buvo iÅ¡stumta V-o ir V., tačiau Å¡aukė praÅ¡ydama, kad jai atidarytų duris, o patekusi į butÄ , pamatė, kad jos sugyventinis R. L. yra sumuÅ¡tas. PareigÅ«nams liudytoja S. G. nurodė, jog R. L. sužalojimo priežastis galimai yra ta, jog V.

D. ir V. D. atėmė vaikÄ ir jie galvoja, jog kažkÄ pasakė jos vyras R. L.. Tiek pareigÅ«nų „body“ kamerų vaizdo įraÅ¡e, tiek jo apžiÅ«ros protokole nukentėjusysis R. L. aiÅ¡kiai nurodo, kad buvo sužalotas į kambarį atėjusio V-o, o kartu buvusi V-a smurto prieÅ¡ jį nenaudojo. Tokios pat aplinkybės užfiksuotos ir tarnybiniame praneÅ¡ime, ataskaitų žiÅ«ryklės duomenyse. Kaltinamasis V. D., prieÅ¡ingai, duodamas parodymus dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nebuvo nuoseklus – ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad pas R.

L. užėjo pasidomėti, kur jis buvo pradingęs, o teisme jau nurodė, kad pas R. L. su žmona užėjo pasidomėti dėl Å¡io sulaužytos rankos, kadangi matė jį kieme sužalota ranka. Negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl R. L. tvirtina, jog jis jį sužalojo, nurodė, jog galimai dėl pavydo. Kaltinamasis V. D. teisme aiÅ¡kino, kad atėjęs ir kalbėdamas su R. L. nepastebėjo, jog Å¡is sužalotas, tik jo ranka buvo langetėje. Kaltinamojo sutuoktinė V. D. nurodė visiÅ¡kai kitokiÄ apsilankymo pas nukentėjusįjį priežastį, teigdama, jog ketino nukentėjusiajam R.

L. pasiÅ«lyti darbÄ , tačiau kokį darbÄ ketino pasiÅ«lyti nukentėjusiajam ir kodėl bÅ«tent tokiu paros metu (vėlyvÄ vakarÄ ) su V. D. užėjo pas nukentėjusįjį pakalbėti dėl darbo, paaiÅ¡kinti negalėjo. Liudytoja V. D., prieÅ¡ingai nei kaltinamasis V. D., tvirtino, jog jai su V. D. atėjus pas R. L., Å¡is jau buvo sužalotas. Tokius prieÅ¡taringus liudytojos V. D. parodymus teismas vertina kaip siekį padėti sutuoktiniui V. D. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, jie prieÅ¡tarauja paties kaltinamojo V.

D. parodymams ir nuosekliems nukentėjusiojo R. L. bei iÅ¡ esmės nuosekliems liudytojos S. G. parodymams, todėl teismas liudytojos V. D. parodymais nesivadovauja. Nukentėjusiojo R. L. sužalojimo aplinkybes patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje apibÅ«dinti nukentėjusiojo sužalojimai ir jų padarymo aplinkybės, padaryta iÅ¡vada, kad sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir aplinkybes (2020-09-05, 22.20 val.), padaryti sumuÅ¡us veidÄ , mažiausiai - trimis smÅ«giais, padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis V. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. L., ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavęs Å¡iam į veidÄ , tokiu bÅ«du padaręs jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ atitinkančius sužalojimus, tai yra deÅ¡inio antakio ir nosies muÅ¡tines žaizdas, virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inio žandinio ančio, deÅ¡inės akiduobės ir nosies kaulų lūžius, kraujo iÅ¡siliejimÄ deÅ¡iniame žandiniame antyje ir deÅ¡inėje akiduobėje.

Tokie kaltinamojo V. D. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jo kaltė padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta. Dėl 2020 m. rugsėjo 28 d. grasinimo nužudyti nukentėjusįjį A. T. bei jo nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų Kaltinamasis V. D. teisme savo kaltę dėl Å¡ių nusikalstamų veikų pripažino iÅ¡ dalies. Parodė, kad A. T. anksčiau nebuvo matęs. Susimušė bendrame koridoriuje. Nematė, kas dar buvo koridoriuje. Buvo bendroje virtuvėje, o kai išėjo iÅ¡ virtuvės, pamatė A.

T.. Tarp jų kilo konfliktas, nes Andrejaus motina L. T. gÄ sdino, kad kai grįš sÅ«nus, padarys tvarkÄ . TÄ dienÄ buvo iÅ¡gėręs, negali pasakyti, ar daug iÅ¡gėręs, prisimena, kad susimušė. Jis pradėjo konfliktÄ Å¾odžiais, pasakė „ko žiÅ«ri“, neatsimena, ar A. T. jam atsakė. Po Å¡ių žodžių, jis priėjo prie A. T., pradėjo muÅ¡tis rankomis, trenkė Andrejui į nosies sritį, jam atgal sudavė smÅ«gius į veidÄ , į nosį. Negali pasakyti, kiek laiko vyko muÅ¡tynės, gal iki 30 min., kol atvažiavo policijos pareigÅ«nai.

Atsimena, kad buvo nukritęs ant žemės, skaudėjo kelį. Juos iÅ¡skyrė moterys, L. ir dar kažkokia moteris. Konflikto metu atbėgo V. D., tuo metu jie dar mušėsi. Peilio jis neturėjo. Nežino, kodėl nukentėjusysis nurodė, kad jis turėjo peilį. Kai atėjo V. D., kažkuri moteris įsikabino V-ai į kaklÄ nagais. Policijos pareigÅ«nai jį apžiÅ«rėjo, kai atėjo, jie jau buvo iÅ¡skirti. Nežino, ar policijos pareigÅ«nai rado peilį. Girdėjo, kad sakė, jog jis su mačete lakstė po koridorių.

Nežino, kodėl kaimynai nori, kad jis iÅ¡sikraustytų, gal kad muzikÄ garsiai leisdavo. Jis dažnai negeria, yra dirbantis žmogus, iÅ¡geria bambalį alaus ir vėl ryte eina į darbÄ . Visas konfliktas su A. T. įvyko dėl L. T. grasinimų. Nežino, kodėl L. jam pradėjo grasinti, nes anksčiau su ja gerai sutarė, gal dėl to, kad V-a pradėjo bendrauti su kitais kaimynais. Su civiliniu ieÅ¡kiniu dėl A. T. sužalojimo, jis sutinka, žalos ligonių kasai dar neatlygino, pripažįsta A. T. padarytus sužalojimus.

Neigia, kad naudojo peilį, sutinka atlyginti žalÄ . Gailisi dėl savo elgesio su A. T., nuoÅ¡irdžiai jo atsipraÅ¡o. Ä®tariamuoju apklaustas V. D. parodė, kad 2020-09-28, apie 15 val., kartu su žmona V. D. ėjo iÅ¡ parduotuvės į namus, abu buvo neblaivÅ«s. Palipę į penktÄ aukÅ¡tÄ , nuėjo į butÄ Nr. 505, kur pasidėjo prekes. V-a liko bute, o jis išėjo į bendro naudojimo virtuvę parÅ«kyti. Eidamas į virtuvę, pamatė prie balkono stovinčiÄ kaimynę. Prie moters buvo ir vyriÅ¡kis.

Jis jo nepažinojo, tačiau pagalvojo, kad tai jos sÅ«nus, nes ji ankščiau buvo sakiusi, jog pasikvies savo sÅ«nų, kad jis padarytų tvarkÄ . VyriÅ¡kis į jį įtartinai pažiÅ«rėjo. Jis tam vyrui pasakė „ko žiÅ«ri“. Peilio su savimi neturėjo, jo iÅ¡sitraukęs nebuvo ir juo negrasino. Su vyriÅ¡kiu pradėjo konfliktuoti žodžiais, po to pradėjo grumtis, kokius konkrečiai veiksmus atliko vienas kito atžvilgiu negali nurodyti, nes buvo neblaivus. Pamena, kad sudavė vyriÅ¡kiui vienÄ kartÄ kumščiu, tačiau kur sudavė, negali nurodyti.

VyriÅ¡kis, su kuriuo grÅ«mėsi, taip pat jam sudavė kumščiu į kairės akies sritį, bei nosies sritį. Grumtynės vyko koridoriuje prie balkono. Ar grumtynių metu kas nors iÅ¡ jų buvo pargriuvę ant žemės, neprisimena. Kodėl sudavė vyriÅ¡kiui, nežino, negali Å¡ito paaiÅ¡kinti, gal vyriÅ¡kis jam pasakė kažkÄ negražaus ir dėl to jis supykęs taip padarė, negali Å¡ito paaiÅ¡kinti. Kuris pirmas ir kuriam sudavė, jis neprisimena. Kodėl vyriÅ¡kis jam sudavė, taip pat negali nurodyti, nes nežino.

Ar vyriÅ¡kis buvo įbėgęs į butÄ ir kuriuo metu bei dėl ko, jis neprisimena. Kaip minėjo, buvo labai girtas. Po grumtynių jis atsistojo ir netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai. Matė, kad koridoriuje buvo kaimynų, gal du kaimynai. Kas jie tokie, nežino, nes su jais nebendrauja. Taip pat koridoriuje buvo ir jo žmona V. D.. Kuriuo metu ji išėjo į koridorių, neįsidėmėjo. Po konflikto, kai atvyko policijos pareigÅ«nai, jo žmona gulėjo koridoriuje ant grindų. Kas jai nutiko, nežino.

Policijos pareigÅ«nai iÅ¡kvietė GMP, kurie juos visus tris apžiÅ«rėjo. Po apžiÅ«ros policijos pareigÅ«nai iÅ¡sivežė jį į policijos komisariatÄ . Ar V-a turėjo kokį nors peilį ir kur jį turėjo, jis negali pasakyti, Å¡ito nežino. Ar vyriÅ¡kiui, su kuriuo susimušė, bėgo kraujas, nematė (t.3, b.l. 87-88). Nukentėjusysis A. T. teisme parodė, kad su sugyventine važiavo pas mamÄ pasisvečiuoti. Tuo metu, kai mama darė kavÄ , nuėjo parÅ«kyti prie balkono, durys į kambarį buvo praviros.

Jis atkreipė dėmesį į ateinančius žmones - V. D. ir jo sugyventinę. V. D. jam pasakė: „ko žiÅ«ri“, jis Å¡io paklausė: „o kÄ , negalima?“. V. D. sugyventinė V. D. pasakė, kad jis yra L. sÅ«nus, tada V. D. iÅ¡sitraukė peilį, parodė jį, atlenkė peilį ir pradėjo eiti link jo, sakydamas „papjausiu“. Tuo metu atėjo jo mama, atsistojo tarp jo ir V. D., jį įstÅ«mė į kambarį ir laikė duris. Jis labai iÅ¡sigando, paprašė sugyventinės iÅ¡kviesti policijÄ , bandė duris atidaryti iÅ¡ vidaus, tačiau mama laikė duris iÅ¡ iÅ¡orės. Galų gale jis atidarė duris.

Tuo metu peilio jau nebebuvo, kaltinamasis buvo labai aršus, nuo dviejų kaltinamojo smūgių jis išsisuko, kaltinamasis pagriebė jį už kaklo, paguldė ant grindų, gulimoje padėtyje smogė jam į nosį. Tada juos išskyrė kaimynai ir mama. Policija atvažiavo, kai jie jau buvo atsistoję. Tuo metu, kai vyko konfliktas, buvo V. D. sugyventinė ir dar viena kaimynė. Jis nurodė policijos pareigūnams, kad V. D. turėjo rankose peilį. Pareigūnai jam pasakė, kad peilį rado V. D. sugyventinės liemenėlėje, tačiau jam to peilio policijos pareigūnai nerodė.

TÄ momentÄ , kai kaltinamasis turėjo peilį, matė jo mama ir tuo metu iÅ¡ kambario išėjusi jo sugyventinė. V. D. peilį turėjo iki kol mama jį įstÅ«mė į kambarį. Kai mama jį uždarė kambaryje, liko su kaltinamuoju ir Å¡aukė „palik sÅ«nų, pjauk mane“. Kai atvyko policija, peilio pas kaltinamÄ jį nerado. Mano, kad V. D. girdėjo, jog iÅ¡kviesta policija. Peilis buvo sidabrinės pilkos spalvos, peilio rankena buvo su medžio imitacija. Kai rÅ«kė, mama netyčia išėjo, kambario durys buvo pravertos.

Jie visi labai iÅ¡sigando. Jam buvo nosies kaulo lūžis ir keletas mėlynių. Po įvykio daugiau pas mamÄ nevažiavo. Liudytoja L. T. teisme parodė, kad visas įvykio aplinkybes prisimena. SÅ«nus grįžo iÅ¡ užsienio, atvyko pas jÄ su žmona atsigerti kavos. Žmona avėsi batus, o sÅ«nus išėjo į bendrų patalpų balkonÄ ir užsirÅ«kė cigaretę, ji stovėjo Å¡alia, pati nerÅ«kė. Prasidarė balkono durys ir įėjo kaltinamasis V. su žmona. Ji ten gyvena 23 metus, su kaltinamuoju jokių konfliktų neturėjo.

Atsisukusi į kaltinamÄ jį su žmona, matė, kaip V-a sakė: „nu „B“ jau atėjo“. Kai V. atidarė bendrojo patalpų balkono duris, V. kažkÄ pasakė, o jos sÅ«nus atsakė: „ar negalima žiÅ«rėti?“. Matė, kad V- iÅ¡sitraukė peilį ir be žodžių artėjo link jų virÅ¡ galvos laikydamas peilį. Ji Å¡aukė sÅ«naus žmonai: „stumk A. lauk“. Matė paklaikusias V-o akis. V-a iÅ¡sigandusi sakė, kad nėra jokio konflikto, kodėl ji Å¡aukianti.

Ji paprašė V. D. paimti peilį iÅ¡ V-o. Jos sÅ«naus žmona R. laikė sÅ«nų, nes A. nėjo į butÄ , o ji užstojo sÅ«nų savo kÅ«nu ir liepė laikyti A. V-ui sakė: „Durk man, o ne sÅ«nui“, ar: „pjauk geriau mane, bet neliesk sÅ«naus“. Jos sÅ«nus prasiveržė pro jÄ , ji iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio apsiÅ¡lapino. Grumtynės įvyko labai greitai. Matė, kad jos sÅ«naus galva buvo po kaltinamojo pažastimi. V. suėmė jos sÅ«nų, stipriai spaudė, sÅ«naus veidas buvo mėlynas.

V-a paėmė iÅ¡ kaltinamojo V. D. peilį. Ji pribėgusi pradėjo daužyti V-ui per galvÄ , tada V.su jos sÅ«numi grumdamiesi atsigulė ant grindų. SÅ«naus žmona R. T. iÅ¡kvietė policijÄ . Kai sužinojo, kad atvyksta policija, V-a taip pat atsigulė ant grindų, apsimesdama mirusia. Jos sÅ«nus tapo apkalbų auka. Mano, kad tai pavydas, nes sÅ«nus dirba užsienyje, geriau gyvena, su jais nebendrauja, nebaliavoja. Policija nustatė, kad tiek V-a, tiek V. buvo girti. Policija pradėjo ieÅ¡koti peilio pas V-Ä , paskui rado peilį pas V-Ä po rÅ«bais prie krÅ«tinės. Kai policija rado minėtÄ peilį, ji atpažino, kad tai buvo tas pats peilis.

Jokių asmeninių konfliktų su kaltinamuoju nėra buvę. Ji buvo ir pinigų jiems anksčiau paskolinusi. Iki to įvykio buvo su V-a konfliktas, buvo visaip iÅ¡vadinta, tada kvietė policijÄ . Negali pasakyti, kodėl V. norėjo sužaloti jos sÅ«nų. Liudytoja T. P. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį V. D., jis yra kaimynas. IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ koridoriuje, pravėrė duris ir pažiÅ«rėjo, kad kažkas muÅ¡asi. Su ja gyvena 22 metų anÅ«kas, tad nusprendė pažiÅ«rėti, ar ten ne jos anÅ«kas.

Pamatė, kad ten muÅ¡asi V. D. ir A. T.. Atbėgo V-a, V-o žmona, paprašė, kad ji padėtų juos iÅ¡skirti, tuo momentu atvažiavo policija. Tada jie pradėjo V-Ä ir Andrejų skirti, V-ai pasidarė bloga, ji gulėjo ant grindų. Policija sakė, kad jai reikia greitosios, paskui V. irgi prisėdo prie sienos netoli V-os. Paskui atvažiavo dar vienas policijos ekipažas ir greitoji, o ji išėjo į savo kambarį. Matė kaimynę L. T., kuri stovėjo ir Å¡aukė „jis turi peilį“, bet ji jokio peilio nematė.

Matė per langÄ , kad V-Ä pareigÅ«nai iÅ¡vedė. Daugiau nieko neatsimena. Tik ryte sužinojo, kad Andrejus buvo nuvežtas į ligoninę. V-o grasinimų Andrejui negirdėjo. Liudytoja R. T. (ankstesnė pavardė – J.) teisme parodė, kad atvažiavo pas vyro mamÄ atsigerti kavos. Atsisveikino, vyras su mama išėjo pirmiau, o ji avėsi batus. Atėjo kaltinamasis su savo antra puse, ta moteris kažkÄ pasakė, tada kaltinamasis iÅ¡sitraukė peilį ir su peiliu puolė ant jos vyro. Ji iÅ¡sigando, uoÅ¡vienė jos vyrÄ Ä¯stÅ«mė į butÄ , bet jis paskui iÅ¡trÅ«ko.

Kaltinamasis ir jos vyras puolė grumtis, muÅ¡tis, paskui kaltinamojo žmona užpuolė jÄ , pradėjo tÄ syti už plaukų, girdėjo, kaip jos uoÅ¡vienė Å¡aukė “neužmuÅ¡k mano vaiko“. Ji matė tÄ peilį, matė kaip kaltinamojo žmona gulėjo ant grindų ir pas jÄ pažastyje buvo paslėptas tas peilis. Girdėjo, kad kaltinamojo žmona kažkÄ pasakė kaltinamajam ir tada Å¡is puolė, nes jos vyras atsakė“ „kÄ , aÅ¡ negaliu žiÅ«rėti?“. Kaltinamasis buvo iÅ¡gėręs, jo akys buvo piktos.

Jos uoÅ¡vienė labai iÅ¡sigando, apsiÅ¡lapino. Atvykę policijos pareigÅ«nai rado peilį pas kaltinamojo žmonÄ liemenėlėje, tai buvo tas pats peilis, kurį turėjo kaltinamasis. Atrodo, kad tas peilis buvo sulenkiamas. Jeigu jos anyta nebÅ«tų įstÅ«musi jos vyro į butÄ , mano, kad jos vyras bÅ«tų stipriai sužalotas, nes kaltinamasis buvo neadekvatus. Jie net nepažinojo tų žmonių. Jai anyta sakė, kad kaltinamasis ten gyvena senai, sakė, kad anksčiau konfliktų nebuvo. Pačias muÅ¡tynes matė mažai, jos vyras ėjo ginti mamos, susikibo su kaltinamuoju, matė, kad jos vyrÄ smaugė, jis buvo visas mėlynas.

Policija atvažiavo labai greitai. Jos vyrÄ iÅ¡vežė greitoji pagalba. Grasinimas nužudyti jos vyrÄ , galėjo bÅ«ti įvykdytas. Jokios priežasties užpulti nei jos vyro, nei jos nebuvo, iki Å¡iol nesupranta, kodėl juos užpuolė. Kaltinamasis iÅ¡sitraukė peilį iÅ¡ kiÅ¡enės, turėjo peilį su savimi. Neatsimena, ar kaltinamasis žodžiu grasino jos vyrui. Nežino, kodėl jis puolė peiliu jos vyrÄ . Kaltinamajam sutrukdė ji, anyta ir kaimynė. Liudytoja V. D. teisme atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ sutuoktinį, tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugsėjo pabaigoje, galimai po 15 val., ji kartu su V-u apsipirkę grįžo į namus.

Abu buvo iÅ¡gėrę. Palipo į daugiabučio gyvenamojo namo 5-Ä jį aukÅ¡tÄ . Įėjusi į koridorių, prie balkono pamatė kaimynę L. bei jos sÅ«nų A. ir Å¡io sugyventinę R. L. pasakė „žiÅ«rėk grįžo“. Ji ir V. atsisuko į juos ir pažiÅ«rėjo. Tada A. pasakė: „ko žiÅ«ri“. Kadangi V. buvo iÅ¡gėręs, susinervino. A. priėjo prie V-o. Jie susitiko prie virtuvės. V. abiem rankomis remdamasis A. į krÅ«tinės sritį, jį pastÅ«mė. Tada A. vienÄ kartÄ ranka smogė V-ui į veidÄ , pataikė į akį.

Kadangi ji turėjo pirkinių maiÅ¡us, nusinešė juos pasidėti į kambarį. V- su A. liko koridoriuje ir toliau mušėsi. Kokius veiksmus jie atliko vienas kito atžvilgiu, ji nematė, nes nuėjo į butÄ . A. su R. nebuvo įėję į L. butÄ . V. į L. butÄ nesibrovė. Tai ji gali patvirtinti nes jos buto durys buvo atviros ir ji viskÄ girdėjo. Bute ji pasidėjo pirkinius. Kadangi buvo nusipirkusi žuvies, su peiliu, kurį turėjo kambaryje, nupjovė žuviai galvas. Tada ėjo į virtuvę nuplauti peilį.

Koridoriuje V. ir A. buvo tarpusavyje susikabinę. KÄ jie darė vienas kitam neįsidėmėjo. Taip pat koridoriuje buvo L. ir R. Jos bandė atskirti V-Ä nuo A. Rankomis bandė atitraukti juos vienas nuo kito. Ji nusiplovė peilį virtuvėje ir įsidėjo jį į liemenėlę. Peilį įsidėjo į liemenėlę, kad jis netrukdytų jai, kadangi norėjo eiti iÅ¡skirti vyrus kad jie nebesigrumtų. Išėjo iÅ¡ virtuvės ir atėjo kaimynė T. Ji ir T. ėjo prie vyrų ir bandė juos nuraminti.

Atitraukti vienas nuo kito. Kuriuo metu ir kaip V. sudavė A. ji nematė. Ar A. buvo kur nors sužalotas, ji nematė. Joms pavyko juos atitraukti vienas nuo kito ir jie nebesimušė. A. nuėjo į L. butÄ . Kažkas iÅ¡kvietė policijÄ , tačiau kas, ji nežino. Greitai atvyko policija. V-Ä sulaikė. Kur vėliau vyko ir kÄ darė A., ji nežino. Peilis, kurį ji turėjo, yra sulenkiamas. IÅ¡tiestas jis yra apie 15 cm ilgio. Visas peilis yra metalinis, rankena medinė, ant jos iÅ¡graviruoti gyvÅ«nai.

Peilį vėliau iÅ¡ jos paėmė policijos pareigÅ«nai. V. Å¡io peilio rankose neturėjo ir su juo A. negrasino (t. 2, b.l. 187-188). 2020-10-07 nukentėjusiojo A. T. akistatos su įtariamuoju V. D.metu nukentėjusysis A. T. liko prie savo anksčiau duotų parodymų. V. D. nurodė, jog peilio neturėjo ir juo negrasino. Koridoriuje A. T. jis užpuolė dėl to, kad Å¡is ne taip į jį pažiÅ«rėjo ir tai jam nepatiko. Su A. T. V. D. susigrÅ«mė ir sudavė jam vienÄ kartÄ Ä¯ nosį (t. 3, b.l. 93-96). 2020-09-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1671/2020(03) nurodyta, kad A.

T. nustatyti nosies kaulų lūžiai, nosies nugarėlės kairės pusės įdrėskimas, nosies nugarėlės, Å¡oninių pavirÅ¡ių ir akių vokų vidinių kampų poodinės kraujosruvos, smulkios kraujosruvos sprando odoje, nedidelės apvalios grupinės poodinės kraujosruvos deÅ¡inio žasto priekiniame ir užpakaliniame pavirÅ¡iuje bei poodinė kraujosruva deÅ¡inės čiurnos - pėdos nugariniame pavirÅ¡iuje. Sužalojimai padaryti buka jėga. Nosies kaulų lūžiai, nugarėlės odos įdrėskimas ir veido vidurinės dalies poodinės kraujosruvos galėjo gautis vienÄ kartÄ kumščiu smogiant į nosį.

Smulkios kraujosruvos sprando odoje galėjo atsirasti nuo spaudimo ir dinaminio poveikio. Nedidelės apvalios grupinės deÅ¡inio žasto poodinės kraujosruvos bÅ«dingos sugriebimo sužalojimams, spaudžiant rankų pirÅ¡tų galais. Poodinė kraujosruva deÅ¡inės čiurnos - pėdos nugariniame pavirÅ¡iuje galėjo atsirasti minant koja iÅ¡ virÅ¡aus. A. T. padaryti nosies kaulų lūžiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kiti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (t. 3, b.l. 20-21). 2020-09-28 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2020-09-28, 15:20 val., gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vyras ir moteris puola su peiliu.

Nuvykus, koridoriuje ant grindų gulėjo V. D.. Å alia jos buvo jos vyras V. D.. V. D. liemenėlėje buvo rastas peilis. V. D. nurodė, kad peilis ne jo ir kad su juo nieko nedarė. L. T. nurodė, jog pas jÄ atvyko jos sÅ«nus A. T. ir R. J., kuriems išėjus į koridorių kilo konfliktas su V. D. ir V. D.. Jie buvo neblaivÅ«s. Konflikto metu V. D. iÅ¡sitraukė peilį ir grasino sakydamas, kad juos sužalos. A. T. ir V. D. susistumdė. Konflikto metu V. D. pargriovė A. T. ant žemės ir ne mažiau kaip vienÄ kartÄ smÅ«giavo jam į veido sritį (t. 2, b.l. 145-146).

BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2020-09-28, 15:17 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėda 5-tame aukšte ant pranešėjos vyro bendro naudojimo koridoriuje su peiliu puola nepažįstama moteris ir vyras (t. 3, b.l. 64-68). 2020-11-27 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas po įvykio iš V. D. paimtas peilis, matyti, kad peilis yra sulankstomas. Peilio geležtė puošta gyvūnų atvaizdais ir ornamentais. Peilio rankena padaryta iš pilko metalo (t. 3, b.l. 46-48). 2020-10-12 apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašai, matyti, kad iškart po įvykio liudytoja L.

T. nurodo, jog V. D. puolė jos sÅ«nų A. T. koridoriuje, nes jam nepatiko jo sÅ«naus žvilgsnis. Puolė jį su peiliu. ApžiÅ«rėdami V. D., policijos pareigÅ«nai jos liemenėlėje randa peilį, kurį L. T. atpažįsta, kaip tÄ patį su kuriuo V. D. puolė jos sÅ«nų A. T. (t. 3, b.l. 36-44). 2020-12-07 apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas BPC pateiktas garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, jog 2020-09-28, 15:14 į BPC kreipėsi R. J. praneÅ¡dama, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jos vyrÄ puola su peiliais.

Puola vyras ir moteris. Nurodo, jog išėjus parÅ«kyti į balkonÄ , atėjo tie žmonės, ir vyriÅ¡kis, iÅ¡sitraukęs peilį, pradėjo juos pulti. Pokalbio metu girdėjosi didelis triukÅ¡mas, moteris pradėjo Å¡aukti. Pokalbis nutrÅ«ko (t. 3, b.l. 61-62). BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia grasinimu asmeniui jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , kuris gali bÅ«ti realizuotas: nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas.

Subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimÄ iÅ¡sako ar iÅ¡reiÅ¡kia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali bÅ«ti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento. Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios bÅ«senos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-26/2010).

Taigi nustatant grasinimo realumÄ bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016).

ChuliganiÅ¡kos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiÅ¡kinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiÅ¡ki, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikÅ¡mė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panaÅ¡aus pobÅ«džio santykiams spręsti pasirenka tokiÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiÅ¡kų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).

Kaltinamasis V. D. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, pripažino iÅ¡ dalies, nurodydamas, kad iki įvykio nukentėjusiojo A. T. nepažinojo. A. motina L. T. jį gÄ sdino, kad kai grįš sÅ«nus, padarys tvarkÄ . TÄ dienÄ buvo iÅ¡gėręs, pradėjo konfliktÄ Å¾odžiais, pasakydamas A. T.: „ko žiÅ«ri“, po Å¡ių žodžių, priėjęs prie A. T., pradėjo muÅ¡tis rankomis, trenkė A. į nosies sritį.

Kaltinamasis V. D. tvirtino, jog nukentėjusiajam negrasino jį papjauti ir peilio rankose neturėjo. Nukentėjusysis A. T. nuosekliai nurodė grasinimo jį nužudyti bei jo sužalojimo aplinkybes tvirtindamas, kad iki konflikto kaltinamojo V. D. nepažinojo. RÅ«kant bendrame bendrabučio balkone, praeidamas V. D. jam pasakė: „ko žiÅ«ri“, nukentėjusysis Å¡io paklausė: „o kÄ , negalima?“. Tada V. D. iÅ¡sitraukęs peilį, jį atlenkė ir pradėjo eiti link jo, sakydamas „papjausiu“.

Jo mama L. T. jį įstÅ«mė į kambarį ir girdėjo, kaip ji laikydama duris, kad jis neiÅ¡eitų, Å¡aukė: „palik sÅ«nų, pjauk mane“. Jis tuo metu buvo labai iÅ¡sigandęs, prašė sugyventinės R. kviesti policijÄ . Pavykus atidaryti duris ir iÅ¡eiti į koridorių, kaltinamasis jį puolė, nuo dviejų kaltinamojo smÅ«gių jis iÅ¡sisuko, tada jį kaltinamasis pagriebė už kaklo, paguldė ant grindų, gulimoje padėtyje smogė jam į nosį. Juos iÅ¡skyrė kaimynai ir mama.

PareigÅ«nai jam pasakė, kad peilį rado V. D. sugyventinės liemenėlėje. TÄ momentÄ , kai kaltinamasis turėjo peilį, matė jo mama ir tuo metu iÅ¡ kambario išėjusi jo sugyventinė. Tokius nukentėjusiojo A. T. parodymus patvirtino liudytojos L. T. bei R. T., kurios teisme nurodė, jog mačiusios kaltinamojo rankose iÅ¡keltÄ peilį, kai Å¡is artėjo link nukentėjusiojo A. T., po to liudytojai L. T. sÅ«nų įstÅ«mus į kambarį, Å¡i Å¡aukė V. D., kad jis pjautų jÄ , o ne jos sÅ«nų.

Abi liudytojos vienodai nurodė ir nukentėjusiojo A. T. sužalojimo aplinkybes. Teisme liudytoja T. P. patvirtino mačiusi kaltinamojo V. D. ir nukentėjusiojo grumtynes ir nurodė, jog girdėjo kaip L. T. Å¡aukusi: „jis turi peilį“, nors peilio teigė nemačiusi. Aplinkybė, jog nukentėjusysis A. T. buvo puolamas peiliu nurodyta ir 2020-09-28 tarnybiniame praneÅ¡ime, ataskaitų žiÅ«ryklės duomenyse, pareigÅ«nų „body“ kamerų apžiÅ«ros protokole. Liudytoja L. T. teisme patvirtino ir tai, kad atvykę policijos pareigÅ«nai pradėjo ieÅ¡koti peilio pas V-Ä , peilį rado kaltinamojo sutuoktinės V.

D. liemenėlėje. Liudytoja L. T. nurodė, kad atpažino tÄ peilį - tai buvo tas pats peilis, kuris buvo kaltinamojo rankose. Peilio apžiÅ«ros protokole nurodoma, kad apžiÅ«rėtas po įvykio iÅ¡ V. D. paimtas peilis, matyti, kad peilis yra sulankstomas. Peilio geležtė puoÅ¡ta gyvÅ«nų atvaizdais ir ornamentais, peilio rankena padaryta iÅ¡ pilko metalo. Nors teisme liudytoja V. D. atsisakė duoti parodymus dėl Å¡io įvykio, tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, neneigė, kad liemenėlėje turėjo pareigÅ«nų apžiÅ«ros metu rastÄ peilį, kai norėjo eiti iÅ¡skirti koridoriuje besimuÅ¡ančio vyro su nukentėjusiuoju, tačiau tvirtino, kad peilį įsidėjo į liemenėlę eidama iÅ¡ virtuvės, kad Å¡is jai netrukdytų, kai ji skirs vyrÄ su nukentėjusiuoju.

Aptartų įrodymų visuma paneigia kaltinamojo parodymus ir patvirtina, jog V. D. grasino nukentėjusiajam jį papjauti, artėdamas link jo ir rankoje laikydamas atlenktÄ peilį. Nukentėjusysis A. T. pagal kaltinamojo grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir aplinkybes (iÅ¡gėręs, bendro naudojimo koridoriuje, artėjo rankoje iÅ¡keltu atlenktu peiliu, sakydamas: „papjausiu“) turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas, teisme patvirtindamas, kad labai iÅ¡sigando. Akivaizdu, kad kaltinamasis V.

D. siekė tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (iÅ¡gÄ sčio), savo grasinimÄ papjauti susiedamas su veiksmu – iÅ¡keldamas peilį, atlenkęs jo geležtę ir artėdamas link nukentėjusiojo. Tokiais veiksmais iÅ¡gÄ stį kaltinamasis sukėlė ne tik nukentėjusiajam A. T., bet ir jo Å¡eimos nariams – mamai ir žmonai (tuometinei gyvenimo draugei). Nukentėjusiajam A. T. padarytų sužalojimų pasekmes ir mastÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada. Tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai patvirtina, jog kaltinamasis V.

D. nukentėjusįjį sužalojo be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos, pretekstas jo veiksmams buvo mažareikÅ¡mė dingstis – jam nepatiko nukentėjusiojo, kurio iki įvykio nepažinojo, atsakymas į jo klausimÄ . Taigi byloje surinktų ir teismo aptartų įrodymų visuma paneigia kaltinamojo V. D. parodymus, kad jis negrasino nukentėjusiajam jį papjauti peiliu ir patvirtina, jog V. D. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, bÅ«damas neblaivus, rankoje laikydamas peilį, atlenkęs jo geležtę, artėjo link A.

T., grasindamas jį papjauti, dėl ko nukentėjusysis A. T. turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad Å¡is grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Be to, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad V. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis Å¡iurkščiai pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje, be aiÅ¡kios priežasties, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, tyčia ranka sugriebė A.

T. už kaklo ir jį smaugė, po to koja užlipo jam ant deÅ¡inės kojos ir vienÄ kartÄ kumščiu sudavė A. T. į nosį. Taip, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų padarė A. T. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ atitinkančius sužalojimus t.y. nosies kaulų lūžį, nosies nugarėlės kairės pusės įdrėskimÄ , nosies nugarėlės, Å¡oninių pavirÅ¡ių ir akių vokų vidinių kampų poodines kraujosruvas, smulkias kraujosruvas sprando odoje, poodines kraujosruvas deÅ¡inės čiurnos - pėdos nugariniame pavirÅ¡iuje.

Kaltinamojo V. D. kaltė padarius Å¡ias jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas visiÅ¡kai įrodyta teismo aptartais įrodymais, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Bausmės skyrimas, civilinis ieÅ¡kinys ir kiti klausimai Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nukentėjusiųjų A. Ž. bei A. T. sužalojimo ir grasinimo nužudyti yra ta, jog minėtas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir minėta aplinkybė turėjo įtakos Å¡ių nusikalstamų veikų padarymui.

Skirdamas kaltinamajam V. D. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalsta nebe pirmÄ kartÄ , anksčiau keturis kartus teistas, daugiausia už smurtinių nusikalstamų veikų padarymÄ , neiÅ¡nykus teistumui per trumpÄ (vieno mėnesio) laikotarpį padarė keturis tyčinius nusikaltimus, kurių objektas – žmogaus sveikata ir gyvybė. Kaltinamasis padarė tris nesunkius ir vienÄ apysunkį nusikaltimus, kurie yra baigti. Akivaizdu, jog anksčiau už smurtinius nusikaltimus skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas, tinkamos įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau smurtauja.

Dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų Å¡ioje byloje nukentėjo trys žmonės, vienas iÅ¡ jų yra mažametis. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatė, tačiau dėl trijų nusikalstamų veikų teismas nustatė vienÄ kaltinamojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. Nors kaltinamasis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra vedęs ir nurodė užsiimantis individualia veikla, tačiau Å¡ios aplinkybės kaltinamojo elgesio teigiamai neveikia. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumÄ , kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is - laisvės atėmimas, kurios dydis, parenkamas mažesnis nei sankcijose už atskiras nusikalstamas veikas numatytas Å¡ios bausmės vidurkis.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ V. D. skiriamos bausmės bendrinamos apėmimo bÅ«du, kadangi Å¡ios nusikalstamos veikos padarytos idealia sutaptimi (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Likusios bausmės su apėmimo bÅ«du subendrintÄ ja bausme V. D. bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, atsižvelgiant į panašų veikų pavojingumÄ , pobÅ«dį ir intensyvumÄ , taip pat nukentėjusiojo R. L. iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , prie griežčiausios (subendrintosios) bausmės, pridedant po dalį už likusias veikas paskirtų bausmių (tris mėnesius laisvės atėmimo - už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, keturis mėnesius laisvės atėmimo - už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje) (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (dvi paros) bei nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (dvi paros) (t. 1, b.l. 174-178, t. 3, b.l. 101-104). Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – paliekamos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to naikintinos.

Byloje civilinė ieÅ¡kovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 194,82 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl kaltinamojo V. D. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 25-33). Bylos duomenys patvirtina, nukentėjusiųjų R. L. ir A. T. gydymosi dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų iÅ¡laidos sudaro 194,82 Eur. Kaltinamasis V. D. nurodė, kad dėl A. T. gydymo iÅ¡laidų sutinka, tačiau kaltę dėl R. L. sužalojimo neigė. Byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumÄ patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.

Todėl kaltinamÄ jį V. D. pripažinus kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų – nesunkaus R. L. bei A. T. sveikatos sutrikdymo - padarymo, byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai, nurodyto dydžio sumÄ civilinei ieÅ¡kovei priteisiant iÅ¡ kaltinamojo. Daiktai, turintys reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti – įvykio vietoje paimtas peilis ir iÅ¡ V. D. kratos metu paimtas diržas, kurie saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate Kvito Nr. 039760 (t. 3, b.l. 57), pripažintini nusikalstamos veikos padarymo įrankiais, iÅ¡ kaltinamojo konfiskuotini ir kaip menkaverčiai sunaikintini, o penki kompaktiniai diskai su vaizdo įraÅ¡ais iÅ¡ policijos pareigÅ«nų „body“ kamerų, BPC garso įraÅ¡ais, fotonuotraukomis bei mažamečio apklausos vaizdo įraÅ¡u, paliktini saugoti bylos medžiagoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais, n u s p r e n d ž i a: V. D. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas, ir jį nuteisti: - pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; - pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; - pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; - pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir skirti subendrintÄ 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie subendrintos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėti po dalį bausmių, paskirtų už BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, ir galutinę subendrintÄ bausmę V.

D. paskirti laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (dvi paras) bei nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (dvi paras). Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir jos naudai iÅ¡ V. D. priteisti 194,82 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt keturis eurus, 82 ct) turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam V. D. paskirtas kardomÄ sias priemones - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti bei įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti - įvykio vietoje paimtÄ peilį ir iÅ¡ V. D. kratos metu paimtÄ dirÅ¾Ä , saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti, o penkis kompaktinius diskus su vaizdo įraÅ¡ais, garso įraÅ¡ais, fotonuotraukomis bei apklausos vaizdo įraÅ¡u, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Eglė Žakevičiūtė