2017-08-30 Nr. AB-15798-3-61-3-02259-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-722-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02259-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Strazdelio namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Strazdelio namai“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Strazdelio namai“ (toliau – ir Bendrija) su 2017 m. liepos 4 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2162-(14.49.2.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2190-(14.49.2.); 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2255-(14.49.2.); 4) panaikinti remiantis minėtais įsakymais sudarytus susitarimus; 5) atnaujinti terminą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Timanos“, DNSD „Strazdelio namai“, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ naudojamų žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), dalių suderinimui; 6) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių vadovaujantis teisės aktais bei atsižvelgiant į teisėtu būdu suderintą žemės sklypo planą, iš naujo nustatyti žemės sklypo dalis, būtinas statiniams, esantiems žemės sklype, naudoti ir eksploatuoti pagal tikslinę jų paskirtį, išskiriant proporcingai dalis, reikalingas statiniams eksploatuoti.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad termino skundui paduoti praleidimą lėmė tai, kad dėl buvusio DNSB „Strazdelio namai“ pirmininko A. B. veiksmų pareiškėjas nebuvo laiku informuotas apie ginčijamus įsakymus. Bendrijai taip pat nebuvo žinoma apie neteisėtai suderintą Žemės sklypo planą, nes buvęs DNSB „Strazdelio namai“ pirmininkas nešaukė nei Bendrijos, nei butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, kuriame būtų svarstomi klausimai dėl Žemės sklypo dalių derinimo. Apie tai, kad namui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), eksploatuoti tenkanti žemės sklypo dalis yra per maža, pareiškėjui tapo žinoma tik 2017 m. birželio 12 d. naujajam DNSB „Strazdelio namai“ pirmininkui E. I. perėmus visą dokumentaciją. Buvęs Bendrijos pirmininkas taip pat pateikė 2017 m. birželio 14 d. pareiškimą, iš kurio pareiškėjas sužinojo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus priimti įsakymai ne tik prieštaravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms, tačiau buvo priimti vadovaujantis neteisėtai suderintu Žemės sklypo planu. A. B. tik 2017 m. birželio 14 d. pareiškime pripažino, kad buvo apgautas ir, naiviai tikėdamas UAB „Timanos“ jam deklaruotu geranoriškumu, pasirašė ant gyventojų interesų neatitinkančio Žemės sklypo plano, taip tinkamai gyventojų neapgindamas ir apie tai jų neinformuodamas. Pareiškėjas neginčijo, kad buvęs Bendrijos pirmininkas veikė pažeisdamas DNSB „Strazdelio namai“ įstatus bei neužtikrindamas gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik naujajam Bendrijos pirmininkui 2017 m. birželio 12 d. perėmus dokumentus ir 2017 m. birželio 15 d. gavus buvusio pirmininko 2017 m. birželio 14 d. pareiškimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjo DNSB „Strazdelio namai“ prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir jo skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo administraciniam teismui padavimo per vieną mėnesį nuo skundžiamo individualaus teisės akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos terminas yra savaime pakankamas įstatyme nustatytas laiko tarpas, per kurį apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) efektyviai gali inicijuoti teisminę savo pažeistų teisių gynybą, pateikdamas skundą. Kita vertus, nurodytas terminas įstatymo nėra suabsoliutinamas ir suteikia teismui teisę praleistą terminą atnaujinti, tačiau tik teisingai įvertinus, ar konkrečiu atveju terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnis).

Termino skundui paduoti eigos pradžia įstatymo yra siejama su subjektyviuoju momentu, t. y. su asmens sužinojimu apie savo teisės pažeidimą, jam įteikus skundžiamą aktą, nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ji pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu, nagrinėjamu atveju, laikytina diena, kada pareiškėjui buvo įteiktas skundžiamas individualus teisės aktas ir jis faktiškai suvokė, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti, todėl teisiškai reikšminga yra aplinkybė, kad Bendrija neneigia, jog skundžiami įsakymai galbūt buvo gauti dar 2016 m. gruodžio mėnesį.

Tuo metu pareiškėjui atstovaujantis asmuo, susipažinęs su gautais dokumentais, jų turinį teisiškai įvertino ir įsakymų neteisėtumo teismine tvarka neginčijo. Tai, kad įsakymai nebuvo skundžiami, teismui, leido daryti išvadą, kad tuo metu DNSB „Strazdelio namai“ su įsakymais sutiko, dokumentų turinys buvo aiškus ir suprantamas. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl buvusio Bendrijos pirmininko suklaidinimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad su skundu pateiktas A. B. 2017 m. birželio 14 d. pareiškimas, kuriame išreikštas paties asmens pripažinimas esant sąmoningai suklaidintam, nėra objektyvi ir nuo pareiškėjo valios nepriklausanti aplinkybė, dėl kurios terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas.

DNSB „Strazdelio namai“ nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl kitos bendrovės galimai neteisėtų veiksmų (sąmoningo suklaidinimo, parašo išgavimo apgaulės būdu, ar pan.) pareiškėjas kreipėsi į atitinkamas teisėsaugos ar kitas institucijas, ar kaip kitaip siekė sąžiningai paneigti buvusio Bendrijos atstovo parašo neteisėtumą. A. B. 2017 m. birželio 14 d. parengtas pareiškimas, kuriame jis pripažino savo parašą negaliojančiu, teisine prasme nelaikytinas dokumentu, vienareikšmiškai patvirtinančiu parašo neteisėtumą.

DNSB „Strazdelio namai“ dar 2016 m. gruodžio mėnesį gavęs įsakymus, sąmoningais veiksmais pasirinko įstatymo nustatyta tvarka jų neskųsti, o tai, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis skundo padavimo terminui atnaujinti. Tai, kad galimas pareiškėjo teisių pažeidimas paaiškėjo tik naujam pirmininkui perėmus dokumentus, taip pat nėra objektyvi aplinkybė skundo padavimo terminui atnaujinti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai proceso dalyvių reikalauja naudotis savo procesinėmis teisėmis kuo aktyviau, operatyviau ir efektyviau, nepiktnaudžiaujant jomis bei siekiant kuo greitesnio ginčo išsprendimo. Pareiškėjas yra juridinis asmuo, ne vienasmenis fizinis asmuo ir atstovauja išskirtinai visos Bendrijos interesus (ne vienasmenius interesus), todėl jam taikomi didesnio atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai. Teismas sprendė, kad dėl teisės aktuose įtvirtintos pareigos laikytis nustatytų skundo padavimo terminų, kaip teisės kreiptis į teismą teisėto ribojimo, taikymo, tiek dėl byloje nustatytų specifinių faktinių aplinkybių, nesudarančių pagrindo manyti, jog pareiškėjas elgėsi pagal bonus pater familias standartą, atsisakymas tenkinti Bendrijos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, atitinka pamatinius teisės ribojimo principus ir negali būti traktuojamas kaip pareiškėjo teisės kreiptis į teismą pačios esmės (esminio turinio) apribojimas. Atsisakęs atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, DNSB „Strazdelio namai“ skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas DNSB „Strazdelio namai“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti, atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti ir jo skundą priimti.

Bendrija savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad priimant ginčijamą nutartį, nebuvo vertintos pareiškėjo išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, ir nepagrįstai buvo sutapatinti skirtingi subjektai – apie savo pažeidžiamas teises sužinojęs ir skundą pateikęs DNSB „Strazdelio namai“, kaip daugiabučio namo savininkų bendrija, bei Bendrijos pirmininkas, veikęs viršydamas įgaliojimus, pažeisdamas teisės aktus bei pareiškėjo įstatus. Nebuvo įvertinta, kad skundą teikiantis subjektas – Bendrija – apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik gavęs buvusio pirmininko A. B. 2017 m. birželio 14 d. pareiškimą, todėl nutartimi neteisėtai buvo paneigta pareiškėjo, kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos, teisė kreiptis į teismą ir ginti pažeidžiamas teises bei įteisintas savavaldžiavimas. DNSB „Strazdelio namai“ apie ginčijamus atsakovo priimtus sprendimus nežinojo, taigi neturėjo ir objektyvios galimybės juos skųsti tol, kol susiklosčiusios situacijos nepradėjo aiškintis naujai išrinktas pareiškėjo pirmininkas.

Nurodo, kad subjektyvų sužinojimo momentą teismas susiejo su pažeidimą padariusio asmens žinojimu, jog jis daro pažeidimą, o ne asmens, kurio teisės pažeidžiamos, žinojimu. Asmuo įgyja teises ir pareigas per savo valdymo institucijas, bet tik ne tuo atveju, kai jie veikia neteisėtai. Atimdamas teisę skųsti neteisėto veikimo pasekmes, teismas įteisina savavaldžiavimą. Iš ne teisės – neteisėtai suderinto Žemės sklypo plano – atsirado teisė – galiojantis žemės sklypo planas, kurio teisėtumo, pasak teismo, negalima tikrinti. Tai reiškia, kad reikia vadovui ilgiau kaip mėnesį nuslėpti savo įgaliojimų viršijimą ir subjektas, prieš kurio interesus veikta, negali ginčyti tokio neteisėto veikimo pasekmių.

Nutartyje padarytos išvados, kad pareiškėjas sutiko su skundžiamais sprendimais, klaidingumą ir nepagrįstumą, patvirtina būtent tai, kad kai Bendrijai tapo žinoma apie skundžiamus sprendimus, ji net nesuėjus mėnesio terminui nuo sužinojimo operatyviai surinko informaciją ir kreipėsi į teismą.

Pareiškėjo nuomone, ginčijama teismo nutartimi nepagrįstai iš jo buvo atimta galimybė teisinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamas teises, apie kurių pažeidimą sužinojo tik 2017 m. birželio 14 d. Pažymi, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas nežymiai, nes formalus apskundimo terminas, vertinant pagal atsakovo priimtų sprendimų datas, baigėsi maždaug 2017 m. sausio–vasario mėnesiais. Termino skundui paduoti praleidimas penkis mėnesius ir bylos pradėjimas po penkių mėnesių, kai susiklosto situacijos, jog dėl bylų teismuose nagrinėjimo trukmės teisinių santykių stabilumas gali būti atkuriamas tik po 2–3 metų, yra iškeliamas kaip didesnė teisinė vertybė, nei 30 butų ir kitų patalpų savininkų, pareiškėjo narių, teisių pažeidimo gynimas, t. y. gynimas pažeidžiamų ne vieno, o didelės grupės asmenų interesų. Pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi yra pažeidžiamas teisinės valstybės principas, kai neteisėtu būdu sukurti santykiai ir jų stabilumas yra ginami labiau nei grupės asmenų. Taip pat nebuvo įvertinta, jog į teismą buvo kreiptasi nedelsiant nuo A. B. pareiškimo gavimo ir visos reikalingos informacijos surinkimo momento. Ginčijamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas nesikreipė į atitinkamas teisėsaugos institucijas dėl buvusio jo pirmininko A. B. parašo ant žemės sklypo plano nuginčijimo. Pažymi, kad vadovaujantis teisės aktais, tiek iš esmės suklaidinus, klystant dėl esminių aplinkybių sudarytas sandoris, tiek vėliau juo remiantis priimti atsakovo sprendimai gali būti nuginčyti ir panaikinti tik teismo, o ne teisėsaugos institucijų.

DNSB „Strazdelio namai“ akcentuoja, kad gyvenamojo namo gyventojų teisių ir interesų užtikrinimas yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, kurį ginant negali būti vadovaujamasi vien formaliu vertinimu ir negali būti priimamas vien formalus sprendimas, turi būti atsižvelgiama į tai, kad, nepaisant to, jog pareiškėjas yra juridinis asmuo, tačiau nei jis, nei savininkai nėra verslo subjektai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikoma diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Bendrija ir jos atstovaujami gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai apie pažeidžiamas teises sužinojo tik naujajam pirmininkui gavus A. B. 2017 m. birželio 14 d. pareiškimą, nuo tada ir prasidėjo termino eigos skaičiavimas, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo DNSB „Strazdelio namai“ skundą, nustačius, kad praleistas jo padavimo terminas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Nustatyta, kad pareiškėjo ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus įsakymai buvo priimti 2016 m. lapkričio 18 d.–2016 m. gruodžio 7 d., todėl skundas teismui dėl jų panaikinimo, atsižvelgiant į protingą jų įteikimo pareiškėjui terminą, turėjo būti paduotas dar 2017 m. sausio mėnesį. Tai reiškia, kad reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 49VĮ-2162-(14.49.2.), 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 49VĮ-2190-(14.49.2.) ir 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 49VĮ-2255-(14.49.2.) pirmosios instancijos teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis išsiųsdama 2017 m. liepos 4 d., Bendrija buvo praleidusi skundo padavimo terminą.

Teigdamas, kad gina viešąjį interesą, DNSB „Strazdelio namai“ nepateikė jokių įrodymų, kad jis gina viešąjį interesą. Be to, priešingai nei viešą interesą ginantiems subjektams, pareiškėjui ginčijami įsakymai buvo įteikti, todėl būtent nuo jų įteikimo dienos ir turi būti skaičiuojamas terminas ginčijamiems įsakymams apskųsti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Termino praleidimą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad dėl buvusio DNSB „Strazdelio namai“ pirmininko A. B. veiksmų jis nebuvo laiku informuotas apie ginčijamus įsakymus, o apie teisių pažeidimą Bendrija sužinojo tik naujajam jos pirmininkui 2017 m. birželio 12 d. perėmus dokumentus ir 2017 m. birželio 15 d. gavus buvusio pirmininko 2017 m. birželio 14 d. pareiškimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad juridiniai asmenys pasižymi specifika – jie įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas gali per savo institucijas ar įgaliotus atstovus, kurių veiksmai yra pripažįstami juridinio asmens veiksmais. Taigi, teisinių santykių dalyvis nagrinėjamu atveju yra juridinis asmuo DNSB „Strazdelio namai“, o ne vienas ar kitas jo vadovas, todėl ginčijami įsakymai, nepriklausomai nuo to, kas tuo metu buvo Bendrijos vadovas, laikomi įteiktais DNSB „Strazdelio namai“ ir jų įteikimo momentas pripažįstamas asmens susipažinimo su ginčijamų įsakymų turiniu momentu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad apie ginčijamus aktus DNSB „Strazdelio namai“ tapo žinoma tik naujajam jos pirmininkui 2017 m. birželio 12 d. perėmus dokumentus ir 2017 m. birželio 15 d. gavus buvusio pirmininko 2017 m. birželio 14 d. pareiškimą, negali būti laikomi pagrįstais. Gavusi ginčijamus sprendimas, Bendrija jų teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, todėl ji privalo prisiimti iš to kilusias neigiamas pasekmes, o skundo padavimo termino praleidimas maždaug pusę metų negali būti laikomas nežymiu. A. B. 2017 m. birželio 14 d. pareiškimas, kuriame išreikštas jo pripažinimas esant sąmoningai suklaidintam, nėra objektyvi ir nuo pareiškėjo valios nepriklausanti aplinkybė, dėl kurios terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas. Pažymėtina, kad juridiniams asmenims taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Nagrinėjimu atveju Bendrija nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, todėl sudarė neigiamų pasekmių atsiradimo prielaidas. Byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad DNSB „Strazdelio namai“ terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Bendrijos nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad DNSB „Strazdelio namai“ terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurio atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o Bendrijos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Strazdelio namai“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė